Peičius, Eimantas

Studijų programa: Taikomoji visuomenės sveikata Tema: Surogacijos etinių, kultūrinių ir socialinių aspektų vertinimas reprodukcinėje sveikatos priežiūroje Studentas: Said Vahidi Vadovas: Prof. dr. Eimantas Peičius -MA Visuomenės sveikatos fakulteto Bioetikos katedra. Tikslas. Išanalizuoti požiūrį į socialinius, etinius ir kultūrinius surogacijos aspektus reprodukcinės sveikatos priežiūros kontekste. Uždaviniai. Nustatyti sveikatos priežiūros specialistų ir studentų požiūrį į klinikinį surogacijos taikymą bei jos integravimą į standartines reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas. Išanalizuoti etines nuostatas ir suvokimą apie pusiausvyrą tarp surogatinės motinos kūno autonomijos, būsimų tėvų reprodukcinių teisių bei ilgalaikės vaiko gerovės ir teisinių teisių. Įvertinti kultūrinių ir religinių vertybių įtaką visuomenės požiūriui į surogaciją bei tai, kiek sveikatos priežiūros specialistai pripažįsta profesinę atsakomybę prisidėti prie viešojo diskurso. Išnagrinėti, kaip sociodemografiniai veiksniai, ypač profesinis vaidmuo (sveikatos priežiūros specialistai ir studentai), veikia požiūrį ir technines žinias apie surogacijos procedūras. Metodai. Buvo atliktas kiekybinis momentinis tyrimas (n=103), kuriame dalyvavo sveikatos priežiūros specialistai (50,5 %), vyresniųjų kursų medicinos studentai (28,2 %) ir visuomenės sveikatos studentai (21,4 %) iš 16 Europos šalių. Duomenys buvo renkami anoniminės internetinės apklausos būdu, parengtos remiantis ELSA (etiniais, teisiniais ir socialiniais aspektais) sistema. Tyrimui buvo gautas bioetikos leidimas. Prieš dalyvavimą respondentai pateikė informuotą sutikimą. Statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS programą: patikimumui vertinti taikytas Cronbach alfa koeficientas, nenormalių duomenų aprašomajai analizei naudotos medianos, o grupių palyginimui – Pearson χ2 ir Kruskal-Wallis H testai (p<0,05). Taip pat buvo atlikta 28 atvirų klausimų atsakymų teminė turinio analizė, siekiant giliau atskleisti etinius apklausos aspektus. Rezultatai. Dauguma dalyvių buvo moterys (78,6 %), o 67,0 % respondentų buvo 20-29 metų amžiaus. Nustatytas techninių žinių trūkumas: nors 72,8 % dalyvių žinojo vietinius teisės aktus, 57,3 % negalėjo aiškiai atskirti tradicinės ir gestacinės surogacijos procedūrų. Etinė analizė parodė, kad visuomenės sveikatos studentai laikėsi konservatyvesnių nuostatų (vidutinis rangas 39,43) nei sveikatos priežiūros specialistai (56,12). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) vertinant būsimų tėvų teisę reikalauti nėštumo nutraukimo esant chromosominei anomalijai. Tačiau beveik visi respondentai (95,1 %) sutiko, kad būsimi tėvai privalo prisiimti atsakomybę už vaiką nepriklausomai nuo jo negalios. Teminė analizė parodė, kad šios nuostatos gali būti susijusios su „objektifikacijos“ ir „psichologinės rizikos“ vaikui sampratomis. Politikos požiūriu 54,4 % respondentų palaikė altruistinę surogaciją, o 86,4 % manė, kad būsimi tėvai turėtų padengti finansines išlaidas. Visiškai sutarta (mediana 4,00), kad kultūrinės ir religinės vertybės formuoja požiūrį į surogaciją, o 85,4 % respondentų manė, kad sveikatos priežiūros specialistai turi profesinę atsakomybę prisidėti prie viešų diskusijų ir politikos formavimo. Galiausiai 88,4 % respondentų palaikė surogacijos etikos įtraukimą į studijų programas, siekiant mažinti neapibrėžtumą dėl reglamentavimo stokos (69,9 %). Išvados. Nors dauguma dalyvių yra susipažinę su surogacijos įstatymais ir „reprodukciniu turizmu“, daugiau nei pusei sunku atskirti tradicinę ir gestacinę surogaciją. Pastebėtas stiprus altruistinės surogacijos palaikymas ir bioetikos mokymo poreikis, tačiau dauguma respondentų mano, kad finansinę atsakomybę turėtų prisiimti būsimi tėvai, o ne valstybė. Nors nuomonės dėl tėvų teisės reikalauti medicininio nėštumo nutraukimo išsiskyrė, beveik visi respondentai sutiko dėl besąlyginės atsakomybės už vaiko gerovę. Galiausiai požiūrį daugiausia lemia kultūrinės ir religinės vertybės, o visuomenės sveikatos studentai laikosi atsargesnės pozicijos nei klinikinės praktikos specialistai.

