Inkėnienė, Asta Marija

Darbo tikslas buvo įvertinti skirtingų gelių pagrindų įtaką kanabidiolio atpalaidavimui ir antioksidacinėms savybėms. Trijų rūšių gelių pagrindų medžiagos bei gelifikantai: hidrogeliai gelifikuoti karbomeru 980, oleogeliai gelifikuoti koloidiniu silicio dioksidu ir bičių vašku bei emulgeliai, kurių dalis gelifikuoti karbomeru 980, o kita dalis įterpiant emulsiją į jau pagamintą karbomero 980 gelį. Gautų pagrindų kokybė įvertinta remiantis juslinėmis savybėmis, mikrostruktūra, tepumu, taip pat vertinamas pagrindų stabilumas. Pagrindų pH reikšmės nustatytos potenciometriniu metodu, intervale nuo 4.4 iki 6.5 – yra tinkamos naudojimui ant odos. Įterpus 1 proc. kanabidiolio dalies gelių pH pasikeitė statistiškai reikšmingai (p<0,05), o dalies – ne (p>0,05), tačiau visų gelių pH išliko tinkamas naudoti ant odos. Įvertintas antioksidacinis gelių su 1 proc. kanabidiolio poveikis – inaktyvavo DPPH intervale 8.44 – 17.59 proc., o geliai su 14 ir 20 proc. kanabidiolio inaktyvavo DPPH 49.37 – 72.72 proc. intervale. Visi geliai turėjo antioksidacinį aktyvumą. Didėjant įterpto kanabidiolio kiekiui didėjo ir gelių antioksidacinis aktyvumas. Didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu esant vienodai kanabidiolio koncentracijai pasižymėjo hidrogelis ir emulgelis. Vykdant in vitro atpalaidavimo tyrimą, iš 1 proc. kanabidiolio gelių nebuvo nustatytas kanabidiolio išsiskyrimas. Tiriant 14 ir 20 proc. kanabidiolio gelius, didžiausias kanabidiolio atpalaidavimas nustatytas 20 proc. oleogelyje, gelifikuotame koloidiniu silicio dioksidu.

E. Marijošiūtės magistro baigiamasis darbas „Farmacinių veiksnių įtaka acetaminofeno atpalaidavimui iš skirtingų farmacinių formų“/ mokslinė vadovė doc. dr. Asta Marija Inkėnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas. Tyrimo tikslas: nustatyti farmacinių veiksnių įtaką acetaminofeno atpalaidavimui iš skirtingų farmacinių formų. Tyrimo objektas: farmacinių veiksnių (skystos dispersinės sistemos, farmacinės formos, pagalbinių medžiagų, pH reikšmės) įtaka acetaminofeno atpalaidavimui iš tablečių, kapsulių, suspensijos ir geriamojo tirpalo. Metodai: skystųjų farmacinių formų fizikinių savybių vertinimas atliktas nustačius pH reikšmę ir klampą. Farmacinės formos įtakos tarp skystųjų ir kietųjų farmacinių formų vertinimas nustatytas atlikus skirtingų farmacinių formų tirpimo testą in vitro. Pagalbinių medžiagų įtaka vaistinės medžiagos atpalaidavimui nustatyta atlikus kapsulių ir tablečių suirimo tyrimą, bei tirpimo tyrimą in vitro. Virškinamojo trakto pH įtaka vaisto atpalaidavimui nustatyta atlikus tirpimo tyrimą in vitro skirtingų pH reikšmių akceptorinėse terpėse, kurios imituoja virškinamojo trakto pH reikšmes. Tirpimo tyrimai in vitro atliekami naudojat mentinį aparatą (Ph.Eur. 2.9.3.). Kiekybinė acetaminofeno analizė atlikta taikant UV – spektrofotometrinį metodą. Tyrimo rezultatai ir išvados: nustatyta, jog skystųjų preparatų dispersinė fazė ir klampa daro įtaką vaistinės medžiagos atpalaidavimui, greičiausiu acetaminofeno atpalaidavimu pasižymėjo geriamasis tirpalas, o lėčiausiu suspensija. Nustatyta, kad farmacinė forma daro įtaką vaistinės medžiagos atpalaidavimui, greičiausiu acetaminofeno atpalaidavimu pasižymėjo skystosios farmacinės formos, o lėčiausiu kietosios farmacinės formos. Nustatyta pagalbinių medžiagų daroma įtaka vaistinės medžiagos atpalaidavimui, kuo daugiau pagalbinių medžiagų įeina į preparatą, tuo geriau veiklioji medžiaga tirpsta, taip pat įtaką daro skirtingų funkcijų pagalbinės medžiagos, greičiausiu acetaminofeno atpalaidavimu pasižymėjo preparatai su SCMC ir MCC, lėčiausiu su HPMC, didesnis HPMC kiekis dar labiau ilgina tirpimą. Nustatyta, jog virškinamojo trakto pH reikšmė daro įtaką vaistinės medžiagos atpalaidavimui, greičiausiai acetaminofenas iš visų tirtų preparatų buvo atpalaiduotas silpnai rūgštinėje terpėje (pH – 6,8).

