Gerbutavičienė, Rima Jūratė

G. Pranskaičio magistro baigiamojo darbo mokslinė vadovė Doc. dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra, Kaunas. Konsultantė Eglė Karinauskė LSMU Kauno ligoninė gydytoja klinikinė farmakologė.
Magistrinio darbo tema: ANTIMIKROBINIŲ VAISTŲ SUVARTOJIMO ANALIZĖ X LIGONINĖJE. Tyrimo tikslas: atlikti antimikrobinių vaistų suvartojimo analizę X ligoninėje. Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti antibiotikų suvartojimo tendencijas 2024m. X ligoninės padalinyje ir palyginti su ankstesnių metų duomenimis.
2. Nustatyti santykį tarp visų paskirtų antimikrobinių vaistų ir plataus veikimo spektro antibiotikų, palyginti su ankstesnių metų duomenimis.
3. Išanalizuoti pacientų, gydytų 2023-2024 m. vidaus ligų ir intensyviosios terapijos skyriuose, kuriems nustatyta kvėpavimo takų arba virškinimo trakto infekcija, empirinio antibiotikų paskyrimo atiktis racionalaus antimikrobinių vaistų naudojimo aprašui. Tyrimo objektas: antimikrobiniai vaistai vartojami X ligoninės vidaus ligų ir reanimacijos skyriuose. Tyrimo metodai:
4. Empirinis metodas – duomenų analizė.
5. Statistinių duomenų lyginamoji analizė. Tyrimo rezultatai: atlikus tyrimą nustatyta visų AV ir rezervo fondo AV skaičiuojant VTD augimo tendencija. Gauti rezultatai, turi sąsajų su ECDC ir Higienos instituto stebėtomis AV vartojimo Lietuvos ligoninėse tendencijomis. Atlikus pacientų istorijų analizę, paaiškėjo, kad vidaus ligų ir reanimacijos skyriuose auga atliekamų mikrobiologinių tyrimų vykdymo dažnis, didžiausias fiksuotas dažnis 2024 m. I ketv. 31,8 proc., tuo tarpu skiriant rezervo fondui priskirtus AV šis dažnis padidėjo iki 56,4 procentų. Atlikus rezervo fondui priskirtų AV VTD analizę nuo visų skirtų AV VTD suvartojimo buvo nustatyta, kad plataus spektro AV naudojimas auga nežymiai. 2023 metais X ligoninėje vidutiniškai buvo skirta 4,21 proc. rezervo fondo AV, o 2024 metų vidurkis siekė 4,28 proc., stebimas 0,07 proc. (1,63 proc. pokytis) metinis augimas. Tačiau šie rasti rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi p>0,05 (p=0.409). Didžiausias rezervo fondo AV VTD augimas buvo sąlygotas piperacilino/tazobaktamo. Gydant du daugiausiai AV reikalaujančius susirgimus: J (pneumoniją), K (virškinamo trakto infekcijos), buvo stebimas pirmo empirinio pasirinkimo skyrimo dažnio sumažėjimas, tuo pačiu metu antro, padidėjimas.
   Tyrimo išvados:

X ligoninėje 2024 metais stebima visų J01 grupės AV suvartojimo VTD/1000 pacientų augimo tendencija. AV suvartojimas 2024 m. buvo 2486,90 VTD/1000 pacientų, 4,76 proc. didesnis nei praėjusių metų 2373.88 VTD/1000 pacientų. Šis augimas stebimas kiekvieną 2024 m. ketvirtį, tai patvirtino ir nepriklausomų imčių t-testas p<0,05 (p=0,001). 2. 2023 metais rezervo fondui priskirtų AV suvartojimo vidutinėmis terapinėmis dozėmis dalis nuo visų J01 sisteminiam vartojimui skirtų AV, metų bėgyje dinamiškai kito. 2024 metais X ligoninėje suvartotų VTD rezervo fondui priskitų AV dalis nuo visų suvartotų AV visais ketvirčiais buvo stabili. 2023 metais X ligoninėje vidutiniškai buvo skirta 4,21 proc. rezervo fondui proskirtų AV, o 2024 metų vidurkis siekė 4,28 proc., stebimas 0,07 proc. (1,63 proc. pokytis) metinis augimas. Įvertinus bendrą santykio pokyti tarp metų nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jų p>0,05 (p=0,409). 3. Tyrimo vykdymo laikotrapiu, stebimas pirmo empirinio pasirinkimo AV skyrimo dažnio mažėjimas pneumonijos (22,9 proc. mažėjimas), bei virškinamo trakto infekcijų gydyme (28,3 proc. mažėjimas). Antro pasirinkimo paskyrimo dažnis reikšmingai išaugo 2023 m. IV ketvertį abiejų ligų gydyme (J01, K80). Pirmo empirinio paskyrimo mažėjimą ir antro pasirinkimo dididėjimą tirtame periode patvirtino ir nepriklausomų imčių testas, p<0,05 (p=0,001).

