Lithuanian University of Health Sciences Research Management System (CRIS)





Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12512/148913
Now showing1 - 10 of 10
  • Item type:Publication,
    Vaidmens modelių reikšmė prognozuojant paauglių gyvenseną: Lietuvos HBSC tyrimas
    [The Importance of Role Models in Predicting Adolescent Lifestyle: Evidence from the Lithuanian HBSC Study]
    research article[2026][S4][S006][18]; ; ;
    Psichologija, 2026-01-01, vol. 74, p. 92-109

    Paauglystė – sudėtingas laikotarpis, pasižymintis rizikingo elgesio apraiškomis, identiteto, gyvensenos ir socialinių ryšių formavimusi. Vaidmens modelio turėjimas paauglių pasirinkimus gali pakreipti tiek į sveikai gyvensenai palankią, tiek į žalingą pusę. Dėl to šiame tyrime Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) pagrindu buvo siekiama išsiaiškinti, kokius vaidmens modelius turi paaugliai ir kaip tai gali prognozuoti jų gyvensenos pasirinkimus. Tyrime dalyvavo 6628 5–11 klasių moksleiviai iš 124 Lietuvos mokyklų. Buvo vertinama, kokius vaidmens modelius turi paaugliai (jei turi) ir kaip tai prognozuoja jų miego trukmės, fizinio aktyvumo (kasdienio ir intensyvaus), mitybos, rūkymo, alkoholio vartojimo ir socialinių tinklų naudojimo rodiklius. Nustatyta, kad didžioji dalis (71 proc.) paauglių turi vaidmens modelius, dažniausiai šeimos narius (33 proc.), draugus (24 proc.), socialinių tinklų įžymybes (15 proc.), sportininkus (12 proc.) ir televizijos žvaigždes (11 proc.). Vaidmens modelio turėjimas dažniausiai prognozavo sveikai gyvensenai palankesnius pasirinkimus, labiausiai – šeimos nario (palankesni miego, fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos rodikliai) ir sportininko (palankesni fizinio aktyvumo ir mitybos rodikliai) modeliai. Mažiausiai sveikai gyvensenai palankūs vaidmens modeliai buvo draugas (palankesni fizinio aktyvumo ir mitybos rodikliai, prastesni rūkymo ir socialinių tinklų naudojimo rodikliai) ir socialinių tinklų įžymybė (prastesni miego ir socialinių tinklų naudojimo rodikliai).

      25
  • conference paper[2025][T1e][M004,S006][3];
    Studentų moksliniai tyrimai 2024/2025 : Konferencijos pranešimų santraukos, 2025-05-31, p. 276-278

    Įvadas Moters psichologinė gerovė – psichikos sveikatos dalis, kurią veikia unikalūs moteriai veiksniai. Nors dar visai neseniai vyrų ir moterų psichikos sveikata buvo vertinama vienodai, pastaruoju metu vis dažniau atkreipiamas dėmesys į hormoninius, biologinius, pažintinius ir psichosocialinius lyčių išskirtinumus [1, 2]. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vienas iš svarbiausių psichosocialinių veiksnių, prisidedančių prie pozityvaus psichologinės gerovės vertinimo, yra pasitenkinimas romantiniais santykiais [3, 4]. Romantiniai santykiai suvienija žmones ir leidžia jiems dalintis savo patirtimis, išgyvenimais bei planuoti bendrą ateitį. Nepaisant to, mokslininkų teigimu, autonomija taip pat svarbi santykių kokybės vertinimo dalis [5, 6]. Tai rodo, kad romantiniuose santykiuose asmeninis augimas gali būti toks pats svarbus kaip ir santykių auginimas ir puoselėjimas. Paskutiniu metu vis daugiau vyrų atkreipia dėmesį į savo sveikatą. Jie ieško palaikymo ir augimo galimybių tarp savo lyties atstovų. Būtent tai sudarė prielaidas įsikurti vienai iš populiariausių vyrų grupių – „Gentims“. Ši organizacija padeda vyrams ugdyti savo bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius, lavinti emocinį intelektą [7]. Tikėtina, kad „Gentyse“ suformuoti nauji bendravimo modeliai keičia ir romantinių santykių dinamiką [8]. Kyla klausimas, kaip moterys išgyvena tokius partnerio pokyčius – kaip pasikeičia jų pasitenkinimas romantiniais santykiais ir psichologinė gerovė, kai partneriai aktyviai rūpinasi savąja? Nors įprasta tirti grupių veiksmingumą jų dalyviams, grupės poveikis dalyvių mikrosistemai, šiuo atveju romantinei partnerei, iki šiol visai netyrinėtas. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti moterų psichologinę gerovę ir pasitenkinimą romantiniais santykiais jų romantiniams partneriams dalyvaujant „Genčių“ grupėse. [...].