J. Litvinaitės magistro baigiamasis darbas „Antioksidacinio poveikio propolio oleogelio modeliavimas ir biofarmacinis vertinimas“. Mokslinio darbo vadovė doc. dr. Asta Marija Inkėnienė; Mokslinio darbo konsultantė prof. Kristina Ramanauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. Kaunas, 2023. Tyrimo tikslas: Sumodeliuoti propolio antioksidacinio poveikio oleogelius ir atlikti jų biofarmacinį vertinimą. Tyrimo uždaviniai: Ištirti ekstrahentų ir metodų įtaką propolio ekstrakto fenolinių junginių kiekiui. Įvertinti sumodeliuotų oleogelių su propoliu kokybę. Nustatyti pagrindo įtaką fenolinių junginių atpalaidavimui iš sumodeliuotų oleogelių in vitro. Įvertinti oleogelių su propoliu antioksidacinį aktyvumą in vitro. Metodai: Propolio ekstrakcija vykdoma pasirinktais ekstrahentais (etanolis, izopropilo miristatas, augaliniai aliejai). Oleogelių ir pagrindų kokybė nustatoma vertinant organoleptines savybes, klampą, pH reikšmę. Biofarmaciniam pagamintų oleogelių tyrimui naudojama modifikuota Franz difuzinė celė. Fenolinių junginių kiekis nustatomas spektrofotometrijos metodu. Antioksidacinis aktyvumas nustatytas taikant DPPH metodą. Tyrimo objektas: Sumodeliuoto propolio oleogelio antioksidacinis aktyvumas. Tyrimo rezultatai: Ekstrahentai ir ekstrakcijos metodai lyginti pagal fenolinių junginių kiekį propolio ekstraktuose. Izopropilo miristato ekstrakte buvo didžiausias fenolinių junginių kiekis lyginant su aliejiniais ekstraktais. Ultragarso + maceracijos metodu nustatytas didesnis fenolinių junginių kiekis, nei ultragarsu. Oleogelių pagrindų klampa priklausė nuo naudojamų gelifikuojančių medžiagų koncentracijos. Didžiausias fenolinių junginių atpalaidavimas nustatytas propolio oleogelyje aerosilo pagrindu, mažiausias – Span 40 ir aerosilo pagrindo oleogelyje. Lipofilinių propolio ekstraktų antioksidacinis aktyvumas mažesnis nei etanolinio. Lyginant ekstraktų ir oleogelių antioksidacinį aktyvumą, nustatyta, kad naudojami gelifikantai įtakos neturėjo. Išvados. Naudojant lipofilinius ekstrahentus ekstrahuojamas mažesnis fenolinių junginių kiekis, lyginant su etanoliu. Didžiausias fenolinių junginių kiekis nustatytas ekstraktus veikiant ultragarsu, po to maceruojant. Stabilūs oleogeliai pasižymi pH reikšmės pastovumu, o jų klampa priklausė nuo gelifikuojančių medžiagų kiekio. Atpalaidavimo in vitro tyrimo rezultatai parodė, jog atpalaidavimui įtakos pasirinktas pagrindas neturėjo, bet priklausė nuo oleogelio klampos. Nustatytas didžiausias atpalaiduotas fenolinių junginių kiekis aerosilo pagrindo oleogelyje, o span 40 ir aerosilo pagrindu – mažiausias. Lipofiliniai propolio ekstraktai pasižymi mažesniu antioksidaciniu aktyvumu nei etanolinis propolio ekstraktas. Oleogelių antioksidaciniam aktyvumui gelifikantai įtakos neturėjo.

