Staškevičiūtė, Karolina

Temos aktualumas Sarkomos – reti, bet agresyvūs navikai, dažnai diagnozuojami per vėlai dėl nespecifinių simptomų ir mažo informuotumo. Ankstyvas atpažinimas yra kritiškai svarbus, nes laiku pradėtas gydymas stipriai pagerina ligos prognozę. Dėl sudėtingos diagnostikos ir būtinybės taikyti specializuotą gydymą pacientai turėtų būti kuo greičiau nukreipiami į sakomų gydymo centrus. Darbo tikslas (-ai) Apžvelgti mokslines publikacijas ir pateikti rekomendacijas, kada įtarti pirminę onkologinę ligą kauluose ir minkštuosiuose audiniuose ir kur nukreipti pacientus. Tyrimo metodai Apžvelgti mokslinėje literatūroje aprašomą sarkomų diagnostiką, diferencinę diagnostiką, gydymo metodus ir pacientų nukreipimo į specializuotus centrus principus. Rezultatai Sarkomos – tai retos, bet agresyvios piktybinės kaulų ir minkštųjų audinių navikų formos, sudarančios apie 1% visų piktybinių navikų. Pagrindiniai ženklai, kurie gali padėti įtarti kaulų ar minkštųjų audinių piktybinį naviką yra: dariniai didėjantys dinamikoje, skausmingi dariniai, ypač jei skausmas nepraeina ramybėje, judėjimo apribojimas, neurologiniai simptomai (jei navikas peraugęs nervus), spontaniniai lūžiai, anksčiau taikyta spindulinė terapija, destrukcijos zonos radiologiniuose tyrimuose. Sarkomoms diagnozuoti naudojami įvairūs radiologiniai tyrimai, tarp jų dažniausiai naudojami MRT, KT bei rentgenogramos. Vis dėl to šalia radiologini tyrimų biopsija yra auksinis standartas. Tačiau svarbu suprasti, kad netinkamai atlikta biopsija gali sukelti komplikacijų, todėl ji turėtų būti atliekama specializuotuose centruose, siekiant išvengti naviko išplitimo ar netinkamo gydymo planavimo. Dėl sarkomų sudėtingumo jų gydymui būtinas multidisciplininis požiūris, apimantis ortopedus traumatologus, onkologus, radioterapeutus, patologus ir radiologus. Tinkamas pacientų nukreipimas į specializuotus centrus gali padėti užtikrinti efektyvesnį gydymą ir geresnes išgyvenamumo prognozes. Tyrimai rodo, kad apie 30% minkštųjų audinių sarkomų iš pradžių klaidingai diagnozuojamos kaip gerybiniai dariniai. Dėl nespecifinių simptomų šeimos gydytojai arba ortopedai pirminėje grandyje dažnai nukreipia pacientus vėlyvam ištyrimui – apie 35–40% pacientų iš pradžių gydomi dėl „neaiškių skausmų“ prieš gaudami tikslinius tyrimus. Vidutinis laikas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki sarkomos diagnozės patvirtinimo dažnai siekia 6– 12 mėnesių, o kai kuriais atvejais – iki 24 mėnesių, todėl apie 40–50% sarkomų diagnozuojamos jau pažengusiose stadijose. Literatūros duomenimis gydymas specializuotuose centruose pagerina pacientų penkerių metų išgyvenamumą ir sumažina recidyvų dažnį nuo 50–60% iki 70–80%, priklausomai nuo sarkomos tipo ir stadijos. Multidisciplininė priežiūra leidžia tiksliau nustatyti diagnozę, parinkti optimalų gydymo metodą ir sumažinti netinkamų chirurginių intervencijų riziką. Išvados, rekomendacijos Dėl retos, bet klastingos ligos prigimties, sudėtingos diagnostikos ir būtinybės taikyti specializuotą gydymą būtina didinti informuotumą apie sarkomas. Sarkomų gydymas visuomet turi būti multidisciplininis, todėl pacientus svarbu nukreipti į specializuotus centrus. Ankstyvas atpažinimas, tinkama diagnostika ir laiku pradėtas gydy