J. Žemaitytės magistro baigiamasis darbas „Vaistinio preparato pakuotės elementų įtaka farmacijos specialistui parenkant medikamentą pacientui“ / mokslinis vadovas Doc. dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas: Ištirti vaistinio preparato pakuotės elementų įtaką farmacijos specialistui parenkant medikamentą pacientui. Darbo uždaviniai: Ištirti farmacijos specialistų požiūrį į vaistinių preparatų pakuočių dizaino panašumą ir tikimybę klaidingai parinkti vaistinį preparatą; Ištirti farmacijos specialistų požiūrį į vaistinių preparatų pavadinimų panašumą ir tikimybę klaidingai parinkti vaistinį preparatą; Išsiaiškinti farmacijos specialistų nuomonę, kokie pakuočių ženklinimo elementai padėtų sumažinti klaidų tikimybę; Metodai: Kiekybinis tyrimas - farmacijos specialistų anoniminė apklausa; Statistinė duomenų analizė; Rezultatai: Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 83,5 proc. apklaustųjų patvirtina, kad vaistinio preparato pakuotės elementai bei panašaus dizaino vaistų pakuotės klaidina farmacijos specialistus išduodant vaistinius preparatus. Vaistinio preparato pakuotę labiausiai padeda diferencijuoti skirtingos vaistinio preparato pakuočių spalvos, kai skiriasi jo dozės bei išskirtinis preparatų dozės ir dozių skaičiaus žymėjimas. 37,3 proc. apklaustųjų pritaria, jog klaidų atsiradimą parenkant vaistinį preparatą lemia klaidinantys preparatų pavadinimai (panašūs pavadinimai ar jų sąskambiai). Vaistinio preparato pavadinimas susijęs su indikacija palengvina preparato diferenciaciją bei pavadinimas sudarytas iš veikliosios medžiagos žodžio šaknies. Svarbiausi pakuotės elementai vaistų identifikavimui ir jų parinkimui – tai pavadinimas, pakuotės spalva ir šrifto dydis. 53,8 proc. apklaustųjų teigia, jog klaidų išvengimui padėtų dviguba vaisto išdavimo – tikrinimo kontrolė. Išvados: Išduodant vaistus klaidų tikimybę didina vienodas pakuočių dizainas (panaši spalva, šriftas) bei panašūs preparatų pavadinimai ir jų sąskambiai. Farmacijos specialistams būtų lengviau parinkti preparatus jei jie būtų skirtingų spalvų pakuotėse ar dozė ir dozių skaičius būtų žymimas skirtingo dydžio ir spalvos šriftu. Vaistinius preparatus padėtų diferencijuoti ir sumažintų klaidų tikimybę jei pagrindinė informacija (pavadinimas, dozė) būtų pažymėta ant visų šešių pakuotės kraštinių.

Darbo tikslas: išsiaiškinti pagrindinius faktorius, kurie lemia produkto pasirinkimą maisto papildų ar nereceptinių vaistų kategorijose vartotojo požiūriu. Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti nereceptinių vaistų ir maisto papildų išstatymo savitarnoje įtaką vartotojų pasirinkimui; 2. Išsiaiškinti kainos įtaką, įsigyjant nereceptinį vaistinį preparatą ar maisto papildą; 3. Ištiri, kokią įtaką nereceptinio vaistinio preparato ar maisto papildo pasirinkimui daro jo žinomumas; 4. Ištirti, kokią įtaką vartotojui renkantis nereceptinius vaistus arba maisto papildus daro vaistininko patarimai; 5. Išanalizuoti vartotojų sprendimų pagrįstumą, renkantis nereceptinius vaistus ar maisto papildus savarankiškai. Tyrimo objektas ir metodika: faktoriai, kurie lemia maisto papildų ir nereceptinių vaistų pasirinkimą vartotojui. Kiekybinis tyrimas – anoniminė visuomenės vaistinės pacientų apklausa, kurioje buvo apklausta 586 respondentai; Statistinė duomenų analizė naudojant SPSS (Statistinis paketas socialiniams mokslams) 29.0-ąją versiją ir Microsoft Office Excel 2023 programas. Rezultatai: Daugiausia gyventojų nereceptinius vaistus ir maisto papildus įsigyja vieną kartą per mėnesį arba dažniau. Iš pradžių gyventojai gydosi savarankiškai, o po to kreipiasi į sveikatos specialistus, nes, tyrimo duomenimis, didžioji dalis respondentų skirtumus apie nereceptinius vaistus ir maisto papildus žino. Didžiausią įtaką prekių įsigijimui daro prekės ženklo žinomumas, po to vaistininkas ir galiausiai kaina bei reklama. Internetu užsisakant nereceptinius vaistinius preparatus ar maisto papildus, klientai informacijos apie preparatus gauna retai arba savarankiškai nusprendžia kas jiems labiau tinka. Išvados: Tik 9,6 % respondentams, prekių išstatymas matomoje vietoje daro įtaką įsigyjant maisto papildus ar nereceptinius vaistus. 