Vaitkienė, Paulina

Magistro baigiamojo darbo autorius: Lukas Pocius Pavadinimas: CREB1 rs2253206 ir MIR146a rs2910164 polimorfizmų bei miR-146a raiškos sąsajos su depresija Tyrimo tikslas: Įvertinti CREB1 rs2253206 ir MIR146a rs2910164 polimorfizmų bei miR-146a-5p raiškos sąsajos su depresijos išsivystymu ir klinikinėmis charakteristikomis. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti CREB1 rs2253206 ir MIR146a rs2910164 vieno nukleotidų polimorfizmų genotipų dažnį bei miR-146a-5p raišką pacientams, kuriems diagnozuotas depresijos sutrikimas (DS) bei kontrolinės grupės asmenims.
2. Ištirti MIR146a rs2910164 polimorfizmo įtaką miR-146a-5p raiškai sergančių DS bei kontrolinės grupės asmenims.
3. Įvertinti CREB1, MIR146a vieno nukleotido polimorfizmų bei miR-146a-5p raiškos įtaką depresijos ligos pradžios amžiui.
4. Įvertinti CREB1, MIR146a vieno nukleotido polimorfizmų bei miR-146a-5p raiškos įtaką depresinių simptomų intensyvumui.
5. Įvertinti CREB1, MIR146a vieno nukleotido polimorfizmų bei miR-146a-5p raiškos įtaką depresinio epizodo trukmei. Metodai: Tyrime dalyvavo 85 pacientai, kuriems diagnozuota depresija bei 50 asmenų, kuriems nebuvo diagnozuota jokia psichologinė liga – kontrolinė grupė. Remiantis demografiniais ir klinikiniais duomenimis, tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į grupes pagal depresijos pradžios amžių, epizodo trukmę ir depresinių simptomų intensyvumą. Iš tiriamųjų asmenų kraujo mėginių, druskų nusodinimo metodu, buvo išskirta DNR. Iš kraujo serume esančių užląstelinių pūslelių buvo išskirta miRNR, iš kurios toliau sintetinama kopijinė DNR. Tiriamosiose DNR molekulėse esančių VNP genotipų dažniui bei miRNR taikinių raiškai įvertinti atliktas tikro laiko PGR. Gavus VNP bei miRNR taikinių duomenis buvo atlikta statistinė duomenų analizė. Tyrimo objektas: Iš kraujo mėginių išskirtos DNR molekulės bei iš kraujo serume esančių užląstelinių pūslelių išskirtos miRNR molekulės. Tyrimo rezultatai ir išvados: Tyrimo metu sėkmingai ištirtas CREB1 rs2253206 ir MIR146a rs2910164 vieno nukleotidų polimorfizmų genotipų dažnis bei miR-146a-5p raiška užląstelinėse pūslelėse. Ištyrus MIR146a VNP genotipų dažnį pastebėta, kad GG genotipų dažnis didesnis sergančiųjų depresijos sutrikimu grupėje. Nerasta jokių sąsajų tarp MIR146a geno polimorfizmo ir miR-146a-5p raiškos pokyčių tiriamojoje imtyje. CREB1, MIR146a VNP bei miR-146a-5p raiška ligos pradžios amžiui įtakos neturėjo. MIR146a VNP GG genotipas siejamas su sunkesniais simptomais, nei CG ar CC genotipai. Stebima statistiškai reikšmingai didesnė miR-146a-5p raiška pacientų užląstelinėse pūslelėse, kuriems pasireiškia vidutinio sunkumo simptomai. CREB1 VNP G alelis yra siejamas su ilgesniais depresijos epizodais, o A alelis – su trumpesniais. MIR146a VNP GG genotipas siejamas su ilgesniais depresijos epizodais. Galiausiai, padidėjusi miR-146a-5p raiška taip pat siejama su ilgesne depresijos epizodo trukme. Praktinės rekomendacijos:
6. Siekiant gauti visapusiškai reikšmingesnius ir tikslesnius rezultatus reikėtų padidinti tyrime dalyvaujančių asmenų imtį – tiek kontrolinės, tiek sergančiųjų DS grupių.
7. Jeigu įmanoma, siekti gauti informacijos apie pacientų vartojamus medikamentus ir diagnozuotą depresijos tipą detalesnei statistinei analizei.
8. Tikslinga ištirti užląstelinėse pūslelėse esančių su depresija susijusių miRNR raišką prieš vartojant medikamentus, po savaitės ir po mėnesio, kad įvertintumėme medikamentų poveikį.

