Milčiuvienė, Simona

Viena iš priemonių, naudojamų odontologijoje siekiant sumažinti sergamumą dantų ėduonimi, ypač tarp vaikų, yra silantai. Apie 1970 metus sukurti vagelių ir duobelių silantai nuolat tobulinami. Silantų pagrindą sudaro skysta kompozicinė derva – Bis-GMA (bisfenol A-glicidilmetakrilatas), sumaišyta su kitais monomerais. Tai plastiškas skystis, galintis įsiskverbti į gilias vageles ir pripildyti tas sritis, kurių neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu.

The objectives of this study were to evaluate and compare the changes of the dental caries prevalence and severity of 7 to 8 year old schoolchildren in six Lithuanian regions over the past 26 years (1983-2009) and to propose recommendations based on the results of the study. The study is based on the analysis of data, containing 576 cases of children examined in 1983 and comparison with data containing 531 cases added in 2009. The studies were conducted in the same six regions of Lithuania among the children from 7 to 8 years of age. For the study of children the WHO oral assessment methodology was used (WHO Basic methods 1997). Severity of dental caries was described by df-t and DMF-T index. The average of individual df-t and DMF-T indices was calculated for all subjects and sorted by gender. Oral hygiene status was evaluated by applying the simplifi ed Green-Vermilion index-OHI-S (1964) The prevalence of primary dental caries among the children 7 to 8 years of age was 92.4% in 1983 and 88.7% (p=0.43) in 2009. The prevalence of permanent dental caries decreased from 49.6% in 1983 to 29.7% (p<0.001) in 2009. Mean df-t score decreased from 4.9±3.4 in 1983 to 4.1±2.7 in 2009 and DMF-T index decreased from 1.1±1.7 in 1983 to 0.5±1.0 in 2009 (p<0.001). The OHI-S index was not signifi cantly different during 1983-2009. In the period of last 26 years a tendency towards the decrease in the prevalence and severity of dental caries was observed. That could be related to the frequent using of the toothpastes with fl uoride, as well as implementation of the caries prevention program with sealants among the children of that age. The poor oral hygiene and comparatively high caries prevalence in schoolchildren show that it is still necessary to improve preventive measures in Lithuania.

Objective: This study is a part of the cross-national survey on health behaviour in school-aged children (HBSC) – World Health Organization Collaborative Study. The aim was to compare the HBSC data on frequency of toothbrushing, consumption of sweets, soft drinks, fruits and vegetables among 11–13-year-old children in different countries and to estimate the relation of these factors with caries experience at the country level. Methods: Oral health behaviour patterns were assessed from the HBSC survey conducted in the 2001-2002 school year in 27 countries in Europe, Israel, Canada, and the USA. Participants: Representative samples of 11- and 13-year-old schoolchildren were drawn from participating countries and aggregated by the direct age standardisation method. DMFT of 12-year-olds was collected from the international data banks and recent publications. Statistical analysis was performed using multiple linear regression. Results: The most significant factor related with the cross-regional variation of DMFT was the proportion of children who reported regular toothbrushing; it explained 26.3% of the DMFT variation. Low rates of regular toothbrushing and high rates of sweets consumption were related with higher DMFT while high rates of drinking of soft drinks were related with lower DMFT. Consumption of fruits and vegetables had no significant impact. Altogether, factors of this model explained 51.2% of the total DMFT variation across countries. Conclusion: The findings of the study demonstrate that different oral health behaviour profiles among young people across European countries, Israel, Canada, and the USA significantly contribute to the variation in caries experience.

Tyrimo tikslas. Ištirti dauginio ankstyvojo vaikų dantų ėduonies (buteliuko ėduonies) paplitimą ir intensyvumą tarp trimečių Lietuvos vaikų. Taip pat tirta rizikos veiksnių reikšmė šios ligos atsiradimui. Tyrimo medžiaga ir metodai. Ištirta 950 vaikų, lankančių darželius dešimtyje Lietuvos miestų. Ėduonis buvo diagnozuojamas pagal PSO kriterijus. Vaikų, sergančių dauginiu ankstyvuoju dantų ėduonimi, ir sveikų vaikų mamos užpildė pateiktus klausimynus. Juose buvo pateikti klausimai apie vaikų mitybą, temperamentą, burnos higieną ir dantų pastos su fluoru vartojimą. Rezultatai. Vaikų pieninių dantų ėduonies paplitimas buvo 50,6 proc., kpi-d vidurkis – 2,1±0,1, kpi-p – 3,4±0,2. Dauginio ankstyvojo ėduonies paplitimas buvo 6,5 proc., kpi-d vidurkis – 7,8±0,1, kpi-p – 18,1±0,6. Nustatyta, kad ankstyvuoju dauginiu ėduonimi statistiškai reikšmingai dažniau sirgo tie vaikai, kurie buvo maitinami krūtimi ilgiau nei vienerius metus, arba gėrė iš buteliuko saldžius gėrimus prieš užmigdami, nakties metu, taip pat dieną. Remiantis apklausos duomenimis, sveikų vaikų motinos, lyginant su sergančiųjų motinomis, daugiau žinojo apie dauginio ankstyvojo ėduonies (buteliuko ėduonies) rizikos veiksnius ir pradėjo valyti vaikų dantis išdygus pirmajam dantukui. Nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tirtųjų grupių, vartojusių ir nevartojusių dantų pastą su fluoru. Išvada. Netaisyklinga vaikų mityba ir dantų nevalymas buvo svarbiausi rizikos veiksniai, sąlygojantys dauginio dantų ėduonies atsiradimą trimečiams vaikams.