2,3 % gyventojų yra linkę įsigyti brangesnę prekę, o mažesnė kaina turi įtakos 87,5 % gyventojų. Vartojimo patirtis, yra svarbiausias veiksnys, turintis įtakos įsigyti nereceptinį vaistą arba maisto papildą. Didžioji dalis gyventojų visada atsižvelgia į vaistininko rekomendacijas įsigyjant preparatą. 89,7 % gyventojų teisingai interpretuoja maisto papildų ir nereceptinių vaistų sąvokas. 44,6 % gyventojų informaciją pasitikslina perskaitydami pakuotės informaciją. Praktinės rekomendacijos: Gydytojai turėtų suteikti gyventojams daugiau informacijos apie nereceptinių vaistinių preparatų ir maisto papildų skirtumus; Farmacijos specialistai turi aktyviau konsultuoti gyventojus apie jų įsigyjamus vaistus bei maisto papildus, jų skirtumus. Tai ypač svarbu, kai šiuos preparatus įsigyja internetu.

Ievos Klimaitės magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė Doc. dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė / darbo konsultantė gydytoja klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Darbo tema – Antimikrobinių vaistų suvartojimo tyrimas A ir B ligoninėse. Tyrimo tikslas: atlikti antimikrobinių vaistų suvartojimo tyrimą A ir B ligoninėse. Tyrimo objektas: antimikrobiniai vaistai, vartojami A ir B ligoninėse. Tyrimo metodai: tiriamojo darbo metu analizuojamas J01 grupės antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimas A ir B ligoninėse. Taikytas empirinis metodas – duomenų analizė ir statistinių duomenų lyginamoji analizė. Tyrimo rezultatai: 2020 metais A ligoninėje antimikrobinių vaistų suvartojimas buvo 1048 VTD/1000 lovadienių, B ligoninėje 2217 VTD/1000 lovadienių. 2021 metais A ligoninėje buvo 1048 VTD/1000 lovadienių, o B ligoninėje sumažėjo iki 1934 VTD/1000 lovadienių. 2022 metais suvartojimas sumažėjo abiejose ligoninėse: A ligoninėje siekė 981 VTD/1000 lovadienių, o B ligoninėje – 1918 VTD/1000 lovadienių. 2020 metais A ligoninėje antimikrobinių vaistų suvartojimas buvo 10932 VTD/1000 pacientų, o B ligoninėje – 13514 VTD/1000 pacientų. 2021 metais A ligoninėje suvartojimas sumažėjo iki 10489 VTD/ 1000 pacientų, o B ligoninėje suvartojimas padidėjo – ir siekė 14293 VTD/1000 pacientų. Suvartojimas 2022 metais abiejose ligoninėse mažėjo: A ligoninėje iki 9721 VTD/1000 pacientų, o B ligoninėje – iki 12026 VTD/1000 pacientų. 2020 metais Rezervo fondui priklausančių antimikrobinių vaistų suvartojimas A ligoninėje buvo 34 VTD/ 1000 lovadienių, B ligoninėje 248 VTD/ 1000 lovadienių. 2021 metais A ligoninėje buvo 59 VTD/ 1000 lovadienių, o B ligoninėje 189 VTD/1000 lovadienių. 2022 metais stebimas antimikrobinių vaistų suvartojimo sumažėjimas abiejose ligoninėse: A ligoninėje siekė 35 VTD/1000 lovadienių, o B ligoninėje 139 VTD/1000 lovadienių. 2020 metais Rezervo fondui priklausančių antimikrobinių vaistų suvartojimas A ligoninėje buvo 353 VTD/1000 pacientų, o B ligoninėje buvo 1555 VTD/1000 pacientų. 2021 metais A ligoninėje antimikrobinių vaistų suvartojimas padidėjo iki 589 VTD/1000 pacientų, o B ligoninėje sumažėjo iki 941 VTD/1000 pacientų. 2022 metais abiejose ligoninėse antimikrobinių vaistų suvartojimas mažėjo, A ligoninėje siekė 342 VTD/1000 pacientų, o B ligoninėje - 872 VTD/1000 pacientų. Išvados: B ligoninėje antimikrobinių vaistų suvartojimas, matuojant pagal VTD kiekį, buvo 59 proc. didesnis nei A ligoninėje. 