Jurevičė, Justina

Title: Impact of TP53 and E2F1 Gene Polymorphisms on Breast Cancer Prognosis. Aim: To evaluate the impact of TP53 and E2F1 gene polymorphisms on breast cancer prognosis. Objectives:

1. To determine the distribution of genotypes and alleles of TP53 polymorphisms (rs9895829 and rs17884306) in breast cancer patients;
2. To determine the distribution of genotypes and alleles of E2F1 polymorphisms (rs3213183 and rs3213180) in breast cancer patients;
3. To assess the associations between TP53 and E2F1 polymorphisms and clinicopathological characteristics;
4. To evaluate the impact of TP53 and E2F1 polymorphisms on breast cancer survival. Methodology: A total of 170 breast cancer patients were included in this study. TP53 (rs9895829 and rs17884306) and E2F1 (rs3213183 and rs3213180) polymorphisms were genotyped using genomic DNA extracted from patients’ peripheral blood samples by quantitative real-time polymerase chain reaction (qPCR). Statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics software (version 30.0) and Microsoft Excel. The study was conducted at the Oncology Research Laboratory of the Institute of Oncology, Lithuanian University of Health Sciences, and is part of an ongoing laboratory study approved by the Kaunas Regional Biomedical Research Ethics Committee (protocol No. BE-2-10 and No. P1-BE- 2-10/2014). Results and Conclusions: The genotype distribution of TP53 rs9895829 was predominantly AA (94.1%), while AG (5.3%) and GG (0.6%) was less frequent. The A allele (96.8%) was more prevalent than the G allele (3.2%). Similarly, the genotype distribution of TP53 rs17884306 was mainly CC (92.9%), followed by CT (6.5%) and TT (0.6%). The C allele (96.2%) was more frequent than the T allele (3.8%). The genotype distribution of E2F1 rs3213183 was mainly AA (56.5%) followed by AG (34.1%) and GG (9.4%), while the A allele was more prevalent (73.5%) than the G allele (26.5%). For E2F1 rs3213180, the genotype GG (82.4%) was the most common, whereas GC (15.9%) and CC (1.8%) occurred less frequently. The G allele (90.3%) was more prevalent than the C allele (9.7%). No statistically significant associations were observed between TP53 and E2F1 polymorphisms and clinicopathological characteristics. Additionally, no statistically significant associations were found between these polymorphisms and progression-free survival (PFS), metastasis- free survival (MFS), and overall survival (OS).

Author: Daryna Bulakh Scientific supervisor: Justina Jurevičė Title: Investigation of Associations between RRP1B Gene Variants and Breast Cancer Phenotype and Patient Survival Aim: To investigate RRP1B gene variants and their associations with breast cancer phenotype and patient survival Objectives:

1. To determine the distribution of RRP1B rs2838342 and rs2051407 in the study cohort by assessing genotype and allele frequencies.
2. To evaluate the associations of RRP1B rs2838342 and rs2051407 with clinicopathological characteristics and clinical events.
3. To evaluate the associations between studied polymorphisms and patient survival.

Methodology: The study included 191 patients whose DNA samples were collected at the Institute of Oncology at the Lithuanian University of Health Sciences. In this study, genotyping of RRP1B rs2838342 and rs2051407 was performed using real-time PCR. All anonymized clinicopathological data were extracted from previously collected clinical records. Statistical software “IBM SPSS Statistics 30.0.0” was used to perform statistical analyses, including associations and survival analyses. The research protocol was approved by the Kaunas Regional Biomedical Research Ethics Committee (protocol No. BE-2-10 and No. P1-BE-2-10/2014). Results and conclusions:

1. For both RRP1B rs2838342 and rs2051407 polymorphisms, heterozygous genotypes (AG and CT, respectively) were the most frequent in the study cohort, while homozygous genotypes (GG and TT) were the least frequent. At the allelic level, the A allele was more prevalent than the G allele for rs2838342, whereas the C allele was more frequent than the T allele for rs2051407.
2. The RRP1B rs2838342 showed that the G allele was associated with larger tumor size, whereas the A allele was associated with ER positivity; additionally, the rs2051407 C allele was associated with a reduced likelihood of larger tumors.
3. No statistically significant associations were found between RRP1B rs2838342 and rs2051407 and PFS, MFS, and OS.