Darbo tikslas: nustatyti farmacinių veiksnių daromą įtaką kalio jodido atpalaidavimui iš akių lašų in vitro. Darbo uždaviniai: sumodeliuoti klampius hidrofilinių polimerų tirpalus ir įvertinti jų fizikines – chemines savybes; suformuluoti skystas oftalmologines sistemas su kalio jodidu, kurios atitiktų numatytas fizikines ir chemines savybes; nustatyti pagalbinių medžiagų daromą įtaką kalio jodido atpalaidavimui iš akių lašų in vitro; įvertinti farmacinės formos daromą įtaką kalio jodido in vitro. Metodai: akių lašų tirpalai gaminti masės tūrio metodu, pH reikšmė nustatyta potenciometriniu metodu, lūžio rodiklis nustatytas refraktometriškai, klampa matuota viskozimetru, gelifikacijos tyrimas in vitro, biofarmacinis tyrimas in vitro, naudojant vertikalią difuzijos celę, kalio jodido kiekis nustatytas spektrofotometriškai, statistinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai ir išvados: Hidrofilinių polimerų, hipromeliozės 0,5–0,6 proc., chitozano 0,4–0,5 proc. ir polivinilo alkoholio 11,5 proc. koncentracijos tirpalai yra arčiausiai siekiamos 20 mPa·s klampos reikšmės, o hipromeliozės 1–3 proc. koncentracijos tirpalai turi reikšmingai didesnę klampą, šių koncentracijų polimeriniai tirpalai turi lūžio rodiklio 1,333–1,350 reikšmę ir pH 3,5–8,5 reikšmę. Suderinamumo tyrimo metu gauta, kad polivinilo alkoholio tirpalas su kalio jodidu yra nesuderinamas. Taip pat nustatyta, jog kalio jodido įterpimas į chitozano tirpalus sumažina klampą ir padidina pH reikšmę (p < 0,05), tačiau neturi įtakos lūžio rodikliui. Veikliosios medžiagos ištirpinimas hipromeliozės tirpaluose padidina klampą 0,6 proc. ir 1 proc. koncentracijos tirpaluose, sumažina 2 proc. ir 3 proc. koncentracijų tirpaluose (p < 0,05) ir neturi įtakos 0,5 proc. koncentracijos tirpale, taip pat turi įtakos ir pH reikšmei, ją sumažina 0,5–2 proc. koncentracijos tirpaluose, tačiau neturi įtakos lūžio rodiklio reikšmei. Pagalbinės medžiagos kalio jodido akių lašuose sulėtina (p < 0,05) veikliosios medžiagos atpalaidavimą in vitro. Didėjant akių lašų su hipromelioze klampai, dėl didesnės polimero koncentracijos, kalio jodido atpalaidavimas lėtėja. Farmacinė forma daro įtaką kalio jodido atpalaidavimui in vitro. Imituojant akies paviršiaus aplinką iš in situ gelio veiklioji medžiaga yra atpalaiduojama lėčiau (p < 0,05) ir ilgiau nei iš akių lašų.

