Valiukevičienė, Skaidra
Item type:Publication, [Relationship between the Iris Phenotypic Traits, Lens Opacification, Sun Exposure Habits and the Risk of Cutaneous Melanoma]doctoral thesis[2025][R1][M001][104]; ; ; ; ; ; ; ; Szepietowski, JacekOdos melanoma – tai piktybinis melanocitų kilmės navikas, sukeliantis didžiausią mirtingumą tarp odos vėžių. Per pastaruosius dešimtmečius jos sergamumas nuolat didėja, ypač tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Lietuvoje odos melanomos ligotumas 2014 m. siekė 77 atvejus 100 000 gyventojų, o 2023 m. išaugo iki 121 atvejo. Vienas svarbiausių šios ligos rizikos veiksnių – ultravioletinė spinduliuotė, susijusi ir su kitomis ligomis, pavyzdžiui, katarakta. Tyrime siekta nustatyti, ar tam tikri fenotipiniai požymiai – rainelės raštas, strazdanos, lęšiuko drumstėjimas – bei buvimo saulėje įpročiai gali būti susiję su padidėjusia odos melanomos rizika. Atliktas atvejo ir kontrolės tyrimas, vertintas šių veiksnių paplitimas ir tarpusavio sąsajos, o gauti duomenys leido kurti prognostinį rizikos modelį. Šis tyrimas pirmasis tokio tipo Baltijos šalyse, kurio metu apjungti dermatologiniai ir oftalmologiniai duomenis, siekiant geresnės šios ligos ankstyvosios diagnostikos ir profilaktikos.
88 Item type:ETD, [COL1A1 geno vaidmuo odos senėjimui ir jo reikšmė dermatologijai]master thesis[2025][M001]Bar, OfekAuthor: Ofek Bar
Thesis Title: The Role of the COL1A1 Gene in Skin Aging and Its Significance for Dermatology
Aim: To comprehensively investigate the role of the COL1A1 gene in skin aging and its implications for dermatology.
Objectives:
-
Evaluate the significance of COL1A1 in skin aging by synthesizing data from diverse studies, including its impact on collagen production and maintenance.
-
Assess potential therapeutic interventions highlighted in the literature to mitigate the effects of skin aging associated with COL1A1.
-
Synthesize the collective findings to provide a comprehensive overview of the current understanding of COL1A1 in skin aging, offering insights into future research directions.
Methodology: A systematic review was conducted using PubMed, ScienceDirect, and Google Scholar as the primary databases. Keywords included "COL1A1 gene and skin aging", "COL1A1 and anti aging", "collagen type I therapeutic". Studies published between 2015 and 2024, written in English, and addressing the role of COL1A1 in skin aging were included. A total of 11 studies were selected, following PRISMA guidelines.
Results: The findings underscore the critical role of COL1A1 in skin aging, with its expression declining over time, leading to reduced collagen synthesis, dermal thinning, and decreased elasticity. Therapeutic strategies, including retinol, collagen peptides, and hyaluronic acid, have shown potential to enhance COL1A1 expression, strengthen ECM integrity, and reduce aging signs. Additionally, factors like Aquaporin-8 (AQP8) influence oxidative stress and COL1A1 regulation, highlighting new therapeutic possibilities.
Conclusions: The COL1A1 gene is pivotal in skin aging, with its downregulation contributing to hallmark signs such as wrinkles and loss of elasticity. Targeted interventions can restore collagen synthesis and improve skin health. Further research should prioritize longitudinal studies, genetic profiling, and innovative therapies to deepen understanding and enhance treatment efficacy.
Practical Recommendations: Considering the integration of therapies such as retinol, collagen peptides, and Hyaluronic acid in personalized plans. Preventive measures like UV protection should be promoted. Collaboration among academia, industry can drive accessible anti-aging treatments.