      36
  • conference paper[2025][T1e][M004,S006][1];
    6th International Scientific-Practical Conference "Psychology Science for Health" : book of abstracts : 2025 May 21, 2025-05-21, p. 18-18

    Introduction. Data shows that women’s psychological health is decreasing. According to research, romantic relationship satisfaction might be an important factor, contributing to women’s psychological well-being. However, romantic relationships might be perceived differently among women, whose partners are involved in male personal growth group. Therefore, the aim of this study was to investigate how women perceive their partner’s participation in male personal growth group. Methods. The study was conducted from July 2024 to February 2025 in Lithuania. Participants were 25–49 years old women, whose romantic partners were participating in male personal growth group. Electronic questionnaires included qualitative questions: „How do you see your partner after he started participating in male personal growth group?“; „Describe your feelings toward your partner’s participation in male personal growth group“; and „Describe Your romantic relationships after Your partner started participating in male personal growth group“. In total, 27 women answered these questions. Their responses were analyzed using Brown and Clarke’s thematic analysis method. Results. Three themes have emerged: „Men’s group in the eyes of woman“, „Woman’s, Man’s and their couple’s change“, „Three poles of feelings“. Part of the women shared that it is nice to know their partners having support from other men. Participants were able to see the changes in their partners’ emotion regulation and personality, however, some of the women saw unexpected changes. Women shared that they were hopeful about possibilities of growth, though some of the feelings towards their partners’ participation in group were unpleasant or ambivalent. Conclusions. Experiences of women who participated in this study differed. Some of them shared their happiness seeing partner’s growth, however, part of them experienced unwanted feelings and threats. This study raised questions and perspectives for further studies.

      5
  • conference paper[2025][T1e][M004,S006][3];
    International Health Sciences Conference IHSC : Abstract book 2025 : [March 13 - 14, 2025, Kaunas] / Edited by Karina Zerr, 2025-03-13, p. 145-147

    Introduction Psychological well-being is one of the most important components of mental health, impacted by various biological, chemical, cognitive, and social factors (1,2). Recent data show that women’s psychological health is inferior to men (3), presumably due to neurobiological and psychosocial factors (1). Recent findings show that romantic relationship satisfaction also plays an important role in women’s psychological health and well-being (4, 5, 6). Aim The aim of this study was to examine whether factors related to romantic relationships can predict women’s psychological well-being. Methods The study was conducted from July to December 2024 in Lithuania. Women aged 25–49 and involved in romantic relationships were asked to participate survey (paper or electronic mode). Psychological well-being was assessed using the World Health Organization’s well-being index WHO-5 (7). For romantic relationship satisfaction, the Relationship Assessment Scale (8) was used. In total, 134 questionnaires were included in this analysis. MS Excel and IBM SPSS Statistics 29.0 were used for statistical analysis. The means were compared using T-test and ANOVA, for associations the Pearson’s correlation was used. Factors, predicting psychological well-being, were examined using binary logistic regression. Results Overall psychological well-being was high (M=61.2, SD=19.01). However, 25.4% indicated low psychological wellbeing. Psychological well-being was not associated with marital status (t=0.82, p=0.415), co-living (t=-0.07, p=0.949), having children (t=0.81, p=0.421), age (r=0.04, p=0.624), residence (F=0.04, p=0.959), education (F=1.17, p=0.327), and occupation (F=2.04, p=0.111). Romantic relationship duration among women was 10.7 (SD 8.38) years. They were satisfied with their relationship M=3.7 (SD 0.81). The satisfaction was not associated with relationship duration (r=-0.11, p=0.209), age (r=-0.08, p=0.393), co-living (t=-1.46, p=0.147), marital status (t=-0.50, p=0.618), previous marriages (t=0.97, p=0.335), and having children (t=0.93, p=0.355). Romantic relationship satisfaction predicted good psychological well-being (OR=13.95, p<0.001), while other romantic relationship factors, such as marital status, previous marriages, relationship duration, living together, having children and number of children, did not predict psychological well-being (p>0.05). Conclusions Most women rated their psychological well-being as high, however 25.4% indicated low psychological wellbeing.Women were mostly satisfied with their romantic relationship (mean score 3.7 in scale from 1 to 5).Among factors related to romantic relationships, only romantic relationship satisfaction (OR=13.95) predicted high psychological well-being among women.