Author: Sania Brintha Smith Research Title: CDKN gene family variants and their association with cervical cancer prognosis Research Aim: To investigate single nucleotide polymorphisms (SNPs) in the CDKN gene family and their association with cervical cancer prognosis. Research Objectives: To determine the distribution of genotypes and alleles of CDKN1A rs1059234, CDKN2A rs3088440, CDKN2B rs3217986, and CDKN2C rs12855 in a cervical cancer cohort. To investigate associations between analysed SNPs and clinicopathological features of cervical cancer. To evaluate the prognostic significance of these SNPs for patient survival. Study Participants: 165 patients with cervical cancer treated at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics between 2014 and 2020. Peripheral blood-derived genomic DNA was extracted and stored in the biobank of the Institute of Oncology, LSMU. Methodology: CDKN1A rs1059234, CDKN2A rs3088440, CDKN2B rs3217986, and CDKN2C rs12855 were genotyped using the TaqMan SNP Genotyping Assay on a Quant Studio 3 Real-Time PCR System. Associations with clinicopathological features and outcomes were assessed by Pearson chi-square, Fisher exact test, and binary logistic regression. Survival was analysed using Kaplan-Meier with log-rank test and Cox proportional hazards regression (univariate and multivariate models). A p-value <0.05 was considered statistically significant. Analysis was performed using IBM SPSS Statistics 30.0.0.0. Results: No significant associations were identified between any SNP and clinicopathological features, except CDKN2C rs12855, the CT genotype was associated with lower mortality risk versus CC (OR 0.120, p=0.045), confirmed on multivariate logistic regression (OR 0.086, p=0.032). rs12855 CT demonstrated significantly longer OS by Kaplan-Meier (log-rank p=0.020), lower hazard of death in univariate Cox regression (HR 0.134, p=0.048), and remained independently protective after age adjustment (HR 0.126, p=0.042). Conclusion: Major alleles predominated across all four polymorphisms. CDKN1A rs1059234 was not a prognostic factor. Under combined genotype models, CDKN2A rs3088440 (GA+AA vs GG) and CDKN2B rs3217986 (TG+GG vs TT) did not reach statistical significance in any survival analysis. CDKN2C rs12855 CT genotype was the sole independent prognostic finding, demonstrating a consistent protective association with OS.