28 -
Item type:ETD, [Associations Between Chronic Inflammatory Skin Diseases and Addictive Disorders]master thesis[2025][M001]Bakšienė, LivijaLėtinių uždegiminių odos ligų ir priklausomybės ligų sąsajos. Tyrimo tikslas: Įvertinti priklausomybių nuo narkotikų, maisto, interneto, azartinių lošimų, rūkymo, alkoholio paplitimą, atsižvelgiant į sociodemografinius, antropometrinius rodiklius ir ligos eigą tarp pacientų, sergančių lėtinėmis uždegiminėmis odos ligomis (psoriaze, AD ir SH). Tyrimo uždaviniai:
- Nustatyti priklausomybių ligų paplitimą, atsižvelgiant į tiriamųjų amžių, lytį, gyvenamą vietą, darbo, šeimyninę padėtį ir KMI. 2. Įvertinti priklausomybių paplitimą tarp skirtingų lėtinių uždegiminių odos ligų. 3. Nustatyti priklausomybių sąsajas su tiriamųjų gyvenimo kokybe ir ligos sunkumu. Tyrimo metodika: Atliktas skerspjūvio tyrimas, kuris yra daugiacentrinio tarptautinio biomedicininio tyrimo „Lėtinių odos ligų ir priklausomybės ligų sąsajos (Skin Addict)“ dalis. Atlikta 100 tiriamųjų anoniminė apklausa, kurią sudarė klausimai apie sociodemografinius, antropometrinius rodiklius, ligos eigą, DGKI, rūkymą, azartinius lošimus, priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, maisto bei interneto. Duomenų analizei taikyta aprašomoji statistika, neparametriniai testai, koreliacinė analizė. Rezultatai ir požymių sąsajos laikomos statistiškai reikšmingomis, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai: Priklausomybė nuo interneto labiausiai paplitusi tarp jaunesnių negu 40 metų amžiaus (66,7 proc.) (p<0,001) bei vienišų tiriamųjų (56,4 proc.) (p=0,03). Priklausomybė nuo rūkymo labiausiai paplitusi vyrų grupėje (76,9 proc.) (p=0,001). Piktnaudžiavimas narkotikais dažniausias tarp AD tiriamųjų (14,7 proc.) (p=0,018), o priklausomybė nuo interneto didžiausia SH grupėje (60,7 proc.) (p=0,016). Vidutinio sunkumo DGKI (9 balai) nustatytas psoriazės grupėje. Silpni, bet statistiškai reikšmingi ryšiai nustatyti tarp priklausomybės nuo alkoholio ir DGKI (r=0,200, p=0,046), priklausomybės nuo maisto ir DGKI (r= 0,377, p< 0,001) bei tarp ligos sunkumo ir priklausomybės nuo maisto (r=-0,212, p=0,034). Išvados: 1. Priklausomybė nuo interneto yra labiausiai paplitusi tarp vienišų, jaunesnių negu 40 metų tiriamųjų, o priklausomybė nuo rūkymo - tarp vyrų. Aukščiausias ir statistiškai reikšmingas KMI nustatytas psoriazės grupėje, tačiau sąsajų su priklausomybėmis nepastebėta. 2. Priklausomybė nuo interneto labiausiai paplitusi SH grupėje, o piktnaudžiavimas narkotikais tarp AD sergančių tiriamųjų. 3. Priklausomybė nuo alkoholio ir maisto gali turėti įtakos gyvenimo kokybės blogėjimui, ypač psoriaze sergantiems pacientams. Vertinant ligos sunkumą, priklausomybė nuo maisto siejosi su šiek tiek lengvesne ligos eiga. 4. Kitais atvejais priklausomybės paplitimas tarp lėtinių uždegiminių odos ligų statistiškai reikšmingai nesiskyrė pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, darbo padėtį ar KMI.
