Statkevičiūtė, Paulina

Introduction. In Lithuania, the relationship between academic anxiety and social support among 11th–12th grade students remain insufficiently studied. Aim. To analyze the relationship between academic anxiety and perceived social support. Methods. The study involved 422 respondents (response rate 86%). Of these, 46% (n=194) were boys and 56% (n=228) were girls, with a mean age of 17.4 years (SD=0.56). A quantitative method was used – an anonymous questionnaire. Academic anxiety was assessed using the Academic Anxiety Scale (11 items), and social support was measured using HBSC subscales (14 items). Added sociodemographic questions were created by the authors. The study was conducted during class in schools from Kaunas, Marijampolė, and Panevėžys. Results. It was found that 40% of students experienced average or above-average academic anxiety. Girls and younger students reported significantly higher anxiety (p<0.001; p<0.001, respectively). It was found that most students received the greatest support from classmates and the least from teachers. Girls received the most support from friends and classmates (p<0.001; p<0.001, respectively). Older students reported more support from friends, family, and teachers mokytojų (p<0,001; p=0,010; p=0,002, respectively), while classmate support did not differ between age groups. The results revealed a statistically significant association between perceived social support and academic anxiety. Students who felt greater support from teachers and classmates experienced higher academic anxiety (p<0.001). Conversely, support from family and friends was negatively associated with anxiety (p<0.05). This means that students who felt greater support from family and friends experienced lower academic anxiety. Conclusions. Higher academic anxiety was characteristic of girls and younger students. Sources of social support varied according to age and gender: girls typically received support from classmates and friends, while older students received support from family, teachers, and friends. Support from teachers and classmates was associated with higher academic anxiety, while greater support from family and friends was associated with lower levels of anxiety.

Introduction. As academic demands increase and student mental health declines, understanding the factors related to academic success becomes increasingly important. While academic anxiety and social support have been studied to some extent, their associations with academic outcomes such as grades and exam planning have not been thoroughly explored, especially in Lithuania. The aim of this study was to examine how academic anxiety and perceived social support relate to academic achievement among 11th–12th grade students. Methods. A quantitative research design was applied using an anonymous questionnaire survey. Academic anxiety was assessed using the 11-item Academic Anxiety Scale (AAS). Perceived social support from family, teachers, classmates, and friends was measured using the HBSC social support scales. Additional socio-demographic questions were created by the author. The final sample consisted of 424 students (response rate 86%), with 45% males and 55% females. The mean age was 17.4 years (SD = 0.56). Results. Academic anxiety showed no statistically significant correlation with either the number of planned school-leaving exams (r = 0.05; p = 0.304) or the average of recent grades (rho = –0.05; p = 0.302). In terms of social support, only teacher support demonstrated a significant association with academic performance. Students who perceived teacher support had significantly higher grade averages (Md = 8.0 vs. Md = 7.0; U = 26369.5; p < 0.001) and planned to take more school leaving exams (M = 4.9 vs. M = 4.7; t = –2.29; p = 0.022). Support from family, classmates, and friends showed no significant associations with academic outcomes. Conclusions. Academic anxiety was not significantly related to grades or exam planning. However, teacher support emerged as a key factor associated with higher academic achievement, highlighting the importance of educator involvement in fostering students’ academic confidence and engagement.