      4
  • HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children; santr. HBSC) - vienas iš pagrindinių paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimų Europoje, atliekamas pagal griežtą, vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Šis tyrimas vykdomas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių. Lietuvoje šis tyrimas pradėtas vykdyti 1994 m. ir tęsiamas iki šiol. 2022 m. buvo atliktas aštuntasis tokio tipo tyrimas, leidžiantis įvertinti kelių dešimtmečių tendencijas. Šiame leidinyje pateikiami 2022 m. Lietuvoje atlikto HBSC tyrimo, kurį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai atliko 124 Lietuvos mokyklose, rezultatai. Leidinyje rodikliai nagrinėjami 1994-2022 m. perspektyvoje, ypatingą dėmesį skiriant pastarųjų metų tendencijoms. Čia taip pat pateikiama demografinių grupių analizė, siekiant išryškinti jaunuolių grupes, kurioms gali būti tikslingiau taikyti į sveikatą ir gerovę orientuotas priemones. Leidinyje pateikiami pagrindiniai Lietuvos moksleivių gyvensenos, sveikatos ir gerovės, rizikingos elgsenos ir socialinės aplinkos rodikliai. Tikimės, kad tyrimo rezultatai pasitarnaus ne tik kaip informacijos šaltinis mokslininkams ir tyrėjams, bet ir pasieks tuos, kurie tiesiogiai dalyvauja palaikant ir gerinant jaunų žmonių sveikatą bei gerovę - nacionalinės ir savivaldybių politikos formuotojams, mokyklų atstovams, asmens ir visuomenės sveikatos specialistams, moksleivių tėvams ir patiems moksleiviams. Ugdyti sveiką ateities kartą yra svarbu jau šiandien, kadangi tai atsilieps ne tik jų, bet ir visos visuomenės sveikatai bei gerovei.

      125
  • conference paper[2024][T2][M004][1]; ; ;
    HBSC Spring Network Meeting : 28th - 30th May 2024 - Glasgow, Scotland, 2024-05-29, p. 1-1

    Background: Previous research suggests that double entry is one of the most reliable methods for detecting entry errors. However, the effect of usual single-entry method on errors is rarely assessed. Our objective was to identify most common data entry errors and to assess how it relates to different characteristics of items, data entry clerks (DECs), and the data itself.

    Methods: The data for our study was retrieved from the HBSC 2022 study in Lithuania. In total, 6730 questionnaires from grades 5–11 were manually entered twice into “Microsoft Excel” database by 27 different DECs. Differences between entries were identified as entry errors and were corrected through a third entry. Error types were identified and clustered into categories. For each category, average impact (average number of entries affected) was calculated. Errors per 1000 entries (error rate) were calculated for each question and its characteristic (e. g. number of response options).

    Results: Total error rate was 3.9 (5.6 in the 5-7th grade questionnaire, 2.3 in the 9-11th grade questionnaire). In total, 29 types of errors were identified, with average impact ranging from 1.0 to 5.1 entries. Error rates by question varied from 0.1 to 24.6, error rates by question characteristic varied from 1.1 to 16.9. Depending on the occupation of DEC, error rate per one HBSC questionnaire varied 0.3 to 5.6.

    Conclusions: Double data entry method allowed to avoid 3.9 errors per 1000 entries. Occupation of DEC and question characteristics were found to be significant variables associated with differences in error rates."