Darbo tikslas: Nustatyti miR-421, RNY4 bei RNY5, esančių kraujo serumo užląstelinėse pūslelėse, molekulių raiškos sąsajas su Parkinsono liga sergančių pacientų klinikiniais rodikliais. Metodai: Tyrime iš viso dalyvavo 107 tiriamieji – 87 asmenys, sergantys Parkinsono liga bei 20 vyresnio amžiaus individų, kuriems nenustatyta neurodegeneracinė liga, ir kurie buvo įtraukti į kontrolinę grupę. Iš kraujo serumo mėginių buvo išskirtos trumposios RNR molekulės, esančios užląstelinėse pūslelėse, atlikta kDNR sintezė, raiška vertinta TL-PGR metodu. Statistinė analizė buvo atliekama su GraphPad „Prism 8“ programa, naudojant porinį ir neporinį Stjudento t testą, Mano-Vitnio testą ANOVA kriterijų ar Pearsono koreliacijos koeficientą. Trumpųjų RNR molekulių raiškos rezultatai buvo lyginami tarp kontrolinės ir Parkinsono liga sergančių pacientų grupės bei pagal kriterijus, tokius kaip: Parkinsono ligos simptomų stiprumą, skirtingus gydymo būdus, ligos trukmę, sergančiųjų PL amžių, lytį bei amžių, kai buvo diagnozuota liga. Tyrimo objektas: Iš kraujo serumo užląstelinių pūslelių išskirtos miR-421, RNY4 bei RNY5 molekulės. Tyrimo rezultatai ir išvados: Nustatyta, jog Parkinsono liga sergančių pacientų kraujo serume ištirtos RNY4 molekulės raiška yra statistiškai reikšmingai sumažėjusi lyginant su kontroline grupe. Reikšmingi RNY4 raiškos skirtumai nustatyti pacientams, kuriems numatyti skirtingi gydymo metodai. Analizuojant tirtų trumpųjų RNR molekulių pokyčius prieš ir po giliosios smegenų stimuliacijos bei gama peilio operacijos, reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta. Statistiškai reikšminga simptomų stiprumo sąsaja nustatyta tik su bradikinezija, kai didesnis simptomų intensyvumas buvo susijęs su padidėjusia RNY4 ir RNY5 molekulių raiška. Tarp lyčių trumpųjų RNR molekulių raiška kraujo serumo užląstelinėse pūslelėse nesiskyrė. Nustatyta, jog amžius neturėjo reikšmingos įtakos tirtų molekulių raiškai, tačiau amžiaus diagnozės metu ir ligos trukmė buvo susiję su RNY molekulėmis – RNY4 raiška buvo staistiškai reikšminga su abiem rodikliais, o RNY5 – tik su ligos trukme.

Darbo tikslas: Įvertinti kraujo serumo užląstelinėse pūslelėse esančių miR-223-3p, RNY1, RNY3 molekulių raiškos ryšį su Parkinsono liga sergančių pacientų klinikiniais duomenimis. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti miR-223-3p, RNY1, RNY3 molekulių raišką Parkinsono liga sergančių bei kontrolinės grupės kraujo serumo užląstelinėse pūslelėse.
2. Įvertinti, ar skirtingi gydymo būdai turi įtakos miR-223-3p, RNY1, RNY3 raiškai.
3. Palyginti miR-223-3p, RNY1, RNY3 raišką tarp skirtingo intensyvumo bradikinezijos ir tremoro simptomus jaučiančiųjų grupių.