Study program: Applied Public Health Master Degree Program Topic: The assessment of ethical aspects of IVF services in reproductive health care. Student: Narin Sarilmaz Supervisor: Prof. dr. Eimantas Peičius, Head of the Bioethics Center, Public Health Faculty, Kaunas Aim: The aim of this study is to analyze ethical, societal, and regulatory perspectives on in vitro fertilization amongst healthcare professionals Objectives: To identify indicators of improvement of regulations service of IVF in EU and non-EU countries. To analyze the health professionals‘attitudes about IVF related ethical issues. To compare health professionals‘experiences and value based beliefs related to IVF in reproductive health care. To analyze the impact of personal exposure to IVF (working in IVF settings or knowing someone who underwent IVF) on attitudes towards IVF. Methods: A quantitative descriptive–analytical cross-sectional study design was employed. Data were collected using a structured online questionnaire distributed to healthcare professionals and medical students from various countries. The final sample consisted of 122 respondents. The questionnaire included socio-demographic variables and Likert-scale items assessing attitudes toward ethical, clinical, legal, and social aspects of IVF. For statistical analysis, Likert-scale responses were recategorized into three groups (agree, neutral, disagree), and composite scores were calculated for thematic sections. Data were analyzed using IBM SPSS Statistics (version 24.0). Descriptive statistics (frequencies and percentages) and inferential tests (chi-square test and independent samples t-test) were applied. Statistical significance was set at p < 0.05. Results: No statistically significant differences were found regarding gender, profession, and geographic distribution (EU/non-EU countries) as regards attitude towards IVF. Nevertheless, there was a significant correlation of professional experience with certain ethical and medical issues related to IVF such as attitudes to obligatory psychological counseling, readiness to make ethical decisions, communication skills, sharing responsibility, and extra training required (p < 0.05). Those professionals that had moderate professional experience (6-10 years) expressed most positive attitudes towards these aspects, while highly experienced and inexperienced participants showed considerable variability in their views. As to other factors, no significant relationships with 2 professional experience were found in relation to the perception of stigma, knowledge of the general public about IVF, cultural context, and organizational support. Personal experience in IVF (working in the field or knowing individuals having IVF procedures) did not have an impact either (p > 0.05). Conclusion: This study proves that there are quite consistent attitudes towards the ethical problems of IVF among health care workers without taking into consideration their socio-demographic background or place of residence. Experience has a considerable impact on certain ethical attitudes especially concerning communication and counseling. It can be argued that ethical attitudes of healthcare workers in regard to IVF are determined more by their professional development rather than personal experience. Ethical training, collaboration between different specialists, and proper communication are critical factors to help solve moral problems in IVF.