Tyrimo tikslas – įvertinti dešimties Lietuvos apskričių centrų 7-12 metų moksleivių nuolatinių krūminių dantų būklę bei jų padengimą silantine medžiaga. Tyrimo metodai. Momentinis tyrimas buvo atliekamas nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. gegužės mėn. Atsitiktinės lizdinės atrankos būdu atrinkti 7-8 metų, 9-10 metų ir 12 metų moksleiviai, besimokantys dešimtyje Lietuvos apskričių centrų bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose. Vaikų burnos būklė registruota anketoje pagal PSO rekomendacijas, atlikta moksleivių anketinė apklausa. Rezultatai. Tyrimo duomenimis, nuolatinių dantų ėduonies paplitimas tarp tirtų septynmečių siekė 20,4 proc., tarp devynmečių – 45,9 proc., o tarp dvylikamečių – net iki 66,9 proc. Tirtų vaikų krūminių dantų ėduonies paplitimas siekė 42,8 proc. Tik 42,9 proc. vaikų krūminiai dantys buvo padengti silantais. Remdamiesi tyrimo duomenimis, galime prognozuoti, kad, nepadengus krūminių dantų silantais, šansų santykis (ŠS) 1,49 karto [1,26-1,76] (ŠS [95 proc. PI]) didesnis, kad krūminiai dantys bus pažeisti ėduonies, palyginus su tais vaikais, kurių krūminiai dantys padengti silantais. Išvados. Moksleivių nuolatinių dantų pažeidimas ėduonimi išlieka didelis, dažniausiai pažeidžiami krūminių dantų kramtomieji paviršiai.

Nekroziniai (neėduoniniai) dantų pažeidimai yra gana reta patologija, todėl nėra taip plačiai išnagrinėta kaip dantų ėduonis. Ypač ši patologija susijusi su vaikų odontologo specialybe, nes dauguma įgimtų pažeidimų atsiranda tik išdygus dantims. Etiopatogenetinis šių pažeidimų pagrindas – dantų vystymosi sutrikimai, kuriuos sukelia išoriniai ir genetiniai veiksniai. Žinios apie nekariozinius dantų pažeidimus taip pat naudingos ir kitų sričių specialistams: vaikų ligų, šeimos gydytojams, genetikams. Jos padeda geriaus prognozuoti ligos riziką, išvengti diagnozavimo klaidų. Gydytojo genetiko konsultacija vaikams, turintiems sunkių įgimtų nekariozinių dantų pažeidimų – būtina garantuoti atitinkamą ir visapusišką odontologijos pagalbą: tinkamai parengti gydymo planą, įvertinti ligos prognozę, riziką kitai kartai (pvz., hipodontija susijusi su 37 genetiniais sindromais, hiperdontija – su 18). Nekarioziniai dantų pažeidimai – tai mažai populiacijoje paplitusi patologija. Vaikui, turinčiam šių sutrikimų, atsiranda daug problemų, susijusių su normaliu veido žandikaulių sistemos funkcionavimu, psichologine harmoningos asmenybės raida. Todėl ši knyga bus naudinga gydytojams odontologams, higienistams, pediatrams, padės tiksliai ir teisingai diagnozuoti nekariozinius dantų pažeidimus ir laiduoti tinkamą odontologijos pagalbą.

Tyrimo tikslas. Įvertinti 7–12 metų Lietuvos moksleivių dantų būklę, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programos įgyvendinimo rezultatus ir lėšų panaudojimo racionalumą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Momentinis tyrimas atliktas nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. gegužės mėnesio. Atsitiktinės lizdinės atrankos būdu atrinkti 7–8 metų, 9–10 metų ir 12 metų moksleiviai, besimokantys bendrojo lavinimo vidurinėse Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių mokyklose. Tyrimo rezultatai buvo registruojami anketoje, parengtoje pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Rezultatai. Mūsų tyrimo duomenimis, 7–8 metų Lietuvos moksleivių grupėje ėduonies paplitimas yra 85,5 proc., 9–10 metų – 88,9 proc., 12 metų – 70,6 proc. Krūminiai dantys su amžiumi vis labiau pažeidžiami ėduonies, todėl 12 metų vaikų dantų pažeidimas yra 57,7 proc. Analizuojant silantu dengtų krūminių dantų, tenkančių vienam moksleiviui, skaičių įvairiuose Lietuvos apskričių centruose, nustatyta, kad 7–8 metų moksleivių šis skaičius yra nuo 0,83 iki 1,45; 9–10 metų vaikų – nuo 0,95 iki 2,54; 12 metų vaikų – nuo 0,26 iki 2,13. Išvados. 7–12 metų Lietuvos moksleivių krūminiai dantys yra labai pažeisti dantų ėduonies. Tik pusė tirtų moksleivių turi bent vieną silantu dengtą dantį. Lėšos, skirtos Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programai, panaudojamos ne visos, todėl būtini sisteminiai organizaciniai pokyčiai programos efektyvumui didinti.

