Spirgienė, Lina

Evelina Stančaitytė. Slaugytojų ir tėvų patirtys taikant virtualios realybės akinius vaikams procedūrų metu šeimos klinikoje. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 62 p.

Tikslas: Atskleisti slaugytojų ir tėvų patirtis taikant virtualios realybės akinius vaikams procedūrų metu šeimos klinikoje.

Tyrimo metodika: 2025 m. spalio mėn. – 2026 m. vasario mėn. Atliktas kokybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 6 slaugytojos, kurios taiko virtualios realybės akinius vaikams procedūrų metu ir 6 tėvai, kurių vaikams procedūrų metu buvo taikyti virtualios realybės. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas (Nr. 2025-BEC2-0732).

Rezultatai: Tyrimo rezultatuose išryškėjo, jog slaugytojos, virtualios realybės akinų integravimo į klinikinę praktiką procese, jautė nerimą, nepasitikėjimą savo gebėjimais, dėl informacijos trūkumo ir kalbos barjero. Mokymosi procesas rėmėsi slaugytojų tarpusavio bendradarbiavimu bei pagalba, o išugdyti įgūdžiai leido sėkmingai integruoti virtualios realybės technologiją į praktiką. Žaizdų priežiūroje, naudojant virtualios realybės akinius, slaugytojų patirtys atskleidė, jog buvo juntama mažesnė vaikų baimė procedūrų metu, dėl to gerėjo bendradarbiavimas. Tačiau jaunesniems vaikams buvo reikalingas papildomas paruošimas, o vyresni vaikai pasižymėjo savarankiškumu ir susidomėjimu. Injekcijų metu virtualios realybės technologija padėjo slaugytojoms efektyviau valdyti vaikų patiriamą baimę, jaučiamą prieš procedūrą, taip sudarant palankesnes sąlygas injekcijas atlikti tiksliau ir sklandžiau. Tačiau prietaiso paruošimas prieš procedūrą dažniau trukdavo ilgiau negu injekcija, dėl to buvo pastebėtos išaugusios laiko sąnaudos, o dėl riboto vaiko aplinkos suvokimo slaugytojos turėjo nuolat palaikyti žodinį kontaktą su vaiku, jį tinkamai informuoti, norint išvengti neigiamų reakcijų. Taip pat nustatyta, jog jaunesniems vaikams, dėl dėmesio koncentracijos stokos bei judrumo, virtualios realybės akinių taikymas buvo apsunkintas. Tėvų patirtys parodė, jog pradinis virtualios realybės akinių taikymas kėlė stresą ir nepasitikėjimą vaikams ir jų tėvams, tačiau pripratus prie technologijos buvo pastebėtas teigiamas poveikis vaiko psichologiniam atsakui į procedūras ir jų eigą, bei išryškėjo slaugytojo empatiško ir į šeimos poreikius koncentruoto bendravimo svarba.

Išvados: 1. Virtualios realybės integracija į praktiką slaugytojoms iššaukė neigiamas emocijas, buvo juntamas technologinis apsunkinimas, kuris buvo siejamas su nepakankamu technologiniu raštingumu ir kalbos barjeru. Tačiau sėkmingai integruota į praktiką įgijus patirties dirbant su nauju prietaisu. 2. Žaizdų priežiūroje virtualios realybės taikymo efektyvumas buvo siejamas su vaiko amžiumi bei pasirengimu naudoti prietaisą, o teigiamas poveikis pasireiškė gerėjančia vaikų emocine būkle procedūrų metu, efektyvesniu bendradarbiavimus su slaugytojomis bei sklandesne procedūros eiga. 3. Taikant virtualios realybės akinius injekcijų metu buvo pastebima išaugusios laiko sąnaudos bei didėjantis poreikis vaiko informavimui. Taip pat pastebėta, jog vaikai jautė mažesnę baimę, dėl to mažėjo fizinio suvaržymo poreikis bei gerėjo emocinė procedūros aplinka. 4. Tėvų patirtys atskleidė, jog sėkmingas virtualios realybės taikymas procedūrų metu, remiasi į slaugytojo empatišką bendravimą, aiškios informacijos sklaidos užtikrinimą, gebėjimo valdyti vaikų ir tėvų emocinį atsaką bei individualizuotą technologijos taikymą.

