Padelskaitė, Danutė

Vaiko gimimas yra intensyvių pokyčių laikotarpis reikalaujantis motinos prisitaikymo: keičiasi rolės, atsakomybės, santykiai. Šie pokyčiai sukelia pozityvias ir negatyvias emocijas, gali padidinti moters pažeidžiamumą, prisidėti prie psichinės sveikatos sutrikimų vystymosi ar paūmėjimo [1]. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje, maždaug 10 proc. nėščių moterų ir 13 proc. pagimdžiusių moterų patiria psichikos sveikatos sutrikimus. Dėl suprastėjusios motinos psichikos sveikatos, padidėja savižudybės rizika, kai kurioms motinoms gali būti sunku atlikti kasdieninius, buitinius darbus [2], neigiamai paveikiami motinos-vaiko tarpusavio santykiai [3]. Tyrimo tikslas: Atskleisti motinos ir vaiko tarpusavio sąveikų ypatumus ir jų ryšį su motinos emocine būsena bei patiriamais jausmais vaikui. Tyrimo dalyviai: Motinų ir jų kūdikių poros. Į tyrimą įtrauktų kūdikių amžius – 18-24 mėnesiai. Tyrime dalyvavo 60 asmenų:30 motinų ir jų vaikų (53,3 proc. berniukų ir 46,7 proc. mergaičių) diadų. Tyrime dalyvavusių motinų amžius svyravo nuo 28 iki 38 metų (M=30,8; SD=2,92), o vaikų amžius svyravo nuo 18 iki 24 mėn. (M=19,8; SD=1,96). Tyrime naudotas mišrus tyrimo dizainas: 1. motinos ir vaiko tarpusavio sąveikų ypatumai atskleisti nufilmavus motinos ir vaiko bendrą žaidimą pagal iš anksto pateiktas užduotis motinoms, kurias jos turėjo atlikti kartu su savo vaikais. Vaizdo įrašų analizei ir kokybinių duomenų transformacijai į kiekybinius, buvo naudotas motinos-vaiko tarpusavio sąveikoms vertinti naudojamas PARCHISY (angl. Parent-Child Interaction system, PARCHISY [4]) stebėjimo protokolas. Motinos ir vaiko tarpusavio sąveikos (motinos pozityvumas, motinos negatyvumas, vaiko neigiamas elgesys, vaiko teigiamas įsitraukimas, motinos ir vaiko tarpusavio sąveika) įvertintos Likerto skalėje nuo 1 iki 7 (1 – vertinama sąveika nestebima; 7 – ryškiai išreikštas elgesys); 2. motinos emocinė būsena įvertinta naudojant anketinę apklausą: motinos pogimdyvinė depresija buvo vertinama naudojant Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalę (angl. Edinburgh Postnatal Depression Scale, EPDS [5]); motinos stresas buvo vertintas Reeder streso skale (angl. Reeder Stress Inventory, RSI [6]); motinos jausmai vaiko atžvilgiu buvo vertinami naudojant tėvų jausmų klausimyną (angl. Parent Feelings Questionnaire, PFQ [7]). Taip pat pateikti klausimai socialinių- demografinių rodikliųįvertinimui. Tyrimo duomenys analizuoti „IBM SPSS Statistics 26.0 for Windows“ statistine programa. Taikytas Mann-Whitney U kriterijus, Spearman (ρ) ir intraklasinės (ICC) koreliacijos koeficientai. […].

Tyrimo problema. Darbas su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais pedagogams gali kelti daug iššūkių: nepageidaujamas vaiko elgesys, stresinės situacijos, socialinės ir psichologinės paramos nebuvimas. Siekiant paramos sistemos pedagogams, dirbantiems su ASS turinčiais vaikais, kūrimo ir organizavimo, visų pirma svarbu šį reiškinį pažinti iš arčiau, kadangi iki šiol Lietuvoje moterų pedagogių, dirbančių su ASS turinčiais vaikais, patyrimas yra beveik netyrinėtas. Tyrimo tikslas – atskleisti pedagogių moterų, ugdančių vaikus su autizmo spektro sutrikimu, patyrimą. Tyrimo dalyvės. Tyrime dalyvavo 8 pedagogės (27-58 metų amžiaus) ugdančios vaikus iki 7 m. amžiaus, su autizmo spektro sutrikimu, specializuotose ugdymo įstaigose. Tyrimo metodai. Šiam tyrimui atlikti buvo pasirinkta kokybinė tyrimo strategija. Duomenys surinkti naudojant pusiau struktūruotą interviu, o duomenų analizė atlikta taikant indukcinės teminės analizės pagal Braun ir Clarke (2006) metodą. Tyrimas atliktas 2019 m. spalio – sausio mėn. Tyrimui buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komisijos leidimas. Tyrimo rezultatai. Atlikus teminę indukcinę analizę, išryškėjo trys pagrindinės temos, apibūdinančios moterų pedagogių, dirbančių su ASS turinčiais vaikais, patyrimą: motyvuojantys veiksniai, komunikacijos darbe ypatumai ir kylantys iššūkiai darbe. Kiekviena išryškėjusi tema turi savo potemes, kurios pristato skirtingus moterų pedagogių darbo, su ASS turinčiais vaikais, patyrimo aspektus.