Daukša, Albertas
Item type:ETD, [Risk Factors for Intraoperative Hemodynamic Instability during Adrenalectomy for Pheochromocytoma]Tikslas: Ištirti ir įvertinti intraoperacinį hemodinaminį nestabilumą lemiančius rizikos veiksnius šalinant antinksčių feochromocitomas. Uždaviniai: 1. Įvertinti 2012-2024 metais operuotų pacientų klinikines feochromocitomos charakteristikas. 2. Nustatyti hemodinaminio nestabilumo dažnį operuojant antinksčių feochromocitomas. 3. Nustatyti feochromocitomos klinikinių patologinių savybių ryšį su hemodinaminiu nestabilumu. 4. Įvertinti priešoperaciniu laikotarpiu vartojamų pasiruošimui antihipertenzinių vaistų įtaką hemodinaminiam nestabilumui operacijų metu. Tyrimo metodai ir dalyviai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Analizuotas 81 pacientas, kuriam buvo atlikta feochromocitomos chirurginio gydymo operacija. Vertinti demografiniai, klinikiniai, biocheminiai, naviko morfologiniai bei perioperaciniai rodikliai ir jų sąsajos su intraoperaciniu hemodinaminiu nestabilumu. Statistinė analizė buvo atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics“ programinį paketą. Tyrimo rezultatai: Vidutinis pacientų amžius buvo 55 metai. Gretutinės ligos nustatytos – 90 % atvejų. Klinikiniai simptomai pasireiškė 71,6 % pacientų, o 28,4 % navikų nustatyti atsitiktinai. Genetiniai sindromai nustatyti 21 % pacientų. Padidėjusi normetanefrino koncentracija nustatyta 87,7 % pacientų, metanefrino – 71,9 %. Naviko dydžio mediana buvo 4,7 cm. Dažniau nustatyta dešinės pusės feochromocitoma (53,2 %), o abipusis pažeidimas diagnozuotas 5,1 % pacientų. Intraoperacinis hemodinaminis nestabilumas pasireiškė 40,5 % pacientų. Demografiniai, klinikiniai ir dauguma naviko morfologinių rodiklių tarp pacientų su ir be intraoperaciniu hemodinaminiu nestabilumu statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Nepriklausomi intraoperacinio hemodinaminio nestabilumo rizikos veiksniai buvo >5 kartus virš normos padidėjusi metanefrino koncentracija (OR = 14,80; 95 % PI: 2,61–84,07; p = 0,002) bei alfa adrenoblokatoriaus vartojimo kartų per dieną skaičius (OR = 2,81; 95 % PI: 1,15–6,88; p = 0,024). Išvados ir rekomendacijos: 1. 2012–2024 m. operuotų pacientų dėl feochromocitomos klinikinės savybės: vidutinis pacientų amžius buvo 55 metai. Gretutinės ligos nustatytos 90 % pacientų, klinikiniai simptomai pasireiškė 71,6 %, o 28,4 % navikų nustatyti atsitiktinai. Genetiniai sindromai diagnozuoti 21 % pacientų. Padidėjusi normetanefrino koncentracija nustatyta 87,7 %, metanefrino –71,9 % pacientų. Naviko dydžio mediana buvo 4,7 cm, dažniau nustatyta dešinės pusės feochromocitoma (53,2 %), o abipusis pažeidimas diagnozuotas 5,1 % pacientų 2. Intraoperacinio hemodinaminio nestabilumo dažnis siekė 40,5 %. 3. Daugiau nei 5 kartus virš normos padidėjusi priešoperacinė metanefrino koncentracija buvo nepriklausomas rizikos veiksnys (OR = 14,80; 95 % PI: 2,61–84,07; p = 0,002) 4. Vertinant farmakologinį pacientų paruošimą prieš operaciją nustatyta, kad dažnesnis alfa adrenoblokatoriaus vartojimas buvo nepriklausomas intraoperacinio hemodinaminio nestabilumo rizikos veiksnys (OR = 2,81; 95 % PI: 1,15–6,88; p = 0,024), tuo tarpu beta adrenoblokatorių vartojimas reikšmingos įtakos neturėjo (p > 0,05). Rekomendacijos: 1. Priešoperacinio pacientų ištyrimo metu tikslinga atidžiau vertinti biocheminius rodiklius, ypač metanefrino koncentraciją, nes jos padidėjimas (>5 kartus virš normos) gali būti susijęs su didesne intraoperacinio hemodinaminio nestabilumo rizika. 2. Skiriant alfa adrenoblokatorius prieš operaciją, svarbu individualiai vertinti paciento klinikinę būklę, nes jų vartojimodažnis gali būti susijęs su didesne intraoperacinio hemodinaminio nestabilumo rizika.