SANTRAUKA Živilė Račkauskienė. Tėvų ir slaugytojų patirtys įtraukiant tėvus į naujagimio slaugą NITS. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 71p. Tikslas: Atskleisti tėvų ir slaugytojų patirtis įtraukiant šeimą į naujagimio priežiūrą Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrimo klausimai: 1. Kokios yra tėvų patirtys įsitraukus į naujagimio kasdienines procedūras. 2. Kokios yra tėvų patirtys įsitraukus į naujagimio medicinines procedūras. 3. Kokios yra tėvų patirtys su Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojais įsitraukiant ir atliekant naujagimio priežiūrą. 4. Kokios yra Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojų patirtys įtraukus tėvus į naujagimio priežiūrą Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrimo metodika: 2025 m. gegužės – rugsėjo mėn. atliktas kokybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 8 mamos, kurių naujagimiai gulėjo NITS bent 1 savaitę, bei 8 anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos, dirbančios LSMUL KK Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas (Nr. 2025-BEC2-0521, 2025-04-04). Rezultatai: Tėvų patirtys įsitraukus į naujagimio kasdienines procedūras išryškėjo ankstyvu, laipsnišku tėvų dalyvavimu, mamos pasiūlytu pirmuoju kontaktu ir naujagimio pažinimu jau pirmosiomis dienomis po gimdymo: „<...>pradėjome iš tikrųjų dalyvauti nuo pat pirmosios dienos iš karto po gimdymo<...>“ (Mama 1). Mamos patiriamos emocijos yra siejamos su naujagimio gležnumo suvokimu, o motinystės tvirtėjimas – su noru perimti priežiūros ir slaugos veiksmus iš slaugytojų. Tėvų patirtys įsitraukus į naujagimio medicinines procedūras siejamos su dalyvavimu slaugos procese, pavyzdžiui, zonduojant vaistus ir palaipsnui įsitraukiant į kvėpuojamosios terapijos priežiūrą bei dalyvaujant diagnostinių tyrimų metu: „<...>teko prisidėt, kad pakeist kaukytę, ūsiukus<...>“(Mama 3). Mamų mokymosi procesas ir savarankiškumas didėja palaipsniui bei yra susijęs su įgyjama patirtimi, pasitikėjimu, aktyviu įsitraukimu į kasdienę slaugą. Tėvų patirtys su Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojais įsitraukiant ir atliekant naujagimio priežiūrą atskleidė slaugytojų laipsnišką skatinimo kultūrą: „Tai tas skatinimas turbūt tiesiog papasakojo, ką darys ir tiesiog pasiūlydavo: „Gal nori pati pabandyti“ (Mama 8). Ne mažiau svarbus yra slaugytojų požiūris į šeimą ir tėčio įgalinimas veiko priežiūroje. Slaugytojų parama ir holistinis rūpestis mama kelia pasitikėjimą: <…> palaikymas visada buvo, pasakymai kažkokie gero žodžio, kad viskas bus gerai ir panašiai, tikrai buvo.“ (Mama 1). Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojų patirtys pabrėžia tėvų norą įsitraukti į naujagimio priežiūrą: „Mano nuomone, tėvai įsitraukia beveik visada. Būna labai retas atvejis, kada tėvai nedalyvautų“ (Slaugytojas 6). Iniciatyva, empatija, tinkamas informacijos pateikimas, tėvų švietimo svarba, psichologinis palaikymas ir individualus požiūris pabrėžiami daugelio slaugytojų. Išvados: 1. Tėvų įtraukimas į naujagimių kasdienes procedūras yra svarbus aspektas, mamos įtraukiamos palaipsniui. Mamų įtraukimas lemia motinystės stiprėjimą, emocinį ryšį su naujagimiu. 2. Mamų patirtys atskleidė, jog praktinis mokymasis Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje vyko stebint ir palaipsniui įsitraukiant į medicinines procedūras. 3. Slaugytojų taikomas laipsniškas tėvų įtraukimas, bendradarbiavimu grįsti santykiai ir pasitikėjimo stiprinimas sudaro sąlygas užtikrintam ir aktyviam dalyvavimui naujagimio priežiūroje, įtraukiant ir tėčius. Slaugytojų teikiama nuolatinė parama ir holistinis rūpestis mama mažina mamų patiriamą stresą bei stiprina jų emocinį saugumą. 4. Slaugytojų patirtys rodo, kad tėvų įsitraukimas į naujagimio priežiūrą vyksta individualiai, dažniausiai slaugytojų iniciatyva, pabrėžiant tėvų švietimo ir psichologinės paramos svarbą. Šį procesą lydi iššūkiai, susiję su stresine aplinka, naujagimio būklės sunkumu, tėvų individualiais skirtumais bei sudėtingai suprantamos informacijos pateikimu mamoms.

