Juodžbalys, Gintaras

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Apatinio žandikaulio angos (AŽA) morfologija lemia laidinės nejautros ir veido-žandikaulių chirurginių intervencijų saugumą ir komplikacijų riziką. Šiuo darbu siekiama išanalizuoti AŽA morfologinius ypatumus bei individualią topografinę variaciją Lietuvos suaugusių asmenų grupėje, pasitelkiant trimačio kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos (KPKT) tyrimo metodiką.

Medžiaga ir metodai: Tyrimo eigoje, įvertinus 1874 pacientų vaizdus iš LSMUL KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos KPKT duomenų bazės, pagal nustatytus atrankos kriterijus tolimesnei retrospektyvinei analizei išskirta 120 asmenų imtis. Vertinti AŽA morfologiniai bei topografiniai rodikliai, analizuojant jų pasiskirstymą lyties ir pusių atžvilgiu. Gautų duomenų statistinis apdorojimas vykdytas naudojant SPSS programą, statistinio reikšmingumo ribą nustatant ties p < 0,05.

Rezultatai: Nustatyta santykinė pusių simetrija, išskyrus AŽA-B atstumą (p < 0,05). Vidutiniai A, B ir C nuotoliai sudarė atitinkamai 14,84 ± 1,93 mm, 27,65 ± 2,52 mm bei 16,62 ± 2,13 mm. Nustatytas lytinis dimorfizmas: vyrams būdingos reikšmingai didesnės AŽA-B (29,48 ± 2,12 mm) ir AŽA-C (17,73 ± 2,16 mm) vertės nei moterims (p < 0,05). Dažniausiai identifikuota apvali (70,8 %) ir ovali (25,4 %) angos forma. Vidutinis AŽA-CLP kampas siekė 38,21° ± 4,77°, o angos aukštis virš okliuzinės plokštumos – 5,21 ± 1,96 mm.

Išvados: Lietuvos suaugusiųjų populiacijoje apatinio žandikaulio anga dažniausiai yra apvalios formos ir pasižymi stabilia abipuse simetrija. Nustatytas reikšmingas lytinis dimorfizmas – vyrams būdingi didesni vertikalieji atstumai. Nors bendrosios anatominės tendencijos išlieka stabilios, fiksuotas individualus topografinis variabilumas patvirtina būtinybę atsižvelgti į asmeninius paciento anatominius ypatumus planuojant laidinę nejautrą ar chirurgines intervencijas.

Raktiniai žodžiai: apatinio žandikaulio anga, apatinis alveolinis nervas, konusinio pluošto kompiuterinė tomografija, morfologija.