4. Nustatyti tirtų molekulių raiškos priklausomybę nuo paciento amžiaus, ligos pradžios bei ligos trukmės.
5. Įvertinti miR-223-3p, RNY1, RNY3 raiškos skirtumus atsižvelgiant į lytį. Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 88 PL sergantys asmenys ir 20 asmenų nesergančių PL (kontrolinė grupė). Iš nuasmenintų pacientų ligos istorijų buvo surinkti duomenys apie jų amžių, lytį, ligos trukmę, amžių diagnozės metu, tremoro bei bradikinezijos intensyvumą ir taikytą gydymą (jei sirgo PL). Iš surinktų kraujo serumo mėginių išskirtos užląstelinėse pūslelėse esančios trumpos nekoduojančios RNR, verčiamos į kDNR, raiška įvertinta TL-PGR metodu. Statistinė analizė atlikta GraphPad „Prism 8“ programa, taikant Stjudento t testą, ANOVA kriterijų ir Pearsono koreliacijos koeficientą. Molekulių raiškos duomenys lyginti tarp kontrolinės grupės ir PL sergančiųjų. Taip pat, molekulių raiškos skirtumai vertinti PL sergantiems pacientams pagal įvairius kriterijus, tokius kaip: ligos simptomų intensyvumas, gydymo taktika, ligos trukmė, ligos pradžia, paciento amžius bei lytis. Tyrimo objektas: Užląstelinėse pūslelėse esančios mir-223-3p, RNY1, RNY3 molekulės gautos iš PL sergančių pacientų kraujo serumo. Tyrimo rezultatai ir išvados: Ištyrus Parkinsono liga sergančių asmenų kraujo serumo užląstelines pūsleles nustatyta, jog tirtų molekulių raiška reikšmingai skyrėsi tarpusavyje, o RNY3 molekulės raiška yra sumažėjusi lyginant su kontroline grupe. Nustatyta, jog pacientai gydyti medikamentais, turėjo sumažėjusią RNY3 raišką lyginant su kontroline grupe ir grupėmis, kurioms buvo paskirtas operacinis gydymas. MiR-223-3p, RNY1 ir RNY3 molekulių raiška po giluminės smegenų stimuliacijos arba gama peilio operacijos nepakito. Toliau tyrimas parodė padidėjusią RNY3 molekulės raišką pacientams, patiriantiems intensyvesnius tremoro ir bradikinezijos simptomus. MiR-223-3p ir RNY1 raiškos skirtumų tarp grupių nepastebėta. MiR-223-3p, RNY1 ir RNY3 molekulių raiškos sąsajų su pacientų amžiumi, ligos pradžia bei ligos trukme nenustatyta. Tyrime nustatyta, kad pacientų lytis neturėjo įtakos miR-223-3p, RNY1ir RNY3 molekulių raiškai. Praktinės rekomendacijos: 1 Gauti rezultatai yra pirminiai, o tyrimų, analizuojančių RNY1 ir RNY3 molekulių raiškos sąsajas su Parkinsono liga sergančių pacientų klinikiniais duomenimis, šiuo metu trūksta, būtina atlikti išsamesnius tyrimus. 2 Norint užtikrinti patikimesnius rezultatus, reikėtų įtraukti didesnę pacientų imtį, ypač į gama peilio operacijos grupę. 3 Siekiant surinkti tikslesnius duomenis susijusius su atliktu chirurginiu gydymu gama peiliu ar gilumine smegenų stimuliacija, tikslinga pacientus tirti įvairias laiko intervalais.

Bakalauro baigiamojo darbo autorius: Mikužytė R. Tema: TPH2 rs7305115, BDNF rs6265, LINC01108 rs12526133, SYN1 rs1142636, MAPK1 rs6928 ir GSK3β rs6438552 sąsajos su depresija Mokslinis vadovas: dr. Paulina Vaitkienė Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Neuromokslų institutas, Molekulinės neurobiologijos laboratorija.
Santraukos turinys:
Darbo tikslas: nustatyti ir įvertinti TPH2 rs7305115, BDNF rs6265, LINC01108 rs12526133, SYN1 rs1142636, MAPK1 rs6928 ir GSK3β rs6438552 genų polimorfizmų sąsajas su depresiniu susirgimu. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti TPH2, BDNF, LINC01108, SYN1, MAPK ir GSK3β vieno nukleotido polimorfizmų genotipų ir alelių dažnį pacientams, sergantiems depresiniu susirgimu (DS) ir kontrolinės grupės asmenims.
2. Įvertinti TPH2, BDNF, LINC01108, SYN1, MAPK ir GSK3β vieno nukleotido polimorfizmų įtaką depresinio susirgimo pradžios amžiui.
3. Įvertinti TPH2, BDNF, LINC01108, SYN1, MAPK ir GSK3β vieno nukleotido polimorfizmų įtaką depresinių simptomų intensyvumui.
4. Įvertinti TPH2, BDNF, LINC01108, SYN1, MAPK ir GSK3β vieno nukleotido polimorfizmų įtaką depresinio epizodo trukmei.
