Margevičius, Deividas

Tyrimo tikslas. Apibūdinti ir įvertinti šeimos gydytojų bei slaugytojų patirtį, prižiūrint vyresnio amžiaus pacientus, sergančius demencija. Tyrimo metodai. Atliktas kokybinis objekto tyrimas, naudojant vinjetės (klinikinių situacijų) metodą: informantams, susi¬pažinus su konkrečia situacija, buvo pateikti penki struktūrizuoto interviu klausimai, leidžiantys numatyti medikų veiksmus ir bendradarbiavimą su kitų sričių specialistais. Gautų tyrimo duomenų analizei buvo naudotas teminės analizės metodas pagal Braun ir Clarke metodiką. Tyrimo dalyviai. Tiriamųjų imčiai nustatyti buvo taikyta kriterinė atranka. X rajone buvo atrinktos vyresnio amžiaus pacientus, sergančius demencija, prižiūrinčios medicinos įstaigos. Šiose įstaigose dirbantys gydytojai bei slaugytojai, prižiūrintys minėtus pacientus, sudarė visą tyrimo populiaciją, o tiriamųjų imtį - sveikatos priežiūros specialistai, savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 24 sveikatos priežiūros specialistai. Tyrimo rezultatai. Šeimos gydytojai ir slaugytojai, prižiūrintys vyresnio amžiaus pacientus, geba atpažinti bei diagnozuoti demenciją, tačiau jiems stinga patirties, numatant pacientų ilgalaikės priežiūros planą bei skiriant visavertį gydymą, pasiskirstant atsakomybes su kitų sričių specialistais.

Introduction. Endoscopic submucosal dissection (ESD) was first conceptually described almost 30 years ago in Japan and is recently practiced in Europe. ESD is an effective treatment for premalignant and early-stage malignant lesions of the stomach. Oncologic outcomes with ESD compare favorably with competing surgical interventions. ESD also serves as an excellent T-staging tool to identify noncurative resections that will require further treatment. ESD is technically demanding and has a higher rate of adverse events than most endoscopic procedures including EMR and sufficient ESD training is critical to ensure safe conduct and high-quality resections. Recently ESD are recognized by Western endoscopists as an organ sparing option for early gastric cancer that is alternative to laparoscopic or open stomach resection. Aim. To investigate the efficacy of endoscopic submucosal dissection (ESD) at diagnosing and treating and to compare ESD with surgical resection for early gastric cancer and premalignant lesions in Klaipėda University Hospital. Methods. Data of patients with mucosal gastric lesions treated with ESD or traditional surgery (open or laparoscopic resection or gastrectomy) in Klaipėda University Hospital were retrieved for a period of 5 years (Jan 2013 to Dec 2017) from the electronic patient records of the hospital. Patient demographics, tumor characteristics, stage, operation time, length of stay, early and late operative complications were analyzed and compared. We also aimed to compare local recurrence of ESD and surgery for superficial gastric lesions in the follow-up period of 12–60 months. [...].

Sveikata ir su ja susijusi sveikatos priežiūra yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Pagrindinis ir tęstinis bet kurios sveikatos priežiūros organizacijos procesas – žmonių (pacientų) sveikatos priežiūra. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė yra labai sunkiai apibrėžiama ir pamatuojama, todėl galimi dideli kokybės svyravimai. Sveikatos priežiūra yra ta sritis, kurioje pacientų pasitenkinimas yra pagrindinis jų pasitikėjimo ir palankių rekomendacijų kitiems pacientams šaltinis. Tikslas. Įvertinti oftalmologinės pagalbos prieinamumą pacientams pirminėje sveikatos priežiūros grandyje skirtinguose Lietuvos miestuose Metodika. Tyrimas atliktas dešimtyje skirtingų Lietuvos miestų, pirminės sveikatos priežiūros įstaigose apklausiant pacientus anketinės apklausos metodu (n = 774). Tyrimo rezultatai analizuoti SPSS 20 versijos kompiuterine programa. Statistiniam reikšmingumui pagrįsti naudotas Chi kvadrato kriterijus. Rezultatai. Nustatyta, kad visiškai patenkintų suteiktomis oftalmologinėmis paslaugomis yra 57 proc., pacientų iš rajono grupėje - 66 proc., o pacientų grupėje analizuojant pagal lytį 31 proc. Paskirtu laiku priimama tik 22 proc., kitai pusei tenka laukti eilėje nuo pusės iki dviejų valandų laiko. 33 proc., pacientų tyrimai neatliekami tą pačią dieną, kai jie atvyksta konsultuotis. Paskirtų papildomų tyrimų kai kuriems pacientams tenka laukti net iki trijų savaičių. Daugiau nei 80 proc., tiriamųjų teigia, kad trūksta informacijos apie paslaugų teikimo tvarką, patiria kliūčių siuntimui gauti. Daugiau problemų atvykti konsultacijai kilo rajono gyventojams. Išvados. Nepakankamą oftalmologinių paslaugų prieinamumą Lietuvos sveikatos pirminėje grandyje lemia: 1) informacijos apie paslaugų teikimo tvarką stoka gydymo įstaigose, kurios nukreipia konsultacijai; 2) ilga konsultacijos laukimo trukmė po registracijos; 3) eilės prie gydytojų kabinetų; 4) [...]