Relevance and aim: The aim of this literature review was to evaluate and compare the clinical outcomes of peri-implant soft tissue augmentation using xenogeneic collagen matrices and autogenous connective tissue grafts in single-tooth implant therapy. The review focused on key clinical parameters, including marginal bone loss (MBL), soft tissue thickness gain, mid-buccal recession, and esthetic outcomes assessed by the Pink Esthetic Score (PES). Material and methods: This review was conducted following PRISMA guidelines. A comprehensive electronic search was performed in MEDLINE (PubMed), Cochrane Library, and ScienceDirect for studies published between November 18, 2015, and November 18, 2025. Eligible studies included randomized controlled trials, prospective clinical trials, and cohort studies evaluating peri-implant soft tissue augmentation using xenogeneic collagen matrices compared with autogenous connective tissue grafts. Study quality and risk of bias were assessed using the Joanna Briggs Institute (JBI) Critical Appraisal Checklist. Results: A total of 839 records were identified, of which six studies met the inclusion criteria. Both treatment modalities demonstrated favourable clinical outcomes. Marginal bone loss was generally limited, with no consistent statistically significant differences between groups, although one study reported greater bone loss in the xenogeneic group. Soft tissue thickness gain showed a trend favouring autogenous grafts. Mid-buccal recession data were limited but suggested slightly greater recession in the xenogeneic group. Esthetic outcomes were comparable between groups. Conclusion: Both treatment modalities are effective; however, autogenous grafts provide more consistent soft tissue thickness gain, while collagen matrices represent a viable alternative with comparable esthetic and bone outcomes.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: momentinės dantų implantacijos rezultatai estetinėje zonoje daugiausia priklauso nuo išrauto danties alveolės kaulo ir minkštųjų audinių būklės. Tačiau, išlieka neaišku, kaip alveolės audinių anatominiai skirtumai veikia gydymo rezultatus. Darbo tikslas: atlikti mokslinės literatūros apžvalgą ir palyginti pavienio implanto belopės momentinės implantacijos rezultatus, priklausomai nuo išrauto danties alveolės kaulo ir minkštųjų audinių parametrų. Medžiaga ir metodai: sisteminė literatūros paieška ir atranka atlikta laikantis PRISMA rekomendacijų nuo 2026 metų sausio 15 iki 2026 metų vasario 26 dienos šiose duomenų bazėse: PubMed (Medline), ScienceDirect, Cochrane Library, Google Scholar, ResearchGate. Atrinkti 7 atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, paskelbti per pastaruosius 5 metus. Tyrimai suskirstyti į pažeistos ir nepažeistos alveolės grupes ir įvertinti bei palyginti anatominiai ir klinikiniai parametrai: peri-implantinio kaulo aukštis, plotis, minkštųjų audinių lygio pokytis, estetinis rezultatas, implantų išgyvenamumas. Atskirose studijose rezultatai stebėti nuo 12 iki 60 mėnesių. Rezultatai: nepažeistos alveolės grupėje, buvo išsaugomi peri-implantinių audinių anatominiai ir klinikiniai parametrai. Tačiau, kai skruostinis peri-implantinis tarpas yra ˃1 mm, jį reikia užpildyti kaulo transplantatu, nes naudojant tik jungiamojo audinio transplantatą, stebima ženkli skruostinio peri-implantinio kaulo vertikali atrofija. Pažeistos alveolės grupėje, norint pasiekti panašų rezultatą, skruostinį peri-implantinį tarpą reikia užpildyti kaulo transplantatu, o kai skruostinė alveolės sienelė yra pažeista, papildomai naudoti kolageninę membraną. Išvados: Pavienio implanto momentinė implantacija estetinėje zonoje yra patikimas gydymo metodas, užtikrinantis gerus funkcinius ir estetinius rezultatus tiek pažeistose, tiek nepažeistose alveolėse. Sėkmingam rezultatui pasiekti būtinas nuoseklus klinikinis įvertinimas ir atitinkamas chirurginių metodų parinkimas. Esant nepalankioms anatominėms sąlygoms, rekomenduojama taikyti papildomas kaulo ir minkštųjų audinių augmentacijos priemones.

Relevance and aim: This literature review evaluates the differences between triangular and circular neck designs and their influences on marginal bone remodelling as well as peri-implant hard and soft tissue health. The primary aim was to compare implant survival and hard-tissue outcomes (PIBL, ISQ, insertion torque). The secondary aim was to compare soft-tissue outcomes (PD, BOP/BI, PI, FMPS). Material and methods: The literature review followed PRISMA and used a PICOS-based focus question. An extensive search was conducted in MEDLINE (PubMed), Embase, Cochrane Library, and Web of Science for studies published between December 1, 2015, and December 1, 2025. Inclusion criteria focused on human adult clinical studies, triangular vs circular neck implants, ≥3 months follow-up, and reporting at least one relevant clinical/radiographic parameter. Study risk of bias was assessed using Joanna Briggs Institute (JBI) checklists. Results: From 2999 identified records, 5 studies were included, comprising a total of 86 patients with follow-up ranging from 3 to 60 months. All studies compared triangular and circular neck implants. Implant survival was 100% in all studies. No significant differences were found in insertion torque, ISQ and soft-tissue parameters. Two studies reported significantly lower (P ≤ 0.05) PIBL with triangular neck implants, while others found no significant differences. Conclusion: The results indicate that triangular and circular implant neck designs demonstrate comparable clinical performance, with no clear differences in implant survival, insertion torque, ISQ, and in soft-tissue outcomes. PIBL may be lower with triangular neck implants in some settings, but findings are inconsistent across studies and limited. Further well-designed, standardized long-term trials are needed. Keywords: alveolar bone loss; dental implants; dental implantation, endosseous; peri-implant endosseous healing.

Relevance and aim: The purpose of this review was to evaluate the effects of local simvastatin on alveolar bone regeneration after tooth extraction, with a minimum follow-up of two months.

Materials and methods: In January 2025, the search for this literature review across PubMed (MEDLINE) databases was performed to identify studies published between January 2015 and January 2025 containing a minimum of 20 sockets per study to evaluate the effect of local statin in promoting bone regeneration after tooth extraction. Quality and risk-of-bias assessment were evaluated by JBI risk of bias tool.

Results: A total of 628 articles were screened, with 6 articles meeting the inclusion criteria and being utilized for this review. A total of 326 sockets with different types were evaluated, the effect of local simvastatin on regenerated bone morphology, with findings demonstrating progressive improvements. Furthermore, pain and swelling assessments revealed a decrease in the test groups compared to the control groups suggesting that local simvastatin may promote bone regeneration while reducing post-treatment discomfort.

