Vitkauskienė, Astra
Item type:ETD, [Association of the TNF-α Gene rs1800629 Polymorphism and TNF-α Concentration in the Blood with Age and Risk Factors in Chronic Rhinosinusitis Patients]master thesis[2026][M001]Kurtinaitytė, MonikaMagistro baigiamojo darbo autorius: Monika Kurtinaitytė. Tema: Lėtiniu rinosinusitu sergančiųjų TNF-α geno rs1800629 polimorfizmo ir TNF-α koncentracijos kraujyje sąsajos su paciento amžiumi ir rizikos veiksniais. Mokslinis vadovas: Prof. dr. Astra Vitkauskienė. Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Laboratorinės medicinos klinika. Tyrimo tikslas: Nustatyti TNF-α geno raiškos rs1800629 polimorfizmą ir TNF-α koncentraciją kraujyje asmenims, sergantiems LRS. Tyrimo uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti TNF-α koncentraciją uždegimo kraujyje sergantiems LRSbeNP ir LRSsuNP grupės asmenims priklausomai nuo lyties ir amžiaus. Nustatyti ir įvertinti TNF-α geno raiškos rs1800629 polimorfizmą sergantiems LRSbeNP ir LRSsuNP grupės asmenims. Įvertinti TNF-α koncentracijos ir TNF-α geno rs1800629 polimorfizmo sąsajas tiriamųjų grupėse priklausomai nuo lyties. Tyrimo objektas: Pacientų, sergančiųjų LRS, demografiniai ir laboratoriniai duomenys. Metodai: TNF-α koncentracija kraujo serume nustatyta Luminex metodu, o TNF-α geno raiškos rs1800629 polimorfizmas įvertintas KASP genotipavimo sistema. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant GraphPad Prism kompiuterinę programą. Tyrimo rezultatai: TNF-α koncentracija LRSbeNP ir LRSsuNP sergančiųjų asmenų kraujyje reikšmingai nesiskyrė. Pacientams, sergantiems LRSsuNP, nustatyta reikšmingai didesnė TNF-α koncentracija 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje palyginti su jaunesnių pacientų grupe atitinkamai 413,2 (411,5 – 413,6) pg/ml ir 404,8 (383,8 – 409,0) pg/ml, p < 0,05. Reikšmingų TNF-α koncentracijos skirtumų tarp tiriamųjų grupių atsižvelgiant į lyties skirtumus nenustatyta. TNF-α geno rs1800629 polimorfizmas LRSbeNP ir LRSsuNP grupėse nustatytas atitinkamai 17,2 proc. ir 21,4 proc. asmenų. TNF-α koncentracija tiriamosiose grupėse tarp pacientų su nustatytu TNF-α rs1800629 polimorfizmu (GA genotipas) ir nenustatytu (GG genotipas) reikšmingai nesiskyrė. Tačiau pastebėta tendencija, jog pacientams su GA genotipu nustatomas didesnė TNF-α koncentracija palyginti su GG genotipu. Tyrimo išvados: Įvertinus TNF-α koncentraciją LRSbeNP ir LRSsuNP sergančiųjų asmenų kraujyje reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, tačiau rasta, kad sergančiųjų LRSsuNP 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje TNF-α koncentraciją kraujyje buvo reikšmingai didesnė palyginti su jaunesniųjų pacientų grupe. Įvertinus TNF-α geno raiškos rs1800629 polimorfizmo genotipus ir alelius nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų tarp sergančiųjų LRSbeNP ir LRSsuNP. Įvertinus TNF-α koncentracijos ir TNF-α geno rs1800629 polimorfizmo sąsajas LRSbeNP ir LRSsuNP sergančiųjų asmenų grupėse nustatyta tendencija, kad GA genotipas buvo dažniau susijęs su didesne TNF-α koncentracija kraujyje nei GG genotipas.
19 8 Item type:ETD, [Assessment of the Prognostic Value of Local and Systemic Inflammatory Response in Prostate Cancer]master thesis[2026][M001]Pečiulis, GvidasProstatos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų, pasižyminti heterogeniška klinikine eiga ir ribotu klasikinių prognostinių rodiklių (PSA, Gleason balas) gebėjimu tiksliai atspindėti naviko biologinį agresyvumą. Vis daugiau dėmesio skiriama uždegiminių procesų ir naviko mikroaplinkos vaidmeniui prostatos vėžio patogenezėje, todėl aktualu vertinti vietinio ir sisteminio uždegimo žymenų prognostinę reikšmę. Šio darbo tikslas - įvertinti vietinio ir sisteminio uždegimo atsako potencialią prognostinę vertę sergant prostatos vėžiu, analizuojant šių žymenų sąsajas su klinikiniais rodikliais. Atlikta retrospektyvinė 40-ies tiriamųjų klinikinių ir laboratorinių duomenų analizė: prostatos vėžiu sergantys pacientai (n=20) ir kontrolinės grupės asmenys (n=20). Vertintos naviko nekrozės faktoriaus alfa (TNF-α), interleukino-4 (IL-4), interleukino-5 (IL-5) ir interleukino-10 (IL-10) koncentracijos prostatos biopsijos audinyje (vietinis uždegimo atsakas) ir kraujo serume (sisteminis uždegimo atsakas). Grupių palyginimui taikyti neparametriniai statistiniai metodai. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių daugiausia pasireiškė vietinio uždegimo lygmeniu. Prostatos vėžio grupėje biopsijos audinyje IL-4 koncentracijos buvo statistiškai reikšmingai mažesnės nei kontrolėje (p < 0,001), taip pat nustatytas statistiškai reikšmingai mažesnis IL-10 lygis (p = 0,002). Serume statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik IL-4 koncentracijose (p = 0,024), tuo tarpu IL-5, IL-10 ir TNF-α serumo rodikliai tarp grupių reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Statistiškai reikšmingų citokinų koncentracijų sąsajų su PSA, naviko infiltracijos lygiu ar Gleason grupe nenustatyta (p > 0,05). Gauti rezultatai rodo, kad vietinis uždegimo atsakas prostatos biopsijos audinyje skiriasi tarp prostatos vėžiu sergančių ir kontrolinės grupės asmenų bei gali atspindėti su naviko buvimu susijusius imunologinius pokyčius. Sisteminio uždegimo žymenų pokyčiai buvo mažiau išreikšti. Šie duomenys leidžia svarstyti apie galimą citokinų vaidmenį prostatos vėžio patogenezėje, tačiau jų prognostinė reikšmė turėtų būti vertinama atsargiai ir patvirtinta didesnės apimties tyrimuose. Raktažodžiai: prostatos vėžys, vietinis uždegimas, sisteminis uždegimas, citokinai, IL-4, IL-5, IL-10, TNF-α.
