Gradauskienė, Brigita

Autoriaus vardas: Edgars Shlomo Atias Tyrimo tema: Patvirtintų padidėjusio jautrumo reakcijų į chemoterapinius vaistus paplitimas: atvejų, ištirtų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikoje 2018–2023 m., analizė

Tikslas – Išanalizuoti patvirtintas padidėjusio jautrumo reakcijas platinos preparatams tarp Imunologijos ir alergologijos dienos stacionaro skyriaus pacientų.

Uždaviniai:

Įvertinti demografinius duomenis pacientų, kuriems buvo tirtas padidėjęs jautrumas platinos preparatams. Nustatyti, kuris platinos preparatas dažniausiai sukelia padidėjusio jautrumo reakcijas. Išanalizuoti dažniausius klinikinius simptomus pacientų, kuriems diagnozuotas padidėjęs jautrumas platinos chemoterapiniams vaistams. Išanalizuoti priešmedikacijos dažnį pacientams, kuriems buvo patvirtintas padidėjęs jautrumas platinos preparatams. Metodologija: Tyrimas yra retrospektyvaus pobūdžio. Buvo analizuojami duomenys, gauti iš registrų, medicininių įrašų arba archyvinių dokumentų apie pacientus, tirtus dėl galimo padidėjusio jautrumo chemoterapiniams vaistams Imunologijos ir klinikinės alergologijos skyriuje 2018–2023 m. Numatytas tiriamųjų skaičius – 26 asmenys.

Įtraukimo kriterijai:

Pacientai nuo 18 metų ir vyresni; Gydymas bent vienu ciklu su platinos preparatu; Pirminė įtariamo padidėjusio jautrumo chemoterapiniams vaistams diagnozė; Medicininiuose įrašuose užfiksuotos padidėjusio jautrumo reakcijos, įtariant platinos preparatų jautrumą; Gydymas LSMU ligoninėje, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikoje; Teigiamas odos dūrio testas su histaminu (papulė ≥3 mm). Neįtraukimo kriterijai:

Pacientai be padidėjusio jautrumo nusiskundimų ir negavę platinos preparatų; Pacientai iki 18 metų amžiaus; Neigiamas odos dūrio testas su histaminu (papulė <3 mm). Duomenys buvo renkami ir analizuojami naudojant „Microsoft Excel“. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS programinį paketą „Windows“ aplinkoje. Hipotezės apie kintamųjų priklausomybę tikrintos chi kvadrato (χ²) ir z-testais. Intervalinių kintamųjų normalaus pasiskirstymo įvertinimui naudotas Kolmogorovo–Smirnovo testas. Kintamųjų tarpusavio ryšio stiprumas įvertintas Spearmano koreliacijos koeficientu (r), kur:

Silpnas ryšys: r < 0,3 Vidutinis ryšys: 0,3 ≤ r < 0,7 Stiprus ryšys: r ≥ 0,7 Reikšmingas ryšys laikomas, kai p < 0,05. Tyrimo dalyvių konfidencialumas griežtai saugomas. Darbe pacientai neįvardijami ir nėra identifikuojami pagal vardą ar pavardę.

Rezultatai: Tyrime buvo nagrinėjamas 26 pacientų, daugiausia moterų, padidėjusio jautrumo reakcijų paplitimas; vidutinis amžius – 62,31 metų. Dažniausia diagnozė tarp pacientų, kuriems buvo patvirtintas jautrumas platinos preparatams – kiaušidžių vėžys. Dažniausiai naudotas vaistas – karboplatina. Dažniausios buvo I tipo IgE sukeltos reakcijos (65,4 %), o dažniausia buvo 2 laipsnio anafilaksija. Desensibilizacijos terapija su priešmedikacija buvo taikyta 61,5 % pacientų, duomenys buvo užfiksuoti medicininiuose įrašuose.

