Gedvilaitė-Vaicechauskienė, Greta

Bakalauro baigiamojo darbo autorius: Gintarė Rumšaitė Tema: TEP1 rs1760904, rs1713418, TERC rs12696304, rs35073794 genų polimorfizmų sąsajos su išsėtinės sklerozės pasireiškimu Mokslinis vadovas: Greta Gedvilaitė Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Neuromokslų institutas, Oftalmologijos laboratorija Santraukos turinys: Darbo tikslas – nustatyti TEP1 rs1760904, rs1713418, TERC rs12696304, rs35073794 genų polimorfizmų sąsajas su išsėtinės sklerozės pasireiškimu. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti TEP1 ir TERC genų vieno nukleotido polimorfizmų sąsajas su išsėtine skleroze.
2. Nustatyti TEP1 ir TERC genų vieno nukleotido polimorfizmų sąsajas su išsėtine skleroze, atsižvelgiant į tiriamųjų lytį ir amžių.
3. Nustatyti TEP1 ir TERC genų vieno nukleotido polimorfizmų haplotipų sąsajas su išsėtine skleroze. Tyrimo metodai: Į tyrimą įtraukėme išsėtine skleroze sergančius asmenis (n=200) ir sveikus kontrolinės grupės asmenis (n=230). Genominė DNR išskirta druskų nusodinimo metodu iš periferinio – veninio kraujo baltųjų kraujo ląstelių. TEP1 rs1760904, rs1713418 ir TERC rs12696304, rs35073794 vieno nukleotido polimorfizmų (VNP) tyrimai atlikti tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos (TL-PGR) metodu. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta „IBM SPSS Statistics 27.0“ kompiuterine programa. Haplotipų analizė atlikta naudojant „SNPStats“ internetinę programą. Tyrimo rezultatai: TERC rs12696304 G alelis yra statistiškai reikšmingai retesnis IS sergančių asmenų grupėje, lyginant ją su kontroline grupe (20,5 proc. vs. 26,52 proc., p=0,038). TERC geno rs12696304 G alelis mažina IS pasireiškimo galimybę 1,4 karto (GS=0,703; 95 proc. PI: 0,506 – 0,976; p=0,035). TERC rs12696304 CC genotipas ir C alelis yra statistiškai reikšmingai dažnesni IS sergančių vyrų grupėje nei kontrolinėje vyrų grupėje (68,6 proc. vs. 52,6 proc., p=0,020; 83,33 proc. vs. 72,16 proc., p=0,007, atitinkamai). Priešingai, TERC rs12696304 GG genotipas yra statistiškai reikšmingai retesnis IS sergančių vyrų grupėje, lyginant ją su kontroline grupe (2,0 proc. vs. 8,2 proc., p=0,043). TERC rs12696304 GG genotipas, lyginant su CC genotipu, mažina IS pasireiškimo galimybę 5,5 karto vyrams (GS=0,182; 95 proc. PI: 0,037 – 0,894; p=0,036). TERC rs12696304 CG+GG genotipai, lyginant su CC genotipu, 2

kartus mažina IS pasireiškimo galimybę vyrams (GS=0,507; 95 proc. PI: 0,284 – 0,903; p=0,021). Taip pat kiekvienas G alelis 1,9 karto mažina IS pasireiškimo galimybę vyrams (GS=0,515; 95 proc. PI: 0,314 – 0,845; p=0,009). TEP1 rs1713418 GG genotipas, lyginant su AG+AA genotipais, 2,2 karto didina IS pasireiškimo galimybę vyresniems nei 44 metų asmenims (GS=2,191; 95 proc. PI: 1,020 – 4,708; p=0,044). Atlikta haplotipų analizė parodė, kad rs1760904-G – rs1713418-A haplotipas yra statistiškai reikšmingai susijęs su 1,7 karto padidėjusia IS pasireiškimo galimybe (GS=1,74; 95 proc. PI: 1,18 – 2,56; p=0,006). Rs1760904-A – rs1713418-G haplotipas yra statistiškai reikšmingai susijęs su 1,9 karto padidėjusia IS pasireiškimo galimybe (GS=1,92; 95 proc. PI: 1,14 – 3,24; p=0,014). Rs12696304-C – rs35073794-A haplotipas yra statistiškai reikšmingai susijęs su 2 kartus sumažėjusia IS pasireiškimo galimybe (GS=0,51; 95 proc. PI: 0,32 – 0,84; p=0,008). Taip pat nustatėme, kad rs12696304-G – rs35073794-A haplotipas statistiškai reikšmingai susijęs su 5,3 karto sumažėjusia IS pasireiškimo galimybe (GS=0,19; 95 proc. PI: 0,08 – 0,49; p<0,001). Išvados: TERC rs12696304 geno polimorfizmo G alelis retesnis IS sergančių asmenų grupėje, lyginant ją su kontroline grupe. Kiekvienas G alelis 1,4 karto mažina IS pasireiškimo galimybę. TERC rs12696304 CC genotipas ir C alelis dažnesni IS sergančių vyrų grupėje. Priešingai, TERC rs12696304 GG genotipas retesnis IS sergančių vyrų grupėje. TERC rs12696304 GG genotipas, lyginant su CC genotipu, 5,5 karto mažina IS pasireiškimo galimybę vyrams. TERC rs12696304 CG+GG genotipai, lyginant su CC genotipu, 2 kartus mažina IS pasireiškimo galimybę vyrams. Bei TERC rs12696304 G alelis 1,9 karto mažina IS pasireiškimo galimybę vyrams. TEP1 rs1713418 GG genotipas, lyginant su AG+AA genotipais, 2,2 karto didina IS pasireiškimo galimybę vyresniems nei 44 metų asmenims. Rs1760904-G – rs1713418-A haplotipas susijęs su 1,7 karto padidėjusia IS pasireiškimo galimybe. Taip pat nustatyta, kad rs1760904-A – rs1713418-G haplotipas susijęs su 1,9 karto padidėjusia IS pasireiškimo galimybe. Rs12696304-C – rs35073794-A haplotipas susijęs su 2 kartus sumažėjusia IS pasireiškimo galimybe. Bei nustatyta, kad rs12696304-G – rs35073794-A haplotipas susijęs su 5,3 karto sumažėjusia IS pasireiškimo galimybe.