31 10 Item type:ETD, [Prognostic Value of Inflammatory Markers in Patients with Pneumonia]master thesis[2026][M001]Žukauskienė, NeringaDarbo autorius: Neringa Žukauskienė Darbo pavadinimas: Paciento uždegimo žymenų prognostinė vertė sergant pneumonija. Darbo tikslas: Įvertinti paciento uždegimo žymenų prognostinę vertę sergant pneumonija.
Darbo uždaviniai:
- Nustatyti paciento uždegimo žymenų koncentracijos kraujo serume pokyčius, priklausomai nuo pneumonijos etiologijos.
- Įvertinti uždegimo žymenų (IL-6, IL-10) koncentracijos pokyčius priklausomai nuo pneumonijos etiologijos ir ligos eigos.
- Įvertinti paciento rizikos veiksnių, laboratorinių duomenų ir klinikinės eigos sąsajas.
Metodai: Retrospektyvinis tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laboratorinės medicinos klinikoje. Retrospektyvinė analizė atlikta iš laboratorijos duomenų bazės informacijos apie pneumonija sergančių pacientų infekcijos sukėlėjus, uždegimo žymenis (IL-6, IL-10, CRB, leukocitus, limfocitus, neutrofilus), pacientų amžių, rūkymą. Imtį sudarė 35 suaugę pacientai, iš kurių 21 buvo stacionarizuoti, o 14 pacientų gydyti ambulatoriškai. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant programą IBM SPSS Statistics, 27 versiją. Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad CRB koncentracija serume bei leukocitų, limfocitų ir neutrofilų kiekio kraujyje rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp tipinių ir atipinių pneumonijos sukėlėjų sukelta pneumonija sergančių pacientų grupių. Vertinant interleukinų sąsajas su pneumonijos sunkumu nustatyta, kad pacientams, kurių IL-6 koncentracija serume pirmą ligos parą buvo padidėjusi, nustatytas didesnis pneumonijos sunkumo indeksas. Analizuojant uždegimo žymenų ryšį su gydymo vieta nustatyta, kad stacionare gydytiems pacientams būdingos didesnės IL-6 koncentracijos serume septintą ligos parą bei didesnis IL-6/IL-10 santykis. Tuo tarpu kitų analizuotų interleukinų rodiklių skirtumai tarp ambulatoriškai ir stacionare gydytų pacientų nenustatyti. Vertinant interleukinų padidėjimo dažnį taip pat nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų, nors stebėta tendencija dažnesniam IL-10 koncentracijos serume padidėjimui stacionare gydytų pacientų grupėje. Vertinant interleukinų rodiklius pagal pneumonijos sukėlėjo tipą nustatyta, kad IL-6 ir IL-10 koncentracijų serume vidurkiai, jų pokyčiai bei IL-6/IL-10 santykis statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp tipinių ir atipinių pneumonijos sukėlėjų sukelta pneumonija sergančių pacientų grupių. Vis dėlto stebėta tendencija didesnei IL-6 koncentracijai serume pirmą ligos parą tipinių sukėlėjų sukeltos pneumonijos atvejais. Taip pat nustatyta, kad tipinių pneumonijos sukėlėjų grupėje dažniau nustatytos padidėjusios IL-6 koncentracijos serume reikšmės. Analizuojant paciento rizikos veiksnius nustatyta, kad 65 m. ir vyresnio amžiaus pacientams būdinga didesnė IL-6 koncentracija serume pirmą ligos parą. Be to, 65 m. ir vyresnio amžiaus pacientų grupėje dažniau nustatyti tipiniai pneumonijos sukėlėjai. Taip pat stebėta neutrofilų kiekio padidėjimo bei IL-6 koncentracijos padidėjimo septintą ligos parą tendencija šioje pacientų grupėje. Vertinant rūkymo įtaką nustatyta, kad nerūkančių pacientų grupėje IL-6 koncentracija serume pirmą ligos parą buvo didesnė, o rūkančių pacientų grupėje septintą ligos parą nustatytas didesnis IL-6/IL-10 santykis. Be to, rūkančių pacientų grupėje dažniau nustatyti tipiniai pneumonijos sukėlėjai ir stebėta IL-6 koncentracijos septintą ligos parą padidėjimo tendencija.