Išvados: Tyrimas parodė, kad padidėjusio jautrumo reakcijos yra dažnas ir reikšmingas iššūkis onkologiniams pacientams, gydomiems platinos pagrindu sudaryta chemoterapija. Desensibilizacija ir priešmedikacija efektyviai mažina nepageidaujamą poveikį, leidžia tęsti gydymą ir kai kuriems pacientams išsaugoti pirmo pasirinkimo terapiją. Tyrimo rezultatai parodė, kad pirmos padidėjusio jautrumo reakcijos dažniausiai pasireiškė 1–3 cikluose (anafilaksinės arba anafilaktoidinės reakcijos).

Atopijos patogenezei būdingas sudėtingas, nevienalytis imuninis atsakas. Manoma, kad imuninio atsako raiškai reikšmės turi vitaminas D ir su jo apykaita susijusių vitamino D receptoriaus (VDR) bei vitaminą D surišančio baltymo (GC) genų vieno nukleotido polimorfizmas (VNP). Šio tyrimo tikslas – nustatyti VDR ir GC genų VNP reikšmę imuniniam atsakui atopijos metu. Uždaviniai: Ištirti vitamino D kiekį sergančiųjų atopinėmis ligomis grupėje ir palyginti su kontrolinės grupės duomenimis; Nustatyti vitamino D receptoriaus geno ir vitaminą D surišančio baltymo geno polimorfizmus ir įvertinti jų ryšį su vitamino D kiekiu esant/nesant atopijai; Nustatyti imuninių žymenų (bendro IgE, kraujo eozinofilų, T limfocitų ir būdingų citokinų) kiekį atopijos metu ir įvertinti jų ryšį su vitaminu D; Įvertinti imuninių žymenų profilį atsižvelgiant į vitamino D receptoriaus bei vitaminą D surišančio baltymo genų polimorfizmų variantus. Iš viso buvo ištirti šeši VDR geno ir keturi GC geno polimorfizmai, įvertintas jų ryšys su vitamino D bei imuninių žymenų kiekiu sergančiųjų atopinėmis ligomis ir kontrolinėje grupėse. Atlikta analizė parodė reikšmingą ryšį tarp kai kurių nustatytų genų polimorfizmų bei vitamino D kiekio tiriamųjų grupėse. Nustatyti reikšmingi imuninio atsako žymenų kiekių skirtumai atopijos metu, susiję su konkretaus geno VNP. Šis tyrimas detalizuoja daugialypį vitamino D ir genetinių mechanizmų vaidmenį atopijos patogenezėje bei yra svarbus atveriant galimybes personalizuotai medicinai.

Alerginis rinitas ir alerginė astma yra visame pasaulyje paplitusios lėtinės ligos, susijusios su prastesne gyvenimo kokybe ir didelėmis gydymo išlaidomis. Išskiriama daug veiksnių, kurie yra svarbūs šių ligų išsivystymo rizikai ir sunkumui. Alerginių kvėpavimo takų ligų patogenezėje pagrindinis vaidmuo tenka 2 tipo limfocitams pagalbininkams (Th2). Tačiau daugėja įrodymų, kad šių ligų išsivystyme dalyvauja ir kiti T limfocitų potipiai, tokie kaip Th17 ir Th22, bei imuniniai žymenys, tokie kaip interleukinas 33 ir vitaminas D. Be to, yra duomenų apie vietinio ir sisteminio uždegimo skirtumus. Tyrimo tikslas – įvertinti nuolatinio kvėpavimo takų uždegimo, kurį sukelia namų dulkių erkių alergenai, vietinius ir sisteminius imuninius žymenis. Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių alerginėmis kvėpavimo takų ligomis, klinikinius simptomus ir gyvenimo kokybę. 2. Nustatyti uždegimą slopinančius ir skatinančius citokinus, susijusius su T limfocitų profiliais (Th1, Th2, Th17 ir Th22), serume ir nosies sekrete pacientams, sergantiems alerginėmis kvėpavimo takų ligomis, ir palyginti rezultatus su sveikais asmenimis. 3. Įvertinti ryšį tarp vietinių ir sisteminių imuninių žymenų pacientams, sergantiems alerginėmis kvėpavimo takų ligomis. 4. Įvertinti imuninį atsaką, sukeltą nosies provokacinio tyrimo su Dermatophagoides pteronyssinus alergenu. 5. Išanalizuoti vitamino D, kaip imuninio žymens, kiekį ir vitamino D receptoriaus geno polimorfizmus alerginių kvėpavimo takų ligų metu.