Lietuvoje sergamumas storosios žarnos vėžiu (SŽV), užima penktąją vietą tarp kitų piktybinių navikų. Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2012 metais sergamumas šia liga siekė daugiau kaip 950 atvejų, o mirė nuo šios ligos daugiau nei 500 pacientų. Nuo 2009 metų mūsų šalyje vykdoma SŽV ankstyvosios diagnostikos programa. Pacientams gavus teigiamą slapto kraujavimo testą išmatose (iFOBT), atliekama endoskopinis storosios žarnos tyrimas - kolonoskopija.[4] Kolonoskopija yra auksinis standartas vizualizuoti storąją žarną ir šiuo momentu pagrindinis metodas SŽV patikrai. Moralinės paramos, informacijos stoka, baimė ar nemaloni buvusių tyrimų patirtis gali turėti įtakos paciento pasitenkinimui. Pasitenkinimas lemia tyrimo rezultatus, paciento požiūrį į tyrimą, kolektyvą ir sveikatos priežiūros įstaigą. Darbo tikslas: Ištirti pacientų, dalyvaujančių profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje, pasitenkinimą endoskopiniu tyrimu. Metodika: Tyrimas buvo atliekamas 2017 metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais Klaipėdos universitetinės ligoninės Endoskopijų skyriuje. Tyrime dalyvavo 74 pacientai (45,6 proc. vyrų ir 54,4 proc. moterų), kurie buvo atsiųsti tyrimo laikotarpiu atlikti endoskopinio storosios žarnos tyrimo. Atlikta anoniminė anketinė apklausa. Rezultatai: Endoskopinio žarnyno tyrimo metu savijautai turi įtakos laukimo trukmė, tyrimo trukmė, atliekamos manipuliacijos tyrimo metu, diskomfortas (p<0,05). Skausmui jaučiamam po procedūros turi įtakos pacientų amžius ir lytis. (p<0,05). Kuo didesnis jaučiamas skausmas ar diskomfortas po tyrimo, tuo mažesnis noras kartoti tyrimą ateityje (p<0,05). Išvados: Dauguma pacientų buvo neinformuojami apie galimas tyrimo komplikacijas, galimus nemalonius pojūčius po tyrimo. Informacijos nepakankamumas susijęs su amžiumi ir išsilavinimu: jaunesnio amžiaus, ir tiems, kurie turi aukštąjį išsilavinimą reikėjo daugiau ir [...].

Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad sergantiems astma gydyti pasaulyje išlei-džiama daugiau lėšų, nei AIDS ir tuberkuliozei kartu. Astma neigiamai daro įtaką profesinei veiklai, apsitar-navimui, poilsiui. PSO rekomenduoja, kad žmonės būtų fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną, tai ypač svarbu sergantiems astma. 1997 m. atsirado nauja fizinio aktyvumo forma - šiaurietiškasis ėjimas, skirtas neutrali-zuoti sėslaus gyvenimo būdą. Fiziniai pratimai yra taikomi sprendžiant gydymo, reabilitacijos, profilaktikos uždavinius. Aktyvumas gamtoje turi teigiamą poveikį nuotaikai, mažina stresą. Tikslas - Nustatyti ir įvertinti šiaurietiškojo ėjimo įtaką funkciniams plaučių rodikliams, fizinei būklei, emocijoms jauno amžiaus žmonių tarpe sergant astma. Metodika. Tyrimas buvo atliekamas 2016 – 2017 m. LSMUL KK reabilitacijos klinikoje. Tyrime daly-vavo LSMU studentai (n=214) sergantys astma. Tiriamojoje grupėje dalyvavo 110 studentų, kontrolinėje grupėje 104 studentai. Rezultatai. Dalyvavusių studentų imtis 214. Studentų amžiaus vidurkis 22,11±0,17 metai. Astmos sim-ptomų pasiskirstymas: dusulys 25,20%, kosulys 28,20, skrepliavimas 5,8%, apsunkintas iškvėpimas 33,70%, sunkumo pojūtis krūtinėje 7,1%. PEF po šiaurietiško ėjimo ciklo patikimai pagerėjo tik tiriamosios grupės studentėms (312,21 ± 58,22 - prieš ir po - 355,33 ± 11,23 ). FEV1 prieš pirmojo šiaurietiško ėjimo ciklą: tiriamojoje 91,13 ± 17,13 proc., kontrolinėje 89,01 ± 7,22 proc.; po pirmojo šiaurietiško ėjimo ciklo: tiriamo-joje 97,88 ± 11,32 proc., kontrolinėje 95,21 ± 6,76 proc. ŠSD k/min. vidurkis pieš 89,11±2,55 k/min., ir po šiaurietiškojo ėjimo ciklo – 83,11±2,68 k/min. Prieš šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimą Pemax vidurkis 76,16±3,11 cmH2O; PEmax po šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimo – 81,11±1,22 cmH2O. Išvados. Nustatėme, kad po šiaurietiško ėjimo ciklo tiriamosios grupės [...].