   Medžiaga ir metodai: Tyrime dalyvavo 135 dalyviai, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes: I-oji depresija sergančių asmenų grupė (n=85), II-oji – kontrolinė, sveikų asmenų, grupė (n=50). Taip pat asmenys į grupes buvo suskirstyti pagal depresijos pradžios amžių, epizodo trukmę ir depresinių simptomų intensyvumą. Iš tiriamų asmenų kraujo mėginių, buvo išskirta deoksiribonukleininė rūgštis (DNR), naudojant druskų išsodinimo (angl. Salting-out) metodą. Išskyrus mėginius, atliktas tikro laiko PGR (TL-PGR) su TaqMan zondais. Genotipai nustatomi, naudojant „QuantStudio Design & Analysis Software“ kompiuterinę programą. Statistinė analizė atlikta, naudojant „IBM SPSS Advanced Statistic 29.0“ kompiuterinę programą.
   Rezultatai ir išvados: GSK3β rs6438552 VNP GG genotipo nešiotojai dažniau serga depresiniu susirgimu, lyginant su kontrole. TPH2 rs7305115 VNP AA genotipo nešiotojai depresija suserga ankstesniame gyvenimo periode (iki 25-erių), AG ir GG – vėlesniame. GSK3β VNP AG ir GG genotipai, bei G alelis yra siejami su sunkiausiais depresiniais simptomais. TPH2 VNP AG genotipas yra siejmas su ilgesniais depresiniais epizodais, GG – trumpesniais. Tyrimai, su didesnėmis imtis tiriamųjų galėtų padėti įrodyti GSK3β ir TPH2 VNP yra perspektyvūs depresijos žymenys.

Bakalauro baigiamojo darbo autorius: Strigauskaitė A. Tema: Kraujo serumo užląstelinėse pūslelėse nustatytų miR-221, miR-543, miR-30c-2 raiškos sąsajos su Parkinsono ligos klinikiniais bei demografiniais rodikliais Mokslinis vadovas: dr. P. Vaitkienė Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Neuromokslų institutas, Molekulinės neurobiologijos laboratorija Santraukos turinys: Darbo tikslas: Įvertinti miR-221-3p, miR-543, miR-30c-2-3p raišką Parkinsono liga sergančiųjų kraujo serume ir įvertinti sąsajas su Parkinsono ligos klinikiniais ir demografiniais rodikliais. Metodai: Tyrime dalyvavo 89 Parkinsono liga sergantys asmenys bei 20 vyresnio amžiaus asmenų, kuriems nenustatyta jokia neurodegeneracinė liga (kontrolinė grupė). Iš surinktų kraujo serumo mėginių išskirtos užląstelinėse pūslelėse esančios miRNR, nuo jų sintetinama kDNR, ir raiška vertinama TL-PGR metodu. Statistinė analizė atlikta GraphPad „Prism 8“ programa, taikant porinį, neporinį Stjudento t testą, Mano-Vitnio testą Anovą kriterijų ar Pearsono koreliacijos koeficientą. MiRNR molekulių raiškos duomenis lyginti tarp kontrolinės ir sergančiųjų grupės bei pagal šiuos kriterijus: ligos simptomų intensyvumą, gydymo būdus, ligos trukmę, pacientų amžių, lytį amžių, kai buvo nustatyta liga. Tyrimo objektas: Iš kraujo serumo užląstelinių pūslelių išskirtos miR-221-3p, miR-543, miR-30c-2-3p molekulės. Tyrimo rezultatai ir išvados: Nustatyta, kad Parkinsonu sergančių pacientų kraujo serume tirtų miRNR molekulių raiška sumažėja. MiR-30c-2-3p raiška didesnė stipresnius bradikinezijos simptomus patiriančių pacientų grupėje. Tarp vyrų ir moterų miRNR molekulių raiška kraujo serume reikšmingai nesiskyrė. Reikšmingos koreliacijos tarp tirtų miRNR molekulių raiškos ir amžiaus, ligos trukmės bei amžiaus, kai liga buvo diagnozuota, nenustatyta. Po giluminės smegenų stimuliacijos tirtų miRNR molekulių raiška liko nepakitusi, o gama peilio operacija turėjo reikšmingos įtakos tik miR-543 raiškai, kuri sumažėjo.