Darbo autorė: Miglė Malciūtė Darbo pavadinimas: Neurofilamentų vertinimas išsėtinės sklerozės atkryčio ir remisijos metu Tyrimo tikslas: Įvertinti neurofilamentų vaidmenį išsėtinės sklerozės atkryčio ir remisijos metu. Tyrimo uždaviniai: 1) Nustatyti neurofilamentų koncentraciją išsėtinės sklerozės remisijos metu ir palygitni su šių rodiklių pokyčiu atkryčio metu; 2) Įvertinti neurofilamentų kiekybinius ypatumus, atsižvelgiant į klinikinių simptomų raišką ir taikyto gydymo pobūdį; 3) Įvertinti sąsajas tarp neurofilamentų ir demielinizacijai būdingų židinių, oligokloninių juostų bei nervinio impulso raiškos. Tyrimo metodika: Atlikta retrospektyvinė 47 išsėtine skleroze (IS) sergančių pacientų ligos istorijų analizė. Pacientai buvo gydomi Klaipėdos universitetinės ligoninės Išsėtinės sklerozės centre dėl ligos atkryčio nuo 2019 07 17 iki 2021 10 31. IS nustatyta pagal 2017 McDonald IS kriterijus ir pagal TLK – 10 (Tarptautinė ligų klasifikacija 10 versija) sistemą buvo paskirta G35 diagnozė. Neurofilamentų (NF) koncentraciją vertinome atkryčio metu (NF-A) ir po 6-9 mėnesių, t. y. remisijos metu (NF-R). NF-A ir NF-R koncentracijos vertintos atsižvelgiant į surinktus demografinius, klinikinius, laboratornius ir instrumentinius tyrimų duomenis bei ligos eigą moifikuojančio (LEM) gydymo pobūdį. Rezultatai buvo laikomi reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai: NF-A koncentracija buvo statistiškai reikšmingai aukštesnė (20,8 pg/ml, Q1 7,7; Q3 48,2) lyginant su NF-R (15,3 pg/ml, Q1 9,7; Q3 47,2) (z= -2,2, p=0,027). NF koncentracija reikšmingai nesiskyrė atsižvelgus į simptomų raišką. NF-R koncentracija statistiškai reikšmingai skyrėsi LEM gydymo grupėse, suskirstytuose astižvelgiant į gydymo keitimą, H (2) = 6,06, p=0,048. NF-R koncentracijos skirtumas tarp naujai pradėtų gydyti pacientų ir pacientų, kuriems pratęstas gydymas, buvo reikšmingas (p=0,042). Nebuvo statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų, kuriems kraujo serume rasti NF, ir specifinių demielinizacijai pokyčių. Nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų, kuriems kraujo serume rasti NF, ir OGJ buvimo. Nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų, kurių kraujo serume rasti NF, ir regos nervo latentiškumo. Išvados: 1) Neurofilamentų koncentracija išsėtinės sklerozės atkryčio metu reikšmingai padidėja lyginant su neurofilamentų koncentracija remisijos metu; 2) Vertinant pagal simptomų raišką (sutrikusi piramidinė, koordinacijos sistema ir sutrikę ≥3 neurologinių funkcinių sistemų) neurofilamentų koncentracija išsėtinės sklerozės atrkyčio metu reikšmingai nesiskyrė, tačiau, atsižvelgiant į gydymo pobūdį, neurofilamentų koncentracija reikšmingai mažėjo pacientams, kuriems naujai pradėtas gydymas ligos eigą modifikuojančiais vaistais; 3) Nebuvo nustatyta ryšio tarp neurofilamentų radimo kraujo serume ir demielinizacijai specifinių židinių, oligokloninių juostų buvimo ir nervinio impulso latentiškumo. Rekomendacijos: Neurofilamentų koncentracijos kraujo serume tyrimas galėtų būti naudingas klinikinėje praktikoje vertinant ligos aktyvumą ir suteikti papildomos informacijos apie atsako į skiriamą gydymą adekvatumą.