Tyrimo metu buvo modeliuojami hidrogeliai su chlorheksidino digliukonatu. Tyrimo metu tinkamiausiu pagrindu buvo nustatytas poloksameras. Pagamintas 21 skirtingos sudėties gelis poloksamero pagrindu. Geliai suskirstyti į dvi grupes: pirmojoje grupėje įterptas chlorheksidino digliukonatas, o antrosios grupės geliuose buvo įterpti chlorheksidino digliukonatas ir propolio ekstraktas. I – osios grupės gelių pH reikšmė svyravo nuo 6,68±0,014 iki 6,90±0,014, o II – osios grupės geliams būdinga pH reikšmė svyravo nuo 4,4±0,02 iki 4,79±0,02. Reologinio tyrimo metu nustatyta, jog didėjant temperatūrai tiriamųjų gelių konsistencijos koeficientas didėja, o tekėjimo indeksas mažėja. Įterptas propolio skystasis ekstraktas sumažina temperatūros įtaką gelių konsistencijos koeficiento ir tekėjimo indekso pokyčiams. Po 6 val. Tyrimo didžiausias atpalaiduoto chlorheksidino digliukonato kiekis nustatytas iš gelių su 20 proc. poloksamero pagrindu. Ekspermentiniai geliai pasižymėjo antibakteriniu aktyvumu prieš tirtąsias bakterijas, o propolio skystojo ekstrakto ir chlorheksidino digliukonato kompozicija leido sustiprinti gelių antibakterinį poveikį.

K. Ščiglinskaitės magistro baigiamasis darbas „Vaginalinių žvakučių su medetkos žiedų augalinės žaliavos ekstraktu modeliavimas ir biofarmacinis tyrimas“. Mokslinė vadovė doc. dr. A. M. Inkėnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. Kaunas, 2020. Tyrimo tikslas: Sumodeliuoti vaginalines žvakutes su vaistinės medetkos (lot. Calendula officinalis L.) žiedų augalinės žaliavos ekstraktu ir įvertinti farmacinių veiksnių įtaką jų kokybei. Tyrimo uždaviniai: Remiantis moksline literatūra parinkti tinkamą ekstrakcijos metodą bei tirpiklį vaistinės medetkos žiedų augalinės žaliavos ekstrakcijai vykdyti. Pagaminus ekstraktus, palyginti juose esančių biologiškai aktyvių junginių – karotinoidų, flavonoidų, fenolinių junginių kiekį, priklausomai nuo ekstrakcijai naudoto tirpiklio ir ekstrakcijos metodo. Parinkti vaginalinių žvakučių sudėtis su skirtingais (hidrofobiniais bei hidrofiliniais) pagrindais, įterpiant pasirinktą (vandeninį) vaistinės medetkos žiedų augalinės žaliavos ekstraktą ir pagal pasirinktus kriterijus (masės vienodumo tyrimą, suirimo testą) įvertinti pagamintų žvakučių kokybę. Įvertinti fenolinių junginių atpalaidavimą iš pagamintų vaginalinių žvakučių per pusiau pralaidžią membraną biofarmaciniu tyrimu in vitro ir nustatyti skirtingų pagrindų bei pagalbinių medžiagų įtaką fenolinių junginių atpalaidavimo kinetikai. Darbo objektas: Skirtingų pagrindų vaginalinės žvakutės su pagamintu vandeniniu vaistinės medetkos žiedų augalinės žaliavos ekstraktu. Tyrimo metodai: Bendras karotinoidų, fenolinių junginių bei flavonoidų kiekis pagamintuose ekstraktuose vertinamas spektrofotometriškai. Pagamintų vaginalinių žvakučių kokybė vertinama atliekant masės vienodumo bei suirimo tyrimus. Vaginalinių žvakučių suirimo laikas fiksuojamas atpalaidavimo tyrimo metu. Vaginalinių žvakučių pagrindų bei pagalbinių medžiagų įtaka fenolinių junginių atpalaidavimui vertinama atliekant biofarmacinį atpalaidavimo tyrimą in vitro per pusiau pralaidžią membraną. Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vykdant veikliųjų junginių ekstrakciją ultragarso metodu yra išekstrahuojamas didesnis bendras fenolinių junginių kiekis, tačiau mažesnis bendras flavonoidų kiekis, lyginant su ekstrakcija maceracijos metodu. 2. Tirpiklis 50% etanolis išekstrahuoja didesnį bendrą fenolinių junginių kiekį, tačiau mažesnį bendrą flavonoidų kiekį, lyginant su išgrynintuoju vandeniu. Ekstrahentas linų sėmenų aliejus pasižymėjo reikšmingai mažesniu (p<0,05) išekstrahuotų veikliųjų junginių kiekiu, lyginant su abiem anksčiau minėtais tirpikliais. 3. Farmacinių veiksnių įtakos fenolinių junginių atpalaidavimui iš vaginalinių žvakučių tyrimo metu nustatyta, kad didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis po 90 min. atpalaiduotas iš želatinos-glicerolio pagrindo žvakučių, mažiausias – iš kakavos sviesto pagrindo žvakučių. 4. Nustatyta, kad į vaginalinių žvakučių sudėtį įterpus pagalbinių medžiagų (lanolino, bičių vaško) yra prailginamas vaginalinių žvakučių suirimo bei veikliosios medžiagos atpalaidavimo laikas.