2020 - 2022 metais A ligoninėje Rezervo fondui priklausančių sistemiškai veikiančių J01 AV suvartojimas, matuojant pagal VTD/1000 lovadienių buvo 4,5 karto ir pagal VTD/1000 pacientų buvo 2,6 karto mažesnis nei B ligoninėje. Visų sisteminių J01 grupės AV suvartojimas, matuojant pagal VTD/1000 lovadienių A ligoninėje buvo 1,3 karto ir pagal VTD/1000 pacientų buvo 2,6 karto maženis nei B ligoninėje. A ir B ligoninėje stebima statistiškai reikšminga teigiama AV suvartojimo koreliacija tarp VTD/1000 lovadienių (koreliacijos koeficientas yra 0,759) ir VTD/1000 pacientų (koreliacijos koeficientas yra 0,875). Tiriamuoju laikotarpiu A ir B ligoninėse iš Rezervo fondui priklausančių AV, vertinant pagal VTD, daugiausiai suvartota meropenemo ir vankomicino. A ir B ligoninėse 2020 - 2022 buvo stebima teigiama piperacilino/tazobaktamo ir vankomicino suvartojimo VTD dinamika, tuo tarpu abiejose ligoninėse stebėtas meropenemo suvartojimo VTD mažėjimas, tačiau šis vaistas išliko tarp dažniausiai vartojamų AV. Rezervo fondui priklausančių sistemiškai veikiančių J01 AV suvartojimo dinamikai didžiausią įtaka turėjo COVID – 19 ligos sukeltų komplikacijų ir sezoninių ligų gydymas. 2022 metais stebimas Rezervo fondui priklausančių AV VTD/1000 pacientų ir VTD/1000 lovadienių suvartojimo mažėjimas. Antimikrobinių vaistinių preparatų Rezervo fondo valdymo tvarkos aprašo ir gydytojo klinikinio farmakologo pareigybės įvedimas turėjo teigiamos įtakos racionalesniam AV skyrimui.

Tyrimo tikslas – ištirti vaistinio preparato pakuotės elementus, darančius įtaką nereceptinio vaisto pasirinkimui. Tyrimo objektas – vartotojų nuomonės tyrimas dėl nereceptinių vaistinių preparatų pakuotės elementų įtakos pasirenkant vaistinį preparatą. Metodai. Darbui parengti taikyti mokslinės literatūros analizės, anketinės apklausos, aprašomosios statistikos, statistinės analizės metodai. Tyrimo dalyviai. Anketinėje apklausoje dalyvavo 387 pacientai, vaistinius preparatus įsigyjantys fizinėse ir internetinėse visuomenės vaistinėse. Tyrimo rezultatai, išvados. Atlikus anketinę vartotojų apklausą, nustatytas aiškiai išreikštas polinkis rinktis jau išbandytus nereceptinius vaistinius preparatus, kurių pakuotę jie atpažįsta (M=4,07 balo). Vaistinių preparatų atpažįstamumą apsunkina panašios spalvos (M=3,57), formos, dydis (M=3,50). Nustatyta, kad moterys patiria mažiau sunkumų atpažindamos vaistinius preparatus (p<0,01), net kai pakuočių spalvos, forma, dydis yra panašūs. Moterys rečiau nei vyrai patiria kliūčių dėl pakuotėje pateiktos informacijos apie vartojimo aiškumą (p<0,01). Stiprius vaistinių preparatų atpažinimo gebėjimus klaidinančio pakuočių dizaino atvejais demonstruoja 25–44 metų amžiaus grupės atstovai (p<0,01). Panašūs vaistinių preparatų pavadinimai dažnais atvejais klaidina vartotojus (M=3,55). Vartotojai turi klaidingo vaistinio preparato įsigijimo ir vartojimo patirties dėl panašaus pavadinimo. Didžiausia rizika įsigyti ir vartoti netinkamą preparatą dėl panašaus pavadinimo kyla 65 metų amžiaus ir vyresniems asmenims (p<0,01). Kai naudojama skėtinė prekės ženklo strategija, vartotojai jaučiasi klaidinami (M=3,97). Esama atvejų, kai vartotojai nesupranta, ką jie pasirenka problemai spręsti – nereceptinį vaistą, medicinos priemonę (prietaisą) ar maisto papildus. Skirtingų vaistinės asortimento prekių žymėjimas tuo pačiu prekės ženklu klaidina labiau vyrus ir vyresnio amžiaus vartotojus (p<0,01), taip pat žemesnį išsilavinimą įgijusius asmenims (p<0,01). Rekomendacijos. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, suformuluotos rekomendacijos Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie LR SAM, taip pat vaistų gamintojams ir farmacijos specialistams.