Tikslas: Remiantis naujausia moksline literatūra, apžvelgti sergančiųjų atopiniu dermatitu odos disbiozės ir kolonizacijos S. aureus priežastis, mechanizmus, gydymo galimybes ir efektyvumą. Uždaviniai: 1. Apžvelgti pacientų, sergančiųjų atopiniu dermatitu, odos disbiozės ir kolonizacijos S. aureus priežastis ir mechanizmus atopinio dermatito metu. 2. Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, įvertinti disbiozės ir odos kolonizacijos S. aureus ryšį su atopinio dermatito sunkumu. 3. Apžvelgti disbiozės ir odos kolonizacijos S. aureus gydymo galimybes. 4. Išanalizuoti atopinio dermatito gydymo, veikiančio odos disbiozę ir kolonizaciją S. aureus, efektyvumą. Tyrimo metodai: atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojantis „PubMed“ (MEDLINE) duomenų baze internete. Paieškai naudoti raktiniai žodžiai anglų kalba: „atopic dermatitis“ ir „dysbiosis“. Tyrimo rezultatai: atlikus paiešką, iš gautų 208 bibliografinių įrašų į sisteminę apžvalgą įtraukti 8 tyrimai. Buvo analizuojami įvairūs odos disbiozės ir kolonizacijos S. aureus gydymo būdai ir gautas statistiškai reikšmingas efektas atsižvelgiant į SCORAD balų pokytį prieš ir po gydymo. Rezultatai ir išvados: Odos disbiozė yra paplitusi tarp sergančiųjų atopiniu dermatitu ir dažniausiai pasireiškia kartu su ryškia S. aureus kolonizacija. Pagrindinės sergančiųjų atopiniu dermatitu odos disbiozės priežastys yra odos funkcinių baltymų genų mutacijų, lipidų pokyčių ir nuolatinio kasymosi bei aplinkos faktorių pažeistas odos apsauginis barjeras bei galimai pakitęs odos pH dėl filagrino geno mutacijų. Disbiozė įprastai pasireiškia Streptococcus, Corynebacterium, Propionibacterium genčių ir Proteobacteria tipo bakterijų kiekio sumažėjimu, užleidžiant vietą Staphylococcus genties nariams, ypatingai S. aureus. Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, tiek odos disbiozė, tiek kolonizacija S. aureus stipriai koreliuoja su atopinio dermatito sunkumu. Remiantis sisteminės literatūros apžvalga nustatyta, kad gydymas, veikiantis atopiniu dermatitu sergančiųjų odos mikrobiotą ir kolonizaciją S. aureus, yra: Roseomonas mucosa transplantacija, standartinis gydymas (emolientai, vietiniai gliukokortikoidai) su ar be dezinfekuojančių vonių, Negyvosios jūros klimatoterapija, omigananas (1% arba 2,5%) ir dupilumabas. Visi šie gydymo būdai buvo efektyvūs sumažinant ligos sunkumą, išskyrus omigananą, tiek 1%, tiek 2,5% grupėje. Endobioma® parodė gerą klinikinį efektą mažinant SCORAD ir niežulį, tačiau mikrobiotos pokyčiai įrodyti tik tyrimuose in vitro. Efektyviausi gydymo metodai, atsižvelgiant į SCORAD balų pokytį, buvo: Negyvosios jūros klimatoterapija ir Roseomonas mucosa transplantacija vaikams.