Autorius. Roberta Magilevičiūtė Darbo pavadinimas. ATF3 geno variantų reikšmė pacientėms, sergančioms gimdos kaklelio vėžiu Tyrimo tikslas. Įvertinti ATF3 geno variantų reikšmę pacientėms, sergančioms gimdos kaklelio vėžiu. Uždaviniai. 1. Nustatyti ATF3 geno variantų (rs3125289, rs1877474, rs11119982) genotipų ir alelių pasiskirstymą pacienčių, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, grupėje. 2. Įvertinti rs3125289, rs1877474 ir rs11119982 sąsajas su naviko klinikinėmis ir morfologinėmis savybėmis. 3. Nustatyti tiriamų genetinių variantų ryšį su ligos eiga. Tyrimo dalyviai. Iš viso tyrime dalyvavo 170 pacienčių, sergančių gimdos kaklelio vėžiu. Tyrimui naudoti iš periferinio pacienčių kraujo išskirti DNR mėginiai, kurie buvo kaupiami ir iki dabar yra saugomi LSMU MA MF Onkologijos instituto biobanke. Metodai. Tyrimo metu analizuoti ATF3 geno rs3125289, rs1877474, rs11119982 variantai ir jų sąsaja su gimdos kaklelio vėžio klinikinėmis ir morfologinėmis savybėmis bei ligos eiga. Genotipavimas atliktas naudojant tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos (TL-PGR) metodą. Statistinės duomenų analizės atlikimui naudotas „IBM SPSS Statistics 30.0.0.0“ programinis paketas. Tyrimo rezultatai. ATF3 rs3125289 genotipų pasiskirstymas buvo: CC – 43,5%, CT – 47,1%, TT – 9,4%; alelių: C – 67,1%, T – 32,9%. Rs1877474 genotipų pasiskirstymas buvo: TT – 50,6%, TC – 40,6%, CC – 8,8%; alelių: T – 70,9%, C – 29,1%. Rs11119982 genotipų pasiskirstymas buvo: TT – 25,3%, TC – 52,9%, CC – 21,8%; alelių: T – 51,8%, C – 48,2%. Tyrimo metu statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos tarp rs3125289 TT genotipo bei T alelio ir didesnės ligos progresavimo rizikos, C alelio ir mažesnės ligos progresavimo bei tolimųjų metastazių rizikos. Rs1877474 TC genotipas ir C alelis statistiškai reikšmingai buvo susiję su mažesne rizika turėti blogai diferencijuotą naviką ir metastazes limfmazgiuose, o CC genotipas buvo dažniau nustatytas tarp pacienčių, neturinčių metastazių sritiniuose limfmazgiuose. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp rs11119982 polimorfizmo ir klinikinių-morfologinių GKV savybių nerasta. Įvertinus polimorfizmų ryšį su ligos eiga, nustatyta, kad rs3125289 C alelis lėmė 2,5 karto ilgesnį, o T alelis ir TT genotipas trumpesnį, atitinkamai 1,7 ir 3,2 karto, laikotarpį iki progreso. Rs1877474, rs11119982 polimorfizmai laikui iki progreso ar bendram išgyvenamumui įtakos neturėjo. Išvados. ATF3 rs3125289 polimorfizmo CT genotipas buvo dažniausias (47,1%), o TT – rečiausias (9,4%), C alelis (67,1%) dominavo prieš T alelį (32,9%); rs1877474 TT genotipas buvo dažniausias (50,6%), o CC – rečiausias (8,8%), T alelis (70,9%) dominavo prieš C alelį (29,1%); rs1877474 TC genotipas buvo dažniausias (52,9%), pasiskirstymas tarp TT (25,3%) ir CC (21,8%) genotipų bei T (51,8%) ir C (48,2%) alelių buvo panašus. Išanalizavus rs3125289, rs1877474 ir rs11119982 ryšį su naviko klinikinėmis ir morfologinėmis savybėmis nustatyta, kad rs3125289 buvo statistiškai reikšmingai 5 susijęs su ligos progresavimu bei tolimosiomis metastazėmis, o rs1877474 – su naviko diferenciacijos laipsniu ir limfmazgių pažeidimu. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp rs11119982 ir analizuotų savybių nenustatyta. Įvertinus tiriamų variantų ryšį su ligos eiga nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tik tarp rs3125289 ir PFS, daugiau sąsajų nenustatyta.

Tyrimo tikslas. Ištirti ilgos nekoduojančios RNR molekulės HOTAIR polimorfizmų įtaką krūties vėžio klinikinėms ir morfologinėms savybėms bei krūties vėžiu sergančių pacienčių ligos eigai. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti ilgos nekoduojančios RNR molekulės HOTAIR polimorfizmų (rs920778, rs7958904, rs12826786) genotipų ir alelių dažnius pacienčių, sergančių krūties vėžiu, grupėje.2. Įvertinti šių polimorfizmų sąsajas su naviko klinikinėmis ir morfologinėmis savybėmis. 3. Nustatyti šių polimorfizmų sąsają su krūties vėžiu sergančių pacienčių ligos eiga. Tyrimo dalyviai. Į tyrimą įtrauktos 188 krūties vėžiu sergančios pacientės. Tyrimo metodai. HOTAIR polimorfizmai rs920778, rs7958904, rs12826786 buvo tirti naudojant tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos metodą (TL-PGR). Tyrimo atlikimui buvo naudoti iš tiriamų pacienčių kraujo mėginių išskirti DNR mėginiai. Sąsajų tarp HOTAIR geno polimorfizmų ir naviko klinikinių ir morfologinių savybių bei pacienčių ligos eigos įvertinimas atliktas naudojant „IBM SPSS Statistics“ programos paketą. Tyrimo rezultatai. Nustatytas HOTAIR polimorfizmo rs920778 genotipų pasiskirstymas: AA – 42,0 %, GG – 14,4 %, AG – 43,6 %, alelių pasiskirstymas: A alelis – 63,8 %, G alelis – 36,2 % Polimorfizmo rs7958904 genotipų pasiskirstymas: GG – 43,1 %, CC – 12,8 %, GC – 44,1 %, alelių: G alelis – 65,2 %, C alelis – 34,8 % Polimorfizmo rs12826786 genotipų pasiskirstymas: CC – 45,2 %, TT – 12,2 %, CT – 42,6 %, alelių: C alelis – 66,5 %, T alelis – 33,5 %. Atlikta Chi kvadrato testo bei vienveiksnės logistinės regresijos analizė parodė statistiškai reikšmingą ryšį tarp rs920778 polimorfizmo G alelio ir limfmazgių pažaidos, rs7958904 polimorfizmo C alelio ir limfmazgių pažaidos, rs12826786 polimorfizmo T alelio ir naviko dydžio bei limfmazgių pažaidos. Visgi, daugiaveiksnė logistinės regresijos analizė parodė, kad šios sąsajos praranda reikšmingumą, kai į analizę yra įtraukiami papildomi veiksniai, tokie kaip amžius, receptorių būklė, naviko dydis bei diferenciacijos laipsnis. Reikšmingų sąsajų tarp HOTAIR polimorfizmų ir krūties vėžiu sergančių pacienčių ligos eigos nenustatyta. Išvados. 1. HOTAIR rs920778 polimorfizmo AG genotipas tarp tiriamųjų buvo dažniausias, GG rečiausias, A alelis pasireiškė dažniau už G; rs7958904 polimorfizmo GC genotipas buvo dažniausias, CC rečiausias, G alelis nustatytas dažniau už C; rs12826786 polimorfizmo CC genotipas buvo dažniausias, TT – rečiausias, C alelis nustatytas dažniau už T. 2. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp HOTAIR polimorfizmų rs920778, rs7958904, bei rs12826786 ir krūties vėžio klinikinių ir morfologinių savybių nenustatyta. 3. Analizuoti HOTAIR polimorfizmai nebuvo statistiškai reikšmingai susiję su krūties vėžiu sergančių pacienčių ligos eiga.