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo dinamiką 1983–2005 m. tarp 12 ir 15 metų moksleivių šešiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Medžiaga ir metodai. 1983–2005 m. ištirta 5910 12–15 metų moksleivių šešiuose Lietuvos regionuose. Tyrimui naudota PSO burnos vertinimo metodika. Įvertintas dantų ėduonies paplitimas, apskaičiavus vaikų, turinčių ėduonies pažeistų dantų bei visų tirtų vaikų santykį, apskaičiuotą procentais. Ėduonies intensyvumui vertinti naudotas KPI-D indeksas. Kiekvienam tiriamajam nustatytas individualus KPI-D bei apskaičiuotas ėduonies intensyvumo indeksas visiems tiriamiesiems ir atskirai kiekvienai amžiaus grupei. Burnos ertmės higiena vertinta apskaičiavus OHI-S indeksą. Fluoro kiekis geriamajame vandenyje buvo padidėjęs Kretingos regione – 1,6–2,2 ppm, kitose vietovėse – 0,22–0,40 ppm. Rezultatai. Dantų ėduonis tarp 12 metų moksleivių 1983 m. buvo 88,4 proc., 2005 m. – 85,5 proc. Tarp 15 metų moksleivių 1983 m. buvo 95,45 proc., 2005 m. – 92,9 proc. Dantų ėduonies intensyvumo vidurkis tarp 12 metų moksleivių sumažėjo nuo 4,52 (1983 m.) iki 3,72 (2005 m.), tarp 15 metų moksleivių – nuo 6,41 (1983 m.) iki 5,58 (2005 m.). Burnos higienos indeksas tarp 12 metų moksleivių 1983 m. buvo 1,69, 2005 m. – 1,34; tarp 15 metų moksleivių 1983 m. – 1,46, 2005 m. – 1,22. Išvados. Laikotarpiais, kai buvo vykdomos profilaktikos programos, pastebėta dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo mažėjimo tendencija, kuri atskirais laikotarpiais buvo statistiškai reikšminga. Nagrinėjant dantų ėduonies priklausomumą nuo burnos higienos būklės, nustatyta, kad tiek 12 metų, tiek 15 metų moksleiviams yra koreliacija tarp OHI-S ir KPI-D. Remiantis šio tyrimo duomenimis, galima teigti, kad tiek 12 metų, tiek 15 metų moksleivių dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo mažėjimo tendencija galėjo būti susijusi su burnos[...].

Tyrimo tikslas. Įvertinti 35-65 metų Kauno gyventojų žinias apie burnos higieną bei burnos higienos ir priedančio audinių būklę. Tyrimo metodika. Tai momentinis tyrimas, kurio metu įvertinta asmenų, apsilankiusių pas burnos higienistą, burnos higiena, priedančio audinių būklė bei žinios apie burnos higieną. Tyrimas vyko trijose privačiose, atsitiktiniu būdu atrinktose Kauno miesto dantų protezavimo klinikose. Tyrimo metu buvo naudojama anoniminė anketa ir atliekamas objektyvus burnos higienos tyrimas. Iš viso apklausti 195 respondentai. Atsako dažnis- 97,5 proc. Duomenų statistinis patikimumas įvertintas taikant chi kvadrato (χ2) testą. Rezultatai. Nustatyta, kad nemaža dalis (41,5 proc.) pacientų nežino, kad dažnai reikia valyti dantis. Didelė dalis pacientų nežino, kokius dantų šepetėlius ir pastas reikėtų naudoti norint išvengti dantų ir dantenų ligų. Net 59,0 proc. jaunesnių nei 45 metų pacientų, jau turi dantų protezus, kurių nemoka prižiūrėti. Puiki burnos higienos būklė nenustatyta nė vienam pacientui. Bloga burnos higienos būklė išlieka didelė (53,3). Priedančio ligomis serga 87,7 proc. pacientų. Šiems pacientams reikalingas periodontologinis gydymas. Įrodyta, kad priedančio audinių patologijai tiesioginę įtaką turi bloga burnos higiena. Išvados. Pacientų žinios apie individualią burnos higieną yra menkos. Profesionalios burnos higienos paslaugų reikalingumas Kauno miesto dantų protezavimo klinikose yra labai didelis.