Darbo autorius: Živilė Levinaitė Darbo pavadinimas: Alerginio kontaktinio dermatito (AKD), sukelto akrilatų, atvejų analizė, sąsaja su paciento profesija ir kitais ekspozicijos akrilatams šaltiniais. Darbo tikslas: Išanalizuoti akrilatų sukeltu AKD sergančių pacientų atvejus ir įvertinti įsijautrinimo akrilatams sąsają su paciento profesija bei kitais ekspozicijos akrilatams šaltiniais. Darbo uždaviniai: 1) Nustatyti įsijautrinimo akrilatams paplitimą tarp pacientų, kuriems 2019 01 – 2021 01 laikotarpiu LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos dienos stacionare atlikti OLM su Europos standartinės alergenų serijos ir/arba Stomatologine alergenų paletėmis. 2) Įvertinti AKD sergančių pacientų įsijautrinimo akrilatams ypatumus pagal amžių, gretutinių alerginių ligų buvimą. 3) Nustatyti dažniausiai pasireiškiančius akrilatų sukelto AKD simptomus, jų lokalizaciją; 4) Nustatyti dažniausiai įsijautrinimą sukeliančius akrilatus bei jų derinius. 5) Nustatyti įsijautrinimo akrilatams paplitimą pagal profesiją, ekspozicijos akrilatui šaltinį. Tyrimo metodika: Retrospektyvi ligos istorijų analizė ir duomenų vertinimas. Rezultatai: Nustatyti 32 (6,8%) AKD dėl įsijautrinimo akrilatams atvejai. Įsijautrinimas nustatytas tik moterims, amžiaus vidurkis 38,19±16,3 m. Teigiama alergijos anamnezė rasta 21,9%. 71,9% pacientų pasireiškė rankų dermatitu. Dažniausias alergenas - HEMA (96,9%). Daugybinis įsijautrinimas akrilatams rastas 34,4% tiriamųjų (dažniausiai – HEMA ir EGMA (21,9%)). Neprofesinės kilmės ekspozicija akrilatams nustatyta 40,6% atvejų, 53,8% jų susiję su ilgalaikiu nagų lakavimu. Profesinės kilmės ekspozicija nustatyta 25,0% atvejų, 62,5% jų - manikiūrininkės, 37,5% - odontologės. Išvados: 1) Įsijautrinimas akrilatams nustatytas 6,8% pacientų. 2) 19-29 metų pacientėms bėrimai dažnesni rankose ir veide. 70-79 metų pacientėms AKD siejasi su rankų dermatitu, simptomais burnos ertmėje. 30-39 metų amžius sietinas su teigiama alergine anamneze, įsijautrinimu uretan-dimetakrilatui ir 1,4-butanediol-dimetakrilatui. 3) Dažniausiai įsijautrinimas akrilatams pasireiškia rankų bėrimais. Ilgalaikis manikiūras sietinas su dermatitu rankose, liemenyje. Dermatitas pirštuose sietina su ilgalaikiu manikiūro naudojimu. Burnos simptomai sietini su odontologinių plokštelių, metalinių karūnėlių nešiojimu. 4) Dažniausiai, įsijautrinimas nustatytas HEMA (96,9%). Dažniausias akrilatų derinys – HEMA ir EGMA (21,9%). 5) Įsijautrinimas akrilatams dažniausiai nustatomas esant neprofesinei ekspozicijai (40,6%), ypač po ilgalaikio nagų lakavimo (53,8%). Profesinės kilmės įsijautrinimas dažniausiai manikiūrininkams (62,5%) bei odontologams (37,5%).