Thesis objective: to analyze the opinion of doctors and patients about the use of over-the-counter medications and food supplements while sick with oncohematological diseases. Thesis tasks:

1. to perform an analysis of over-the-counter medications and food supplements used for adjunctive therapy for patients with oncohematological diseases;
2. to perform an analysis of over-the-counter medications and food supplements used by patients with oncohematological diseases, to evaluate the reasons for their use / non-use;
3. to perform an analysis of over-the-counter medications and food supplements that are prescribed / recommended by the doctors from LSMU hospital's Kauno clinics for patients with oncohematological diseases, to find out the expediency of the medications' use;
4. to perform an analysis of over-the-counter medications and food supplements that are prescribed / recommended by the doctors from VU hospital's Santaros clinics for patients with oncohematological diseases, to find out the expediency of the medications' use;
5. to compare the opinions of doctors and patients with oncohematological diseases, who are treated at LSMU Kauno clinics and VU hospital's Santaros clinics, regarding the use and expediency of over the-counter medications, food supplements and their combinations. To compare the obtained data according to the respondents‘ age groups. Research object: study on opinion of patients with oncohematological diseases and doctors - experts on dietary supplements and over-the-counter medicine. Research methods: analysis of scientific literature, questionnaire survey, statistical analysis performed with the computer program SPSS/PC (Statistical Package for the Socialial Sciences) 23.0 For Windows, Microsoft Excel software, interview method. Research participants: 76 patients, sick with oncohematological diseases, 6 doctors – experts, working in VU Santaros clinics‘ center for oncology, hematology, and transfusionology, and LSMU Kauno clinical hospital hematology and oncology clinic. 8 Results: the results of the research showed that oncohematological patients considered it appropriate to use food supplements for adjunctive therapy (67,1 pct.). They were supported by 4 out of 6 doctors

• experts. Of the 76 respondents to the study, 79,9 pct. took food supplements in addition to their main treatment. Patients with oncohematological diseases most commonly consume fish oil (60 pct.), and digestive system improving supplements (56,4 pct.). Patients with oncohematological diseases usually receive information about food supplements from doctors, pharmacists. When patients were asked whether it was appropriate to take over-the-counter medications, the majority – 88,2 pct. responded that using these medications is appropriate. This was supported by the interviewed doctors – experts. The most common medications used by patients are to reduce pain and inflammation. 65,8 pct. of the respondents stated that they use combinations of food supplements and over-the-counter medications. In the conducted anonymous survey, participants most often noted that they take over the-counter medications and / or food supplements to reduce the side effects of their main treatment, and that taking them they feel better. All the results of the anonymous survey were compared in age groups and in different cities - Vilnius and Kaunas - (LSMU hospital's Kauno clinics' oncology and hematology clinic, and VU hospital's Santaros clinics' oncology, hematology and transfusionology center). Conclusions: The research revealed that doctors and patients with oncohematological diseases, treated at VU hospital Santaros clinic and LSMU Kauno clinic, consider it appropriate to use food supplements and / or over-the-counter medications. The most often used food supplements by patients are fish oil, immune system boosting supplements, vitamin and mineral complex supplements. The most often used over-the-counter medications are painkillers, and digestive or nervous system affecting medications. For patients with oncohematological diseases, the most common prescribed / recommended food supplements are for the digestive system, over-the-counter medications - nonsteroidal anti-inflammatory. According to patients and doctors, using these medications lowers the side effects of their main treatment