Išvados:
- Nustatyta, kad CRB koncentracijos serume bei leukocitų, limfocitų ir neutrofilų kiekis kraujyje reikšmingai nesiskyrė tarp tipinių ir atipinių pneumonijos sukėlėjų sukelta pneumonija sergančių pacientų grupių.
- Nustatyta, kad pacientai, kuriems pneumonija pasireiškė sunkesne ligos eiga, turėjo didesnę IL-6 koncentraciją serume pirmą ligos parą ir didesnį pneumonijos sunkumo indeksą (PSI). Stacionare gydytiems pacientams IL-6 koncentracija ir IL-6/IL-10 santykis septintą parą buvo statistiškai reikšmingai didesni nei ambulatoriškai gydytiems pacientams.
- Įvertinus paciento rizikos veiksnius nustatyta, kad 65 m. ir vyresnio amžiaus pacientams būdinga didesnė IL-6 koncentracija serume pirmą ligos parą, o rūkančių pacientų grupėje nustatytas didesnis IL-6/IL-10 santykis septintą parą ir dažniau nustatyti tipiniai pneumonijos sukėlėjai.
10 17 Item type:ETD, [Associations Between IL-22 Gene Polymorphism and IL-22 Blood Concentration in Patients with Chronic Rhinosinusitis (CRS) with Patient Age and Risk Factors]master thesis[2026][M001]Baranauskaitė, RasaLRS yra polietiologinė liga, kuriai būdinga nosies bei paranalinio sinuso gleivinės uždegimas. Šios ligos patogenezė šiai dienai nėra aiški, tačiau daroma prielaida, kad LRS gali būti veikiama genetinio, aplinkos veiksnių ir imuninės sistemos disbalanso. LRS yra skirstoma į dvi pagrindines grupes: LRSbeNP ir LRSsuNP. IL-22 yra vienas pagrindinių veiksnių, kuris reguliuoja kvėpavimo takų gleivinę. Tai yra IL-10 šeimos citokinas, kuris geba veikti ne imunines ląsteles, o epitelio ląsteles. IL22 skatina epitelio ląstelių regeneraciją, proliferaciją ir antimikrobinių peptidų gamybą. Tačiau nuolatinis IL-22 išskyrimas skatina nevaldomą epitelio ląstelių proliferaciją, kuri gali prisideti prie nosies polipų formavimosi ir audinių remodeliavimo. IL-22 geno IL-22 16829225 polimorfizmui nustatyti buvo naudojamas TL-PGR su speficiniais TaqMan zondais. Genomine DNR išskirta iš periferinio kraujo mėginių kolonėlių absorbcijos būdu. IL-22 koncentracija serume buvo išmatuota naudojant Luminex® Discovery Assay. Statistiniai duomenys buvo analizuojami su ,,IBM SPSS Statistics 29.0“ programa, taikant neparametrinius statistinius metodus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad IL-22 koncentracija tiriamųjų grupėse pasiskirstė nevienodai (p = 0,405). IL-22 geno polimorfizme nustatyta, kad pacientų imtyje vyravo CC (homozigotinis) ir CT (heterozigotinis) genotipai. LRSbeNP grupėje šis genotipas sudarė 76,2 %, o LRSsuNP grupėje – 58,3 %. Heterozigotinis CT genotipas dažniau nustatytas LRSsuNP grupėje (41,7 %), lyginant su LRSbeNP grupe (23,8 %) (p = 0,433). Statistiškai reikšmingos sąsajos tarp IL-22 geno IL-22 16829225 polimorfizmo ir IL-22 koncentracijos serume nenustatyta (p = 0,832). Statistinio reikšmingumo tarp tiriamųjų grupių amžiaus ir IL-22 koncentracijos taip pat nebuvo rasta ( LRSbeNP p = 0,133, LRSsuNP p = 0,198). LRSsuNP ir LRSbeNP grupėse IL-22 koncentracija kraujyje reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Taip pat tiriant IL-22 geno IL-22 16829225 polimorfizmą buvo nustatya, kad reikšmingo skirtumo tarp LRSbeNP ir LRSsuNP grupių nėra (p > 0,05). Reikšmingų sąsajų tarp IL-22 geno IL-22 16829225 polimorfizmo ir IL-22 koncentracijos kraujyje nebuvo nustatyta (p > 0,0,5). Statistinio reikšmimgumo analizuojant IL-22 koncentracijos ir amžiaus sąsają tarp LRSbeNP ir LRSsuNP nebuvo nustatyta (p >0,05).