31 Item type:ETD, [Association of Atopic Dermatitis Severity with Demographic, Constitutional Characteristics, Clinical Features and Blood Vitamin D Concentration]Julius Leonavičius. Atopinio dermatito ligos eigos sąsajos su tiriamųjų demografiniais, konstituciniais požymiais, klinikos ypatumais ir vitamino D koncentracija kraujyje. Tikslas. Ištirti AD ligos eigos sąsajas su tiriamųjų demografiniais, konstituciniais požymiais, klinikos ypatumais ir vitamino D koncentracija kraujyje. Uždaviniai. 1. Nustatyti AD ligos eigos (lengva, vidutinė, sunki) priklausomybę nuo socialinių (lytis, amžius) ir konstitucinių (ūgis, svoris) veiksnių. 2. Įvertinti tiriamųjų gyvenimo kokybės ir odos niežėjimo ypatumus priklausomai nuo ligos eigos. 3. Nustatyti AD ligos eigos ir vitamino D koncentracijos kiekio serume sąsają. Metodika. Baigiamasis magistro mokslinis darbas yra dalis LSMU Ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikoje vykdomo tyrimo „Vitamino D ir jo receptorių genų variantų bei filagrino genų variantų sąsajos su aplinkos veiksniais ir klinikiniais ypatumais tarp pacientų, sergančių atopiniu dermatitu“. Retrospektyviai išanalizuota 91 tiriamųjų fiziniai (ūgis, svoris), socialiniai (lytis, amžius) duomenys, ligos sunkumas pagal SCORAD (lengvas: < 25; vidutinio sunkumo: 25-50; sunkus: >50), DGKI (nedidelė įtaka gyvenimo kokybei: ≤10; didelė įtaka gyvenimo kokybei: >10) ir VAS skales, vitamino D kiekis serume (stygius: < 10 ng/ml; trūkumas: 10-29 ng/ml; optimali konc.: 30 – 100 ng/ml). Požymių palyginimui tarp tiriamųjų taikyti Mano – Vitnio U ir Kruskalo – Voliso kriterijai. Koreliacijai tarp požymių įvertinti naudotas Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientas. Rezultatai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 29,84 m (SN±10,24). Lengvos eigos AD grupėje amžiaus vidurkis 27,45 m (SN±7,67), vidutinio sunkumo 26,44 m (SN±7,59), sunkios eigos 37,12 m (SN±12,38) (p<0,001). Ištirti 27 (29,67%) vyrai (KMI - 25,01; SN±3,58), iš kurių 8 (29,63%) sirgo lengvos eigos, 11 (40,74%) vidutinio sunkumo ir 8 (29,63%) sunkios eigos AD. Tarp 64 (70,33%) moterų (KMI - 23,81; SN±5,26) AD eigos pasiskirstymas: 23 (35,94%) lengvos eigos, 23 (35,94%) vidutinio sunkumo ir 18 (28,13%) sunkios eigos AD. Vidutinės KMI reikšmės: lengvos eigos 23,67 (SN±4,8), vidutinio sunkumo 24,21 (SN±4,38) ir sunkios eigos 24,79 (SN±5,52) AD grupėse. Nustatyti DGKI vidurkiai lengvos eigos 4,48 (SN±4,1), vidutinio sunkumo 9,91 (SN±6,44), sunkios eigos 16,12 (SN±6,51) tiriamųjų grupėms (p<0,001). Didelė įtaka gyvenimo kokybei (DGKI>10) nustatyta 32 (35,16%) tiriamiesiems, iš kurių 2 (6,25%) sirgo lengvos eigos, 10 (31,25%) vidutinio sunkumo, 20 (62,5%) sunkios eigos AD (p<0,001). Vidutinė VAS niežėjimo reikšmė lengvos eigos 3,39 (SN±2,7), vidutinio sunkumo 5,29 (SN±2,18), sunkios eigos 6,96 (SN±2,2) AD grupėse (p<0,05). VAS miego vidutinė reikšmė lengvos eigos 1,73 (SN±2,26), vidutinio sunkumo 3,91 (SN±3,03) ir sunkios eigos 7,46 (SN±2,5) AD tiriamųjų grupėse (p<0,05). Tiriamųjų vidutinė vit. D konc. - 31,63 ng/ml (SN±17,5), o lengvos eigos, vidutinio sunkumo ir sunkaus AD grupių atitinkamai: 31,96 ng/ml (SN±17,84), 30,76 ng/ml (SN±13,61), 32,38 (SN±21,77). Vidutinė SCORAD reikšmė esant vit. D stygiui - 45,94 (SN±28,54), trūkumui - 36,3 (SN±16,64), normaliai konc. - 33,72 (SN±16,71). SCORAD reikšmės koreliacija su vitamino D koncentracija kraujo serume labai silpna (rs=-0,051, p>0,05). Išvados. 1. Nustatyta, kad tiriamųjų AD ligos eiga nepriklauso nuo lyties ir KMI, tačiau priklauso nuo amžiaus. 2. Įvertinta, kad tiriamųjų gyvenimo kokybės ir odos niežėjimo ypatumai priklauso nuo ligos eigos. 3. Daugiau nei pusei (56,04%) pacientų išmatuota nepakankama vitamino D koncentracija kraujo serume, tačiau reikšminga sąsaja tarp AD ligos eigos ir vitamino D koncentracijos serume nenustatyta.