Allan Jose. International nursing students' experiences of how language proficiency influences patient care in clinical practice. Bachelor thesis. Supervisor- Assoc. Prof. Lina Spirgienė. Lithuania University of Health Sciences, Medical Academy, Nursing Faculty, Department of Nursing, Kaunas, 2026. Pages:50 Aim of the study: To explore international nursing students, experience how language proficiency influences their communication with elderly patients, relatives and health care teams in clinical practice. Research objectives:

1. How does language proficiency affect international nursing students' communication with elderly patients during clinical practice?
2. How do nursing students experience language proficiency on collaboration between international nursing students and the healthcare team.
3. How do nursing students experience language proficiency on interactions between international nursing students and patients' family members. Methodology: A qualitative research method was used to understand and describe the influence of language proficiency on the patient care experience for international nursing students during clinical practice, a semi structured interview was carried out to collect data from participants with an original self-questionnaire formulated, the interview was conducted with eight (8) international nursing students from 3rd year and 4th year, the interview was carried out in a classroom at the Faculty of Nursing department, on the campus of the Lithuania University of Health sciences. Results: The results indicated that language proficiency had a massive influence on communicating with the elderly patients, working with the healthcare team, and communicating with relatives of patients. Clarity, confidence and involvement in clinical communication were low due to language barriers. Adaptive strategies and the support of the mentors, however, helped students to enhance the understanding and interaction. Conclusion: Language proficiency is essential in influencing the communication, confidence, and quality of care among international nursing students. To enhance the effectiveness of the communication and safety and patient-centred care in the multicultural context of health care, the strengthening of language training, cultural competence, and supportive clinical environments is required.

Rasvita Vizbickaitė. Sergančiųjų lėtiniu inkstų nepakankamumu patirtys monitoruojant arterinį kraujo spaudimą. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. Dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 57p. Tyrimo tikslas: atskleisti sergančiųjų lėtiniu inkstų nepakankamumu patirtis, susijusias su arterinio kraujo spaudimo 24 valandų monitoravimu. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu patirtis gaunat informaciją apie 24 valandų per parą kraujo spaudimo monitoravimą; 2. Atskleisti sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu kasdienės veiklos patirtis monitoruojant kraujo spaudimą 24 val. per parą; 3. Atskleisti sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu fizines patirtis monitoruojant kraujo spaudimą 24 val. per parą; 4. Atskleisti sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu emocines patirtis monitoruojant kraujo spaudimą 24 val. per parą. Tyrimo metodika. Taikytas kokybinio tyrimo metodas, buvo atliekamas pusiau struktūrinis interviu, kurio trukmė buvo vidutiniškai 20 minučių. Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno Klinikų, Nefrologijos klinikoje. Tyrimas atiliktas nuo 2025 metų gruodžio mėnesio iki 2026 metų kovo mėnesio. Pokalbis buvo įrašomas diktofonu, jo metu buvo užtikrinta privati ir rami, pokalbiui tinkanti aplinka. Interviu dalyvavo 8 pacientai, kurie sirgo lėtiniu inkstų nepakankamumu ir buvo monitoruojami 24 valandas. Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas vykdyti tyrimą Nr. 2025-BEC2-1188. Tyrimo rezultatai: Pacientų patirtys parodė, jog jie labai nori sužinoti, kas jiems yra, kodėl reikia monitoravimo procedūros. Paaiškėjo, kad pacientai noriai bendradarbiauja su medicinos darbuotojais ir tikisi, jog 24 val. monitoravimo procedūra padės gydytojui atitaikyti tinkamus gydymui medikamentus. Didesnė dalis pacientų suprato ir domėjosi procedūros eiga, jos tikslu, kaip veikia aparatas. Mažesnė dalyvių dalis, nesidomėjo ir nesigilino į technines detales. Tyrimo dalyviams periodinis manžetės putimas sukėlė įvairius nepatogumus. Kai kurie teigė, jog buvo sunku apsirengti drabužius, sutrikdė valgymą, nebuvo patogu keliauti į darbą ar parduotuvę. Pacientai baiminosi numesti aparatą, jautė didelę atsakomybę saugoti jį. Daugumai tyrimo dalyvių, monitoravimo aparatas darė neigiamą įtaką miegui. Pacientams buvo sunku užmigti, jautėsi pavargę ir neišsimiegoję. Mažesnei daliai, tyrimas miego kokybei, nepadarė jokios neigiamos įtakos. Dauguma pacientų laikėsi slaugos rekomendacijų, nešlapino aparato, intensyviai nesportavo. Nors slaugytojai ir gydytojai rekomendavo laikytis įprasto dienos režimo, be intensyvaus ir sunkaus fizinio darbo, pacientai norėdami neiškreipti duomenų, apribojo savo kasdienės veiklos judėjimą. Fizinės patirtys daugumai pacientų buvo neigiamos: skaudėjo ir spaudė ranką, sukėlė veržimo jausmą, ranka buvo patinusi ir sudirgusi, atsirado kraujosruvų. Pacientai, dėl tyrimo rezultatų vienu metu jautė nerimą ir smalsumą, o kiti – nepatyrė nerimo ir nesijaudino. Kai kuriuos tyrimo dalyvius lydėjo neigiamos emocijos, dalis jautė irzlumą naktį, nes negalėjo miegoti ramiai, o kiti jautėsi sukaustyti ir suvaržyti viso tyrimo metu. Socialinėje erdvėje, dėl skleidžiamo aparato garso, tyrimo dalyviai jautėsi nejaukiai ir trikdančiai. Išvados: 1. Tinkamai informuoti pacientai įsitraukia į monitoravimo procedūrą ir gydymą. Supratimas apie procedūros eigą didina pasitikėjimą sveikatos specialistais ir gerina gydymo planą. 2. Monitoravimo aparatas apsunkinta kasdienės veiklos veiksmus, daugumai daro neigiamą įtaką miego kokybei. Monitoravimo metu pacientai apriboja savo kasdienį judėjimą. 3. Pacientams procedūra sukelia fizinį diskomforto jausmą ir nepageidaujamus fizinius požymius. 4. Pacientai tyrimo metu, dėl tyrimo atsakymų, jaučiasi susijaudinę ir smalsūs. Vykstant tyrimui, pacientus lydi ir neigiamos emocijos: irzlumas, psichologinis diskomforto jausmas, toks kaip sukaustymas ir suvaržymas, nejaukumas, sutrikimas.