Autorius. Edvinas Visockis Darbo pavadinimas. RRP1B geno variantai ir jų reikšmė krūties vėžio fenotipui bei pacienčių, sergančių krūties vėžiu, ligos eigai Darbo vadovas. j.m.d. Justina Jurevičė Tyrimo tikslas. Ištirti RRP1B geno variantus ir įvertinti jų reikšmę krūties vėžio fenotipui bei krūties vėžiu sergančių pacienčių ligos eigai. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti RRP1B geno rs762400 ir rs9306160 genotipų ir alelių dažnius pacienčių, sergančių krūties vėžiu, grupėje. 2. Įvertinti tiriamų RRP1B geno variantų ryšį su klinikinėmis ir morfologinėmis naviko savybėmis. 3. Įvertinti rs762400 ir rs9306160 ryšį su ligos eiga. Tyrimo metodai. Į retrospektyvinį tyrimą įtraukta 201 pacientė, kuriai diagnozuotas krūties vėžys. Šių pacienčių periferiniai kraujo mėginiai, iš kurių vėliau išskirta DNR, buvo renkami LSMU MA MF Onkologijos instituto biobanke. Klinikiniai ir morfologiniai duomenys yra nuasmeninti bei užkoduoti. Tyrimo metu buvo atliktas RRP1B geno rs762400 ir rs9306160 polimorfizmų genotipavimas naudojant tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos (TL-PGR) metodą. Analizuotas polimorfizmų genotipų ir alelių pasiskirstymas tyrimo imtyje bei sąsajos su krūties vėžio fenotipu ir ligos eiga. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 29.0.0.0“ programinę įrangą. Tyrimui atlikti gautas Bioetikos komiteto leidimas. Tyrimo rezultatai. Statistiškai reikšmingų rezultatų tarp RRP1B geno rs762400 polimorfizmo ir analizuotų savybių nenustatyta. Tiriant rs9306160 polimorfizmą nustatytas ryšys su amžiumi diagnozės nustatymo metu bei naviko dydžiu. TT genotipą turinčioms pacientėms krūties vėžio diagnozė jaunesniame amžiuje buvo patvirtinama 2,4 karto rečiau negu pacientėms, turinčioms CC genotipą. Priešingai, C alelio nešiotojoms šis šansas buvo didesnis nei 2 kartus lyginant su C alelio neturinčiomis. Didesnio naviko galimybė lyginant TT genotipą su CC genotipu išaugo 2,5 karto. Išvados. 1. Rs762400 polimorfizmo genotipų pasiskirstymas: GC – 43,0 %, GG – 39,0 %, CC – 18,0 %; alelių pasiskirstymas: G alelis – 61,0 %, C alelis – 39,0 %. Rs9306160 polimorfizmo genotipų pasiskirstymas: CT – 46,0 %, CC – 37,0 %, TT – 17,0 %; alelių pasiskirstymas: C alelis – 60,0 %, T alelis – 40,0 %. 2. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp RRP1B geno rs762400 ir klinikinių bei morfologinių naviko savybių nenustatyta. Rezultatai parodė statistiškai reikšmingą ryšį tarp rs9306160 ir amžiaus diagnozės nustatymo metu bei naviko dydžio. 3. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp RRP1B geno rs762400 ir rs9306160 polimorfizmų ir ligos eigos nenustatyta.