Tyrimo tikslas: Įvertinti sergančiųjų astma ir/ar nuolatiniu arba epizodiniu alerginiu rinitu gyvenimo kokybę ir ligos simptomų raišką. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti sergančiųjų astma ir/ar nuolatiniu arba epizodiniu alerginiu rinitu ligos eigos pobūdį ir simptomų raišką. 2. Nustatyti pacientų, sergančių astma, gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į lytį, amžių, gyvenamąją vietą. 3. Nustatyti pacientų, sergančių alerginiu rinitu, gyvenimo kokybę, vertinant jų lytį, gyvenamąją vietą, ligos pobūdį. 4. Įvertinti ir palyginti pacientų, sergančių tik astma, tik alerginiu rinitu ir astma su alerginiu rinitu, gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika: Atlikta anketinė apklausa LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos ambulatoriniame padalinyje. Tyrime dalyvavo pacientai, vyresni nei 18 metų, sergantys astma ir/ar nuolatiniu arba epizodiniu alerginiu rinitu. Buvo naudoti gyvenimo kokybės klausimynai AQLQ(s) ir RQLQ(s) pagal E. Juniper bei papildomos anketos, skirtos nustatyti ligos ir jos eigos ypatumus, demografinius pacientų duomenis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 statistikos paketą. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05. Tyrimo rezultatai: Tik AR sergančiųjų grupėje dažnesnis buvo epizodinis nei nuolatinis rinitas (68,7% vs. 31,3%), o sergančiųjų astma ir AR grupėje dažnesnis buvo nuolatinis nei epizodinis rinitas (65,7% vs. 34,3%) (p=0,002). AQLQ(s) klausimyno bendras vidurkis astma sergančiųjų grupėje buvo 5,1 ± 0,8; sergančiųjų AR grupėje RQLQ(s) klausimyno bendras vidurkis 1,9 ± 1,2, konvertuotas – 5,0 ± 1,19; sergančiųjų astma ir AR bendras AQLQ(s)/RQLQ(s) klausimynų vidurkis – 4,6 ± 0,8. Tyrimo išvados: 1. Sergantieji vien tik AR dažniau sirgo epizodine AR forma ir patyrė mažiau simptomų paūmėjimų per pastaruosius metus nei sergantys AR su astma, kurie dažniau sirgo nuolatine AR forma ir patyrė daugiau AR simptomų paūmėjimų per metus. 2. Gyvenimo kokybė tarp astma sergančių vyrų ir moterų reikšmingai nesiskyrė. 34-54 metų amžiaus pacientams astma labiau trukdė užsiimti įvairia veikla nei jaunesniems ar vyresniems pacientams. Mieste gyvenančių sergančiųjų astma emocinė būklė buvo reikšmingai prastesnė nei gyvenančių kaime. 3. AR sergančias moteris reikšmingai dažniau nei vyrus vargino akių simptomai ir nemalonios emocijos. Sergančiuosius nuolatiniu AR reikšmingai labiau vargino nosies ir bendrieji simptomai, dėl to buvo labiau ribojama jų veikla ir dažnesnės praktinės problemos lyginant su sergančiais epizodiniu AR. Nebuvo reikšmingo skirtumo tarp AR sergančių gyvenimo kokybės lyginant gyvenančius mieste ir kaime. 4. Kartu astma ir AR sergančių moterų gyvenimo kokybė buvo blogesnė nei vyrų.

Tyrimo tikslas: įvertinti trombocitų kiekį kraujyje bei jų vidutinį tūrį, esant skirtingiems astmos fenotipams. Tyrimo uždaviniai:1.Įvertinti ir palyginti sergančių astma pacientų ir sveikų asmenų trombocitų kiekį kraujyje bei jų vidutinį tūrį. 2.Palyginti astma sergančių pacientų trombocitų kiekį kraujyje ir jų vidutinį tūrį pagal astmos fenotipą. 3.Įvertinti, ar yra ryšys tarp astma sergančių pacientų trombocitų skaičiaus kraujyje ir jų vidutinio tūrio bei plaučių funkcijos rodiklių. Tyrimo dalyviai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vyresni nei 18 metų pacientai, sergantys astma, bei sveiki asmenys, kuriems nenustatyta alerginė ar kita lėtinė liga, galinti turėti įtakos tyrimo rezultatams. Tyrimo metodika: buvo atliktas retrospektyvus tyrimas. Demografiniai, klinikiniai, laboratoriniai bei instrumentinių tyrimų duomenys buvo renkami iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ambulatorinių pacientų medicininės dokumentacijos ir vertinami, panaudojant standartinius statistikos metodus. Tyrimo rezultatai: Sergančiųjų astma pacientų trombocitų skaičius kraujyje (257,77 ± 5,13 ir 234,60 ± 8,74, p = 0,025) ir jų tūris (10,71 ± 0,08 ir 9,90 ± 0,22, p = 0,001) buvo didesnis nei sveikų asmenų. Alergine astma sergantieji turėjo didesnį vidutinį trombocitų tūrį (10,83 ± 0,09 ir 10,50 ± 0,12, p = 0,038) nei sergantys nealergine astma, o trombocitų skaičius kraujyje reikšmingai nesiskyrė. Vertinant eozinofilų kiekį absoliučiaisiais skaičiais, pastebėta, kad eozinofiline astma sergančiųjų trombocitų skaičius kraujyje yra didesnis nei esant neeozinofilinei astmai (266,20 ± 7,18 ir 245,62 ± 7,33, p = 0,049). Vidutinis trombocitų tūris buvo panašus abiejose grupėse. Trombocitų skaičiaus kraujyje ir vidutinio jų tūrio pokyčiai tarp lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios persistuojančios bei intermituojančios astmos grupių nebuvo statistiškai reikšmingi. Kuo didesnė bronchų obstrukcija, tuo didesnis buvo trombocitų skaičius kraujyje: stebėtas ryšys su FEV1 (l) (p = 0,008), bei su FVC (l) (p – 0,005). Tarp vidutinio trombocitų tūrio ir plaučių funkcijos rodiklių reikšmingo ryšio nėra. Tyrimo išvados: 1.Sergančiųjų astma trombocitų skaičius kraujyje ir jų vidutinis tūris didesnis nei sveikų asmenų. 2.Trombocitų skaičius kraujyje ir jų vidutinis tūris skiriasi priklausomai nuo astmos fenotipo pobūdžio (skirstant pagal astmos tipą, ligos valdymą, eozinofilų kiekį kraujyje bei kartu sergant ir konjunktyvitu). 3.Trombocitų kiekis kraujyje yra susijęs su plaučių funkcija – jai blogėjant, trombocitų skaičius didėja, o vidutinio trombocitų tūrio pokyčiai su kvėpavimo funkcija nėra susiję.