71 Item type:ETD, [Distribution of Pigmented Naevi, Freckles, and Sun‑exposure Habits among Patients with Cutaneous Melanoma]Augustė Dubinskaitė. Pigmentinių apgamų, strazdanų paplitimo ir buvimo saulėje įpročiai tarp sergančiųjų odos melanoma. Tyrimo tikslas: Įvertinti pigmentinių apgamų (PA), strazdanų paplitimą ir buvimo saulėje įpročius tarp odos melanoma (OM) sergančiųjų pacientų. Uždaviniai: 1. Nustatyti PA ir strazdanų paplitimą priklausomai nuo tiriamųjų sociodemografinių veiksnių. 2. Įvertinti veiksnius, susijusius su stiprių odos nudegimų saulėje (≥5 kartų) rizika tarp tiriamųjų. 3. Palyginti, kaip pakito buvimo saulėje įpročiai pacientams prieš ir po OM diagnozės nustatymo. Metodai: Retrospektyvinio tyrimo imtį sudarė 180 OM sergančiųjų pacientų, atrinktų iš LSMUL Kauno klinikų duomenų bazės, sukurtos vykdant 2016–2022 m. mokslinį projektą „Junginės, uvealinio trakto, odos pigmentinių darinių paplitimo sąsajos su genetiniais žymenimis ir aplinkos veiksniais“. Šis baigiamasis magistro darbas atliktas LSMU KK Odos ir venerinių ligų klinikoje. Jam vykdyti gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. 2024-BEC2-046, išduotas 2024-01-18. Šiame darbe analizuoti retrospektyviai surinkti klinikinės apžiūros ir apklausos duomenys: pacientų odos, akių, natūralių plaukų spalva, odos fototipas pagal Fitzpatriką (I–IV), strazdanų skaičius keturiose kategorijose – nėra (0), mažiau nei 10, 10–30 ir daugiau nei 30 strazdanų – veide, pečių srityje ir plaštakų nugariniame paviršiuje. Visų ir ≥2 mm PA skaičius nustatytas visame kūne, išskyrus išorinių lytinių organų sritį ir krūtis (moterims). Tiriamieji atsakė į anketos klausimus apie jų buvimą prie jūros, lankymąsi soliariume, kremo nuo saulės, apsauginių marškinėlių, skrybėlės ir skėčio naudojimą prieš ir po OM diagnozės nustatymo. Apie stiprių odos nudegimų saulėje (SONS) skaičių respondentų teirautasi per paskutiniuosius metus, taip pat prieš OM diagnozės nustatymą. Kategorinių kintamųjų priklausomybė įvertinta χ² testu. Normalumo tikrinimui taikytas Kolmogorovo–Smirnovo testas, nenormaliai pasiskirsčiusiems duomenims taikyti Mann‑Whitney U (2 grupės) ir Kruskal‑Wallis (> 2 grupių) testai. Kiekybinių kintamųjų tarpusavio ryšiams – Spearmano rangų koreliacija. Buvimo saulėje įpročių pokyčiams vertinti naudotas McNemaro testas. Sudarytas daugiaveiksmis logistinės regresijos modelis SONS (<5 ir ≥5 kartų) rizikos vertinimui, apskaičiuoti šansų santykiai (OR) ir jų 95 % PI. Statistinio reikšmingumo lygmuo: p < 0,05. Tyrimo rezultatai: Ištirti 65 vyrai (36,1 %) ir 115 moterų (63,9 %), tiriamųjų amžius 31–85 m., mediana 62 metai. Visų PA mediana vyrams yra 84, moterims 68 (p = 0,167); PA ≥2 mm mediana vyrams yra 25, moterims 23 (p = 0,315). Visų PA mediana tarp tiriamųjų < 50 m., 50–60 m., > 60 m. atitinkamai buvo lygi 93,5, 69 ir 68 (p = 0,018); PA ≥2 mm mediana tarp tiriamųjų < 50 m., 50–60 m., > 60 m. atitinkamai buvo lygi 31, 27 ir 22 (p=0,330). Amžius silpnai neigiamai susijęs su visų PA skaičiumi (r = –0,271) ir ≥ 2 mm PA (r = –0,184). Visų PA mediana tarp tiriamųjų Fitzpatriko I, II, III ir IV tipo atitinkamai lygi 70, 66, 77,5 ir 71,5 (p=0,921); PA ≥2 mm mediana tarp tiriamųjų Fitzpatriko I, II, III ir IV tipo atitinkamai lygi 31, 21, 27 ir 24 (p=0,506). Strazdanų paplitimas pečiuose, 0, <10, 10-30, >30 kategorijose tarp vyrų atitinkamai lygus 6,2 %, 13,8 %, 21,5 %, 58,5 %, o moterų atitinkamai lygus 17,4 %, 26,1 %, 21,7 %, 34, 8 % (p=0,007). Strazdanų paplitimas plaštakų nugariniame paviršiuje 0, <10, 10-30, >30 kategorijose tarp tiriamųjų < 50 m. buvo atitinkamai lygus 48,6 %, 35,1 %, 5,4 %, 10,8 %; 50–60 m. atitinkamai lygus 14,8 %, 29,6 %, 33,3 %, 22,2 %; > 60 m. atitinkamai lygus 13,6 %, 27,3 %, 23,9 %, 35,2 %. SONS (≥5 kartų) 6,19 kartų buvo dažesni lankantis prie jūros (p = 0,001) ir 6,57 kartų – soliariume (p < 0,001). Apsauginių marškinėlių dėvėjimas sumažino SONS riziką 79,3 % (p = 0,002), o Fitzpatriko III ir IV fototipai ją sumažino atitinkamai 97,9 % ir 96,5 % (p < 0,001). Po OM diagnozės lankymasis soliariume sumažėjo 26,1 % (p < 0,001), kremo nuo saulės naudojimas padidėjo 38,3 % (p < 0,001), SONS sumažėjo 71,7 % (p < 0,001), apsauginiai marškinėliai pradėti dėvėti 21,7 % dažniau (p = 0,013), skrybėlės – 20,6 % dažniau (p = 0,034), skėčiai – 9,4 % dažniau (p = 0,003). Išvados: 1. PA skaičius priklausė nuo amžiaus. Daugiausia PA nustatyta tarp jauniausių (<50 m.) tiriamųjų. Lytis ir odos tipas PA paplitimui nebuvo reikšmingi. 