Bagdonienė, Vitalija

Ištirta Chlamydia (C.) psittaci (ornitozės, veršelių pneumonijos, galvijų enterito sukėlėjų) patogeniškumas laboratoriniams gyvulėliams, beždžionėms ir žmogui. Tripsinizuotose ir persėjamosiose ląstelių kultūrose pirminiai veršelių pneumonijos ir galvijų enterito sukėlėjai sudaro citoplazminius įterptinius kūnelius, kurie savo morfologija ir buvimo vieta skiriasi nuo ornitozės sukėlėjų įterptinių kūnelių. Veršelių pneumonijos sukėlėjai labiausiai patogeniški baltosioms pelytėms, užkrečiant jų galvos smegenis, mažiau patogeniški, užkrečiant jas alimentiniu, intranazaliniu būdu ir inokuliuojant sukėlėją į pilvo ertmę. Veršelių pneumonijos sukėlėjai patogeniški triušiams, užkrečiant juos per galvos smegenis ir intratrachėjiškai. Komplemento sujungimo reakcijos metodu nustatėme priešchlamidinių antikūnų geometrinius titrus nuo 5,0 iki 64,0. Paaiškėjo, kad galvijų enterito sukėlėjas patogeniškas baltosioms pelytėms, užkrečiant jas per galvos smegenis, po oda, į pilvo ertmę, alimentiškai ir intranazališkai. Jūros kiaulytės šiems mikroorganizmams jautrios tik tuomet, kai jų patenka į galvos smegenis. Triušiai galvijų enterito sukėlėjams buvo nejautrūs, nors priešchlamidinių komplementą sujungiančių antikūnų nustatyta 1:34±0,42 praskiestame mėginyje. Tiriant ornitozės sukėlėjų patogeniškumą, nustatyta, kad baltosios pelytės, jūros kiaulytės ir triušiai yra jautrūs šios rūšies chlamidijoms, patekusioms į jų kūną įvairiais būdais. Tris grupes beždžionių užkrėtus ornitozės, veršelių pneumonijos ir galvijų enterito sukėlėjais, nustatyta, kad pirmieji du agentai sukelia kliniką, pasireiškiančią karščiavimu, ryškia anoreksija, adinamija. Plaučiuose atsiranda drėgnų karkalų. [...].