11 5 Item type:ETD, [Study of Specific Immune Response in Immunosupressed Patients During SARS-CoV-2 Virus Epidemic]master thesis[2023]Ulevičiūtė, LauraLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-06-15Tyrimo tikslas: įvertinti specifinį imuninį atsaką (IgG antikūnų kiekį prieš SARS-CoV-2) imunosupresiniams pacientams. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekį skirtingose amžiaus grupėse; 2) įvertinti leukocitų ir neutrofilų kiekio bei pacientų amžiaus sąsajas su specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekiu; 3) įvertinti specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekio sąsajas su pagrindine ligos diagnoze. Tyrimo objektas ir metodai: tyrimo metu atlikta 2021 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMUL) Kauno klinikų Hematologijos skyriuje stacionarizuotų suaugusių (vyresnių nei 18 metų) pacientų, kuriems buvo nustatytos hematologinės ir kitos ligos, retrospektyvi duomenų analizė. Tyrimo metu buvo rinkta informacija apie pacientą: lytis, amžius, specifinių IgG antikūnų prieš SARS CoV-2 kiekis, leukocitų (WBC) ir neutrofilų (NEU) kiekis bendrajame kraujo tyrime (BKT) ir pagrindinės ligos diagnozė pagal TLK-10-AM. Analizei atrinkti 29 pacientai (13 moterų ir 16 vyrų), kuriems 2021 m. buvo tirtas specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekis. Tiriamųjų amžius buvo nuo 22 iki 78 metų, amžiaus mediana buvo 56 [49,29–60,57]. Buvo įvertintas specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekis skirtingose amžiaus grupėse, leukocitų ir neutrofilų kiekio sąsajos su amžiumi ir specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekiu bei specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekio sąsajos su pagrindinės ligos diagnoze. Pacientams buvo atliktas bendras kraujo tyrimas Sysmex XE-5000 automatiniu hematologiniu analizatoriumi (Sysmex, Japonija). Specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekis buvo nustatytas Immunomat automatiniu imunofermentiniu analizatoriumi (Serion, Japonija), naudojant recomWell SARS-CoV-2 IgG reagentų rinkinį (Mikrogen Diagnostik, Vokietija). Statistinė analizė buvo atlikta naudojant du pagrindinius statistinius testus – Mann-Whitney U testą bei tikslųjį Fisher z testą. Rezultatai laikyti statistiškais reikšmingais, jeigu reikšmingumo lygmuo p buvo mažesnis negu 0,05 (p<0,05). Rezultatai: nustatyta, jog skirtingų amžiaus grupių pacientų specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV 2 skaitinės reikšmės nesiskyrė (p=0,460). Palyginus neutrofilų kiekį tarp skirtingų amžiaus grupių, nustatyta, jog didesnį neutrofilų kiekį kraujyje turėjo pacientai, kurių amžius buvo 65 metai ir daugiau, lyginant su jaunesniais pacientais (p=0,023). Reikšmingo skirtumo tarp leukocitų ir neutrofilų kiekio bei specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekio nebuvo nustatyta (atitinkamai p=0,884 ir p=0,903). Vertinant specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekio sąsajas su tiriamųjų pagrindinės ligos diagnoze, reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo nustatyta (p=0,332). Išvados: 1. Specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekis skirtingose amžiaus grupėse hematologinėmis ligomis sergantiesiems reikšmingai nesiskyrė. 2. Specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekis reikšmingai nesiskyrė priklausomai nuo leukocitų ir neutrofilų kiekio kraujyje imunosupresiniams pacientams. 3. Specifinių IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 kiekis reikšmingai nesiskyrė priklausomai nuo imunosupresinių pacientų pagrindinės ligos diagnozės.
52 20 Item type:ETD, [Prevalence of Blood Borne Viral Infectious Agents Among Blood Donors.]master thesis[2023]Kazlauskienė, JūratėLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-06-15Darbo tikslas: įvertinti ir išanalizuoti kraujo donorų virusinių infekcijų sukėlėjų laboratorinę diagnostiką, metodų specifiškumą. Uždaviniai:
- Nustatyti hepatito C (HCV), hepatito B (HBV), žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcinių žymenų dažnį tiriant imunofermentiniu metodu.
- Nustatyti HCV, HBV, ŽIV infekcinių žymenų dažnį tiriant molekulinės biologijos metodu.