Autorius: Mantas Andriuškevičius. Pavadinimas: Mir-497 ir miR-485 raiškos tyrimai Parkinsono liga sergančiųjų kraujo serume. Tyrimo tikslas: Ištirti miR-485-3p, miR-497-5p ir miR-124-3p raiškos profilį Parkinsono liga sergančiųjų kraujo serume ir įvertinti sąsajas su pateiktais klinikiniais pacientų duomenimis. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti miR-485-3p, miR-497-5p ir miR-124-3p molekulių raišką Parkinsono liga (PL) sergančių pacientų kraujo serume. 2. Įvertinti ryšį tarp PL sergančių pacientų bradikinezijos bei tremoro simptomų intensyvumo ir miR-485-3p ir miR-497-5p molekulių raiškos. 3. Nustatyti ar miR-485-3p ir miR-497-5p molekulių raiškai turi įtakos PL sergančių pacientų lytis. 4. Įvertinti sąsajas tarp miR-485-3p ir miR-497-5p molekulių raiškos bei PL sergančių pacientų amžiaus, amžiaus diagnozės metu bei ligos trukmės. 5. Išanalizuoti miR-485-3p ir miR-497-5p molekulių raiškos pokyčius PL sergančių pacientų kraujo serume prieš ir po paskirto gydymo. Tyrimo metodai: Baigiamojo magistrinio darbo metu atliktame tyrime dalyvavo 78 PL sergantys pacientai ir jie buvo suskirstyti į 3 grupes pagal pritaikytą gydymo būdą. Pacientams buvo surinktas kraujas ir laikytas šaldiklyje -80oC iki eksperimentų pradžios. Asmenys, kurie turėjo chirurginį gydymą kraujas buvo surenkamas, prieš ir po atlikto chirurginio gydymo. Gautas kraujas buvo centrifuguojamas ir iš kraujo serume esančių ekstraląstelinių pūslelių buvo išskirtos miRNR molekulės. Tuomet buvo atlikta miRNR molekulių kopijinės DNR sintezė. Tuomet buvo atlikta TL-PGR mėginiuose, kad būtų ištirtos miR-485-3p, miR-497-5p ir miR-124-3p molekulių raiškos. Gauti duomenys buvo susisteminti ir atlikta statistinė analizė, kurios metu buvo vertinamos sąsajos tarp miRNR molekulių raiškos ir turimų pacientų klinikinių duomenų. Tyrimo objektas: Mir-485 ir miR-497 molekulės esančios PL sergančių paciento kraujo serumo ekstraląstelinėse pūslelėse. Tyrimo rezultatai ir išvados: Atlikus tyrimą buvo sėkmingai ištirtos miR-485-3p ir miR-497-5p molekulės PL sergančių pacientų kraujo serume. Buvo nustatyta, kad miR-485-3p raiška buvo mažiausia, o miR-497-5p buvo didžiausia, tačiau miR-124-3p molekulės raiška buvo nenustatyta. Mir-485-3p molekulės raiška yra statistiškai reikšmingai mažesnė pacientų, kuriems buvo paskirtas Gama peilio chirurginis gydymas. Atlikus Pearsono korealiacijos testą tarp miRNR molekulių raiškos ir PL sergančių pacientų amžiaus, amžiaus diagnozės metu ir ligos trukmės, gauti rezultatai parodė, kad nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai. Atlikus vieno veiksnio ANOVA testą tarp miRNR molekulių raiškos ir PL sergančių pacientų būdingų simptomų (tremoro ir bradikinezijos), buvo nustatytas statistiškas reikšmingumas tarp miR-485-3p ir bradikinezijos bei tremoro lygio. Atlikus statistinę analizę tarp miR-497-5p molekulių raiškos ir giluminės smegenų stimuliacijos bei Gama peilio operacijos įtakos, statistiškai reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti. Praktinės rekomendacijos: 1. Tam, kad galėtume patvirtinti, jog miRNR molekulės yra susijusios su PL patogeneze, jų raišką reikėtų sulyginti su sveikais asmenimis t.y. asmenys, nesergantys neurodegeneracine liga. 2. Tam, kad rezultatai būtų labiau patikimesni ir statistiškai reikšmingesni tarp miRNR molekulių raiškos ir pacientų sergančių PL klinikinių duomenų, reikėtų didinti tiriamų pacientų imtį ir surinkti daugiau kraujo ėminių iš pacientų, kurie turėjo chirurginę operaciją.

Autorius: Violeta Belickienė Pavadinimas: MiR-126, miR-23a, miR-494, miR-19b bei miR-96 raiškos tyrimai Parkinsono liga sergančiųjų kraujo serumo ekstraląstelinėse pūslelėse Darbo tikslas: Įvertinti kraujo serumo ekstraląstelinėse pūslelėse esančių miR-126-5p, miR-23a-3p, miR-494-3p, miR-19b-3p ir miR-96-5p molekulių raiškos ryšį su Parkinsono liga sergančių pacientų klinikiniais duomenimis. Tyrimo uždaviniai:

1. Palyginti atsirinktų miRNR molekulių raišką Parkinsono liga sergančiųjų kraujo serumo ekstraląstelinėse pūslelėse.
2. Įvertinti miRNR raiškos skirtumus tarp pacientų grupių pagal paskirtą gydymą.