Darbo tikslas. Įvertinti tyrėjų požiūrį į klinikinių vaistų tyrimų vykdymo iššūkius COVID-19 pandemijos kontekste. Darbo klausimai. 1. Kaip pasikeitė klinikinių vaistų tyrimų organizavimas ir koordinavimas COVID-19 pandemijos laikotarpiu? 2. Kokį poveikį patyrė klinikinių vaistų tyrimų tyrėjai ir kaip keitėsi jų veiklos pobūdis COVID-19 pandemijos laikotarpiu? 3. Kaip pasikeitė tiriamųjų asmenų, dalyvaujančių klinikiniuose vaistų tyrimuose, gerovės ir teisių užtikrinimas COVID-19 pandemijos laikotarpiu? Metodika. Buvo atliktas kokybinis tyrimas. Duomenys tyrimui buvo renkami taikant individualaus pusiau struktūruoto interviu metodą. Siekiant surinkti kokybiškus duomenis, atliekant šį tyrimą, buvo nuspręsta pasirinkti tiriamuoju požiūriu informatyvius tyrimo dalyvius, taikant tikslinę kriterinę atranką. Vykdant tyrimą, pagal iš anksto numatytus kriterijus buvo atrinkti ir apklausti 4 informantai. Duomenys buvo analizuojami pasitelkus kokybinės turinio analizės metodą, naudojantis kokybinių duomenų analizės programa „Quirkos“. Rezultatai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose COVID-19 pandemija klinikinių vaistų tyrimų organizacinį klimatą paveikė labiau nei privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančiuose tyrimo centruose. Tam įtakos turėjo pasikeitę pacientų srautai, apsunkintas patekimas į gydymo įstaigas ne tik pacientams, bet ir kitiems lankytojams, pavyzdžiui, monitoriams ir siuntų tarnybų darbuotojams, kas lėmė logistinius iššūkius, nes reikėjo užtikrinti biologinių mėginių savalaikį išsiuntimą bei tiriamojo vaisto pristatymą. Privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose vizitus ir logistinius aspektus priderinti prie tiriamųjų asmenų poreikių buvo didesnės galimybės nei viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Informacinės technologijos leido užtikrinti klinikinių vaistų tyrimų tęstinumą, toliau rinkti duomenis COVID-19 pandemijos aplinkoje ir perkelti kai kurias klinikinių vaistų tyrimų veiklas į nuotolį: tiriamųjų asmenų vizitus, monitoravimo vizitus, mokymus ir susirinkimus. Šias priemones rinkosi tyrėjai. Tiriamųjų asmenų požiūris į dalyvavimą klinikiniuose vaistų tyrimuose COVID-19 pandemijos metu išliko teigiamas, nors pandemijos pradžioje, kuomet buvo daug nežinios, buvo juntamas nerimas ir baimė. Išvados. COVID-19 infekcijos valdymo priemonės ar ribojimai, įstaigų darbo perorganizavimas ir tiesioginės COVID-19 ligos nulemtos priežastys apsunkino klinikinių vaistų tyrimų vykdymą, logistinius procesus, išsamių duomenų surinkimą bei galimybes atlikti auditą. Tyrėjai ieškojo būdų kaip užtikrinti klinikinių vaistų tyrimų reikalavimų įgyvendinimą, pasitelkdami įvairias priemones ir darbo metodus, skaitmeninius įrankius bei informacines technologijas. COVID-19 pandemija apsunkino tiriamųjų asmenų įtraukimą, informavimą, tęstinį dalyvavimą dalyvavimą klinikiniuose vaistų tyrimuose, tačiau esminis klinikinių vaistų tyrimų reikalavimas užtikrinti tiriamųjų asmenų saugumą ir gerovę, išsaugoti tyrimo ir gydymo tęstinumą bei duomenų vientisumą išliko nepakitęs.

SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba POŽIŪRIO Į DIRBTINIO INTELEKTO PANAUDOJIMĄ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE VERTINIMAS Akvilė Miškinytė Mokslinis vadovas prof. dr. Eimantas Peičius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2023. 69 p. Darbo tikslas. Įvertinti privačių ir viešųjų asmens sveikatos priežiūros darbuotojų nuomonę apie dirbtinio intelekto pritaikymo galimybes asmens sveikatos priežiūros įstaigose etiniu aspektu. Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti asmens sveikatos priežiūros darbuotojų požiūrį į DI pritaikymo galimybes asmens sveikatos priežiūros klinikinėje praktikoje;
2. Išanalizuoti asmens sveikatos priežiūros darbuotojų požiūrį į DI pritaikymo galimybes asmens sveikatos priežiūros administravime;
3. Palyginti viešojo ir privataus sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų požiūrio skirtumus į DI pritaikymo galimybes sveikatos priežiūros įstaigoje;
4. Išanalizuoti viešojo ir privataus sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų nuomonę apie DI pritaikymo galimybes sveikatos priežiūroje etiniu aspektu. Metodika. Analitinis momentinis tyrimas vykdytas 2022 m. sausio mėn. – 2022 m. kovo mėn. Tyrimo instrumentas – elektroninis anoniminis klausimynas. Iš viso klausimynus užpildė 214 asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, tačiau statistinei analizei naudotas 210 respondentų duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS ir Rcommander duomenų analizės programas. Hipotezėms apie požymių priklausomumą tikrinti skaičiuotas Chi kvadratas (χ2), o poriniam dviejų dažnių palyginimui – z kriterijus. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu kai p < 0,05. Rezultatai. Tiek medicinos klinikinėje praktikoje, tiek įstaigos administravime DI pritaikymą sveikatos priežiūros sistemoje palankiau vertino vyrai, asmenys nuo 18 iki 45 m. amžiaus, darbuotojai turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei pagal užimamas pareigas – gydytojai/specialistai (p < 0,05). Darbuotojų požiūriai į etinį DI vertinimą statistiškai reikšmingai neišsiskyrė, priklausomai nuo įstaigos nuosavybės tipo. Taip pat, pastebėtas darbuotojų pasitikėjimas gydytojais ir specialistais, 81,9 proc. apklaustųjų teigia, jog DI nustatytą diagnozę visuomet turi patvirtinti gydytojas. Respondentų teigimu DI negali užtikrinti empatijos, reikalingos pacientams, bei duomenų saugumo. Nustatyta, kad darbuotojų nuomone DI nekelia grėsmės nei gydytojams, nei administracijos darbuotojams netekti darbo. Išvados. (1) DI pritaikymas leistų tiksliau nustatyti diagnozę, parinkti gydymo ar reabilitacijos eigą, padėtų išvengti „žmogiškojo faktoriaus“ klaidų, tačiau manoma, jog DI negalės užtikrinti empatijos, o sistemos gali daryti klaidas ar priimti neobjektyvius sprendimus. (2) Apklaustųjų nuomonę DI pritaikymas leistų padidinti pacientų pasitikėjimą sveikatos priežiūros įstaiga, sumažintų eiles pas gydytojus ir specialistus, o medicininių dokumentų tvarkymas taptų greitesnis ir tikslesnis. DI galėtų pagerinti paslaugų kokybę ir išplėsti jų asortimentą, sumažinantų sveikatai priežiūrai tenkančias išlaidas. (3) Palankiau vertinamas DI pritaikymas įstaigos administravime nei klinikinėje praktikoje. Privačių įstaigų darbuotojai dažniau pritaria, jog DI pagalba būtų sumažinta administracinių užduočių ir duomenų analizės našta tiek gydytojams, tiek administracijos darbuotojams. (4) Darbuotojų nuomone DI nekelia grėsmės gydytojams ir specialistams prarasti darbą, pritarė, jog DI leistų gydytojams daugiau dėmesio skirti bendravimui su pacientais, užtikrintų nešališką duomenų vertinimą ir tik nedidelė dalis apklaustųjų mano, jog DI galėtų užtikrinti didesnį paciento duomenų saugumą.