Gabija Venciūtė. „Pacientų informuotumas ir pasitenkinimas informuotumu apie žaizdų priežiūrą po planinių kūno apimties mažinimo operacijų.” Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Doc. dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas. Kaunas, 2026 metai. 71 p. Darbo tikslas. Nustatyti pacientų informuotumą ir pasitenkinimą informuotumu apie žaizdų priežiūrą po planinių kūno apimties mažinimo operacijų. Darbo uždaviniai. 1. Nustatyti pacientų informuotumą apie žaizdų priežiūrą po planinių kūno apimties mažinimo operacijų. 2. Nustatyti pacientų pasitenkinimą slaugytojų suteikta informacija apie pooperacinę žaizdų priežiūrą po planinių kūno apimties mažinimo operacijų. 3. Nustatyti pacientų pasitenkinimą gydytojų suteikta informacija apie pooperacinę žaizdų priežiūrą po planinių kūno apimties mažinimo operacijų. Tyrimo metodika. 2025 m. gruodžio – 2026 m. vasario mėn. buvo atliktas kiekybinis tyrimas UAB „Nordclinic group“ plastinės chirurgijos klinikoje. Tyrime dalyvavo 90 „Nordclinic group“ pacientų, kuriems buvo atliktos planinės kūno apimties mažinimo operacijos. Anketa sukurta autorių. Duomenys išanalizuoti ir susisteminti MS Excel ir IBM SPSS Statistics programomis. Išvados: 1. Įvertinus pacientų informuotumą apie pooperacinę žaizdų priežiūrą po planinių kūno apimties mažinimo operacijų, nustatyta, kad bendras žinių lygis yra gana aukštas. Respondentai gerai išmano tam tikrus priežiūros principus – rankų higieną, specifinę mitybą bei fizinio aktyvumo rekomendacijas, tačiau pastebimos žinių spragos svarbiose srityse, tokiose kaip žaizdų dezinfekcija, teipų keitimas ir rando gijimo aspektai. 2. Nustatyta, kad pacientų pasitenkinimas slaugytojų suteikta informacija apie pooperacinę žaizdų priežiūrą yra vertinamas labai gerai. Dauguma pacientų šią informaciją vertina kaip aiškią ir naudingą, tačiau tam tikrose srityse išlieka poreikis išsamesniam informacijos pateikimui. 3. Įvertinus pacientų pasitenkinimą gydytojų suteikta informacija, nustatyta, kad jis yra aukštas. Gydytojų pateikta informacija pacientams yra aiški, suprantama ir pakankama, užtikrinanti tinkamą pooperacinės priežiūros suvokimą bei sėkmingą gijimo procesą.

SANTRAUKA Aastha Sathyan. Tarptautinių slaugų studentų patirtis ir iššūkiai teikiant priežiūrą pagyvenusiems pacientams klinikinės praktikos metu. Bakalauro baigiamasis darbas. Vadovė - doc. dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas (Slaugos klinika), Kaunas, 2026, 54 psl. Tyrimo tikslas - suprasti tarptautinių slaugų studentų patirtį ir iššūkius teikiant priežiūrą pagyvenusiems pacientams klinikinės praktikos metu. Tyrimo klausimai:

1. Kokios yra tarptautinio slaugos studentų nuostatos apie iššūkius, su kuriais jie susiduria slaugydami gyvenusius pacientus?
2. Koks yra kalbos barjero poveikis tarptautinio slaugos studentų gebėjimui teikti priežiūrą gyvenusiems pacientams?
3. Koks yra paramos sistemų (vadovų, kolegijų, šeimos) veikiantis padėdant tarptautiniam slaugos studentams rūpintis gyvenusiais pacientais? Metodika: Tyrimo metu buvo atliktas 11 bakalauro studijų slaugos programų trečiasis ir ketvirtasis kursas studentams iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto. Tyrimui taikytas kokybiškas tyrimo metodas. Duomenų rinkimas buvo atliekamas daugiausia struktūrizuoto interviu būdu, naudojant originalų sudarytą klausimą. Interviu vyko auditorijoje ir buvo įrašytas. Duomenų rinkinys vyko per du mėnesius – nuo 2025 m. gruodžio iki 2026 m. sausio. Rezultatai: Tyrimo rezultatai rodo, kad tarptautiniai slaugos studentai susidurė su trigubais iššūkiais slaugydami pagyvenusius pacientus - klinikinius, kalbinius ir sociokultūrinius. Studentai parodė didelį sunkumą, prižiūrėdami sudėtingus geriatrinius pacientus bei asmenis, turinčius kognityvinių sutrikimų, kurie dar labiau apsunkino klinikinės patirties stovą. Tai buvo pagrindas, nepasitikėjimas savimi ir mokymusi bandymų bei klaidų būdu Kalbos barjeras buvo reikalingas kliūtis, trukdanti tinkama įvertinti pacientų skausmą ir medicininius poreikius, taip pat sukeliant emocinį nuovargį ir profesinę stagnaciją. Studentai taikė įvarias įveikos strategijas, tokias kaip skaitmeniniai vertinimo įrankiai, neverbalinė komunikacija su empatišku požiūriu, traktuojant pacientus kaip „pakaitinius senelius“. Nors formali mentorystė ir bendrų tinklų suteikė svarbią techninę ir emocinę paramą, nustatyti mentorystės kokybės trūkumai bei diskriminacijos atvejai, kurie trukdo studentų integracijai. Nepaisant to, studentai pasižymėjo dideliu atsparumu ir gebėjimu prisistatyti. Tyrimo rezultatai rodo, kad būtinas diegti institutas pokytis, įskaitant specializuotą medicininės terminologijos mokymą, kultūrinę orientaciją pagal standartizuotą ir įtrauktą mentorystę, siekiant sumažinti skirtumus tarp tarptautinio parengimo ir senėjančios visuomenės saugumo poreikių. Išvados: Tarptautiniams slaugos studentams, dirbantiems geriatrinės priežiūros srityje, reikia sukurti palaikančią ir struktūruotą mokymąsi aplink, siekiant sustiprinti jų kompetencijas ir gerovę. Praktiniai sprendimai, tokie kaip didesnė klinikinė patirtis, kalbos mokymas ir efektyvi mentorystė, yra esminiai sprendimai pagrindiniai iššūkiai. Stiprinant paramos sistemas galima padidinti studentų pasitikėjimą, o tai prisideda prie saugios ir aukštos kokybės pacientų priežiūros.

Kamilė Matulaitytė. Slaugos studentų patirtys mokantis slaugos įgūdžių simuliacijos metodu. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc.dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026, 47 p. Darbo tikslas: atskleisti slaugos studentų patirtis mokantis slaugos įgūdžių simuliacijos metodu. Tyrimo klausimai: 1. Kokios slaugos studentų patirtys integruojant slaugos įgūdžių teorines žinias į simuliacijų mokymąsi?; 2. Kokios slaugos studentų patirtys mokantis praktinių įgūdžių simuliacijų metu?; 3. Kokios slaugos studentų patirtys bendradarbiaujant simuliacijų metu? Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis tyrimas, naudotas pusiau struktūruotas interviu. Tyrime dalyvavo 11 respondentų. Įtraukimo kriterijai – slaugos I kurso studentai, kurie mokosi slaugos įgūdžių simuliacijos metodu. Išbraukimo kriterijai – anglakalbiai studentai. Tyrimas vyko vasario – kovo mėn. interviu truko nuo 15 iki 20 minučių. Duomenys analizuoti pagal teminės analizės metodą. Gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas vykdyti tyrimą 2025-BEC2-0221. Tyrimo rezultatai. Simuliacijų mokymas slaugos studentams padeda geriau išmokti teorines žinias ir jas pritaikyti praktiniuose užsiėmimuose. Integruojant teorines žinias į simuliacijų mokymą slaugos studentams atsiranda praktinis įsisavinimas. Atliekant manipuliacijas simuliacijų metu slaugos studentai jaučiasi užtikrinti savimi, drąsesni. Praktinių įgūdžių kartojimas padeda užtikrintumui. Simuliacijų pritaikyta aplinka prisideda prie geresnių mokymosi rezultatų: didelę reikšmę turi reali palatos aplinka ir muliažai, kurie pritaikyti manipuliacijoms. Slaugos studentams nelengva kalbėtis su manekenu ir išmokti daug skirtingų procedūrų. Vis dėlto, kai studentai praktiškai gali viską pabandyti patys, atsiranda atsakomybės jausmas, kuris didina motyvaciją mokytis. Be to, simuliacijų mokymas padeda kritiškai mąstyti. Dėstytojo pagalba simuliacijų metu yra labai svarbi. Slaugos studentai džiaugiasi, jog dėstytojai ne tik padeda ir paaiškina, bet ir yra supratingi simuliacijų metu. Slaugos studentams bendradarbiaujant didelę reikšmę turi komandinis darbas, kuriame palaikomas geras tarpusavio ryšys, padedama vienas kitam. Dirbant komandoje slaugos studentams neretai tenka prisiimti lyderio vaidmenį. Ši pozicija suteikia studentams atsakomybę. Lyderystę komandoje slaugos studentai vertina teigiamai. Išvados. 1. Simuliacijų mokymas prisideda prie geresnio teorinių žinių įsisavinimo ir jų integravimo į praktiką. 2. Slaugos studentai mokydamiesi praktinių įgūdžių simuliacijų metu įgauna įvairiapusės patirties. 3. Slaugos studentams bendradarbiavimas simuliacijų metu yra svarbus ir reikšmingas. Komandinis darbas prisideda prie efektyvesnio mokymosi. Komandiniame darbe didelę reikšmę turi lyderystė, kuri slaugos studentams suteikia atsakomybės jausmą.