27 Item type:ETD, [Retų antinksčių auglių chirurginio gydymo variantai]master thesis[2024][M001]Nirkis, MaximAUTHOR: Maxim Nirkis TITLE: Surgical Treatment Options of Rare Adrenal Gland Tumors AIM: This thesis aims to serve as a comprehensive resource for healthcare professionals, researchers, and clinicians, facilitating evidence-based decision-making and advancing knowledge in the surgical management of these complex and uncommon neoplasms, specifically schwannoma, myelolipoma, lymphangioma, and hemangioma. Methodology: A thorough search in PubMed and Google Scholar turned up the relevant literature. Suggest from the years 2012 to 2024 using the following combination of words: “Rare adrenal tumors.” AND/OR “surgical treatments for adrenal tumors” AND/OR “Adrenal schwannoma” AND/OR “Adrenal Myelolipoma” AND/OR “Adrenal Lymphangioma” AND/OR “Adrenal hemangioma”. Results: Surgery is usually necessary to treat rare adrenal gland tumors such as schwannomas. myelolipomas, cystic lymphangiomas, and hemangiomas; however, laparoscopic procedures provide less invasive alternatives that improve outcomes, particularly for bigger or symptomatic lesions. Additional study is required to improve our knowledge and treatment of these malignancies, and a A personalized approach with frequent monitoring is essential because these illnesses are so rare. Conclusions: Rare adrenal gland tumors can be best treated with minimally invasive surgical procedures, especially laparoscopy. These tumors include adrenal schwannomas, myelolipomas, adrenal cystic lymphangiomas, and adrenal hemangiomas. Schwannomas, myelolipomas, lymphangiomas, and hemangiomas are rare tumors of the adrenal gland that can cause abdominal and flank pain and provide special diagnostic challenges owing to their wide variety of symptoms and imaging features. These tumors are usually found unintentionally. In most cases, surgical removal of uncommon adrenal tumors such as schwannomas, myelolipomas, lymphangiomas, and hemangiomas lead to a good prognosis with low rates of recurrence. However, in In order to keep these results and guarantee a good quality of life after surgery, careful post-operative surveillance is essential.
47 2 Item type:ETD, [Clinical Significance of Prophylactic Central Compartment Neck Dissection in the Treatment of Papillary Thyroid Cancer Patients]Danielė Jonušaitė. Profilaktinio centrinių kaklo limfmazgių šalinimo klinikinė reikšmė papilinės skydliaukės karcinomos atveju. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas: doc. dr. Albertas Daukša. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2022. Darbo tikslas: Nustatyti profilaktinio centrinių kaklo limfmazgių šalinimo klinikinę reikšmę papilinės skydliaukės karcinomos atveju. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti profilaktinės limfadenektomijos taikymo dažnį įvairiose pasaulio šalyse gydant papilinę skydliaukės karcinomą. 2. Nustatyti kriterijus, kuriais remiantis rekomenduojama ir/ar nerekomenduojama profilaktinė limfadenektomija papilinės skydliaukės karcinomos atveju. 3. Įvertinti profilaktinės centrinės kaklo dalies limfadenektomijos pooperacinių komplikacijų pobūdį ir dažnį. 4. Palyginti profilaktinės limfadenektomijos taikymo ir netaikymo reikšmę papilinės skydliaukės karcinomos prognozei. Medžiaga ir metodai: Mokslinių straipsnių paieška atlikta Medline (PubMed) duomenų bazėje, straipsniai atrinkti remiantis PRISMA gairėmis. Į apžvalgą įtraukti 4 klinikiniai atsitiktinių imčių (RCT), bei 14 atvejo ir kontrolės (CCT) tyrimų, publikuotų 2012-2022m. anglų kalba, nagrinėjančių profilaktinio centrinių kaklo limfmazgių pašalinimo klinikinę reikšmę pacientams, sergantiems papiline skydliaukės karcinoma. Rezultatai: Daugiausiai profilaktinės centrinės limfadenektomijos atliekama Pietų Korėjoje (71,49%), mažiausiai - JAV, Kalifornijoje (4%). Tarp pCKLD grupės tiriamųjų, metastazių paplitimas varijuoja iki 75,6% atvejų. Kriterijai, kuriais remiantis rekomenduojama profilaktinė limfadenektomija: vyriška lytis, >50m. amžius, naviko daugiažidiniškumas, išplitimas už skydliaukės ribų, lokalizacija skydliaukės centre, sąsmaukoje ar abejose skydliaukės skiltyse, T>1 ligos stadija, naviko diametras >1cm, Hurtle, aukštųjų ląstelių PSK histologinis tipas, teigiama BRAF geno mutacija. Po pCKLD pasitaikiusios reikšmingos komplikacijos: grįžtamojo gerklų nervo paralyžius, hipoparatiroidizmas (p<0,05). Ligos recidyvo atvejai pCKLD pacientų grupėje pasitaikė iki 5,1%. Išvados: Labiausiai pCKLD taikoma pasaulyje pietryčių Azijoje, mažiausiai - šiaurės Amerikoje. Profilaktinės centrinių kaklo limfmazgių disekcijos taikymas papilinės skydliaukės karcinomos atveju lemia reikšmingai mažesnį ligos recidyvo atvejų skaičių bei didesnę 10 metų išgyvenamumo tikimybę.