Darbo tikslas. Įvertinti visuomenės sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos etinį mikroklimatą organizaciniame (mezo) lygmenyje. Uždaviniai: 1) Atskleisti visuomenės sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojų požiūrį į įstaigoje vyraujančias etines vertybes; 2) Atskleisti visuomenės sveikatos paslaugas teikiančioje įstaigoje pasireiškiančias etines problemas; 3) Nustatyti etinį mikroklimatą ir jį sąlygojančius veiksnius visuomenės sveikatos paslaugas teikiančioje įstaigoje; 4) Nustatyti visuomenės sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos etinio mikroklimato ir etinių problemų sąsajas. Metodika. Tyrimui pasirinktas kiekybinis tyrimas, kuris atliktas taikant anoniminę anketinę apklausą. Tyrimas atliktas 2021 m. lapkričio – 2022 vasario mėnesiais NVSC Vilniaus departamente, apklausiant jo darbuotojus. Tyrime dalyvavo 71 tiriamasis, kurių atranka buvo patogioji, t. y. tyrime galėjo dalyvauti visi norintys Vilniaus departamento darbuotojai. Tiriamieji pildė elektroninį anketos variantą, kurio rezultatai apdoroti taikant SPSS 27.0 statistinį paketą. Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnė dalis Vilniaus departamento darbuotojų geriausiai įvertino įstaigoje vyraujančią darbo aplinką bei sąlygas, kurie skatina įstaigos darbuotojus elgtis etiškai. Šiek tiek prasčiau darbuotojai įvertino įstaigos etikos politiką, nurodydami, kad įstaigos veiklos dokumentuose nėra tiksliai nustatyta, kas įstaigoje etiška ir kas ne, kad įstaiga neturi etikos kodekso arba jis nėra viešai prieinamas. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai pasitaikančios įstaigos etinės problemos yra darbuotojų ir vadovų apkalbos, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi bei įstaigos resursų naudojimas asmeniniais tikslais. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnė dalis Vilniaus departamento darbuotojų mano, kad jų įstaigos darbuotojai apskritai elgiasi pakankamai etiškai, tačiau jeigu vis tik pasielgia neetiškai – tai taip elgiasi dažniausiai dėl to, kad jaučia spaudimą iš savo vadovų arba dėl to, kad tenkina įstaigos arba savo interesus. Tyrimo rezultatai parodė, kad Vilniaus departamento darbuotojai savo įstaigos etinį mikroklimatą vertina kaip principinį, kuriame vyrauja taisyklių ir procedūrų bei įstatymų ir etikos kodekso laikymasis bei kaip geranorišką, kuriam būdinga socialinė atsakomybė bei komandinis darbas. Išvados. 1. Visuomenės sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojų nuomone jų požiūris į įstaigoje vyraujančias etines vertybes nėra palankus. 2. Visuomenės sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojams dažniausiai pasitaikančios etinio elgesio problemos yra darbuotojų ir vadovų apkalbos, piktnaudžiavimas bei įstaigos resursų naudojimas asmeniniais tikslais. 3. Visuomenės sveikatos paslaugas teikiančioje įstaigoje vyrauja principinio bei geranoriško etinio mikroklimato tipo požymiai. 4. Tyrimo metu nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp visuomenės sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos etinio mikroklimato ir vyraujančių etinių problemų.

Aim: To determine ethical issues between nurse and physician interprofessional communication in clinical professional practice.

Methods: A descriptive cross-sectional study was conducted at Başkent University Ankara Hospital as a private hospital in Turkey. Descriptive statistics, Student’s t-test, Chi-Squared (x2) test, and Pearson correlation were used. Variables with a p-value ＜ 0.05 were considered as statistically significant.

Results: The response rate of the study was 80%. The main results of the study showed that physicians are more satisfied than nurses with their relationship. The majority of nurses (49,29%) responded positively to physician-nurse collaboration is characterized by cooperation comparing with physicians (45,36%) (p=0.021). Moreover, physicians perceived that there were good human relationships and positive interactions with nurses (38.57%), and nurses (35,36%) confirmed this perception. The analysis was done by the vast majority of both female professions. Conclusions: The analysis of the results showed that an essential element for collegiality and the development of teamwork relationships is the ability to cooperate with representatives of other professions. Nurses' and physicians' perceptions of their interpersonal communication have been indicated to have a significant impact on job satisfaction and the relationship among them characterized by cooperation'' was appreciated by both by physicians and nurses. And also It was determined that the significant correlation between profession, age, and working year.