V. Nadzeikaitės magistro baigiamasis darbas „Farmacinių veiksnių įtaka skystų dermatologinių formuluočių su askorbo rūgštimi farmaciniam pasisavinimui“. Mokslinio darbo vadovė Doc. dr. A. M. Inkėnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra, Kaunas, 2020. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti farmacinių veiksnių įtaką sumodeliuotų skystų farmacinių formų su askorbo rūgštimi – tirpalų, klampių tirpalų, emulsijų ir mikroemulsijų – farmaciniam pasisavinimui. Darbo uždaviniai – nustatyti ir palyginti gamybos metodo ir sudėčių parinkimo svarbą skystų sistemų modeliavimui; įvertinti sumodeliuotų skystų farmacinių formų fizikocheminius rodiklius; įvertinti farmacinių veiksnių įtaką askorbo rūgšties atpalaidavimui iš skystų dermatologinių sistemų; nustatyti atpalaidavimo tyrimo rezultatų priklausomybę nuo tyrimo sąlygų. Tyrimo metodai – skystų farmacinių formų: klampių tirpalų, emulsijų ir mikroemulsijų sudėtys parenkamos remiantis moksline literatūra. Preparatų stabilumas vertinamas pagal pH, klampos, emulsijų išsisluoksniavimo ir mikrostruktūros, mikroemulsijų VDD ir PDI. Biofarmaciniai in vitro tyrimai atliekamai taikant vienos kameros modelį naudojant vertikalią difuzinę celę. Paimti mėginiai tiriami UV spektrofotometru. Tyrimo rezultatai ir išvados – klampūs tirpalai gaminti su klampą didinančiomis medžiagomis. Juose askorbo rūgšties koncentracija 5 proc. Emulsijos modeliuotos v/a tipo, emulsikliais pasirinkta Tween 80 ir Span 80 (1:1) bei naudotos pagalbinės medžiagos: PVA ir HM. Askorbo rūgšties koncentracija šiose sistemose 2,5 proc. ir 5 proc. Heterogeninės emulsinės sistemos a/v tipo modeliuotos su linų sėmenų aliejumi, išgrynintu vandeniu ir S – Tween 20 (1:2:19), ir v/a tipo su sėmenų aliejumi, išgrynintu vandeniu ir S – Tween 80 ir Span 80 (1:1) ir CoS – 1,2-propandioliu (14:1:24:1); (18:1:20:1). Askorbo rūgšties koncentracija 1 proc. Nustatyti tirtas sistemas charakterizuojantys rodikliai. pH reikšmė klampių tirpalų 2,39–2,65; emulsijų (E1-E8) 2,69–3,15; heterogeninių emulsinių sistemų (ME3-ME5) 5,77–6,30. Klampa klampių tirpalų 0,67–27,1 Pa•s; E4-E8 0,172–1,88 Pa•s; ME3-ME5 0,179–0,427 Pa•s. ME1-ME4 VDD 1880–4973 nm, PDI nuo 0,44–0,68. Mikroskopavimo metu nustatyta, kad pagalbinės medžiagos ir jų kiekiai emulsijose daro įtaką vandens lašelių dydžiui ir jų pasiskirstymui aliejinėje terpėje. Askorbo rūgšties atpalaidavimui iš skystų sistemų įtakos turi: askorbo rūgšties koncentracija, farmacinė forma, pagalbinės medžiagos bei akceptorinė terpėje, kurioje vykdomas atpalaidavimas.