Milda Butkutė. Slaugos studentų patirtys chirurginės praktikos metu. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 63 p.
Tyrimo tikslas - atskleisti slaugos studentų patirtis chirurginės praktikos metu. Tyrimo klausimai:

1. Kokios slaugos studentų patirtys ruošiant pacientą prieš operaciją?
2. Kokios slaugos studentų patirtys slaugant pacientą pooperaciniu laikotarpiu?
3. Kokios slaugos studentų patirtys teikiant rekomendacijas išleidžiant pacientą į namus? Tyrimo metodika ir tiriamieji: taikytas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo naudotas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrime dalyvavo 9 LSMU IV kurso slaugos studijų programos studentai. Tyrimas buvo vykdomas 2026 metų sausio - kovo mėnesiais, laikantis bioetikos ir konfidencialumo principų. Intervių duomenys buvo transkribuoti ir analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai: tyrimas atskleidė, kad slaugos studentų patirtys perioperacinėje slaugoje kito pradinio nerimo ir neužtikrintumo iki didesnio pasitikėjimo savimi bei savarankiškumo. Šį procesą ypač stiprino mentoriaus parama ir teorinių žinių pritaikymas praktikoje. Pooperaciniu laikotarpiu studentai įgijo patirties žaizdų priežiūros, bendravimo su pacientais, pagalbos judant ir slaugos planavimo srityse. Tyrimas taip pat atskleidė, kad rekomendacijų teikimo prieš išleidžiant į namus studentai mokėsi palaipsniui, o pačias rekomendacijas teikė įvairiais būdais – žodžiu, raštu, naudodami lankstinukus ir praktiškai parodydami. Dažniausiai rekomendacijos buvo susijusios su žaizdų priežiūra, vaistų vartojimu, judėjimu ir mityba. Išvados: 1.Slaugos studentų patirtys ruošiant pacientą operacijai kito nuo pradinio nerimo ir neužtikrintumo iki didesnio pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo praktikos pabaigoje. Šiame procese svarbų vaidmenį atliko mentoriaus parama bei praktikoje pritaikomos teorinės žinios, ypač psichologijos ir farmakologijos srityse. 2. Slaugos studentų patirtys pooperaciniu laikotarpiu atskleidė įvairius profesinius iššūkius ir įgyjamas kompetencijas. Studentų gebėjimai atliekant žaizdų priežiūrą, bendraujant su pacientais ir užtikrinant saugų jų judėjimą formavosi palaipsniui, didėjant praktinei patirčiai ir pasitikėjimui savimi. Šios patirtys padėjo geriau suprasti pacientų poreikius, ugdyti praktinius ir komunikacinius įgūdžius bei gebėjimą prisitaikyti prie paciento būklės ir suteikti individualizuotą priežiūrą. 3. Slaugos studenai atskleidė, kad teikiamos rekomendacijos prieš išleidžiant į namus daugiausia buvo orientuotos į žaizdų priežiūrą, saugų fizinį aktyvumą po operacijos, medikamentų vartojimą bei mitybą. Studentai rekomendacijas teikė derindami įvairius mokymo metodus, tiek jau paruoštą skyriaus rašytinę informaciją su žodiniais paaiškinimais bei praktiniu demonstravimu ir pamokymu.