Introduction Soft tissue sarcomas (STS) are a group of rare tumours accounting for up to 1% of malignant tumor cases. Approximately 20% of STS cases are localised in the upper extremities, with the shoulder and upper arm region affected in half of these cases (1). The preferred surgical treatment for STS is limb-sparing surgery with wide local excision, which often requires reconstruction using flaps and augmented by radiation therapy or chemotherapy (2). Case Presentation An 85-year-old patient presented with a palpable mass in the right upper arm that was first noticed 3 months ago and has since grown in size. MRI revealed a heterogeneous tumor with the signs of necrosis measured 7 x 10.7 x 10.5 cm which has overgrown a part of deltoid and triceps muscles with no invasion to the humerus. A biopsy confirmed the diagnosis of undifferentiated pleomorphic sarcoma. CT scans of the chest, abdomen and pelvis showed no signs of distant metastasis. Incidentally, a low-frequency, possibly benign 3.5 x 1.8 x 8.5 cm sized mass was discovered in the lower right chest wall and the diagnosis of neurofibroma was confirmed with a biopsy. After multidisciplinary team discussion the treatment of choice was limb-sparing surgery with wide local excision of both tumors. The significant soft tissue defect after removal of the STS was reconstructed using pedicled latissimus dorsi flap. The patient had no post-operative complications and after wound healing, postoperative radiation therapy was administered. Further follow-up with MRI and CT scans of the chest, abdomen and pelvis after 6 months revealed local tumor recurrence with multiple subcutaneous nodes and metastasis to local lymph nodes and lung tissue. Discussion Oftentimes, rarely expected STS of the upper extremity cause no pain and grow slowly, complicating adequate early detection and treatment which becomes a major challenge for the multidisciplinary team (1). In the context of STS, the functional outcomes and possible complications of upper extremity soft tissue reconstruction with a latissimus dorsi flap have yet to be evaluated and analysed (3). Conclusions Although the surgery was performed radically, the waiting time for sufficient flap integration and proper function caused a long gap without radiation therapy, which led to disease recurrence.

Introduction Avascular necrosis (AVN) of the talus can lead to progressive bone destruction and collapse of ankle and subtalar joints (1). In advanced stages, significant bone defects develop, limiting treatment options and requiring surgical intervention, such as arthrodesis with augmental bone grafting (2). Case Presentation A 59 year old male with no history of trauma, presented with right ankle edema, deformity and pain that worsens with exertion and has been progressively increasing over the past 4 months. X - ray and MRI of the right ankle revealed fragmentation and structural abnormalities of neck and body of the talus, tibiotalar and talocalcaneal joints, consistent with avascular necrosis of the talus. The surgical treatment of choice was tibiotalocalcaneal arthrodesis using retrograde intramedullary nailing with four-part fibular cortical bone graft and additional tibial bone graft to promote bony fusion and maintain adequate limb length with long-term joint stability. Additionally, immobilisation with an orthopaedic splint and non-weight bearing was applied for 12 weeks. Three months post-operation, the patient reports painless movement. Further rehabilitation and follow-up consultations are scheduled. Discussion AVN of the talus can occur without any prior traumatic event, therefore early recognition of potential underlying risk factors, such as alcohol and corticosteroid use, as well as autoimmune, metabolic and vascular diseases, can be helpful (3,4). The first step in diagnosis involves X - ray imaging to detect structural abnormalities. MRI provides a more detailed evaluation, enables earlier interventions and expands the spectrum of potential treatment options (2). Due to the advanced stage of AVN observed in this case, a tibiotalocalcaneal arthrodesis using four piece fibular bone graft was performed as the appropriate surgical intervention to preserve proper and functional limb length. Conclusions Tibiotalocalcaneal arthrodesis with retrograde intramedullary nailing and augmental cortical fibular bone grafting as a joint-sacrificing surgical treatment can lead to significant pain relief when bone structures and joints are dysfunctional in AVN of talus.