Darbo tikslas. Įvertinti sveikatos profesionalo ir paciento santykių etinius aspektus pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Uždaviniai. 1. Atskleisti pacientų požiūrį apie bendravimo su sveikatos profesionalais etiką pirminėje sveikatos priežiūroje. 2. Ištirti pacientų teisės į informuotą sutikimą užtikrinimą sveikatos profesionalo ir paciento santykiuose. 3. Ištirti pacientų teisės į privatumą įgyvendinimą sveikatos profesionalo ir paciento santykiuose. 4. Įvertinti veiksnius, susijusius su sveikatos profesionalo ir paciento bendradarbiavimo galimybėmis privačiose ir valstybinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Metodika. 2018 metais lapkričio-gruodžio mėnesiai atliktas kiekybinis vienmomentis tyrimas. Tiriamieji – Kauno miesto privačių bei valstybinių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pacientai (N=229). Imtis sudaryta taikant netikimybinės tikslinės grupės atrankos būdą, o įstaigos pasirinktos patogosios netikikimybinės atrankos metodu. Tyrimas buvo vykdomas anoniminės anketinės apklausos būdu. Tarpusavyje susijusių požymių hipotezėms tikrinti buvo skaičiuojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad tik ketvirtadalis tiriamųjų yra informuojami apie galimas gydymo alternatyvas, medicininių tyrimų duomenis, informuoto sutikimo galimybes. Be to, didelė dalis respondentų (36,7 proc.) tik iš dalies informuojami, kiek jiems teks laukti, kol bus suteiktos medicininės paslaugos. Taip pat nustatyta, kad gydytojas retai užtikrina konfidencialumą apie sveikatos būklę (31,9 proc.). Konfidencialumo principo užtikrinimas sietinas su pasitikėjimu savo gydytoju, net 87 proc. tiriamųjų, kurie mano, jog konfidencialumas užtikrinamas retai – nepasitiki savo gydytoju. Dauguma tiriamųjų, kurių šeimos gydytojas dirba valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigoje teigia, jog jiems yra mažiau svarbu žinoti apie savo sveikatos būklę (71,7 proc.), jų gydytojas retai paaiškina apie gydymo alternatyvas ir prognozę, priešingai negu respondentai, kurių gydytojas dirba privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje ir visada (42,1 proc.), arba dažniausiai (51,5 proc.) paaiškina apie gydymo alternatyvas ir prognozę. Apibendrinus gautus rezultatus teigiama, kad pastebėti skirtumai lyginant pirmines privačias bei valstybines sveikatos priežiūros įstaigas. Išvados. 1. Svarbiausias prioritetas respondentams buvo gydytojo žinios bei patirtis. 2. Dauguma tiriamųjų prieš pasirašydami informuoto sutikimo formą retai žino, dėl ko duoda sutikimą, jie apie tai neinformuojami, o daugiau nei puse tiriamųjų, kurie pasirinko šį atsakymą teigia, kad prieš paskirdamas gydymo planą, gydytojas retai atsižvelgia į jų valią. 3. Tyrimo metu nustatyta, kad gydytojas retai užtikrina konfidencialumą apie sveikatos būklę, konfidencialumo principo užtikrinimas gydymo įstaigose taip pat priklauso nuo pasitikėjimo savo gydytoju. 4. Pacientų bei sveikatos profesionalų bendradarbiavimo etika akivaizdžiai skiriasi, lyginant valstybines bei privačias sveikatos priežiūros įstaigas.