Darbo tikslas: Ištirti farmacinės rūpybos paslaugų poreikį pacientams, sergantiems krūties vėžiu. Darbo uždaviniai: 1. Identifikuoti pagrindinius pacientų, sergančių krūties vėžiu, rizikos veiksnius ir vaistininko įtaką ligos valdyme. 2. Ištirti farmacijos specialistų požiūrį į papildomų farmacinės rūpybos paslaugų taikymą vaistinėse krūties vėžiu sergantiems pacientams. 3. Išsiaiškinti gydytojų onkologų požiūrį į papildomos farmacinės rūpybos paslaugos vykdymo vaistinėse poreikį krūties vėžiu sergantiems pacientams. 4. Parengti rekomendacijas papildomų farmacinės rūpybos paslaugų diegimui vaistinėse krūties vėžiu sergantiems pacientams. Tyrimo metodika: Farmacijos specialistų nuomonės tyrimui pasirinktas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa, gydytojų – kokybinis tyrimas – pusiau struktūrizuotas interviu. Tyrimo imties sudarymui taikytas lizdinės imties metodas. Atliktame tyrime dalyvavo farmacijos specialistai, dirbantys visuomenės vaistinėse Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestuose. Iš viso farmacijos specialistams buvo pateiktos 94 anketos, sugrįžo – 78. Nuotoliniu būdu buvo apklausti 4 gydytojai onkologai. Tyrimo rezultatai: Vaistininkams konsultuoti krūties vėžiu sergančius pacientus tenka kiekvieną savaitę, tačiau dažniau pacientai yra konsultuojami Vilniuje (50,0 proc.) ir Kaune (46,2 proc.) nei Panevėžyje (30,8 proc.). Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai krūties vėžiu sergantys pacientai į vaistinę ateina klausdami patarimo (74,4 proc.) ar su gydytojo paskyrimu (23,1 proc.) ir tik labai retais atvejais jie jau turi informaciją iš kitų šaltinių (2,6 proc.). Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog pacientai, sergantys krūties vėžiu, dažniausiai pasisako dėl galūnių tinimo, patiriamų skausmų, streso ir nemigos. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatyta, jog tyrime dalyvavę vaistininkai pacientus, sergančius krūties vėžiu, dažniausiai konsultuoja dėl maisto papildų ir vaistų suderinamumo klausimais. Tyrime dalyvavusių vaistininkų požiūriu, 97 proc. pasisako, kad vaistininko vaidmuo yra svarbus krūties vėžio ligos valdyme. 2. Dažnai krūties vėžiu sergantys pacientai vienu metu vartoja daugiau nei vieną maisto papildą, nereceptinį vaistą. Tai didina šalutinių poveikių, sąveikų riziką. Farmacijos specialistų požiūriu, svarbu krūties vėžiu sergančius pacientus konsultuoti apie teisingą jų parinkimą bei vartojimą. Taip pat kaip reikalingą papildomą farmacinės rūpybos paslaugą visi tyrime dalyvavę vaistininkai nurodė konsultavimą apie mitybos ypatumus krūties vėžiu sergantiems pacientams. 3. Visų tyrime dalyvavusių gydytojų onkologų požiūriu, vaistininkų vaidmuo yra itin svarbus farmacinės rūpybos paslaugų vykdyme. Gydytojai kaip svarbiausią papildomą farmacinės rūpybos paslaugą vaistinėse įvardino konsultacijas apie fizinį aktyvumą, mankštas po radikalaus krūties vėžio gydymo.

Darbo tema – Farmacinės rūpybos poreikio sergantiems dermatologinėmis ligomis tyrimas. Tyrimo tikslas – ištirti farmacinės rūpybos poreikį dermatologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Tyrimo objektas – pacientų nuomonės tyrimas apie vaistininkų suteiktą farmacinę paslaugą ir papildomą farmacinę paslaugą. Tyrimo metodika – teorinės analizės metodas, buvo išanalizuoti atlikti tyrimai, mokslinė literatūra. Empirinis analizės metodas - atlikta dermatologinių produktų rinkos apžvalga ir kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 162 respondentai užpildydami anoniminę anketinę apklausą. Rezultatai. Atlikus rinkos apžvalgą nustatyta, kad siūlomas dermatologinių kosmetikos priemonių asortimentas visuomenės vaistinėse yra platus, skirtas skirtingų ligų profilaktikai ir papildomai terapijai. Respondentus tenkina vaistinėse randamas asortimentas. Tyrime buvo nustatyta, kad dažniausiai pasitaikantys susirgimai respondentų amžiaus grupėje nuo 21 iki 30 metų yra: paprastieji spuogai (59,9%), atopinis