Temos aktualumas Blauzdikaulio diafizės lūžis yra dažnas sužalojimas pasitaikantis ortopedo - traumatologo darbe, per metus nustatomas 16,9–21,5 atvejų 100 000 gyventojų. Dažniausiai pasirenkamas chirurginis gydymas naudojant intramedulines vinis arba vidinės fiksacijos plokšteles. Vis dėlto dažnai pasitaiko komplikacijų, po kurių prireikia pakartotinio chirurginio gydymo. Literatūros duomenimis blauzdikaulio nesugijimas yra viena iš dažnesnių komplikacijų siekiančių nuo 4,6 proc. iki 12 proc. Lūžio nesugijimui turi įtakos lūžio morfologija, minkštųjų audinių pažeidimo lygis, paciento amžius, gydymo taktikos pasirinkimas bei pasirinktos fiksacijos stabilumas. Atvirų lūžių atvejais, dėl anatomiškai mažo minkštųjų audinių kiekio blauzdoje bei komplikuoto jų pažeidimo didėja infekcijos ir lūžių nesugijimo rizika. Didelės energijos traumos yra pagrindinis atvirų lūžių sužalojimo mechanizmas, daugiau kaip 50 proc. jų įvyksta dėl eismo įvykių arba kritimo iš didelio aukščio. Užsienio literatūroje aprašomas atvirų lūžių metinis dažnis yra apie 30,7 iš 10 000 gyventojų. Daugiausia yra atvirų blauzdikaulio lūžių – 3,4 iš 100 000 gyventojų. Todėl labai svarbu nustatyti veiksnius, turinčius įtakos pakartotinei operacijai, kas sukelia nepatogumų tiek pacientui, tiek ilgus lovadienius ligoninėje. [...]

Introduction (case reports only) Segmental fracture consists of two or more fracture lines that isolate a segment of bone. These fractures usually occur after high-energy trauma. Annually, femoral fractures occur 37.1 per 100000 people and only a few of them are segmental. Typically, delayed consolidation occurs after these injuries. It is necessary to position and fix the bone fragments as physiologically correctly as possible. Case description (case reports only) A 32-year-old male patient complained about right thigh pain and dysfunction. The patient injured in a car accident in 2019. The right femur segmental and ipsilateral acetabulum fractures were diagnosed. Open reduction and internal fixation (ORIF) performed. Closed reduction and internal fixation (CRIF) with intramedullary nail (IMN) performed for right femur fracture management. Due to pain and non-healing femur fracture, revision surgery and bone grafting was performed. During the examination, the right thigh deformity and limitation of movement occurred, proximal to middle third of right thigh was painful when palpated and weight bearing. X-ray and CT scan confirmed non-union and malposition of the femur fragments (segment). On CT examination partial consolidation of bone fragments of the femur was found. Reduction of the fracture was not appropriate and only partially fixed with a intramedullary nail (IMN) and loose 8 cm bone segment of middle third of the femur left unnailed. A year later, the patient was hospitalised and revision femur osteosynthesis was performed. Open fracture reduction under C-arm control was done, IMN was passed through free segment of the femur. The postoperative period was without complications. Full right femur healing confirmed 3 months postoperatively. Summary (case reports only) This case report demonstrates the patient after femur revision osteosynthesis with an intramedullary nail and the importance of fracture reduction. Conclusions Segmental fractures remain rare. Their management, after the elimination of a vital emergency, remains a challenge for the orthopaedic surgeon.

Pavėluota septinio artrito diagnozė gali lemti ketvirtadalio pacientų mirštamumą. Septinis artritas – tai sąnarių infekcinė liga, kuri pasižymi ypač sunkia eiga, dažnomis komplikacijomis bei dideliu mirštamumu, kuris gali siekti daugiau nei 25 procentus sergančiųjų. Šis susirgimas yra gana retas, pasireiškia < 10 asmenų 100 tūkstančių gyventojų. Dažniausiai pažeidžiami didieji sąnariai (kelio bei klubo sąnariai) ir tik 6-9 proc. jis aptinkamas alkūnėje. Straipsnyje pristatomas 46 metų paciento klinikinis atvejis − nudegimo sukelto septinio alkūnės artrito gydymo taktika. Septinio artrito metu mikroorganizmai dažniausiai į sąnarį patenka hematogeniniu keliu, tačiau šiuo atveju bakterijų patekimo kelias buvo tiesioginis – traumos (nudegimo) sukeltos didelės minkštųjų audinių pažaidos. Tyrimo tikslas – pristatant klinikinį atvejį, aptarti septinio artrito gydymo galimybes.