Austėja Einingytė ir Ema Nevedomskaitė. Slaugos studentų mokymasis simuliacijos metodu: subjektyvus vertinimas. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026. Tyrimo tiklsas. Įvertinti slaugos studentų subjektyvią nuomonę apie mokymąsi simuliacijos metodu. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti slaugos studentų nuomonę apie simuliacijos scenarijų ir jų elementus. 2. Ištirti slaugos studentų nuomonę apie scenarijaus elementų svarbą mokymuisi. 3. Ištirti slaugos studentų nuomonę apie jų asmeninį įsitraukimą į simualiaciją. 4. Ištirti slaugos studentų pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi mokantis simuliacijų. 5. Ištirti slaugos studentų nuomonę apie scenarijaus svarbą mokymuisi atsižvelgiant į asmenines pastangas. 6. Ištirti slaugos studentų nuomonę apie pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi mokantis simuliacijų atsižvelgiant į užduoties sudėtingumą. Tyrimo metodika. 2025 metų kovo- balandžio mėn. atliktas kiekybinis tyrimas LSMU, Slaugos fakultete. Apklausti 72 I kurso slaugos studentai. Naudotos dvi standartizuotos anketos: Simuliacijos dizaino ir Studentų pasitenkinimo ir pasitikėjimo savimi mokantis skalė. anketa.Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas (Nr 2025-BEC2-0066). Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad studentų nuomonė apie simuliacijos scenarijų ir jų elementus yra teigiama. Aukščiausiai buvo įvertintas teiginys, kad studentai aiškiai supranta simuliacijos tikslą bei uždavinius (x̄= 4,50). Visų teiginių apie scenarijaus elementų svarbą mokymuisi, vidurkiai yra aukštesni nei 4 iš galimų 5 balų. Simuliacijos metu studentui buvo suteikta užtektinai informacijos, kad situacijos problemas galėtų išspręsti pats (x̄= 4,64). Analizuojant gautus duomenis apie asmeninį įsitraukimą į simuliaciją, galime teigti, jog studentai protinių pastangų įdeda nei daug, nei mažai (x̄= 5,38). Asmeninis susidomėjimas užduotimi buvo vertinamas aukštesniu balu (x̄= 6,10). Užduoties sudėtingumą jie įvertino žemiausiu balu (x̄= 3,14). Visų, apie pasitenkinimą dabartiniu mokymusi, teiginių vidurkiai yra aukštesni už 4 iš 5 galimų. Visų teiginių apie pasitikėjimą savimi įvertinimo vidurkiai buvo aukštesni už 4 iš 5 galimų. Aukščiausiai buvo įvertintas teiginys apie studento atsakomybę išmokti tai, ką privalo žinoti iš simuliacinės veiklos (x̄= 4,74). Paramos svarbumas statistiškai reikšmingai susijęs su asmeniniu susidomėjimu užduotimi (p=0,018). Paramos svarbumas ir užduoties sudėtingumas taip pat statistiškai reikšmingas (p=0,039). Tarp problemų sprendimo svarbumo ir asmeninio susidomėjimo gauta statistiškai reikšminga koreliacija (p=0,020). Realumo svarbumo ir asmeninio susidomėjimo ryšys užduotimi gautas kaip statistiškai reikšmingas (p=0,005). Studentų pasitenkinimas bei pasitikėjimas savimi mokantis simuliacijos metodu nėra statistiškai reikšmingai susijęs su įdėtomis pastangomis, užduoties įdomumu bei jos sudėtingumu.
Tyrimo išvados. 1. Slaugos programos studentai teigiamai vertino klinikinių įgūdžių mokymąsi simuliacijų metodu. Studentai aiškiai suprato simuliacijos tikslą bei uždavinius. 2. Studentai įvertino visus scenarijaus elementus kaip svarbius mokymuisi. Svarbiausias elementas yra suteiktas pakankamas informacijos kiekis, kad studentas galėtų savarankiškai spręsti simuliacijos scenarijaus problemas. 3. Slaugos programos I kurso studentai teigiamai įvertino elementus susijusius su jų asmeniniu įsitraukimu į simuliaciją. Tačiau studentai mokydamiesi simuliacijos metodu iki egzamino, įdeda vidutiniškai protinių pastangų bei mano, jog instruktorių parengtos užduotys yra per lengvos. 4. Studentai yra patenkinti dabartiniu mokymusi bei geriausiai įvertino mokymosi metodų efektyvumą ir naudingumą. Studentai parodė aukštą pasitikėjimo savimi lygį mokantis simuliacijų. 5. Paramos, problemų sprendimo ir realumo svarbumas yra scenarijaus elementai, kurie mokantis simuliacijos metodu yra statistiškai reikšmingi atsižvelgiant į studentų asmenines pastangas. 6. Studentų pasitenkinimas bei pasitikėjimas savimi mokantis simuliacijos metodu nebuvo reikšmingai susijęs su įdėtomis pastangomis, užduoties įdomumu bei jos sudėtingumu.