3. Patikrinti sąsajas tarp skirtingo intensyvumo simptomų pasireiškimo ir miRNR molekulių raiškos.
4. Nustatyti miRNR raiškos priklausomybę nuo paciento amžiaus, ligos pradžios bei ligos trukmės.
5. Nustatyti lyties įtaką miRNR molekulių raiškai.
6. Palyginti miRNR molekulių raiškos pokyčius po taikyto gydymo. Metodai: Tyrime dalyvavo 88 Parkinsono liga sergantys asmenys. Iš surinktų kraujo serumo mėginių išskirta ekstraląstelinėse pūslelėse esanti miRNR, verčiama į kDNR, o jų raiška įvertinta TL-PGR metodu. Statistinė analizė atlikta GraphPad „Prism 8“ programa, taikant Stjudento t testą, ANOVA kriterijų ir Pearsono koreliacijos koeficientą. MiRNR raiškos duomenys lyginti pagal įvairius kriterijus, tokius kaip: ligos simptomų intensyvumas, gydymo taktika, ligos trukmė, ligos pradžia, paciento amžius bei lytis. Tyrimo objektas: Ekstraląstelinėse pūslelėse esančios miR-126-5p, miR-23a-3p, miR-494-3p, miR-19b-3p, miR-96-5p molekulės gautos iš PL sergančių pacientų kraujo serumo. Tyrimo rezultatai ir išvados: Ištyrus Parkinsono liga sergančių asmenų kraujo serumo ekstraląstelines pūsleles, nustatyti statistiškai reikšmingi miR-23a, miR-126, miR-494, miR-19b ir miR-96 molekulių raiškos skirtumai, kurie parodė, kad miR-23a raiška yra didžiausia, o miR-494 mažiausia. Tarp PL pacientų grupių, suskirstytų pagal paskirtą gydymo metodą, nustatyti reikšmingi miR-126, miR-19b ir miR-96 molekulių raiškos skirtumai. Stiprėjant tremoro ir bradikinezijos pasireiškimui, miR-126 raiška didėjo, o pritaikius gydymą gama peiliu – sumažėjo. Kitų miRNR molekulių raiškos pokyčiai, stiprėjant simptomams nebuvo staistiškai patikimi, tačiau nustatyta, jog miR-23a ir miR-494 kiekis taip pat sumažėjo po gydymo gama peiliu. Giluminė smegenų stimuliacija, įtakos, tirtų miRNR molekulių raiškai, neturėjo. Taip pat, nustatyta, jog didėjant PL sergančiųjų amžiui, bei amžiui diagnozės nustatymo metu, statistiškai patikimai didėja miR-126 molekulės kiekis, o miR-23a ir miR-19b raiška yra didesnė vyrams nei moterims. Praktinės rekomandacijos:
7. Patvirtinimui, jog atsirinktos miRNR gali būti naudojamos PL diagnostikai, reikėtų į tyrimą įtraukti kontrolinę pacientų grupę.
8. Tyrimui daugiau informatyvumo suteiktų detalesnis gydymo efektyvumo vertinimas: kai pacientai tiriami ne tik medikamentinio gydymo metu, bet ir prieš pradedant gydymą; kai pacientai tiriami įvairiais laiko intervalais po taikyto operacinio gydymo.
9. Į tyrimą būtų galima įtraukti ne tik ekstraląstelinėse pūslelėse esančios miRNR raišką, tačiau ir laisvai plaukiojančios. Gauti rezultatai galėtų suteikti daugiau informacijos apie miRNR dinamiką biologiniuose skysčiuose ir jų sąsajas su ligos pasireiškimu.