Įvadas: natyvinis septinis artritas yra sudėtinga sąnarių infekcija, reikalaujanti skubios diagnostikos ir adekvataus gydymo. Nors ši liga nėra dažna, tačiau ji yra susijusi su didele pacientų kančia bei dideliais gydymo kaštais. Tikslas: apžvelgti ir išanalizuoti mokslines publikacijas, kuriose rašomi natyvinio septinio artrito diagnostikos bei gydymo būdai. Metodai: mokslinių straipsnių paieška vykdyta PubMed duomenų bazėje pagal raktažodžius: “Native septic arthritis, infection, treatment of septic arthritis”. Tyrimo tikslą atitiko ir į tyrimą įtraukta 29 mokslinė publikacija, kuriose aprašomas natyvinis septinis artritas ar su juo susijusios temos. Rezultatai: Įtarus natyvinį septinį artritą turi būti atliekama pažeisto sąnario diagnostinė artrocentezė. Infekcijos diagnozė patvirtinama, jei sinovijinio skysčio leukocitų kiekis > 20,000/μl ar polimorfonuklearinių ląstelių procentinis kiekis > 90% ar pasėlis iš sinovijinio skysčio yra teigiamas. Vaizdiniai tyrimai reikalingi pakitimų stadijai nustatyti ir atitinkamai gydymo taktikai parinkti. Kraujo tyrimai gali rodyti uždegiminį atsaką ar esamą infekciją organizme, tačiau nėra specifiniai. Gydymą sudaro antibiotikoterapija ir chirurginė intervencija (artroskopinis plovimas, artrotomija ir atviras debridementas ar smulkių sąnarių kartotinė skysčio aspiracija). Išvados: Septinio artrito diagnostika remiasi klinikiniais simptomais, sąnario punktato bei mikrobiologiniu ištyrimu. Savalaikė ir tiksli diagnostika lemia efektyvų gydymą, susidedantį iš antibiotikoterapijos ir chirurginės intervencijos.

Background: Soft tissue sarcomas constitute 1% of adult malignant tumors. One of treatment possibilities is isolated limb perfusion (ILP). This procedure involves surgical isolation of vascular inflow and outflow of an extremity to separate circulation of affected limb from remained body. Thus, high concentrations of drugs can be circulated locally without exposing the rest of the body to the same level of toxicity. Case report: In September 2019, a 52 year-old man had complained about left proximal calf pain which had been lasting for two years (intensively for 1 week). Anamnesis indicated non-Hodgkin lymphoma (21 years ago). Computer tomography and magnetic resonance imaging (MRI) had resulted left calf local malignant tumor. Performed biopsy had showed high malignancy tumor - most likely to undifferentiated pleomorphic sarcoma. Neoadjuvant chemotherapy had not been possible due to previous lymphoma chemotherapy treatment. Radiation therapy applied 50Gy/25 fractions. MRI – negative dynamic. In December 2019 ILP had been performed. 12Fr cannula had been inserted in V. femoralis, 14Fr in A. femoralis. Local chemotherapy with melphalan had been applied for 1 hour, tumor temperature had reached 40 degrees Celsius. After few days patient was discharged for ambulatory care. 2020-01-29 wide tumor resection (resected tumor size - 16,5x9,5x7,5cm) and knee arthroplasty with oncology knee prosthesis were performed. Tumor histopathology report - undifferentiated pleomorphic sarcoma, ypT4, status post treatment: necrosis 95%. For further treatment – rehabilitation. Presently there are no recidives or metastasis. Patient is able to walk without crutches and remains under control of the orthopedic surgeon and oncologist. Conclusions: ILP is successful for treatment of locally advanced limb soft-tissue sarcomas. By excluding the liver and kidney from the perfusion circuit, drug metabolism is minimized, thus leading to su[...].