- Palyginti virusinių infekcijų nustatymo metodų jautrumą ir specifiškumą kraujo donorų imtyje. Metodai ir tyrimo objektas. Buvo analizuojami 1735 kraujo donorų tyrimų atsakymai, kurie 2022 metais nuo gruodžio 1 iki 2023 metų sausio 13 dienos VšĮ Nacionaliniam kraujo centre buvo kraujo donorais. Donorų kraujas buvo tiriamas dviem metodais: imunofermentiniu ir molekuliniu metodu. Tyrimai buvo atliekami LSMU KK LMK. Tyrimo rezultatai. Iš 1735 kraujo donorų tyrimų tirtų serologiniu ir molekuliniu metodu, serologiniu metodu buvo gauti 5 teigiami antikūnų prieš hepatitą C (anti-HCV) mėginiai, 6 teigiami hepatito B paviršiaus antigeno (HbsAg) mėginiai ir 2 teigiami rezultatai ŽIV p24 antigeno ir antikūnų prieš ŽIV-1, ŽIV-1 O grupės ir ŽIV-2 antikūnus. Visi kraujo donorų mėginių atsakymai atlikti molekuliniu metodu buvo neigiami. Buvo apskaičiuoti infekcinių žymenų dažniai tiriant imunofermentiniu ir molekulinės biologijos metodais. Imunofermentiniu metodu anti-HCV dažnis buvo 0,3 proc. (n=5), HbsAg dažnis buvo taip pat 0,3 proc. (n=6), ŽIV-1 (įskaitant O grupę), ŽIV-2 antikūnų ir p24 antigeno teigiamų atsakymų dažnis buvo 0,1 proc. (n=2). Molekuliniu metodu atliktų visų virusinių infekcijų sukėlėjų dažnis buvo 0 proc. Imunofermentiniu metodu atliktų teigiamų rezultatų optiniai tankiai buvo palyginti su ribinėm reikšmėm. Visų teigiamų mėginių optiniai tankiai buvo didesni už ribines reikšmes. Molekuliniu metodu gautų teigiamų mėginių S/CO vertės taip pat buvo palygintos su kalibratorių S/CO vidurkiu. Pagal gautus tyrimų duomenis buvo apskaičiuoti tyrimų jautrumai ir specifiškumai. Išvados. 1. Antikūnų prieš HCV ir HbsAg dažnis imunofermentiniu metodu donorų imtyje buvo 0,3 procentai. ŽIV-1, ŽIV-2 antikūnų ir p24 antigeno nustatytas dažnis imunofermentiniu metodu donorų imtyje buvo 0,1 procentas. 2. Molekuliniu metodu HCV, HBV ir ŽIV-1 bei ŽIV-2 nebuvo nustatyta. 3. Molekulinio tyrimo jautrumas ir specifiškumas 100 proc., serologinių tyrimų jautrumas taip pat buvo apskaičiuotas 100 proc. HBsAg serologinio tyrimo specifiškumas 99,65 proc., anti-HCV serologinio tyrimo specifiškumas 99,71 proc., ŽIV Ag/Ab sudėtinio serologinio tyrimo specifiškumas 99,88 proc.
72 16 Item type:ETD, [Dynamic Of Antimicrobial Resistance Pattern in Pseudomonas Aeruginosa Strains Isolated from Different Clinical Specimens And Hospital Settings]Magistro darbo autorius: Greta Mikučionytė
Magistro darbo pavadinimas: Pseudomonas aeruginosa atsparumo antibiotikams dinamika priklausomai nuo infekcijos židinio ir klinikinio skyriaus.
Darbo tikslas: Įvertinti klinikinių P. aeruginosa padermių atsparumo antibiotikams ypatumus, 2013 m. – 2015 m. ir 2020 m. – 2022 m.
Darbo uždaviniai:
- Įvertinti P. aeruginosa išskyrimo dažnio dinamiką priklausomai nuo infekcijos židinio ir klinikinio skyriaus, 2013 m. – 2015m. ir 2020 m. – 2022m.
- Įvertinti P. aeruginosa atsparumo antibiotikams dinamiką Intensyvios terapijos (ITS), Chirurgijos (CHS), Terapiniuose skyriuose (TS), 2013 m. – 2015 m. ir 2020 m. – 2022 m.
- Įvertinti P. aeruginosa atsparumą antibiotikams priklausoma nuo infekcijos židinio, 2013 m. – 2015m. ir 2020 m. – 2022m.
Tyrimo metodai: tyrimo metu buvo atlikta 2013 m. – 2015 m. ir 2020 m. – 2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMU KK) ITS, CHS ir TS gydytų pacientų ėminių iš: žaizdų ir opų, kraujo, šlapimo bei kvėpavimo takų sekreto mikrobiologinės diagnostikos duomenų retrospektyvinė analizė. Buvo vertinti iš tiriamosios klinikinės medžiagos išaugę P. aeruginosa mikroorganizmai bei analizuotas jų atsparumas antibiotikams, pasirinktais periodais.
Rezultatai : tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis, 2013 m. – 2015 m,. išaugintų P. aeruginosa mikroorganizmų buvo iš ITS gydomų pacientų klinikinės medžiagos (43.3 proc.), tačiau 2020 m. – 2022 m nustatytas reikšmingai didėjantis P. aeruginosa padermių išskyrimas iš CHS gydytų pacientų klinikinės medžiagos (46. 4 proc.). ITS profilio pacientams P. aeruginosa patikimai didesnė dalis buvo išskirta iš kvėpavimo takų sekreto (84.4 proc., P=0.000). TS profilio pacientams P. aeruginosa dažniau buvo išskirta iš kvėpavimo bei šlapimo takų ėminių, CHS – šlapimo takų bei žaizdų ir opų sekreto, tačiau reikšmingų skirtumų lyginant su kitomis klinikinėmis medžiagomis nustatyta nebuvo. 2020 m. – 2022 m. nustatytas atsparių P. aeruginosa padermių skaičius augimas. Gautas reikšmingai didėjantis (P=0.05) ceftazidimui (CAZ) atsparių padermių augimas, 2020 m. – 2022 m. Tyrimo nustatyta, kad daugiausia padermių buvo atsparios imipenemui (IMP) – 22.9 proc., meropenemui (MEM) – 21.2 proc., ciprofloksacinui (CIP) – 21.4 proc. Mažiausias atsparumas registruotas aminoglikozidų klasės atstovui- amikacinui (AMK) - 5.3 proc. Nagrinėjant P. aeruginosa padermių atsparumą pagal klinikinę medžiagą, nustatyta kad CEP ir CAZ atsparių padermių didžiausias augimo pokytis buvo registruotas padermėse išaugintose iš kvėpavimo takų ( 7 proc. didėjimas) bei žaizdų ir opų (13 proc. ir 11 proc. didėjimas); CIP – iš kraujo ėminių (13 proc. didėjimas); GEN – iš kraujo (12 proc. didėjimas) ir kvėpavimo takų sekreto (4 proc. didėjimas); MEM – iš kvėpavimo takų (12 proc. didėjimas), žaizdų ir opų ( 5 proc. didėjimas), TZP – kraujo ( 12 proc. didėjimas) bei žaizdų ir opų ( 8 proc. didėjimas) klinikinės medžiagos, analizuojant du nagrinėjamus laikotarpius.