Autorius: Edvinas Višinskas Pavadinimas: MiR-22 ir miR-543 raiškos tyrimai Parkinsono liga sergančiųjų kraujo serumo ekstraląstelinėse pūslelėse. Tyrimo tikslas: Ištirti miR-22-3p, miR-433-5p ir miR-543-3p raiškos pokyčius ekstraląstelinėse pūslelėse išskirtuose iš Parkinsono liga (PL) sergančių pacientų kraujo ir išanalizuoti tirtų miRNR raiškos sąsajas su pacientų klinikiniais duomenimis. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti tirtų miRNR molekulių raišką ekstraląstelinėse pūslelėse išskirtuose iš PL pacientų kraujo serumo. 2. Palyginti miR-22-3p ir miR-543-3p molekulių raišką PL sergančiųjų pacientų grupėse, suskirstytuose pagal taikyta gydymą. 3. Ištirti ryšį tarp PL sergančių pacientų skirtingo intensyvumo tremoro ir bradikinezijos simptomų ir miR-22-3p bei miR-543-3p molekulių raiškos. 4. Nustatyti ar PL pacientų lytis turi įtakos miR-22-3p ir miR-543-3p molekulių raiškai. 5. Ištirti sąsajas tarp miR-22-3p ir miR-543-3p molekulių raiškos ir pacientų amžiaus, amžiaus ligos diagnozės metu bei Parkinsono ligos trukmės. 6. Įvertinti miR-22-3p ir miR-543-3p molekulių raiškos pokyčius po ir prieš taikyto gydymo PL pacientams. Metodai: Šiame magistriniame darbe buvo tirti 93 pacientų mėginiai kuriems diagnozuota PL . Pacientų kraujo serumas buvo renkamas ir laikomas -80°C šaldiklyje iki tyrimų pradžios. Atliekamas iš ekstraląstelinių pūslelių miRNR išskyrimas iš kraujo serumo. Tuomet, buvo atlikta ekstraląstelinių pūslelių miRNR kopijinės DNR sintezė. MiR-22, miR-433 ir miR-543 molekulių raiškai nustatyti Parkinsono liga sergančiųjų pacientų kraujo serume buvo pasitelkta TL-PGR metodiką. Gavus tiriamų miRNR raišką buvo atliekama statistinė analizė tarp šių molekulių raiškos ir pacientų klinikinių duomenų. Tyrimo objektas: MiR-22-3p, miR-433-5p ir miR-543-3p molekulės išskirtos iš Parkinsono liga sergančių pacientų kraujo serumo ekstraląstelinių pūslelių. Tyrimo rezultatai ir išvados: Baigiamojo darbo metu buvo ištirta miR-22-3p, mir543-3p molekulių raiška ekstraląstelinėse pūslelėse iš 93 pacientų mėginių. miR-22 molekulės raiška buvo statistiškai reikšmingai didesnė negu miR-543 raiška. miR-433-5p raiška nebuvo nustatyta ir su šia molekule darbas nebuvo tęsiamas. Taip pat miR-22 raiška yra statistiškai reikšmingai didesnė medikamentinį gydymą gaunančių pacientų grupėje lyginant su pacientais kuriems buvo paskirta giluminė smegenų stimuliacija, o miR-543 raiška neturėjo statistiškai reikšmingo ryšio tarp paskirtų gydymų. Atlikus Parkinsono ligos simptomų (tremoro ir bradikinezijos) pagal jų sunkumą bei tirtų miRNR raiškos ryšį pastebėta jog tik miR-22 raiška buvo statistiškai reikšmingai padidėjusi grupėje, kur bradikinezija pasireiškė pacientams stipria forma. Statistiškai reikšmingos sąsajos tarp mir-543 ir bradikinezijos ar tremoro nerasta. Gauti rezultatai parodė jog miR-22 raiška statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp tirtų pacientų lyties, kur šios molekulės raiška buvo didesnė pas vyrus negu pas moteris. Tokio statistiškai reikšmingo raiškos pokyčio tarp lyčių nepastebėta miR-543. Atlikus statistinė analizę statistiškai reikšmingos koreliacijos nepastebėta tarp miRNR raiškų ir pacientų amžiaus, amžiaus kuomet diagnozuota liga ar ligos trukmės. Palyginus tirtų miRNR molekulių raišką su prieš ir po giluminės smegenų stimuliacijos jokios statistiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Vertinant statistiškai raišką miRNR gama peilio gydymo prieš ir po, nustatyta jog tik statistiškai reikšmingai mažėjo miR-543 raiška. Praktinės rekomendacijos: 1. Siekiant gauti visapusiškus bei reikšmingus rezultatus vertinant prieš ir po operacinio gydymo poveikį miRNR raiškai, reikėtu mėginių surinkimą atlikti ne tik po operacijos 2 dienų bet ir po savaitės ar net mėnesio, galimai net ir ilgiau norint stebėti dinamiką. 2. Norint pagerinti statistiškai gautų duomenų patikimumą bei tikslumą reikėtų praplėsti tiriamųjų pacientų skaičių, ypatingai po gydymo. 3. Norint įsitikinti, jog tirtos miRNR tikrai yra susijusios su PL progresiją, simptomais, amžiumi ar gydymu, reikėtų palyginti šių miRNR raišką su neurodegeneracinėmis ligomis nesergančių žmonių imtimi.