E. Matuliauskaitės - Naudžiūnienės magistro baigiamasis darbas „Farmacinių veiksnių įtaka antioksidaciniam aktyvumui bei askorbo rūgšties atpalaidavimui iš emulsinių sistemų su linų sėmenų aliejumi“. Mokslinio darbo vadovė Doc. dr. A. M. Inkėnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra, Kaunas, 2019. Tyrimo tikslas – nustatyti farmacinių veiksnių įtaką sumodeliuotų emulsinių sistemų (v/a) ir (v/a/v) fizikocheminiams parametrams ir stabilumui, ištirti farmacinių veiksnių įtaką modelinės medžiagos atpalaidavimui in vitro iš emulsijos su linų sėmenų aliejumi ir farmacinės formos įtaką antioksidaciniam veikimui. Darbo uždaviniai – remiantis moksline literatūra ir eksperimentu parinkti linų sėmenų emulsinės sistemos (v/a) ir (v/a/v) sudėtį ir nustatyti vertinimo kriterijus; įvertinti farmacinių veiksnių įtaką emulsijų fizikocheminiams parametrams ir stabilumui; įvertinti modelinės medžiagos - askorbo rūgšties, atpalaidavimą in vitro iš emulsijų (v/a) ir (v/a/v) bei nustatyti priklausomybę nuo farmacinių veiksnių: farmacinės formos, pagalbinių medžiagų ir fizikocheminių parametrų; nustatyti farmacinės formos ir pagalbinių medžiagų įtaką antioksidaciniam emulsinių sistemų aktyvumui. Tyrimo metodai – emulsijų (v/a) ir (v/a/v) su linų sėmenų aliejumi sudėtys parenkamos remiantis moksline literatūra. Emulsijų stabilumas vertinamas pagal mikrostruktūros, klampos, pH, emulsijų išsisluoksniavimo, turbidimetrinės analizės bei tankio kitimus. Biofarmaciniai in vitro tyrimai, modelinės medžiagos atpalaidavimui iš emulsinių sistemų (v/a) ir (v/a/v), atliekami taikant vienos kameros modelį naudojant vertikalią cilindrinę celę, paimti mėginiai tiriami UV spektrofotometru. Emulsijų (v/a) ir linų sėmenų aliejaus antioksidacinis aktyvumas buvo vertinamas spektrofotometriniu DPPH• metodu. Tyrimo rezultatai ir išvados – nagrinėjant mokslinę literatūrą, nuspręsta gaminti emulsijas, kurių HLB skaičius būtų 9,65; aliejinė terpė sudarė 60proc., vandeninė fazė – 40proc. visos emulsijos; emulsikliai Tween 80 ir Span 80, santykiu 1:1; modelinė medžiaga – askorbo rūgštis. Mikroskopavimo metodas parodė, kad vandens lašelių dydis ir pasiskirstymas aliejinėje terpėje priklausė nuo emulsiklio koncentracijos ir pagalbinių medžiagų bei jų koncentracijos emulsinėse v/a sistemose. Didėjant emulsiklių, PVA ir bičių vaško koncentracijai, susidaro mažesni ir tolygiai pasiskirstę vandens lašeliai aliejinėje terpėje. Emulsinių klampos rodiklis yra tiesiogiai priklausomas nuo emulsiklio kiekio ir pagalbinių medžiagų. Modelinė medžiaga emulsijų pH reikšmę sumažino nuo 6,7 iki 2,5 (E1-12) – 3,44 (ES1-5). E1-6 ir ES1-5 emulsijose didžiausią įtaką askorbo rūgšties atpalaidavimui darė emulsiklio koncentracija, o emulsijose E7-12 nustatyta, kad pagalbinės medžiagos didina ir greitina askorbo rūgšties atsipalaidavimo kiekį. Tirtose emulsijose antioksidacinis aktyvumas yra 15,03-20,5proc.. Lyginant gryno linų sėmenų aliejaus antioksidacinį aktyvumą su emulsijos E5, šios emulsijos antioksidacinis aktyvumas mažesnis 37,16proc. Emulsija, kaip farmacinė forma nepaveikia linų sėmenų aliejaus antioksidacinio aktyvumo.

Emulsinių sistemų modeliavimas, panaudojus linų (lot. Linum usitatissimum) sėmenų aliejaus ir augalinės žaliavos – medetkų (lot. Calendula officinalis) žiedų aliejinį ekstraktą.