Išvados:
- Nustatytas reikšmingai didėjantis P. aeruginosa padermių išskyrimo dažnis CHS, analizuojant šešių metų tyrimo duomenis (P=0.001). ITS profilio pacientams P. aeruginosa patikimai dažniau buvo išskirta iš kvėpavimo takų (82.6 proc., P=0.000) lyginant su kitomis klinikinėmis medžiagomis.
- Nustatytas reikšmingai didėjantis CAZ atsparių padermių augimas visų profilių klinikiniuose skyriuose (P=0.05). Lyginant du analizuojamus laikotarpius reikšmingas P. aeruginosa atsparumas kitų klasių antimikrobinėms medžiagoms nustatytas nebuvo.
- Didžiausias iš kvėpavimo takų išaugintų atsparių P. aeruginosa padermių skaičiaus augimas buvo stebimas cefalosporinų, aminoglikozidų ir karbapenemų klasės antibiotikams; iš žaizdų ir opų – cefalosporinų ir karbapenemų klasės antibiotikams; iš kraujo ėminių – fluorochinolonų, aminoglikozidų ir penicilinų klasės antibiotikams.
Raktiniai žodžiai: P. aeruginosa, atsparumas antibiotikams, intensyvios terapijos skyrius, chirurgijos skyrius, terapijos skyrius, klinikinės medžiagos.
106 13 Item type:ETD, [Associations Between SARS-CoV-2 Virus Detection and Demographic Characteristics at Different Stages of the Epidemic]master thesis[2023]Paulauskaitė, ArminaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-06-15Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų, kuriems buvo nustatytas teigiamas SARS-COV-2 testas PGR metodu demografinius duomenis skirtingais epidemijos etapais. Tyrimo uždaviniai:
- Įvertinti SARS-CoV-2 RNR nustatymo dažnį įvairaus amžiaus pacientų grupėse skirtingais epidemijos etapais.
- Įvertinti SARS-CoV-2 RNR nustatymo dažnį atsižvelgiant į lytį skirtingais epidemijos etapais.
- Palyginti SARS-CoV-2 RNR nustatymo dažnio sąsajas su amžiumi ir lytimi skirtingais epidemijos etapais. Tyrimo objektas ir metodika. Tyrimo kontingentą sudarė pacientai, kuriems nuo 2020 metų kovo mėnesio iki 2022 metų sausio mėnesio, LSMU ligoninės Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikoje, buvo tiriamas SARS-CoV-2 RNR PGR metodu. Atsitiktine tvarka atrinkti 413 asmenų duomenys, kuriems buvo nustatytas SARS-CoV-2 RNR PGR metodu ir išnagrinėti retrospektyviai. Tiriamasis laikotarpis buvo suskirstytas į tris pandemijos etapus: pirmas etapas – nuo 2020 metų kovo iki birželio mėnesio, antras etapas – nuo 2020 metų spalio iki 2021 metų balandžio mėnesio, trečias etapas – nuo 2021 metų rugsėjo iki 2022 metų sausio mėnesio. Tyrime buvo įvertinti atrinktų pacientų demografiniai bei klinikiniai duomenys: amžius, lytis bei SARS-CoV-2 RNR nustatymo PGR metodu rezultatai. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama „IBM SPSS Statistics 27.0.1.0“ programinė įranga. Statistiniam patikimumui nustatyti pasirinktas reikšmingumo lygmuo buvo p<0,05. Rezultatai: pirmame pandemijos etape tirtų asmenų amžiaus vidurkis buvo 51,9±17,7 metai (moterų – 53,4±21, vyrų – 50,9±11,8), statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų amžiaus nenustatyta (p=0,784). Šiame etape SARS-CoV-2 RNR dažniau buvo nustatytas vyrams – 61,5 proc., nei moterims – 38,5 proc. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp amžiaus grupių ir SARS-CoV-2 RNR nustatymo dažnio (p=0,038), dažniausiai SARS-CoV-2 RNR nustatytas 51 metų ir vyresnių amžiaus asmenų grupėje – 76,9 proc., mažiausiai 31–50 metų amžiaus grupėje – 7,7 proc. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių ir skirtingų amžiaus grupių, nustatant SARS-CoV-2 RNR, nebuvo (p=0,688). Antrajame pandemijos etape tirtų asmenų amžiaus vidurkis buvo 57,2±17,2 metai (moterų – 54,9±17,4, vyrų – 60,2±16,5), nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų amžiaus (p=0,009). Vertinant antrojo pandemijos etapo tiriamųjų pasiskirstymą amžiaus grupėse, nustatyta, kad SARS-CoV-2 RNR nustatymo dažnis reikšmingai skyrėsi skirtingose amžiaus grupėse (p<0,001). Dažniausiai SARS-CoV-2 RNR nustatytas 51 metų ir vyresnio amžiaus asmenų grupėje – 69 proc., mažiausiai nustatytas 18-30 metų amžiaus grupėje – 10,5 proc. Antrajame pandemijos etape SARS-CoV-2 RNR dažniau rastas moterų