Conclusions: Local simvastatin application promotes bone regeneration without increasing pain or swelling, supporting its use as a safe and effective supplement in regenerative bone treatment after tooth extraction.

Keywords: "Bone regeneration", "Extraction socket", "Statin", "Simvastatin".

Relevance and aim: The purpose of this literature review is to examine the impact of obesity and/or hyperlipidemia on peri-implant soft and hard tissue health, focusing on their association with increased probing depth (PD), bleeding on probing (BOP), marginal bone loss (MBL), and elevated inflammatory biomarkers (IL-1β, IL-6, and CRP). Material and methods: A literature review was conducted following PRISMA guidelines. A comprehensive search was performed in MEDLINE (PubMed), Cochrane Library, and ScienceDirect for studies published between December 1, 2014, and December 1, 2024. Eligible studies included prospective and retrospective cohort studies and cross-sectional studies assessing peri-implant parameters in patients with obesity and/or hyperlipidemia. The Joanna Briggs Institute (JBI) Critical Appraisal Checklist was used to evaluate study quality and assess the risk of bias. Results: A total of 156 records were initially identified, with six studies meeting the inclusion criteria. The reviewed studies consistently reported that patients with obesity and/or hyperlipidemia exhibited significantly higher PD, increased BOP, and greater MBL compared to non-obese and/or non-hyperlipidemic individuals. Additionally, inflammatory biomarkers such as IL-1β, IL-6, and CRP were consistently elevated in these patients, indicating a chronic low-grade inflammatory state contributing to peri-implant tissue degradation. Conclusion: The findings suggest that obesity and/or hyperlipidemia, promoting chronic low-grade systemic inflammation of the peri-implant soft and hard tissue which negatively impact the peri-implant soft and hard tissue health. Given these risks, careful preoperative assessment, personalized treatment plan strategies, and rigorous postoperative monitoring are essential for optimizing implant outcomes in patients with these conditions. Future research should focus on well-controlled longitudinal studies to develop evidence-based preventive and therapeutic strategies. Keywords: alveolar bone loss, body mass index, dental implants, hyperlipidemias, obesity.

Relevance and aim: The purpose of this review is to compile enough information on the clinical and histological outcome of a maxillary sinus lifting using sticky bone. These data are to be compared with other types of grafts used in maxillary sinus lifting (such as AFG, allograft, xenograft, Bio-Oss, β-TCP and no graft). The information that were compared comprised ISR, ISQ, perforation rate of Schneiderian membrane and bone gained. Materials and methods: In August 2024, a systematic research was conducted on PubMed (MEDLINE), the Cochrane’s library and ResearchGate to find articles published between May 30, 2015 and December 30, 2024, containing a minimum of five patients per studies. These studies had to compare the use of sticky bone to other options for grafts in maxillary sinus lifting procedures. Outcomes measured were ISR, ISQ, perforation rate of Schneiderian membrane and bone gained. Quality and risk-of-bias were evaluated by using the JBI risk of bias tool. Results: A total of 320 articles were reviewed with 10 of the studies meeting the inclusion criteria. All the 184 patients who underwent a maxillary sinus lifting procedure (78 with sticky bone as a graft, 64 with other options for grafts) were evaluated showing better bone gain when using sticky bone. Due to the heterogeneity of the studies, the meta-analysis was not conducted. Conclusion: When comparing the control group with the sticky bone, the test group showed better bone gain and handling when facing a perforation of the Schneiderian membrane.

Key words: Bone graft, sticky bone, implant, maxillary sinus lifting.

Relevance and Aim: Diabetes mellitus is a serious global health problem that can negatively affect the oral health and hinder the success of dental implants. The aim of the current study was to evaluate implant success, osseointegration, and peri-implant health in diabetics compared to non-diabetic patients and assess the effect of glycaemic control by HbA1c levels.

Material and Methods: A scientific literature review was conducted as per PRISMA guidelines. Studies published from 2015 to 2025 were selected from PubMed, Google Scholar, and ResearchGate. Eleven studies that compared implant success, osseointegration, and peri-implant health among non-diabetic and diabetic patients, with emphasis given in well-controlled and poorly controlled diabetics, were selected.

Results: Success rates ranged between 76.7% and 100% in diabetics. Both non-diabetics and well-controlled diabetics performed similarly, however poorly controlled diabetics had higher rates of failure. High levels of HbA1c were associated with impaired osseointegration, and increased bone loss and peri-implant inflammation. Interestingly, there was evidence in some studies suggesting that glycaemic levels were positively enhanced by implant placement.