Įvadas.Nepaisant augančio akademinio spaudimo mokyklose ir prastėjančios moksleivių psichikos sveikatos tendencijų, Lietuvoje akademinio nerimo ir jaučiamos socialinės paramos sąsajos tarp 11–12 klasių moksleivių dar nėra išsamiai ištyrinėtos. Todėl šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti akademinio nerimo ir jaučiamos socialinės paramos sąsajas.Metodai.Tyrimui pasirinktas kiekybinis metodas, anoniminė anketinė apklausa. Akademinis nerimas buvo matuojamas 11 teiginių Akademinio nerimo skale AAS (Cassady, 2020), jaučiama socialinė parama iš tėvų, mokytojų, bendraklasių ir draugų buvo matuojama pasitelkiant tarptautinio HBSC tyrimo skales (viso 14 teiginių; Inchley ir kt., 2018). Papildomai buvo užduodami tyrimo autorės sukurti klausimai (socialiniai-demografiniai rodikliai). Šiame tyrime dalyvavo 424 respondentai (atsako dažnumas 86 proc.). Iš jų anketas užpildė 45 proc. (n=198) vaikinų ir 55 proc. (n=242) merginų. Dalyvių amžiaus vidurkis buvo 17,4 metai (SN=0,56).Rezultatai.Nustatyta, kad 40,3 proc. tiriamųjų patyrė didesnį nei vidutinį akademinį nerimą. Merginos (Md=3,0) dažniau jautė aukštesnį akademinį nerimą nei vaikinai (Md=2,0; U=30183,0; p<0,001). Taip pat jaunesni (16–17 m.) tiriamieji (Md=3,0) jautė didesnį nerimą nei vyresni (18–19 m.; Md=2,0; U=17094,0; p<0,001).Socialinę paramą iš draugų jautė 58,8 proc., šeimos –60,2 proc., mokytojų –45,7 proc., bendraklasių –78 proc. tiriamųjų. Lyties atžvilgiu merginos dažniau jautė draugų paramą (χ²=8,68; p=0,003), vaikinai –šeimos paramą (χ²=4,20; p=0,040). Vyresni moksleiviai (18–19 m.) dažniau jautė draugų (p=0,002), šeimos (p=0,003) ir mokytojų (p=0,009) paramą nei jaunesni.Moksleiviai, nejaučiantys socialinės paramos iš draugų (U=18604,5; p=0,002), šeimos (U=15433,0; p<0,001), mokytojų (U=15656,5; p<0,001) ir bendraklasių (U=10229,5; p<0,001), pasižymėjo aukštesniu akademinio nerimo lygiu.Išvados.Aukštesnis akademinis nerimas būdingesnis merginoms ir jaunesniems (16–17 m.) moksleiviams. Socialinės paramos suvokimas priklauso nuo lyties ir amžiaus: merginos labiau jaučia draugų paramą, o vaikinai –šeimos. Vyresni moksleiviai jaučia didesnę socialinę paramą. Aukštesnis akademinis nerimas statistiškai reikšmingai siejasi su žemesniu socialinės paramos lygiu.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti paauglių perdegimo mokykloje sąsajas su tėvų suteikiama akademine parama. Tyrimo dalyviai. Šiame žvalgomajame tyrime dalyvavo 60 respondentų, kurių amžiaus vidurkis buvo 17,2 metų (SN = 0,98), iš jų 48,4 proc. vaikinų (n = 29) ir 51,6 proc. merginų (n = 31). Tyrimo metodai. Tėvų suteikiama akademinė parama matuota naudojant Suvokiamos tėvų akademinės paramos skalę (angį. Perceived parental academic support scale; PPASS), sudarytą iš 31 teiginio. Tiriamųjų buvo prašoma 5 balų Likerto skalėje pažymėti nuo 1 („visiškai nesutinku") iki 5 („visiškai sutinku"), kiekjie su teiginiu sutinka arba ne. Paauglių patiriamas perdegimas mokykloje matuotas naudojant Mokyklinio perdegimo įvertinimo klausimyną (angl. School-burnout inventory; SBI), kurį sudaro 9 teiginiai. Teiginiai buvo vertinami pagal Likerto skalę nuo 1 („visiškai nesutinku") iki 6 („visiškai sutinku"). Papildomi tyrėjos sukurti klausimai apėmė socialinius ir demografinius rodiklius (amžių ir lytį) ir vidutiniškai mokymuisi skiriamą laiką (darbo dienomis ir savaitgaliais). Tyrimo rezultatai. Išanalizavus paauglių perdegimą paaiškėjo, kad didžioji dalis tiriamųjų (46,7 proc.) jaučia aukštą arba vidutinį perdegimą mokykloje, nepriklausomai nuo lyties (p = 0,301) ir amžiaus (p = 0,741). Kas antras (48,4 proc.) tyrime dalyvavęs moksleivis jautė vidutinę arba aukštą tėvų akademinę paramą. Merginos jautė didesnę akademinę paramą iš tėvų nei vaikinai (p = 0,011), tačiau akademinės paramos lygis nesiskyrė priklausomai nuo amžiaus (p = 0,523). Galiausiai buvo nustatytas silpnas (rho = 0,2) ryšys tarp paauglių perdegimo ir tėvų suteikiamos akademinės paramos, nors ir nesiekė reikšmingumo ribos (p = 0,135). Tyrimo išvados. Beveik pusė tiriamųjų jautė vidutinio, o trečdalis - aukšto lygio perdegimą mokykloje. Kas antras respondentas jautė vidutinę tėvų teikiamą paramą. Merginos, palyginti su vaikinais, jautė aukštesnę teikiamą akademinę paramą iš tėvų. Paauglių patiriamas perdegimas nebuvo susijęs su tėvų teikiama akademine parama.