mėginiuose – 57 proc., nei vyrų – 43 proc. Lyginant SARS-CoV-2 RNR nustatymo dažnį tarp lyčių skirtingose amžiaus grupėse, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas antrajame pandemijos etape (p=0,002), didžiausia dalis sergančiųjų buvo 51 metų ir vyresni vyriškos lyties asmenys. Trečiajame pandemijos etape tirtų asmenų amžiaus vidurkis buvo 56,9±18,5 metai (moterų – 54±19,4, vyrų – 61,1±16,3), nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų amžiaus (p=0,012). Analizuojant trečiojo pandemijos etapo tiriamųjų pasiskirstymą amžiaus grupėse, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp SARS-CoV-2 RNR nustatymo dažnio skirtingose amžiaus grupėse (p<0,001). Dažniausiai SARS-CoV-2 RNR nustatytas 51 metų ir vyresnio amžiaus asmenų grupėje - 69 proc., mažiausiai nustatytas 18-30 metų amžiaus grupėje – 11 proc. Šiame etape dažniau SARS-CoV-2 RNR buvo nustatytas moterims – 59 proc., nei vyrams – 41 proc. Analizuojant duomenis buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių ir skirtingų amžiaus grupių trečiajame pandemijos etape (p=0,010), didžiausia dalis sergančiųjų buvo 51 metų ir vyresni vyriškos lyties asmenys. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų amžiaus grupių ir SARS-CoV-2 RNR nustatymo dažnio skirtingais epidemijos etapais nebuvo (p=0,499). Priklausomybė tarp lyčių ir skirtingų epidemijos etapų nebuvo nustatyta (p=0,345). Tyrime dalyvavusių asmenų amžius, lyginant skirtingus epidemijos etapus, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,492). Išvados:
- SARS-CoV-2 virusas pirmajame, antrajame ir trečiajame pandemijos etapais patikimai dažniau buvo nustatytas 51 metų ir vyresnių tiriamųjų amžiaus grupėje.
- Skirtingais pandemijos etapais SARS-CoV-2 viruso nustatymo dažnis tarp vyrų ir moterų nesiskyrė.
- Vertinant SARS-CoV-2 RNR nustatymo dažnį tarp skirtingų epidemijos etapų, amžiaus ir lyties sąsajas, skirtumų nebuvo nustatyta.
51 15 Item type:ETD, [Pseudomonas Aeruginosa Serogroup Relationship with Resistance to Antibiotics]SANTRAUKA
Magistro darbo autorius: Aušrinė Bajoriūnaitė. Magistro darbo tema: Pseudomonas aeruginosa atsparumo antibiotikams ir serogrupinės priklausomybės sąsajos. Magistro darbo vadovas: prof. dr. Astra Vitkauskienė. Magistro darbo atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Laboratorinės medicinos klinika. Tyrimo tikslas Nustatyti Pseudomonas aeruginosa, išskirtų iš įvairios klinikinės tiriamosios medžiagos, atsparumo antibiotikams ir serogrupės sąsajas. Tyrimo uždaviniai:
- Įvertinti Pseudomonas aeruginosa, išskirtų iš įvairios klinikinės tiriamosios medžiagos, atsparumą antibiotikams.
- Nustatyti Pseudomonas aeruginosa, išskirtų iš įvairios klinikinės tiriamosios medžiagos, serogrupę.
- Nustatyti Pseudomonas aeruginosa serogrupių ir atsparumo antibiotikams sąsajas. Tyrimo objektas: Pseudomonas aeruginosa, išskirtos iš įvairios klinikinės tiriamosios medžiagos (kraujo, šlapimo, odos žaizdų, apatinių kvėpavimo takų, pleuros ir pilvaplėvės punktato, akių ir ausų skysčio, tulžies ir kraujagyslių kateterių). Tyrimo metodai: Pseudomonas aeruginosa, išskirtų iš įvairios klinikinės tiriamosios medžiagos, atsparumo antibiotikams tyrimas atliktas diskų difuzijos metodu ir vertintas pagal EUCAST standartus. Serogrupės nustatymas atliktas naudojant specifinius agliutinacinius serumus. Įvertintos Pseudomonas aeruginosa serogrupių ir atsparumo antibiotikams sąsajos. Rezultatai: 23,1 proc. Pseudomonas aeruginosa, išskirtų iš įvairios klinikinės tiriamosios medžiagos, buvo atsparios meropenemui ir imipenemui, tuo tarpu kitiems tirtiems antibiotikams svyravo – nuo 8,7 iki 14,4 proc. Dažniausiai Pseudomonas aeruginosa priklausė P01, P06 ir P10 serogrupėms. 57,1 proc. P02 serogrupės Pseudomonas aeruginosa buvo atsparios visiems tirtiems antibiotikams. Išvados:
- Pseudomonas aeruginosa, išskirtų iš įvairios klinikinės tiriamosios medžiagos, atsparumo antibiotikams tyrimas parodė, kad šie mikroorganizmai dažniau atsparūs meropenemui ir imipenemui, palyginti su kitais tirtais antibiotikais.