Conclusion: Poor glycaemic control increases the risk of implant complications. Despite this, well-controlled diabetes will not negatively impact the implant outcomes. Additionally, there is evidence towards a potential bidirectional relationship between glycaemic control and implant treatment.

Problemos aktualumas ir tyrimo tikslas: Vienmomentė implantacija laipsniškai tampa populiarus gydymo būdas, tačiau šis gydymo būdas, taip pat susijęs su didesne komplikacijų rizika, o tai siejama su netinkama minkštųjų ir kietųjų audinių įvertinimu ir valdymu bei vėlesniu jų persitvarkymu. Gydytojai turi atsižvelgti į įvairius faktorius, turinčius įtakos galutiniam vienmomentės implantacijos rezultatui, todėl šio tyrimo tikslas - įvertinti faktorius, kurie lemia gydytojų burnos chirurgų ir gydytojų periodontologų pasirinkimą atlikti vienmomentę implantaciją. Medžiaga ir metodai: Atlikta anoniminė apklausa, kuri buvo patalpinta www.apklausa.lt svetainėje ir platinama internetinėje „Facebook“ erdvėje, privačioje grupėje „Odontologijos profesionalai“. Apklausa vykdyta nuo 2024-01-06 iki 2024-02-29. Iš viso į tyrimą įtraukta 186 specialistai (gyd. burnos chirurgai ir gyd. periodontologai), kurie atlieka implantacijos procedūras. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 19.0 programų paketą ir „MS Excel 2019“ programą. Rezultatai: Pagrindinė priežastis atsisakyti vienmomentės implantacijos - stebimas periapikalinis židinys didesnis nei 5mm – 91,7% gyd. burnos chirurgų ir 96,9% gyd. periodontologų nurodo šią priežastį. Gerą estetiką ir anatominių darinių išsaugojimą, kaip privalumą nurodo 99,2% gyd. burnos chirurgų ir 92,3% gyd. periodontologų. Estetinėje zonoje pagrindiniu pasirinkimo kriterijumi gyd. periodontologai laiko minkštųjų audinių kiekybinius ir kokybinius rodiklius – 96,9%, o gyd. burnos chirurgai – alveolės kaulinių sienelių morfologiją – 87,6%. Neestetinėje zonoje pagrindiniu parametru nulemiančiu atlikti vienmomentę implantaciją gyd. periodontologai nurodo plačią pertvarą 86,2%, o gyd. burnos chirurgai alveolės kaulinių sienelių morfologiją 84,3%. Tik 43,1% gyd. periodontologų ir 33,9% gyd. burnos chirurgų žino ir naudoja alveolių klasifikacijas. Išvados: Gyd. burnos chirurgai ir gyd. periodontologai renkasi atlikti vienmomentę implantaciją tiek estetinėje, tiek neestetinėje zonoje ir visada vertina kaulo kokybę ir kiekį. Reikšmingai didesniu privalumu gydytojai burnos chirurgai laiko gerą estetiką ir anatominių darinių išsaugojimą, lyginant su gydytojais periodontologais. Alveolių klasifikacijas žino ir naudoja mažiau nei puse gydytojų periodontologų ir trečdalis gydytojų burnos chirurgų. Sudarytos praktinės rekomendacijos specialistams ir mokymo programoms universitetuose.

Relevance and aim: This systematic review aims to offer comprehensive insights into the clinical performance of short versus longer dental implants simultaneously with bone augmentation. It focuses on evaluating survival rates, marginal bone loss and complications to determine the most effective dental implant option. Material and methods: The search for literature was performed across PubMed, ScienceDirect, and Cochrane Library databases, adhering to specific selection criteria and the Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses (PRISMA) guidelines. Only articles published in English between 2014 and 2024 were considered for data collection. Primary outcomes were survival rate, marginal bone loss and complications. Quality and risk-of-bias assessment were evaluated by JBI risk of bias tool. Results: A total of 14678 articles were screened, with 9 meeting the inclusion criteria and being utilized for this systematic review, and meta-analysis. A total of 495 patients with 897 implants (444 short and 453 longer implants) showing a survival rate of 93.91% for the short implants and 91.83% for the longer implants. Meta-analysis revealed significant statistically difference between short implants and longer implants in relation to marginal bone loss (-0.513mm, 95% CI [-0.930] to -0.096; p = 0.02), and in PPD (-0.247, 95% CI [-0.515] to 0.022; p = 0.07) Conclusion: when comparing short to longer dental implants, the short implants demonstrated superior clinical outcomes. Keywords: short dental implants, bone augmentation,