      27
  • conference paper[2024][T1e][S006,M004][1]; ;
    5th International Scientific-Practical Conference “Psychology Science for Health“: 2024 April 17: Book of Abstracts, 2024-04-18, p. 14-14

    Introduction. One of the developmental tasks young adults should achieve is to create meaningful long-term romantic relationships. However, computer gaming, one of the most popular leisure activities among young people, has shown to be harmful to interpersonal relationships. Therefore, our aim was to assess the potential associations between computer gaming habits and romantic relationship satisfaction among gaming and non-gaming couples. Methods. 18–39 years old adults, who have romantic partners participated in this study. The survey was conducted in public places in the cities and counties of Kaunas and Vilnius. Paper questionnaires included Relationship Assessment Scale (RAS) by Hendricks and 7-item Gaming Addiction Scale (GAS-7) by Lemmens et al. Four gaming profiles were identified:

    1. Only respondent is gaming; 2) Only partner is gaming; 3) Both are gaming; 4) None are gaming. Univariate and bivariate statistical analyses were made. Results. Romantic relationship satisfaction was high and did not differ among different gaming profiles. Respondents and their partners were gaming once a week, 2 days in a row, for 2 hours a day. Statistically non-significant associations were found between more-expressed gaming habits and relationship satisfaction among both-gaming couples. Internet gaming disorder among young adults was expressed weakly. Respondents with more expressed internet gaming disorder were less satisfied with their relationship when their partner was not gaming. Conclusion. Higher internet gaming disorder was associated with lower relationship satisfaction when only respondents were gaming.
      17
  • research article[2024][S4][M004,S006][13]; ;
    Medicinos mokslai. Medical sciences, 2024-01-25, vol. 12, no. 1, p. 64-76

    Background: one of the developmental tasks that young adults should achieve is to create meaningful long-term romantic relationship. However, one of the most popular leisure activities among young people, computer gaming, has shown to be harmful to interpersonal relationships. Therefore our aim was to assess the potential associations between computer gaming habits and romantic relationship satisfaction among gaming and non-gaming couples. Materials and Methods: the 18–39 years old adults, who have romantic partners, participated in this study. It was conducted in public places of Kaunas and Vilnius cities and counties. Paper questionnaires included Relationship Assessment Scale (RAS) by Hendricks and 7-item Gaming Addiction Scale (GAS-7) by Lemmens et al. Four gaming profiles were identified: 1) Only respondent is gaming; 2) Only partner is gaming; 3) Both are gaming; 4) None are gaming. Univariate and bivariate statistical analysis was made. Results: romantic relationship satisfaction was high and did not differ among different gaming profiles. Respondents and their partners were gaming once a week, 2 days in a row, for 2 hours a day. Statistically non-significant associations were found between more expressed gaming habits and relationship satisfaction among both-gaming couples. Internet gaming disorder among young adults was expressed weakly. Respondents with more expressed internet gaming disorder were less satisfied with their relationship when partner was not gaming. Conclusion: gaming habits and internet gaming disorder did not correlate with romantic relationship satisfaction except for respondents gaming alone – in this case, higher internet gaming disorder was associated with lower relationship satisfaction.

      71
  • conference paper[2022][T1e][M004,S006][2]
    Vilnius University Proceedings : XIX-oji jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija Įgalinti ir įkvėpti (JMPK 2022) : 2022 m. gegužės 6 d. : pranešimų santraukų leidinys / Vilniaus Universitetas. Filosofijos fakultetas ; [Sudarė ir redagavo: Augustė Nomeikaitė, Evelina Rimkus, Miglė Marcinkevičiūtė]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022, t. 20., 2022-05-06, p. 15-16.