- Tirtoje imtyje dažniau nustatytos P01, P06 ir P10 serogrupių Pseudomonas aeruginosa.
- Pseudomonas aeruginosa P02 serogrupės padermės dažniau buvo atsparios antibiotikams. Visiems tirtiems antibiotikams buvo atsparūs daugiau nei pusė P02 serogrupei priklausiančių Pseudomonas aeruginosa padermių.
72 18 Item type:ETD, [Microbiological Characteristics of Infectious Complications in Patients after Liver Transplantation]master thesis[2022]Telišauskienė, GiedrėLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2022-06-14Magistro darbo autorius. Giedrė Telišauskienė. Magistro darbo pavadinimas. “Infekcinių komplikacijų mikrobiologinė charakteristika pacientams po kepenų transplantacijos” Tyrimo tikslas. Išanalizuoti dažniausių infekcinių komplikacijų mikrobiologinę charakteristiką pacientams po kepenų transplantacijos. Tyrimo uždaviniai:
- Nustatyti ir įvertinti bakterinių sukelėjų spektrą, priklausomai nuo infekcijos židinio.
- Nustatyti ir įvertinti grybelinių sukėlėjų spektrą, priklausomai nuo infekcijos židinio.
- Įvertinti dažniausių bakterinių ir grybelinių sukelėjų atsparumą antimikrobiniams vaistams, pacientams po kepenų transplantacijos. Tyrimo objektas ir metodai. Buvo atlikta 27 pacientų, kuriems 2018 m. - 2021 m. buvo atlikta kepenų transplantacija LSMUL KK ir kuriems atlikti mikrobiologiniai tyrimai, retrospektyvinė duomėnų analizė, vertinant 339 mikrobiologinių pasėlių tyrimų rezultatus. Rezultatai. Atlikta 27 pacientų, kuriems buvo persodintos kepenys, 339 mikrobiologinių rezultatų analizė. Tyrimo metu buvo išauginti 226 mikroorganizmai, iš jų 174 bakterijos ir 52 grybai. Įvertinus infekcijų spektrą, priklausomai nuo infekcijos židinio, nustatyta, kad kraujyje dažniausias bakterinis sukėlėjas – Acinetobacter baumannii, kuris sudarė trečdalį visų sukėlėjų. E. faecium sudarė penktadalį visų kraujo infekcijų sukėlėjų. Grybelinis sukėlėjas buvo vienas – Candida albicans. Tulžies, pūlių, ascito, žaizdų, kateterių, drenų, dializatų pasėliuose daugiau nei trečdalį infekcijų sukelė E. faecium, o kiek mažiau nei penktadalį - A. baumannnii. Iš grybelinių sukėlėjų po trečdalį infekcijų sudarė C. albicans ir Candida tropicalis. Pasėliuose iš kvėpavimo takų trečdalį infekcijų sudarė A. baumannii, o penktadalį Pseudomonas aeruginosa. Kiek mažiau nei penktadalį – Klebsiella pneumoniae ir Stenotrophomonas maltophilia.Puse grybelinių infekcijų sukėlė C. albicans. Šlapimo pasėliuose daugiau nei po trečdalį infekcijų sudarė E. faecium ir K. pneumoniae. 2 trečdalius grybelinių infekcijų sudarė C. albicans. Išmatų pasėliuose nustatytas tik 1 rūšies grybelinis sukėlėjas C. albicans. Vertinant m/o atsparumą antimikrobiniams vaistams, nustatyta, kad A. baumanni pasižymėjo dauginiu atsparumu vaistams ir buvo 100 proc. atsparus aminopenicilinams, karbapenemamas, kvinolonams, piperacilinui – tazobaktamui ir cefalosporinams, išskyrus cefoperazoną – sulbaktamą. Vertinant E. faecium nustatyta, kad beveik 90 proc. yra VAE (vankomicinui atsparūs enterokokai). K. pneumoniae didžiausias atsparumas, siekiantis virs 80 proc. nustatytas kvinolonams ir cefalosporinams be 5 inhibitoriaus, o du trečdaliai tirtų m/o atsparūs piperacilinui – tazobaktamui. Iš grybelinių sukėlėjų, didžiausiu atsparumu priešgrybeliniams vaistams pasižymėjo Candida guilliermondi. Išvados:
- Pagrindinis nustatytas bakterinis sukėlėjas pacientams buvo E. faecium, kiti dažniausiai nustatyti sukėlėjai - A, baumannii ir K. pneumoniae.
- Tarp visų nustatytų grybelinių infekcijų sukėlėjų visuose infekcijų židiniuose vyravo C. albicans.
- Visose tiriamosiose medžiagose išskirtos A. baumanni pasižymėjo dauginiu atspartumu antibiotikams. Nebuvo nei vieno tirto antibiotiko, kuriam sukėlėjas būtų 100 proc. jautrus. E. faecium atsparumas vankomicinui siekė 88,9 proc. K. pneumoniae atveju, didžiausias atsparumas nustatytas kvinolonams (83,9 proc.) ir cefalosporinams be inhibitoriaus (iki 80,6 proc.). Iš grybelinių sukėlėjų, didžiausiu atsparumu priešgrybeliniams vaistams pasižymėjo Candida guilliermondi.
38 6
- «
- 1 (current)
- 2
- 3
- »