Lithuanian University of Health Sciences Research Management System (CRIS)





Use this url to cite researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12512/144027
Now showing1 - 1 of 1
  • Item type:ETD,
    Naujagimių nekrozinis enterokolitas: priežastys, diagnostika, konservatyvus ir operacinis gydymas bei išeitys
    [Neonatal Necrotizing Enterocolitis: Causes, Diagnostic Methods, Conservative and Operative Treatment, Outcomes]
    master thesis[2023][M001]
    Svirskaitė, Kamilė
    Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-06-13

    Darbo autorius: Kamilė Svirskaitė Darbo vadovė: gyd. Jurgita Gailienė Darbo konsultantė: dr. Aušra Lukošiūtė - Urbonienė Darbo tema: „Naujagimių nekrozinis enterokolitas: priežastys, diagnostika, konservatyvus ir operacinis gydymas bei išeitys.“ Tyrimo tikslas. Išrinkti ir išanalizuoti duomenis naujagimių, gydytų dėl nekrozinio enterokolito 2016 – 2021 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Tyrimo uždaviniai:

    1. Įvertinti naujagimių, sirgusių nekroziniu enterokolitu, rizikos veiksnius: motinos amžių, gretutines ligas nėštumo metu, gimdymo tipą, gestacinį amžių, gimimo svorį, būklę pagal Apgar skalę, įgimtas naujagimio gretutines ligas, maitinimo tipą, sepsio dažnį ir sukelėją, naujagimiui skirtus vaistus ir jų vartojimo trukmę iki ligos išsivystymo, nekrozinio enterokolito pradžią, ir palyginti jų įtaką išgyvenamumui.
    2. Įvertinti ir palyginti laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis bei jų sąsajas su didesniu pacientų mirštamumu.
    3. Įvertinti konservatyvaus gydymo rodiklius – antibiotikoterapiją, gydymo trukmę, efektyvumą bei palyginti įtaką išgyvenamumui.
    4. Įvertinti ir palyginti chirurginio gydymo dažnį, operacinio gydymo metodą (pirminė jungtis, stoma, pilvaplėvės ertmės drenavimas), pooperacines komplikacijas ir jų įtaką išgyvenamumui. Metodika. Atlikta retrospektyvi pacientų, gydytų 2016-2021 metais dėl nekrozinio enterokolito Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos klinikoje, ligos istorijų duomenų analizė. Pacientai suskirstyti į dvi grupes: išgyvenusiųjų ir mirusiųjų. Surinkus duomenis, įvertinti galimi rizikos veiksniai, sepsio dažnis ir sukėlėjai, ligos eigos ypatumai, laboratorinių bei instrumentinių tyrimų duomenys, antibiotikoterapijos trukmė ir efektyvumas, operacinio gydymo metodai, dažnis, pooperacinės komplikacijos bei veiksniai, turėję įtaką naujagimių išgyvenamumui. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 29“ programinį paketą. Rezultatai. Išanalizavus 91 naujagimio ligos istorijas nustatyta, kad išgyvenusių pacientų grupę sudarė 61 (67%) pacientas, o mirusiųjų grupę sudarė 30 (33%) asmenų. Nustatyta, kad Apgar balas (p<0,05), gimimo svoris (p<0,001) ir gestacija (p=0,016) mirusių naujagimių grupėje buvo statistiškai reikšmingai žemesni, o išgyvenę pacientai reikšmingai dažniau gimė cezario pjūvio operacijos metu (p=0,002). Tiriamieji, kuriems buvo nustatyta smegenų leukomaliacija, statistiškai reikšmingai dažniau išgyveno, o naujagimių didesnį mirštamumą lėmė hipoksija gimstant, kai kurios gretutinės pacientų ligos ir būklės, sepsis, peritonitas, chirurginė intervencija. Išgyvenę naujagimiai statistiškai reikšmingai ilgiau gydyti cefotaksimo/cefuroksimo, metronidazolio ir vankomicino deriniu (p<0,05). Tyrimo metu nenustatytos reikšmingos sąsajos tarp prenatalinių veiksnių, enterinio maitinimo tipo, vaistų vartojimo iki nekrozinio enterokolito pradžios, ligos lokalizacijos ir tiriamųjų išgyvenamumo. Pacientų mirštamumas siekė 33%. Išvados. Įvertinus prenatalinius, perinatalinius ir postnatalinius rizikos veiksnius, mirusių pacientų grupėje statistiškai reikšmingai dažniau buvo žemas Apgar balas, <1500g gimimo svoris ir <28 savaičių gestacija, gimimas natūraliais takais, hipoksija gimstant, kvėpavimo sutrikimo sindromas, anemija, eritrocitų masės transfuzija, sepsis ir jo sukelėjas – E. coli. Motinos amžius, gretutinės ligos nėštumo metu, maitinimo tipas ir pacientų vartoti vaistai iki ligos pradžios neturėjo įtakos mirštamumui. Trombocitopenija, metabolinė acidozė iki nekrozinio enterokolito pradžios, laisvas oras pilvaplėvės ertmėje siejami su didesniu pacientų mirštamumu. Naujagimiai gydyti tik konservatyviai, ir kuriems ilgiau skirti vankomicino, metronidazolio ir cefuroksimo arba cefotaksimo deriniai, reikšmingai dažniau išgyveno. Žemesni išgyvenamumo rodikliai siejami su peritoniniu ertmės, o žarnos rezekcija suformuojant ileostomą – su didesniu pacientų išgyvenamumu. Iš visų komplikacijų, vienintelis peritonitas statistiškai reikšmingai siejamas su prastesnėmis išeitimis.
      44