Ugnė Armalė. Ortogeriatrinių paslaugų reikalingumo organizuojant darbą ir taikymo praktikoje sąsajos gydytojų ortopedų traumatologų bei slaugytojų požiūriu. Magistro baigiamasis darbas. Baigiamojo darbo vadovė – doc. dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 61 p. Tyrimo tikslas – nustatyti ortogeriatrinių paslaugų reikalingumo organizuojant darbą ir taikymo praktikoje sąsajas gydytojų ortopedų traumatologų bei slaugytojų požiūriu. Tyrimo metodika – tyrimas vyko 2024 m., gegužės – rugsėjo mėn., visų Kauno ligoninių skyriuose, kurie teikia ortopedines - traumatologines paslaugas. Iš viso dalyvavo 119 respondentų: 60 gydytojų ortopedų traumatologų bei 59 slaugytojai, atsako dažnis 88,8 proc. Anketą sudarė tyrimo autoriai pagal Ong et al. (2021), Van Heghe et al. (2022) ir LR SAM įsakymą Nr. V-912. Gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. 2024-BEC2-306. Tyrimo rezultatai – slaugytojai ir gydytojai sutiko, kad senyvo amžiaus pacientų slaugos ir gydymo procese yra svarbu užtikrinti ortogeriatrinės komandos teikiamas paslaugas (atitinkamai 9,67±0,77 ir 9,59±0,81). Priešoperaciniu laikotarpiu slaugytojai daugiau taikė fizinius (atitinkamai 1,71±0,36 ir 1,97±0,37; p<0,001), psichologinius (atitinkamai 1,81±0,57 ir 2,33±0,53; p<0,001), funkcinius (atitinkamai 1,57±0,49 ir 1,97±0,63; p<0,001) bei dvasinius (atitinkamai 2,18±0,65 ir 2,80±0,49; p<0,001) aspektus lyginant su gydytojais, tačiau gydytojai dažniau taikė bendruosius aspektus (atitinkamai 1,25±0,32 ir 1,97±0,60; p<0,001). Gydytojų ortopedų traumatologų imtyje nustatytos sąsajos tarp socialinių (R=-0,305; p=0,018) ir dvasinių (R=-0,389; p=0,002) aspektų taikymo praktikoje ir reikalingumo vertinimo, o slaugytojų imtyje didesnis fizinių (R=-0,435; p<0,001), psichologinių (R=-0,361; p=0,005), funkcinių (R=-0,284; p=0,029) bei dvasinių (R=- 0,374; p=0,003) aspektų reikalingumo vertinimas buvo susijęs su didesniu šių aspektų taikymu praktikoje. Vertinant pooperacinį laikotarpį nustatyta, kad slaugytojai daugiau taikė fizinius (atitinkamai vidurkis±SN, 1,56±0,35 ir 1,89±0,37; p<0,001), psichologinius (atitinkamai vidurkis±SN, 1,62±0,55 ir 1,92±0,54; p=0,003), funkcinius (atitinkamai vidurkis±SN, 1,62±0,45 ir 1,87±0,57; p=0,008) bei dvasinius (atitinkamai vidurkis±SN, 2,08±0,65 ir 2,76±0,56; p<0,001) aspektus lyginant su gydytojais. Slaugytojai labiau vertino dvasinių (atitinkamai 8,40±2,50 ir 5,86±3,55; p<0,001) aspektų reikalingumą nei gydytojai. Gydytojų ortopedų traumatologų imtyje reikšmingos sąsajos nustatytos tarp dvasinių (R=0,433; p<0,001) ir bendrųjų (R=-0,433; p<0,001) aspektų taikymo praktikoje ir reikalingumo vertinimo, o slaugytojų imtyje didesnis fizinių (R=0,338; p=0,009), psichologinių (R=-0,447; p<0,001), funkcinių (R=-0,263; p=0,044), dvasinių (R=-0,411; p<0,001) bei bendrųjų (R=-0,411; p<0,001) aspektų reikalingumo vertinimas buvo susijęs su didesniu šių aspektų taikymu praktikoje. Išvados – dauguma respondentų akcentavo ortogeriatrinių paslaugų svarbą vyresnių pacientų slaugos ir gydymo procese bei norėjo, kad jų skyriuje dirbtų ortogeriatrinė komanda. Priešoperaciniu laikotarpiu dažniausiai buvo taikomi fiziniai aspektai, kaip skausmo vertinimas ir valdymas, anamnezės bei vartojamų vaistų anamnezės rinkimas. Sarkopenijos, odos būklių, raumenų jėgos, disfagijos ir miego sutrikimų vertinimai bei valdymai buvo taikomi rečiausiai. Slaugytojai dažniau taikė fizinius, psichologinius, funkcinius ir dvasinius ortogeriatrinius aspektus praktikoje, o gydytojai bendruosius. Slaugytojai labiau vertino dvasinių, o gydytojai bendrųjų ortogeriatrinių aspektų reikalingumą. Pooperaciniu laikotarpiu dažniausiai buvo taikomi fiziniai aspektai, kaip pooperacinės žaizdos priežiūra ir infekcijos prevencija, skausmo vertinimas bei valdymas. Sarkopenijos, odos būklių ir disfagijos vertinimai bei valdymai buvo taikomi rečiausiai. Slaugytojai dažniau taikė fizinius, psichologinius, funkcinius ir dvasinius ortogeriatrinius aspektus praktikoje bei labiau vertino dvasinių aspektų reikalingumą nei gydytojai.