Tikslas: Įvertinti SULT1A1 ir UGT1A1 genų polimorfizmų prognostinę reikšmę pacienčių, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, grupėje Uždaviniai:

1. Nustatyti SULT1A1 ir UGT1A1 polimorfizmų alelių ir genotipų pasiskirstymą pacienčių, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, grupėje. 2. Išanalizuoti SULT1A1 ir UGT1A1 polimorfizmų sąsajas su naviko klinikinėmis – morfologinėmis savybėmis. 3. Nustatyti šių polimorfizmų ryšį su gimdos kaklelio vėžiu sergančių pacienčių ligos eiga. Tyrimo dalyviai: Į tyrimą buvo įtrauktos 169 gimdos kaklelio vėžiu sergančios pacientės, kurių kraujo mėginiai buvo surinkti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose nuo 2014 m. iki 2020 m. Iš mėginių išskirta DNR buvo kaupiama ir vis dar yra laikoma Onkologijos Instituto audinių banke. Tyrimams atlikti gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto (protokolas Nr. BE-2-10 ir Nr. P1-BE-2-10/2014) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro (BEC-MF-305) sutikimai. Metodika: Tyrimo metu tirti SULT1A1 rs1042028 ir UGT1A1 rs5839491 polimorfizmai. SULT1A1 rs1042028 tirtas polimerazinės grandininės reakcijos restrikcinių fragmentų ilgio polimorfizmo metodu (PGR-RFLP) metodu, o UGT1A1 rs5839491 polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) metodu. Fragmentų vizualizavimas atliktas agarozės gelio elektroforezės ir poliakrilamido gelio elektroforezės būdu, atitinkamai. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 statistinį duomenų paketą. Tyrimo rezultatai: SULT1A1 rs1042028 polimorfizmo AA genotipą turėjo 15,4 %, AG genotipą – 46,2 %, GG genotipą – 38,4 % visų pacienčių. A alelis nustatytas 38,5 %, o G alelis – 61,5 % visų tiriamųjų. UGT1A1 rs5839491 polimorfizmo 6/6 genotipą turėjo 36,7 %, 6/7 genotipą – 52,1 %, o 7/7 genotipą – 11,2 % visų tiriamųjų. 6 alelis arba 7 alelis buvo nustatytas 62,7 % arba 37,3 % visų tiriamųjų, atitinkamai. Šiame tyrime rasta statistiškai reikšminga sąsaja tarp SULT1A1 rs1042028 ir naviko diferenciacijos laipsnio (G) (Chi-kvadrato testas; p = 0,025). Veinveiksnė logistinė regresinė analizė parodė, statistiškai reikšmingą ryšį tarp A alelio turėtojų ir naviko diferenciacijos laipsnio G3 (OR = 2,041, 95% CI 1,021-4,081, p = 0,044). Visgi, daugiaveiksnės logistinės regresijos analizės metu ši sąsaja neišliko, o tai rodo, kad G3 pasireiškimą daugiau lemia kiti veiksniai. Nors tarp SULT1A1 rs1042028 polimorfizmo genotipų ir metastazių į limfmazgius (N) nustatyta ribinė p reikšmė (Chi-kvadrato testas; p = 0,051), vienveiksnė logistinės regresijos analizė parodė, kad AA genotipo nešiotojos turėjo didesnę riziką metastazių limfmazgiuose atsiradimui (OR = 3,008, 95% CI 1,136-7,965, p = 0,027), nei AG genotipo nešiotojos. Atliekant daugiaveiksnę logistinę regresinę analizę ši sąsaja taip pat prarado savo reikšmingumą. Reikšmingas ryšys buvo pastebėtas tarp UGT1A1 rs5839491 ir pacienčių amžiaus diagnozės nustatymo metu (p = 0,029). Pacientėms, turinčioms 6/6 genotipą, buvo mažesnė riziką, jog joms bus diagnozuotas GKV 58 ar daugiau metų (OR = 0,200, 95% CI 0,308-1,866, p = 0,018) lyginant su 7/7 genotipą turinčiomis. Taip pat 6 (A(TA)6TAA) alelio nešiotojoms buvo santykinai mažesnė rizika, jog joms bus diagnozuotas GKV sulaukus 58 ar daugiau metų (OR = 0,203, 95% CI 0,057-0,726, p = 0,014). Atliekant daugiaveiksnę logistinę regresiją šios sąsajos išliko statistiškai reikšminga, dėl to galima daryti prielaidą, kad šis polimorfizmas yra nepriklausomas veiksnys. Tyrimo metu sąsajų tarp SULT1A1 rs1042028 ir UGT1A1 rs5839491 bei bendro išgyvenamumo ir išgyvenamumo be progreso nebuvo nustatyta (p > 0,05). Išvados: Ištyrus SULT1A1 rs1042028 gimdos kaklelio vėžiu sergančių pacienčių grupėje, nustatyta, kad AG genotipas buvo dažniausias, o AA – rečiausias. G alelis pasireiškė dažniau negu A alelis. UGT1A1 rs5839491 polimorfizmo 6/7 genotipas pasireiškė dažniausiai, o 7/7 genotipas rečiausiai. 6 alelis pasireiškė dažniau negu 7 alelis. Statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos tarp SULT1A1 rs1042028 ir naviko diferenciacijos laipsnio (G), bei tarp UGT1A1 rs5839491 su pacienčių amžiumi. Statistiškai reikšminga sąsaja su išgyvenamumu ir išgyvenamumu be progreso nerasta.