Fragility fractures are common among the elderly. Zoledronic acid (ZA) is a potent bisphosphonate used clinically with documented positive preventive effect on fragility fractures. Systemic use of ZA has shown positive results, furthermore, studies indicated local usage of low-dose ZA, leads to improved bone formation. We aimed to evaluate the long-term effects of local ZA and rhBMP-2 delivery on bone remodeling in the femoral neck canal of osteoporotic rats. In ovariectomized rats femoral neck canals holes were drilled and defects were treated as follows: G1) empty (n=8), G2) Calcium sulphate(CaS)/hydroxyapatite(HA) biomaterial (n=8), G3) CaS/HA biomaterial+systemic ZA (n=11), G4) CaS/HA+Local ZA(10 μg) (n=11), G5) CaS/HA+Local ZA(10 μg)+rhBMP-2(5 μg) (n=9). To establish that the CaS/HA biomaterial is an optimal carrier for local ZA delivery, we used 14C-ZA to study the bioavailability of ZA during the entire course of bone regeneration and compare it to the ZA available in the femoral neck canal when ZA was delivered systemically (s.c injection). Animals were sacrificed after 24-weeks and both legs were subjected to micro-CT imaging, then the specimens that received 14C-ZA were subjected to scintillation counting while the rest of the specimens were tested mechanically to evaluate the peak force to fracture of the femoral neck. Significantly higher bone volume/tissue volume was observed in G4-G5 compared to G1-G3, indicating that local delivery of ZA or ZA+rhBMP-2 is necessary for bone regeneration. Scintillation counting results indicated similar amount of 14C-ZA accumulation in both legs in G3. In the local treatment group (G4), higher amount of 14C-ZA was observed in the defect leg. The results indicate that local delivery of ZA via the CaS/HA biomaterial carrier can aid in regeneration of large volumes bone within the femoral neck. This method could potentially be used in poor quality bone where hardwa[...].

Introduction Septic arthritis is a difficult disease for a patient as it is associated with severe complications, sometimes amputations, chronic morbidity and mortality. Thus, prompt differentiation of a bacterial etiology and timely treatment is crucial. Aim The aim of this study was to identify native septic arthritis etiology, pathogenesis and outcomes. Methods Retrospective review was done to identify all patients treated at the hospital LSMU, Department of Orthopedics and Traumatology from 2018 - 2020 for native septic hip and knee arthritis. We investigated microbiological, laboratory, radiological findings, treatment methods and outcomes. Results were evaluated by using MS excel 2010 and SPSS 22.0. Results The study involved 32 patients: 59% (n=19) males and 41% (n=13) females. Majority were treated for coxitis - 63% (n=20) and 37% (n=12) for gonitis. Mean patient age was 60 (SD 15) years. Mean white blood cell (WBC) count in synovial fluid was 71013/μL (SD 75380) and polymorphonuclear cell count was 76% (SD 32). Mean preoperative serum C-reactive protein was 170 mg/l (SD 141) and WBC was 10.5 x10ˆ9/l (SD 10). 69% (n=22) cases were caused by haematogenous pathogen spread, 25% (n=8) – per continuitatem and 6% (n=2) by direct inoculation. 59% (n=19) patients had stage IV according to Gächter. Average duration from manifestation of clinical signs to surgical treatment was 50 days (SD 93). 39% (n=12) patients received antibiotic therapy before hospitalization. There have been done 3 arthroscopies, 28 two-stage techniques (18 with cemented spacer, 10 without) and 1 exarticulation. Microbial growth from synovial fluid or synovial membrane tissue, taken during surgery, was negative 28% (n=9) of all cases, but 4 of them received antibiotic therapy before hospitalization. There were 9% (n=2) polymicrobial infections and the rest were monomicrobial. Most common pathogen was Staph. Aureus (61%, n=14) and othe[...].