Darbo tikslas: nustatyti pagalbinių medžiagų, gamybos būdo įtaką a/v ME su linų sėmenų aliejumi stabilumui ir kokybei bei nustatyti vaisto formos įtaką linų sėmenų aliejaus antioksidaciniam aktyvumui. Uždaviniai: Atrinkti ME su linų sėmenų aliejumi tinkamas pagalbines medžiagas ir sudaryti fazių diagramas atrinktoms sudėtims. Įvertinti jų kokybę pagal pH reikšmę, klampą, elektrinį laidį, VDD ir PDI, termostabilumą. Nustatyti ir palyginti sumodeliuotų ME ir linų sėmenų aliejaus antioksidacinį aktyvumą. Įvertinti laikymo sąlygų įtaką ME stabilumui pagal VDD ir antioksidacinį stabilumą. Tyrimo objektas – mikroemulsinių a/v sistemų su linų sėmenų aliejumi stabilumo ir kokybės priklausomybė nuo pagalbinių medžiagų, gamybos būdo ir vaisto formos. Metodai: Pagalbinių medžiagų ir gamybos metodo atrankos metu atliekami VDD ir PDI matavimai. Titravimo metodu sudaromos fazių diagramos. Kokybei įvertinti matuojama klampa, pH reikšmė, elektrinis laidis, VDD, PDI. Termodinaminio stabilumo tyrimas - šaldymo – šildymo, užšaldymo – atšildymo ciklai, stebimi ME pokyčiai tyrimo metu. Antioksidacinio aktyvumo įvertinimui naudojamas CUPRAC metodas. Stabilumas vertinamas pagal VDD natūraliomis ir ilgalaikio stabilumo sąlygomis. Rezultatai: Nustatytus kritinius kokybės parametrus dėl ME sistemos atitiko 2 sumodeliuotos a/v tipo ME – su S/KoS Tween 80 ir - Span 80 (7:3), ir S - Tween 20. Sumodeliuotos termodinamiškai stabilios ir homogeniškos a/v tipo ME, kurių VDD buvo 15,34 – 178,4 nm, PDI – 0,225 - 0,390, pH reikšmė 8,59 – 8,74, elektrinis laidis – 10,4 - 11,3 µS/cm, klampa 440 – 820 mPa•s. Linų sėmenų aliejaus antioksidacinis aktyvumas 1,58 mg/g. ME su S/KoS - Tween 80 ir Span 80 antioksidacinis aktyvumas 0,102 mg/g pagal Trolaksą, ME su S - Tween 20 - 0,061 mg/g. Antioksidacinio aktyvumo ir ME stabilumas tirtas praėjus 1 mėn. nuo pagaminimo, laikant natūraliomis ir ilgalaikio stabilumo sąlygomis. Išvados: Gautų a/v, termodinamiškai stabilių ME sudėtys: linų sėmenų aliejus, išgrynintas vanduo, Tween 20 yra 1:2:19, linų sėmenų aliejus, išgrynintas vanduo, Tween 80 ir Span 80 yra 1:2:3,375:7,765. pH reikšmė - silpnai šarminė (pH>7), ME su Tween 80 ir Span 80 pasižymėjo didesne klampa (p<0,05), kas parodo, jog S/KoS mišinys turi įtakos kampai. Įvertinus VDD, nustatyta S/KoS įtaka - ME su Tween 80 ir Span 80 pasižymėjo mažiausiu VDD (p<0,05). Antioksidacinio veikimo tyrimo metu nustatyta, jog linų sėmenų aliejus pasižymi antioksidaciniu veikimu. a/v ME, kaip vaisto formos, pasižymi mažesniu antioksidaciniu veikimu nei grynas aliejus (p<0,05), dėl mažesnės fenolinių junginių koncentracijos, antioksidaciniam veikimui turi įtakos ir S/KoS – didesniu veikimu (p<0,05) pasižymėjo ME su Tween 80 ir Span 80. Antioksidacinį veikimą ir ME stabilumą įtakoja pagalbinės medžiagos – natūraliomis ir ilgalaikio stabilumo sąlygomis ME su Tween 80 ir Span 80 išliko stabili.