    Įvadas: COVID-19 pandemija paveikė sveikatos priežiūros darbuotojus – ligoninėje dirbantys žmonės susidūrė su stresu, depresija, nerimu ir miego sutrikimais [1, 6, 9]. Pastebėta, kad neadaptyvios emocijų reguliacijos strategijos gali tapti profesinio perdegimo rizikos veiksniu [5], tuo tarpu adaptyvūs būdai šią riziką sumažina [2]. Nors medicinos darbuotojai nurodo pasitenkinimą savo darbu, vis tik stebimi žemi pasitenkinimo darbo užmokesčiu įverčiai. Tyrimo tikslas – ištirti medicinos personalo pasitenkinimą darbu, patiriamą stresą, emocijų reguliacijos gebėjimus ir įvertinti, kaip šie reiškiniai yra susiję tarpusavyje. Metodai: Tyrimas atliktas 2021 m. liepos 5 – rugpjūčio 20 d. Šakių ligoninėje, tyrime dalyvavo 121ligoninės darbuotojas. Streso lygis įvertintas naudojant Subjektyviai suvokiamo streso skalę (Cohen,1983), emocijų reguliacija – Emocijų reguliacijos klausimynu (Gross and John, 2003), pasitenkinimas darbu – naudojant Spector (1994) pasitenkinimo darbu klausimyno dalį. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „MS Excel“ ir „IBM SPSS Statistics 21“ programas. Rezultatai: Dauguma darbuotojų (74,4%) buvo patenkinti savo bendradarbiais, tačiau maža dalis (20,7%) buvo patenkinti darbo užmokesčiu. Ligoninės darbuotojai nurodė patiriantys vidutinį stresą (94,2%) ir naudojantys tiek adaptyvią (M=29,73), tiek neadaptyvią (M=17,08) emocijų reguliacijos strategijas. Didesnis stresas koreliavo su mažesniu pasitenkinimu darbo užmokesčiu (r=-0,21; p=0,02), vadovavimu (rho=-0,30; p=0,001), bendradarbiais (rho=-0,26; p=0,005). Nustatyta, kad adaptyvios emocijų reguliacijos strategijos susijusios su mažesniu suvokiamu stresu (r=-0,19; p=0,04). Išvados: Ligoninės darbuotojai patiria vidutinį streso lygį. Adaptyvios ir neadaptyvios emocijų reguliacijos strategijos naudojamos panašiai, vidutiniu intensyvumu. Dauguma apklaustųjų yra patenkinti bendradarbiais ir vadovais, tačiau nesijaučia patenkinti darbo užmokesčiu. Paaiškėjo, kad didesnis darbuotojų stresas susijęs su prastesniu pasitenkinimu darbu ir mažiau išreikšta adaptyvia emocijų reguliacijos strategija.

      84
  • conference paper[2022][T1d][M004][4];
    IHS [International Health Sciences] Conference [6th] : abstract book : [Kaunas, Lithuania, April 14-15] / Students' Scientific Society of Lithuanian University of Health Sciences ; [Edited by Jorė Rinkevičiūtė ; Abstracts’ reviewers: Martynas Špečkauskas, Vilma Jūratė Balčiūnienė, Reda Žemaitienė, Loreta Kuzmienė, Justina Kačerauskienė [et al.]]. Kaunas : Lithuanian University of Health Sciences, 2022., 2022-04-14, p. 166-169.

    Introduction COVID-19 pandemic has a lot of impact on health care workers (1,6,9). Research shows that during the coronavirus outbreak people working in hospitals experience stress, anxiety, depression, and insomnia (9). Subsequently, medical staff is experiencing medium levels of perceived stress at the time of outbreak (1,6). Moreover, non-adaptive emotion regulation strategies may be a risk factor for burnout among medical staff (5). At the same time cognitive emotion regulation strategies may reduce that risk (2). Even though medical workers are satisfied with their job overall, research shows that they are not happy with their pay (11). Aim Aim of the study is to evaluate hospital workers’ job satisfaction, perceived stress, used methods of emotion regulation, and to assess the relationships between those phenomena. Methods The cross-sectional study has been held from July 5 to August 20, 2021 in Šakiai Hospital, Lithuania. In total, 121 staff members’ forms were included in the analysis. All Šakiai Hospital staff, who agreed to participate, were selected to the research. 8,3% of them were medical doctors, 24% was nursing staff, 9,9% was junior medical staff, 4,9% - management staff, 16,5% - technical staff and 36,4 did not mark their position. Statistical analysis was made using MS Excel and IBM SPSS Statistics 21. Stress level has been measured using Perceived Stress Scale (3). For emotion regulation evaluation, Emotion Regulation Questionnaire (4) has been used. Job satisfaction was assessed using 4 subscales (Pay, Supervision, Operating conditions, Coworkers) of Job Satisfaction Survey (8). ANOVA test was used to compare means of job satisfaction and emotion regulation among different work positions. For associations among all phenomena, Pearson (r) and Spearman (rho) correlation was used. […].

      14