Darbo tikslas: Įvertinti specifinio humoralinio imuninio atsako pokyčius, taikant pakaitinę terapiją imunoglobulinais pacientams, sergantiems pirminiu antikūnų nepakankamumu. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti pacientų, sergančių pirminiu humoraliniu imunodeficitu, imunoglobulino G koncentraciją kraujyje ir įvertinti jos pokyčių dinamiką, taikant pakaitinę terapiją imunoglobulinais.
2. Įvertinti kvėpavimo takų infekcijų dažnį prieš gydymą pakaitine terapija imunoglobulinais ir gydymo eigoje.
3. Nustatyti imunoglobulino G koncentracijos kraujyje sąsajas su kvėpavimo takų infekcijų dažniu ir įvertinti šio rodiklio kitimą gydymo eigoje.
4. Palyginti imunoglobulino G koncentracijas kraujyje skiriant pakaitinę terapiją imunoglobulinais panaudojant skirtingus skyrimo būdus (intraveninį ir poodinį). Darbo metodika. Į tyrimą įtraukti 11 pacientų (4 moterys, 7 vyrai), kurie gydyti dėl pirminio humoralinio imunodeficito LSMUL KK Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje. Remiantis ambulatorinių kortelių duomenimis retrospektyviai įvertinta imunoglobulino (Ig) G koncentracija bei kvėpavimo takų infekcijų dažnis. Kvėpavimo takų infekcijos buvo suskirstytos į viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (VKTI) ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas (AKTI). Statistinė analizė atlikta SPSS 22.0 ir EXCEL 2016 programomis. Tyrimo rezultatai. Pacientų, sergančių pirminiu humoraliniu imunodeficitu, IgG kiekis statistiškai reikšmingai padidėjo, pradėjus skirti gydymą Ig, palyginus su pradiniais duomenimis (5,474±1,182 ir 3,857±2,072, p=0,026), o infekcijų dažnis sumažėjo (6,273±4,429 ir 2,508±2,182, p = 0,017, atitinkamai). Vidutinis infekcijų dažnis statistiškai reikšmingai didesnis, skiriant intraveninius imunoglobulinus (IVIG) nei poodinius imunoglobulinus (SCIG) (2,581± 1,893 ir 0,593± 1,027 k./m, p=0,033, atitinkamai). Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp IgG kiekio bei infekcijų dažnio nebuvo: prieš gydymą rs = -0,326, p = 0,327, skiriant IVIG rs = -0,227, p = 0,528, skiriant SCIG rs = 0,866, p = 0,333. IgG vidurkis statistiškai reikšmingai didesnis skiriant SCIG nei IVIG (6,643 ± 1,169 ir 5,123 ± 0,983 g/l, p=0,045, atitinkamai). Išvados. Taikant pakaitinę terapiją imunoglobulinais pacientams, sergantiems pirminiu humoraliniu imunodeficitu, vidutinė IgG koncentracija kraujo serume reikšmingai padidėjo, kvėpavimo takų infekcijų dažnis sumažėjo. Vidutinė IgG koncentracija reikšmingai didesnė skiriant SCIG nei IVIG.