Santraukos turinys: Šio tyrimo tikslas buvo ištirti miR-16-5p, miR-103a-3p, miR-204-5p bei miR-320a-3p raiškos pokyčius Parkinsono liga (PL) sergančiųjų kraujo serumo ekstraląstelinėse pūslelėse ir įvertinti jų sąsajas su pacientų klinikiniais duomenimis. Šio tyrimo metu buvo siekta įvertinti tiriamųjų miRNR molekulių raiškos skirtumus tarp PL pacientų, kuriems paskirtas skirtingas gydymas, grupių. Taip pat įvertinti sąsajas tarp miRNR molekulių raiškos bei PL sergančių pacientų lyties, amžiaus, ligos pradžios ir trukmės, simptomų intensyvumo bei operacinio gydymo efektyvumo. Tyrime buvo naudotas iš 88 PL sergančių pacientų surinktas kraujo serumas. Iš kraujo serumo ekstraląstelinių pūslelių išskyrus tiriamąsias miRNR molekules buvo vykdoma šių molekulių kopijinės DNR sintezė, o jų raiška įvertinta vykdant tikro laiko polimerazės grandininę reakciją. Taip pat naudojant „GraphPad Prism 9“ kompiuterinę programą, taikant Stjudento t testą, ANOVA kriterijų ir Pirsono koreliacijos koeficientą buvo įvertintos sąsajos tarp tirtų miRNR molekulių raiškos ir PL sergančių pacientų klinikinių duomenų. Gauti rezultatai atskleidė, kad tiriamųjų kraujo serumo ekstraląstelinėse pūslelėse miR-16-5p raiška yra didžiausia, miR-204-5p – mažiausia, o miR-320a-3p raiška buvo didesnė nei miR-103a-3p. Pacientams, kuriems reikalingas operacinis gydymas, pastebimas miR-16-5p ir miR-103a-3p molekulių raiškos sumažėjimas. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp miRNR molekulių raiškos ir lyčių nustatyti tik su miR-103a-3p molekule, kurios raiška buvo didesnė tarp vyrų nei moterų. MiR-16-5p, miR-103a-3p, miR-204-5p ir miR-320a-3p molekulių raiškos pokyčių, priklausomų nuo tiriamųjų amžiaus, jų amžiaus diagnozės metu, ligos trukmės, bradikinezijos ir tremoro simptomų pasireiškimo intensyvumo bei operacinio gydymo efektyvumo, nenustatyta. Visgi, siekiant gauti patikimesnius ir statistiškai reikšmingus miRNR molekulių raiškos ir pacientų klinikinių duomenų sąsajos rezultatus reikėtų padidinti tyrime dalyvaujančių PL sergančių pacientų imtį ir surinkti daugiau kraujo ėminių po operacijos. Taip pat siekiant patvirtinti, ar tiriamosios miRNR molekulės yra susijusios su PL, reikėtų palyginti jų raišką su sveikų asmenų grupe.

Glioma is the most common type of primary malignant brain tumor. The most malignant form of glioma is glioblastoma, only 6.8% of glioblastoma patients survive for more than five years, and only 42.5%. patients reach one year survival. It is believed that earlier diagnosis of glioma would improve the effectiveness of treatment for patients. Determining the expression of micro RNA from blood would be suitable for early diagnosis, but an accurate set of micro RNA for glioma diagnosis and prognosis has not yet been determined. The aim of this study was to identify a set of diagnostic and prognostic microRNAs for glioma progression and outcome. Micro RNA expression analysis was performed from glioma tumor tissues and blood serum exosomes from the same patients. The study included 4 non-cancerous brain samples, 15 grade II, 6 grade III, and 82 glioblastoma samples, and the expression of 14 microRNAs. It was found that: 1) the tumor expression of miR-21-5p and miR-10b-3p increases consistently with the grade of glioma; 2) tumor expression of miR-10b-3p and miR-7-5p is significantly different between low- and high-grade gliomas; 3) the expression of miR-338-5p, miR-17-5p, miR-93-5p, and miR-193a-5p was most similar in tumor tissue and blood serum exosomes from the same patients; 4) A better prognosis was found in glioma patients who were younger, had lower miR-143-3p expression or higher miR-143-3p expression but at the same time lower miR-10b-3p expression.