Aim. To reveal the attitudes of medical doctors and their awareness on clinical research ethics in India and Lithuania. Methods: A cross sectional survey was conducted simultaneously major hospitals in India and Lithuania. Overall, 180 medical doctors (97 from India, 83 from Lithuania) were interviewed anonymously (N=180) by using the convenience sampling method. The response rate was 60 %. The originally elaborated questionnaire was employed. The descriptive and factor staitistical analysis elaborated, the coreelation between variables evaluated by (the correlation between variables measured by χ2, significance evaluated when p<0.05. Results. It was revealed that almost all of Indian and only a quarter of Lithuanian respondents were critical about the approach that ethics are equally important as scientific research. It was revealed that Indian respondents tend more to disagree that philosophers should not dictate what is ethical and what is not while almost half of the Lithuanians agreed. The significant differences comparing respondents by the country were also determined by comparing their ethical awareness of research: 83.5% Indians and 64% of Lithuanians were aware that research participants do not have to participate in all procedures of clinical trials after they have given consent. More Indians than Lithuanians disagreed to the statement that participation of disadvantaged people in clinical trials is a good opportunity to get new treatment options. While comparing the level of awareness of Lithuanian and Indians in clinical rearch ethics, we found that the mean average awareness score of Indian respondents was 36.53 (SD= 1.52) out of maximum of 45 and it was higher as compared to Lithuanian respondents’ mean average awareness score of 31.86 (SD=3.46). The level of awareness increase with increase in clinical experience of respondents and there was improvement in thinking that science is equally important as ethics. The age was important factor for the enhancement of level of awareness (0.44) and less critical attitudes that science is more important than ethics - 0.50 meaning that the increasing level of awareness depends on the level of increased age and experience. Conclusions. The attitudes of medical doctors towards ethical research in clinical trials were found to be mostly depended on the country. Lithuanian doctors are more inclined to focus on the scientific research and progress of clinical trials, Indian doctors tend to take more account of ethical research ethics. The comparison of perceptions and awareness of medical doctors about research ethics in Lithuania and India revealed that Indian medical doctors are more likely to comply to ethical requirements in clinical research compared to Lithuanian medical doctors.

Privataus ir viešojo sektoriaus įstaigų, teikiančių odontologines paslaugas, konfliktų valdymo analizė, Aistė Giedraitytė, Mokslinis vadovas doc.dr. Eimantas Peičius Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Bioetikos katedra. - Kaunas; 2018. 47p. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti privataus ir viešojo sektoriaus įstaigose, teikiančiose odontologines paslaugas, konfliktų valdymo aspektus Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti odontologijos paslaugas teikiančių darbuotojų požiūrį į konfliktų valdymą viešose įstaigose. 2. Išsiaiškinti odontologijos paslaugas teikiančių darbuotojų požiūrį į konfliktų valdymą privačiose įstaigose. 3.Nustatyti požiūrių į konfliktų valdymą skirtumus viešose ir privačiose odontologijos paslaugas teikiančiose įstaigose. 4. Nustatyti socialinių ir demografinių veiksnių ir požiūrio į konfliktų valdymą sąsajas. Tyrimo metodika. 