2. Pečių srityje daugiau nei 30 strazdanų dažniau nustatyta vyrams, visiškas strazdanų nebuvimas – moterims. Plaštakų nugariniame paviršiuje tiriamieji <50 m. dažniau visiškai neturėjo strazdanų ir jiems rečiau buvo nustatytas vidutinis (10–30) ar didelis (>30) skaičius, o >60 m. asmenys dažniau turėjo daugiau nei 30 strazdanų ir rečiau priklausė grupėms be strazdanų arba turinčių mažiau nei 10. 3. SONS (≥5) buvo dažnesni lankantis prie jūros ar soliariume, bet retesni dėvint apsauginius marškinėlius ar turint III–IV fototipą. 4. Tiriamųjų buvimo saulėje įpročiai po OM diagnozės tapo saugesni: jie nebesilankė soliariumuose, rečiau patyrė SONS, dažniau naudojo kremus nuo saulės, apsauginius marškinėlius, skrybėles ir skėčius nei iki ligos diagnozės.
35 Item type:ETD, [Paprastosios pūslinės in vitro, ex vivo ir in vivo modeliai]master thesis[2025][M001]Phima, LiavSUMMARY Pemphigus vulgaris (PV) is a severe autoimmune blistering as a result of autoantibodies that target desmoglein-3 (Dsg3) and desmoglein-1 (Dsg1), very important adhesion molecules in epithelial tissues. This process results in acantholysis that leads to painful erosions and blisters that are presented most in the oral mucosa and skin. To better understand the pathophysiology of PV, researchers have developed multiple experimental models, which serve as tools for studying disease mechanisms and thinking about potential therapies. This thesis provides a complete analysis of in vitro, ex vivo, and in vivo PV models, examining their advantages, limitations, and relevance in preclinical research. Aim To analyze and compare in vitro, ex vivo, and in vivo models of pemphigus vulgaris. Objectives
- To evaluate in vitro and ex vivo experimental models of PV.
- To assess in vivo models used in PV research.
- To compare the strengths, limitations, and translational potential of in vitro, ex vivo, and in vivo models. Methodology This thesis is based on a systematic review of experimental PV models, taking data from peer-reviewed journal articles, clinical studies, and laboratory research. The methodology includes: • Data Collection: Relevant articles were retrieved from PubMed, Scopus, and Web of Science using targeted keywords. • Selection Criteria: Studies were included based on their relevance to experimental PV models, while clinical trials focusing solely on patient treatment were excluded. • Comparative Analysis: The selected models were analyzed based on their effectiveness in replicating PV pathogenesis, experimental advantages, limitations, and clinical translation potential. Conclusion This thesis highlights the role of experimental models in advancing PV research. While in vitro models provide mechanistic insights, they lack immune system interactions. Ex vivo models offer better physiological relevance but are limited by tissue viability. In vivo models effectively replicate systemic disease features, yet species-specific differences remain a challenge. Future research should integrate emerging technologies such as CRISPR-based genetic models and humanized immune system models to improve translational accuracy and therapeutic development. By systematically analyzing these experimental directions, this thesis adds more information related to the optimization of preclinical research strategies and, at last, guides the development of more effective and targeted treatments for PV
15 Item type:ETD, [Dirbtinio intelekto taikymas paprastosios acne sunkumo vertinimui]master thesis[2025][M001]Smulkstys, TadasAcne vulgaris (AV) is a multifactorial, chronic disorder affecting the pilosebaceous unit of the skin, with a global prevalence of approximately 10%. It is phenotypically polymorphic, with acute and chronic symptoms that fluctuate over the course of the disease, which makes its severity grading inherently challenging. Notably, no gold standard severity grading scale exists, with methods ranging from lesion counting to global assessment and multi-modal imaging. Additionally, many existing scales demonstrate poor reliability. As such, artificial intelligence (AI) may have a significant role in optimising existing grading methods, as well as offering novel methods of AV grading. This review seeks to investigate what grading scales may be applied by AI, how development characteristics vary between AIs, and how well AI performs in AV grading, especially when compared to human assessors.