Autorius: Povilas Urbonas Darbo pavadinimas: MiR-200a ir miR-200b sąsajos su pacientų, sergančių galvos ir kaklo navikais, ligos eiga Vadovė: j.m.d. Justina Bekampytė Darbas atliktas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Medicinos fakulteto Onkologijos institute (LSMU MA MF Onkologijos institutas) Tyrimo tikslas: Nustatyti miR-200a ir miR-200b raiškos pokyčius pacientų, sergančių galvos ir kaklo navikais, grupėje bei įvertinti jų sąsajas su patomorfologinėmis naviko savybėmis bei ligos eiga. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti miR-200a ir miR-200b raiškos pokyčius pacientų, sergančių galvos ir kaklo navikais, grupėje;
2. Įvertinti miR-200a sąsajas su patomorfologinėmis naviko savybėmis bei ligos eiga;
3. Įvertinti miR-200b sąsajas su patomorfologinėmis naviko savybėmis bei ligos eiga. Metodika: Tyrime dalyvavo 115 pacientų, sergančių galvos ir kaklo navikais. Tyrimo metu buvo tirti miR-200a ir miR-200b raiškos pokyčiai pacientų navikinio ir šalia esančio audinio mėginiuose. Pokyčiams nustatyti buvo taikyta tikro laiko-polimerazės grandininė reakcija (TL-PGR). Rezultatų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 26.0” statistinį duomenų paketą. Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, kad miR-200b raiška buvo reikšmingai sumažėjusi pacientų, kuriems diagnozės nustatymo metu buvo daugiau nei 63 metai (>63m), grupėje. Dviems pacientams raiška nebuvo nustatyta. Daugiau sąsajų tarp miR-200a, miR-200b ir naviko patomorfologinių savybių ar ligos eigos nebuvo rasta Išvados:
4. Ištyrus 115 pacientų, nustatytas dominuojantis miR-200a ir miR-200b raiškos sumažėjimas pacientų, sergančių galvos ir kaklo navikais, grupėje
5. MiR-200a raiškos pokyčiai neturėjo reikšmingų sąsajų su galvos ir kaklo navikų patomorfologinėmis savybėmis bei ligos eiga.
6. Pacientams, kuriems GKV diagnozuotas sulaukus daugiau negu 63 m., nustatyta statistiškai reikšmingai sumažėjusi miR-200b raiška. Daugiau sąsajų tarp miR-200b ir naviko patomorfologinių savybių ar ligos eigos nebuvo rasta.