dermatitas (48,1%) ir žvynelinė (34,6%). Pastaba: atsakantys į anketos klausimus galėjo pasirinkti ne vieną susirgimą. Vaistininkų suteiktą farmacinę paslaugą teigiamai vertino 45,1% apklaustųjų iš kurių 73,5% vaistus pirko sau. Vaistininkų suteiktą papildomą farmacinę paslaugą apie dermatologinius produktus tenkino 40,13% respondentų, o suteikta informacija apie tolimesnį ligos valdymą buvo naudinga 43,8% apklaustųjų. Vaistininkai suteikdami papildomą farmacinę paslaugą 51,08% respondentų paaiškino kaip naudoti emolientą, 39,2% respondentų suteikė informacijos kaip prausti pažeistą odą. Respondentai farmacinę rūpybą teigiamai įvertino 34,0%. Respondentai išreiškė lūkesčius norėdami iš vaistininkų gauti platesnės informacijos apie taisyklingą produktų naudojimą, vaistų tarpusavio suderinamumą. Dermatologinius produktus naudoja 94,4% respondentų. Išanalizavus statistinį reikšmingumą moterys dažniau nei vyrai naudoja kosmetikos priemones. Išvados. Atlikus Lietuvos visuomenės vaistinių dermatologinių kosmetikos priemonių asortimento apžvalgą nustatyta, kad asortimentas yra pakankamai platus ir yra pakankamas pagrindinių ligų papildomai terapijai vykdyti. Dažniausiai naudojamos produktų formos yra emolientai, prausikliai ir šampūnai. 63,4% dermatologinėmis ligomis sergančių pacientų yra patenkinti esama produktų pasiūla. 94,4% apklaustųjų, sergančių dermatologinėmis ligomis, naudoja dermatologinius produktus skirtus papildomai terapijai. Statistiškai moterys yra linkusios kosmetikos priemones naudoti labiau nei vyrai (p<0,05). Pacientai supranta papildomos terapijos teikiamą naudą ir nori gauti informatyvesnę konsultacija iš vaistininkų. Nustatyta, kad farmacinė paslauga, konsultuojant dermatologinėmis ligomis sergančius pacientus, visuomeninėje vaistinėse buvo suteikta tik 45,1% respondentų, 20,4% buvo suteikta neišsami paslauga, 34,6% informacijos suteikta nebuvo. Apie papildomą terapiją, sergant dermatologininėmis ligomis, pacientai dažniausiai sužino iš gydytojų, internetinėse svetainėse. Apklausos rezultatai rodo, kad vaistininkai nepakankamai konsultuoja pacientus papilomos terapijos klausimais, nesuteikia praktinių produktų vartojimo žinių. Tik 34,0% respondentų teigia, kad farmacinė rūpyba buvo naudinga.

Vilmos Kvedaravičiūtės magistro baigiamasis darbas „Ekstemporalių vaistinių preparatų vartojimo ypatumų bei segmento vystymosi perspektyvų vertinimas. Pacientų ir farmacijos specialistų nuomonės tyrimas visuomenėse vaistinėse“. Mokslinis vadovas Dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2020. Darbo tikslas - išanalizuoti ekstemporalių vaistinių preparatų vartojimo ypatumus bei nustatyti segmento vystymosi perspektyvas. Darbo uždaviniai: Atskleisti dažniausiai gaminamas vaistų formas bei ligas, kurioms dažniausiai gaminami ekstemporalūs vaistiniai preparatai; Nustatyti farmacijos specialistų nuomonę apie ekstemporalių vaistinių preparatų segmento vystymosi perspektyvas visuomenės vaistinėse Lietuvoje; Įvertinti pacientų informuotumą apie ekstemporalius vaistus ir preparatų įsigijimo galimybes; Atskleisti pacientų nuomonę apie ekstemporalių vaistinių preparatų vartojimo ypatumus. Tyrimo dalyviai - Kauno bei Vilniaus miesto visuomenės gamybinių vaistinių farmacijos specialistai, Vilniaus miesto gyventojai. Tyrimo metodai: anketinė apklausa, duomenų, turinio analizės ir lyginamasis metodas. Sudaryti du klausimynai: Kauno ir Vilniaus farmacijos specialistams ir Vilniaus miesto gyventojams. Anketose buvo atvirų klausimų, kurie po apklausos buvo perkvalifikuoti į kiekybinius atsakymus. Vilniaus miesto gyventojams anketos klausimai buvo sugrupuoti į blokus pirkusiems ekstemporalius vaistus ir nepirkusiems ekstemporalių vaistų. Vilniaus miesto respondentams išdalinta 400 anketų, iš jų grįžo 228. Vilniaus miesto gyventojų atsakas – 57 proc. Vilniaus ir Kauno miesto farmacijos specialistams išdalinta 56 anketos, iš jų grįžo 48 anketos, atsakas - 86 proc. Pagrindinės tyrimo išvados: Farmacijos specialistų apklausos rezultatai rodo, kad dažniausiai ekstemporalius vaistinius preparatus pacientai įsigyja ambulatoriniam gydymui pagal receptus – odos ir peršalimo ligoms gydyti, kai nėra atitinkamo pramoniniu būdu pagaminto preparato ir/ar reikia parinkti individualią preparatų sudėtį. Daugiausiai gaminamos vaistų formos yra tepalai, kremai ir milteliai. Nustatyta, kad ekstemporaliai gaminamų vaistų paklausos kritimui įtaką daro mažėjantis gydytojų išrašomų receptų kiekis, vaistų išdavimas tik su receptais. 