36 Item type:ETD, [Prevalence of Contact Allergies among Patients with Chronic Dermatitis in the Period of 2023–2024]Ieva Birbalaitė. Kontaktinės alergijos dažnumas tarp lėtiniu dermatitu sergančių pacientų 2023 2024 m. laikotarpiu Tyrimo tikslas. Įvertinti kontaktinės alergijos (KA) dažnumą, tarp lėtiniu dermatitu sergančių pacientų, per tiriamąjį laikotarpį 2023 – 2024 m.
Uždaviniai. 1. Įvertinti KA dažnumą priklausomai nuo tiriamųjų amžiaus ir lyties. 2. Nustatyti rankų KA dažnumą tarp tiriamųjų, priklausomai nuo jų demografinių rodiklių (amžius, lytis). 3. Nustatyti kontaktinių alergenų dažnumą priklausomai nuo anatominės lokalizacijos. 4. Įvertinti rankų kontaktinės alergijos dažnumą lyginant su kitomis anatominėmis lokalizacijomis.
Metodai. Retrospektyvinis tyrimas, kuriame įvertinti 2023 m. ir 2024 m. atliktų alergenų lopo testų (n = 783) rezultatai pacientams, sergantiems lėtiniu dermatitu. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 30.0 statistikos programa.
Rezultatai. 2023 m. KA nustatyta 38,9 % moterų (95 % PI 33,85–44,25) ir 25,2 % vyrų (95 % PI 18,1733,87), o 2024 m. – 36,9 % moterų (95 % PI 31,09–43,18) ir 20,5 % vyrų (95 % PI 12,87–30,40). 2023 m. KA rankų srityje nustatyta 1,5 % (95 % PI 0,75– 3,14), plaštakų – 11,4 % (95 % PI 8,82– 14,68), galvos srities – 13,4 % (95 % PI 10,58– 16,85), liemens – 4,4 % (95 % PI 2,86– 6,69) tiriamųjų. 2023 m. dažniausiai plaštakų KA pasireiškė 30 – 39 m. (32,7% (95 % PI 21,52 – 46,24)) amžiaus grupėje. 2023 m. plaštakų KA nustatyta 12,9 % moterų (95 % PI 9,70 – 16,89), 7,8 % vyrų (95 % PI 4,17 14,21). 2023 m. nikelio sulfatas yra dažniausias kontaktinis alergenas galvos srityje – 16,6 % (95 % PI 11,72– 22,90), liemens – 6,5 % (95 % PI 2,81– 14,32), rankų – 19,0 % (95 % PI 7,67–40,00), plaštakų – 10,9 % (95 % PI 6,70 – 17,16) ir kojų srityje – 17,1 % (95 % PI 8,10 – 32,68). 2024 m. rankų KA nustatyta– 3,7 % (95 % PI 2,11 – 6,29), plaštakų – 8,2 % (95 % PI 5,72 – 11,71), galvos srities – 8,8% (95 % PI 6,23– 12,41), liemens – 6,1 % (95 % PI 3,98– 9,23) tiriamųjų. 2024 m. KA plaštakų srityje dažniausiai pasireiškė 18 – 29 m. ir 50 – 59 m. (25,0 % (95 % PI 8,89 – 53,23)) amžiaus grupėse. 2024 m. plaštakų KA nustatyta 8,7 % moterų (95 % PI 5,77 – 12,95) ir 6,4 % vyrų (95 % PI 2,77 – 14,14). 2024 m. nikelio sulfatas yra dažniausias kontaktinis alergenas galvos srityje – 12,3 % (95 % PI 7,31 19,86), liemens – 10,2 %(95 % PI 4,44–21,76), rankų – 13% (95 % PI 4,54 – 32,13), plaštakų – 11,1 % (95 % PI 5,96 – 19,79) ir kojų srityje– 10 % (95 % PI 3,46 – 25,62).
Išvados. 1. 2023 m. kontaktinė alergija nustatyta 38,9 % moterų ir 25,2 % vyrų, o 2024 m. – 36,9 % moterų ir 20,5 % vyrų. 2. 2023 m. dažniausiai plaštakų KA pasireiškė 30 – 39 m. amžiaus grupėje, o 2024 m. 18 – 29 m. ir 50 – 59 m. amžiaus grupėse. 2023 m. plaštakų KA nustatyta 12,9 % moterų ir 7,8 % vyrų, o 2024 m. – 8,7 % moterų ir 6,4 % vyrų. 3. 2023 m. ir 2024 m. nikelio sulfatas yra dažniausias kontaktinis alergenas visose lokalizacijose. 4. 2023 m. ir 2024 m. dažniausiai KA nustatyta galvos srityje (2023 m. – 13,4 %, 2024 m. – 8,8% tiriamųjų).