Liudvikas Dilys “Sergančiųjų alerginiu rinitu su astma ir be jos gyvenimo kokybės vertinimas“. Tyrimo tikslas: įvertinti sergančiųjų alerginiu rinitu su astma ir be jos gyvenimo kokybę. Tyrimo uždaviniai: 1. Vertinti sergančių alerginiu rinitu be astmos gyvenimo kokybę atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir vartojamus vaistus. 2. Nustatyti sergančiųjų alerginiu rinitu su astma gyvenimo kokybės ypatumus, vertinant jų kitimą pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir vartojamus vaistus. 3. Palyginti gyvenimo kokybę sergančių tik alerginiu rinitu ir alerginiu rinitu su astma. Tyrimo dalyviai ir metodai: atlikta anketinė apklausa LSMUL KK konsultacinėje poliklinikoje ir Kauno raj. PSPĮ, naudojant RQLQ(s) klausimyną pagal E. Juniper. Pacientai vyresni nei 18 metų, kurie serga AR pagal ARIA rekomendacijas su/be astma pagal GINA rekomendacijas. Išanalizuotos 103 anketos, įtraukta 91 anketa. Analizuoti pacientų 7 GK aspektai ir lytis, amžius, gyvenamoji vieta, vartojami vaistai. Rezultatai skaičiuoti SPSS 22.0 programa. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai: AR ir astma sergančiųjų miego kokybė prastesnė nei astmos neturinčių (p<0,001). Sergantiems AR bei astma, stipriau nukenčia emocinė GK (p=0,01), kyla praktinės problemos (p=0,002) lyginant su sergančiais vien AR. Sergančius tik AR vyrus stipriau vargino akių simptomai negu moteris (p=0,022). Gyvenantys mieste, kurie serga AR, labiau kenčia dėl emocinių sutrikimų nei gyvenantys kaime (p=0,028). Nustatytas ryšys tarp GK ir sergančiųjų astma ir AR amžiaus– jaunesni pacientai labiau nukenčia dėl praktinių problemų (ρ=-0,338, p=0,038), dėl nosies simptomų (ρ=-0,359, p=0,027). Tyrimo išvados: 1. Alerginiu rinitu sergančių gyvenimo kokybė yra susijusi su gyvenamąja vieta – mieste gyvenančių yra blogesnė emocinė būklė nei gyvenančiųjų kaime. Sergančius alerginiu rinitu vyrus su liga susiję akių simptomai vargina daugiau nei moteris, tačiau nerasta ryšio tarp sergančių gyvenimo kokybės, amžiaus, skiriamų vaistų. 2. Alerginiu rinitu ir astma sergančiųjų gyvenimo kokybė susijusi su amžiumi ir vartojamais vaistais – jaunesnius pacientus labiau vargina praktinės problemos ir nosies simptomai. Besigydantiems kortikosteroidais yra sunkiau atlikti įprastus darbus negu vartojant antihistamininius vaistus kartu su kortikosteroidais arba specifine imunoterapija. Nerasta ryšio tarp sergančiųjų amžiaus, gyvenamosios vietos ir gyvenimo kokybės. 3. Sergančių alerginiu rinitu kartu su astma gyvenimo kokybė yra blogesnė nei sergančiųjų alerginiu rinitu be astmos: sutrikusi buitinė ir visuomeninė veikla, suprastėjusi miego kokybė, blogesnė emocinė būklė, bei nosies ir akių simptomai.