37 proc. farmacijos specialistų teigia, kad ekstemporali gamyba augs, nes yra neišnaudotų segmento galimybių. Dauguma apklaustųjų farmacijos specialistų nurodė, kad būtina vykdyti gydytojų ir vaistininkų tobulinimą, teikti gydytojams informaciją apie sudėtis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma apklaustųjų Vilniaus gyventojų yra bent vieną kartą įsigiję ekstemporaliai gaminamų vaistų. Dažniausiai vaistai buvo įsigyti odos ir peršalimo ligų gydymui, nes atitiko paciento individualius poreikius vaisto sudėčiai. Trečdalis apklaustųjų pirko pakartotinai. 37 proc. apklaustųjų preparatus pirko vaikams. Nustatyta, kad 32 proc. respondentų niekada nepirko ekstemporalių vaistų, nes jiems nebuvo skirti gydytojo ir apie juos neturi jokios informacijos. Tačiau 69 proc. jų svarstytų įsigyti, jeigu turėtų informacijos apie vaistų individualaus parinkimo galimybes. Pacientai turintys ekstemporalių vaistų pirkimo patirtį, įsigytų produktų daugiau jei nereikėtų receptų, būtų daugiau gamybinių vaistinių ir turėtų daugiau informacijos iš gydytojų ir vaistininkų. Praktinės rekomendacijos: Sveikatos apsaugos ministerijai: Padidinti dėmesį gydytojų ir vaistininkų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose ekstemporaliai gaminamiems vaistams; Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai: Ekstemporalius vaistinius preparatus, turinčius ilgalaikę vartojimo patirtį reglamentuoti kaip berecepčius vaistus; Sukurti elektroninius žinynus gydytojams su ekstemporalių vaistų sudėtimis; receptų išrašymo informacija. Farmacijos mažmeninės prekybos įmonių vadovams, farmacijos specialistams: Skleisti informaciją vartotojams apie ekstemporaliai gaminamus vaistus, jų asortimentą, individualaus pritaikymo pacientui galimybes.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Farmacijos įstatymo papildymui, legalizuotas nereceptinių vaistų pardavimas ne vaistinėse. Šio tyrimo tikslas - įvertinti Raseinių miesto ir rajono gyventojų nuomonę dėl nereceptinių vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose. Darbo uždaviniai: įvertinti Raseinių miesto ir rajono gyventojų įpročius perkant nereceptinius vaistus, identifikuoti jų poreikius įsigyjant nereceptinius vaistus ne vaistinėse. Nustatyti vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose privalumus, trūkumus bei įvertinti gyventojų, turinčių nereceptinių vaistų pirkimo patirties mažmeninės prekybos vietose, nuomonę apie nereceptinių vaistų pirkimą ir galimą pavojų. Kiekybinio tyrimo anketinės apklausos metodu buvo apklausti 373 Raseinių miesto ir rajono gyventojai. Rezultatai parodė, kad dažniausiai respondentai nereceptinius vaistus įsigyja kartą per mėnesį, juos perka vaistinėse (91 proc.), 44 proc. respondentų yra reikalinga vaistininko konsultacija. Nereceptinių vaistų prekybai mažmeninės prekybos vietose pritarė 46,4 proc. respondentų, labiau rajono gyventojai (80,1 proc.) nei miesto (71,1 proc.). Daugiausiai nereceptinius vaistus ne vaistinėse pirkusių gyventojų (38,1 proc.) yra pirkę vaistų nuo skausmo (44,8 proc.), siūlomas asortimentas tenkina 77,8 proc. respondentų bei jų nuomone didesnis vaistų prieinamumas nepadidins vaistų vartojimo (p=0,0001). Gautos išvados, kad Raseinių miesto ir rajono gyventojai dažniausiai nereceptinius vaistus įsigyja vaistinėse, perka vaistus nuo skausmo, 44 proc. respondentų svarbu vaistininko konsultacija. Nereceptinių vaistų prekybai ne vaistinėse pritaria 46,4 proc. gyventojų. Respondentai mažmeninės prekybos vietose labiausiai pageidauja įsigyti vaistų nuo skausmo, peršalimo ir virškinimo sistemai. Nustatyta, kad 38,1 proc. respondentų turėjo nereceptinių vaistų įsigijimo ne vaistinėse patirties. Pagrindinis vaistų liberalizavimo veiksnys yra didesnis vaistų pasiekiamumas, trūkumas - farmacinės paslaugos nebuvimas.