2017 Rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais X poliklinikoje ir Y odontologinėje klinikoje Kauno mieste atlikta anoniminė apklausa, išdalinta 200 anketų, užpildytų sugrįžo 172, atsako dažnis 86 proc. Tyrimo objektas – konfliktų valdymas viešojo ir privataus sveikatos paslaugas teikiančio sektoriaus įstaigose. Prieš organizuojant tyrimą buvo sudaryta patogioji netikimybinė sveikatos priežiūros įstaigų atranka. Tyrimo imtis buvo sudaryta iš visų tyrimo kontingentui priskirtų respondentų, t.y. atranka nebuvo atliekama dėl mažo tiriamųjų skaičiaus. Į tyrimo kontingentą buvo įtraukti gydytojai odontologai, gydytojų padėjėjos ir administracijos darbuotojai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 17.0“ ir MS Excel programą. Rezultatai. Nustatyta, kad įvykus konfliktui viešųjų įstaigų darbuotojai renkasi vengimo strategiją (39,3 proc. respondentų), o privačiose įstaigose vyrauja kompromiso (42,9 proc.) ir vengimo (28,6 proc.) konfliktų sprendimų strategijos. Atlikta lyginamoji analizė parodė, kad privačiose įstaigose kyla daugiau konfliktų lyginant su viešosiomis įstaigomis (p= 0,001). Tyrimo duomenys atskleidė, kad privačiame sektoriuje daugiau konfliktų kyla tarp vadovo ir darbuotojų ir ženkliai mažiau tarp darbuotojų (51,7 proc.), lyginant su viešuoju sektoriumi (83 proc., p=0,001). Išvados. 1. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad įvykus konfliktui viešųjų įstaigų darbuotojai dažniausiai renkasi vengimo strategiją, tuo tarpu bendradarbiavimu kaip konfliktų valdymo būdu remiasi mažiausiai. 2. Įvertinus privačiose įstaigose dirbančių respondentų požiūrį, nustatyta, kad dominuojantys konfliktų sprendimo būdai yra vengimas (43,3 proc.) ir kompromisas (30 proc.). Vengimo ir kompromiso strategijos buvo vyraujančios gydytojų (atitinkamai 39,1 proc. ir 30,4 proc.) ir jų padėjėjų tarpe, tačiau administracijos darbuotojai prioritetą skyrė kompromisui (50 proc.). 3. Atlikus lyginamąją analizę, nustatėme, kad privačiose įstaigose kyla daugiau konfliktų lyginant su viešosiomis įstaigomis (p=0,001). Tyrimo duomenys atskleidė, kad privačiame sektoriuje kyla daugiau konfliktų tarp vadovo ir darbuotojų ir ženkliai mažiau tarp darbuotojų lyginant su viešuoju sektoriumi (83 proc., p=0,001). 4. Nustatyta, kad odontologines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų socialinių ir demografinių veiksnių ir požiūrio į konfliktų valdymą skirtumai susiję nežymiai. Tyrimo duomenimis, apie patiriamą stresą ir kylančius konfliktus darbe nurodė daugiau moterų, lyginant su vyrais, tiek viešose įstaigose (79 proc.), tiek ir privačiose įstaigose (73 proc.).

Aim. The aim of the study was to explore the perceptions of health professionals towards of organ donation and transplantation issues in Bangladesh. Methods. The anonymous cross-sectional study was conducted at the Dacha Medical College and Hospital (DMCH) and at the Bangabandhu Shihais Mujiba Medical University (BSSMU) Hospital in Septmeber-October, 2017. By using the convenience sampling method, 145 from 170 health professionals and administrators were interviewed (response rate is 85.3 %). Data was analyzed by using the statistical analysis program SPSS 21.0. The criterion χ2 was applied to check the hypotheses for qualitative differences in symptoms. The significance level chosen for hypotheses is checked, ac p <0.05. Results. The study revealed trends in doctors and administrators' attitudes towards organ donation and related issues. The analysis of findings showed that he majority of respondents (67% of all respondents) believe that there is a risk of organ trafficking in cases of kidney donation. It also showed that the risk to donors might be more related specifically to mistreatment in case of emergency, organ trafficking, public hostility and abuse of the system (29%, 40%, 15.2% and 15.9% respectively). According to most medical doctors, the dominant ethical issues are related to the distribution of organs and the maintenance of donor prosperity. It has been determined that cardiologists regarded organ donation more positively than other medical doctors, however they were more concerned regarding a greater risk to donors while treating them in emergency situations. It showed that cardiologists compared with surgeons and pediatricians are more likely to believe that there is a risk of abusive use of the health care system in donations (50.3%, 14.5% and 35.2% respectively). Conclusions. Most doctors have a positive attitude towards donation, but most of them identify the various social risks to the donor and, accordingly, emerging ethical issues. It has also been established that the specialty of doctors and religious beliefs relate to their view of organ donation, most doctors and administrators point out that there is a lack of proper legal organ donation control system in Bangladesh.