29 Item type:ETD, [Clinical Characteristics of Patients with Hidradenitis Suppurativa and Applied Treatment Methods, 2015–2023]Ugnė Janonytė. Baigiamasis magistro darbas „Supūliavusio hidradenito pacientų klinikiniai ypatumai ir taikyto gydymo metodai 2015–2023 m.” Tyrimo tikslas. Išanalizuoti supūliavusio hidradenito (HS) pacientų klinikinius ypatumus ir taikytus gydymo metodus LSMUL KK Retų odos ligų centre 2015–2023 m. Uždaviniai. 1. Nustatyti HS sergančiųjų skaičiaus pokytį per tiriamąjį laikotarpį. 2. Išanalizuoti pavėluotos diagnostikos, sociodemografinių rodiklių (amžius, lytis, gyvenamoji vieta), šeiminės anamnezės reikšmę vidutinės ir sunkios stadijos HS prognozei. 3. Įvertinti ryšį tarp tiriamųjų gyvenimo kokybės (DGKI, VAS skalės) ir ligos sunkumo (Hurley, IHS4, HS-PGA skalės). 4. Nustatyti tiriamųjų medikamentinio ir chirurginio gydymo ypatumus priklausomai nuo ligos sunkumo. Tyrimo metodika. Retrospektyvinis tyrimas, vykdytas 2024 m. sausio – 2025 m. birželio mėnesiais LSMUL KK Retų odos ligų centre, įtraukė 129 HS pacientus, kurių duomenys apie demografines ir klinikines savybes buvo analizuojami naudojant „IBM SPSS Statistics 29.0.2.0“ programą. Nepriklausomų imčių analizėje taikytas Mano-Vitnio kriterijus, kokybiniams kintamiesiems – chi kvadrato arba Fišerio kriterijai, o ryšiams tarp kintamųjų nustatyti – Spirmeno arba Pirsono koreliacijos. Sudarytas daugiaveiksnės logistinės regresijos modelis, kurio priklausomas kintamasis – vidutinė ir sunki HS ligos forma (Hurley II–III stadijos). Statistinio reikšmingumo lygmuo: p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 129 tiriamieji, iš jų 71 vyras ir 58 moterys. Pusė (45 %; n = 58) tiriamųjų buvo iš Kauno miesto, 8,5 % (n = 11) iš Kauno rajono ir 46,5 % (n = 60) iš kitų vietovių. Tiriamųjų amžius diagnozės metu svyravo nuo 18 iki 76 m. (mediana – 31), pirmųjų ligos simptomų nuo 12 iki 73 m. (mediana – 25). Tik 9,3 % (n = 12) turėjo šeiminę HS istoriją. 67 (51,9 %) tiriamiesiems diagnozė nustatyta pavėluotai (praėjus > 2 m. nuo ligos pradinių simptomų). Pavėluota ligos diagnostika dažniau (p < 0,001) nustatyta jaunesniems pacientams (mediana – 20 m.) nei vyresniems (mediana – 29 m.) ir tiriamiesiems iš Kauno miesto bei rajono nei kitų gyvenviečių (p = 0,025). Per tiriamąjį laikotarpį naujai diagnozuotų HS atvejų skaičius augo (r = 0,720; p = 0,029). 2019 m. fiksuotas 20,9 % (n = 27) naujų atvejų prieaugis, o 2022–2023 m. – 13,2 % (n = 17). Pagal Hurley skalę pusė pacientų turėjo II stadiją – 48,1 % (n = 62), I – 34,1 % (n = 44), III – 3,1 % (n = 4). Veiksniai, didinantys vidutinės ir sunkios HS formos tikimybę: gyvenamoji vieta už Kauno miesto ir rajono ribų (GS = 3,84, 95 % PI: 1,37–8,79; p = 0,009) ir pavėluota diagnostika (GS = 2,18, 95 % PI: 0,90–5,27; p = 0,044). Ligos sunkumas buvo susijęs su VAS (r = 0,430; p = 0,04) ir DGKI (r = 0,411; p = 0,005) balais – didėjant IHS4 stadijai, didėjo ir VAS bei DGKI rodikliai. Nustatyta, kad DGKI priklausė nuo ligos sunkumo pagal Hurley (r = 0,336; p = 0,016) ir HS-PGA (r = 0,484; p < 0,001) skales. Pusei (45,3 %) Hurley I stadijos pacientų taikytas vietinis gydymas. II–III stadijos pacientams dažniau skirtas sisteminis (48,0 %) ir chirurginis (22,2 %) gydymas. Taikyto gydymo pasirinkimas taip pat priklausė nuo HS-PGA rodiklio (p < 0,005), o IHS4 nebuvo reikšmingas gydymo pasirinkimui Išvados. 1. Tiriamuoju laikotarpiu naujai diagnozuotų HS atvejų skaičius didėjo – 2019 m. fiksuotas 20,9 % prieaugis, o 2022–2023 m. stabilizavosi ties 13,2 %. 2. Veiksniai, didinantys vidutinės ir sunkios eigos ligos tikimybę: gyvenamoji vieta už Kauno miesto ir rajono ribų bei pavėluota ligos diagnostika. 3. Nustatytas ryšys tarp ligos sunkumo ir patiriamo skausmo bei gyvenimo kokybės pokyčio. 4. Pacientams su lengva HS forma dažniau taikytas vietinis gydymas, o vidutinės ir sunkios ligos atveju – sisteminis ir chirurginis gydymas.
26 Item type:ETD, [Review of Systemic Treatment of Pemphigus Vulgaris]Tyrimo tikslas. Įvertinti paprastosios pūslinės sisteminio gydymo efektyvumą, saugumą bei ligos išeitis. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti paprastosios pūslinės sisteminio gydymo efektyvumą, trukmę bei ligos išeitis. 2. Įvertinti paprastosios pūslinės sisteminio gydymo sukeliamas nepageidaujamas reakcijas ir jų dažnį. 3. Remiantis literatūros apžvalga pateikti naujausias paprastosios pūslinės gydymo praktines rekomendacijas. Tyrimo metodika. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga formuojama laikantis PRISMA protokolo. Atlikta klinikinių studijų paieška ir analizė naudojant PubMed duomenų bazę 2019 - 2024 m. Atrinkti ir išanalizuoti 16 klinikinių tyrimų straipsniai. Tyrimo rezultatai. Gydymas sisteminio poveikio rituksimabu derinyje su kortikosteroidais yra efektyvesnis lyginant su kortikosteroidų monoterapija. Veiksmingumas skirtingose studijose svyravo 40 - 90 %. Dažniausia naudojama rituksimabo dozė yra 1000 mg į/v. Svarbu paminėti, jog rituksimabas efektyvus ir veiksmingas gydymo būdas deriniuose, tačiau ligų atkryčių atvejų nesumažina. Nepageidaujami poveikiai: skeleto ir raumenų bei jungiamojo audinio ligos (n=50), infekcijos (n=31), osteoporozė (n=36), su infuzija susijusios komplikacijos (n=27). Kortikosteroidai yra veiksmingas PP ligos gydymo metodas, tačiau norint pasiekti trumpesnį stacionarizavimo laiką, reikalingos didelės vaisto dozės (2 mg/kg/d). Metotreksato ir prednizolono derinys buvo mažiau efektyvus nei vien prednizolonas (50,0 % ir 54,5 %), tačiau veiksmingesnis už vien metotreksatą. Dažniausiai pasikartojantys reiškiniai: raumenų, kaulų ir skeleto sistemos ligos (n=63), endokrininės sistemos sutrikimai (n=25), infekcijos (n=10). Tyrimuose kaip adjuvantinė imunosupresinė terapija buvo naudojamas azatioprinas, mikofenolato mofetilis bei imunoabsorbcija. Imunosupresantai mažino kortikosteroidų dozes, kartu mažindami su jais susijusius nepageidaujamus reiškinius. Tyrimo išvados: 1. PP gydymui skiriant rituksimabo ir prednizolono derinį ligos remisija pasiekiama reikšmingai dažniau nei skiriant prednizolono monoterapiją. Skirtingų tyrimų duomenimis ligos remisija pasiekiama nuo 40 % iki 90 % pacientų. Tuo tarpu, skiriant imunosupresantus, remisija pasiekiama iki 50 %. Atliktuose tyrimuose gydymo trukmė svyruoja nuo 3,2 mėn. iki 16,5 mėn. Pilna ligos remisija pasiekta iki 92,86 %, dalinė remisija – 75,5 % pacientų. 2. Nepageidaujami poveikiai dažnai pasireiškia vartojant dideles gliukokortikoidų dozes bei gydant pacientą ilgą laiką, tačiau rituksimabo ir (arba) adjuvantinių imunosupresantų derinys ženkliai sumažina nepageidaujamų poveikių dažnį. Dažniausi nepageidaujami poveikiai susiję su PP gydymu: infekcijų komplikacijos, osteoporozė, hepatotoksiškumas, hipertenzija bei hiperglikemija. 3. Lengvos eigos PP yra skiriama prednizolono monoterapija arba prednizolono ir rituksimabo derinys, vidutinio sunkumo/sunkiai PP skiriama sisteminė kortikosteroidų monoterapija arba kartu su tradiciniais imunosupresantais ar rituksimabu.
16