18 50 Item type:ETD, [Comparison between Conventional and Endoskopic – Transaxillary Hemithyroidektomy]Autorius: Giedrius Putriūnas. Mokslinis vadovas: doc. dr. Albertas Daukša. Darbo pavadinimas: Klasikinės ir endoskopinės – transaksilinės hemitiroidektomijos palyginimas. Tyrimo tikslas: Palyginti klasikinės ir transaksilnės hemitiroidektomijos perioperacinį laikotarpį. Uždaviniai 1. Palyginti klasikinės ir transaksilnės hemitiroidektomijos klinikinius bei patologijos duomenis. 2. Įvertinti klasikinės ir transaksilinės hemitiroidektomijos operacinio laikotarpio ypatybes. 3. Palyginti klasikinės ir transaksilinės hemitiroidektomijos pooperacinio laikotarpio ypatybes ir ankstyvąsias komplikacijas. Metodai: Retrospektyvinis tyrimas, lyginantis dviejų hemitiroidektomijos metodų gydymo rezultatus, atliktas nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitetinėje ligoninėje, Kauno klinikose. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS Statistics 23.0 programą. Tyrimo dalyviai: Ligos istorijos 65 pacientų, kuriems atlikta transaksilinė hemitiroidektomija ir 155 pacientų, kuriems atlikta klasikinė hemitiroidektomija. Rezultatai: Atliekant klasikinę hemitiroidektomiją pacientų KMI mediana buvo didesnė 27,94 kg/m2 lyginant su THT grupe – 23,9 kg/m2 (p=0,04). Skydliaukės svoris KHT pacientų grupėje buvo 38,48±39,76 g, tūris – 45,36±47,42 cm3, mazgo skersmuo – 3,42±1,88 cm ir buvo didesni lyginant su THT pacientų grupės skydliaukės skilties svoriu 20,08±18,63 g, tūriu – 13,75±12,84 cm3 bei mazgo skersmeniu – 2,85±1,43 cm (p<0,05). Vidutinė operacijos trukmė atliekant transaksilinę hemitiroidektomiją buvo 78,05±22,59 min ir truko 12 min ilgiau lyginant su klasikine hemitiroidektomiją, kuri truko 66,64±17,23 min (p<0,001). Vidutinė transaksilinės hemitiroidektomijos operacijos trukmė, kai KMI >25 kg/m2 buvo ilgiausia – 86 min (p=0,042). Didžiąją dalį komplikacijų abejose grupėse sudarė seromos, KHT grupėje – 12,9 %, o THT – 7,69 % (p=0,525). Išvados: 1. Vertinant klinikinius duomenis nustatyta, kad klasikinės hemitiroidektomijos pacientų grupėje KMI mediana buvo didesnė lyginant su THT pacientų KMI grupės mediana (p=0,04). Įvertinus skydliaukės skilties patologinio tyrimo duomenis, nustatyta, kad KHT pacientų grupėje skydliaukės svoris, tūris, mazgo skersmuo buvo didesni lyginant su THT pacientų grupe (p<0,05). 2. Analizuojant operacijos trukmę, nustatytas reikšmingas ryšys tarp operacijos trukmės ir operacijos tipo. Transaksilinė hemitiroidektomija truko ilgiau (p<0,001). THT pacientų grupėje nustatytas reikšmingas ryšys tarp KMI ir operacijos trukmės (p=0,042). 3. Vertinant pooperacinį laikotarpį pacientai po klasikinės hemitiroidektomijos stacionare praleido 1 diena ilgiau (p<0,001). Analizuojant komplikacijų pasireiškimo dažnį nustatėme, kad komplikacijos tarp grupių reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Rekomendacijos: Transaksilinė hemitiroidektomija saugus metodas ir gali būti kaip pirmo pasirinkimo operacinis metodas norint pasiekti geresnių kosmetinių rezultatų, tačiau sprendimas, kokį operacinį metodą pasirinkti, priklauso nuo asmeninės chirurgo patirties.
4 100 Item type:ETD, [Differentiated thyroid carcinoma: multifocality and associated factors]Tyrimo tikslas. Įvertinti veiksnius, turinčius įtakos daugiažidininio diferencijuoto skydliaukės vėžio pasireiškimui. Darbo uždaviniai. 1. Nustatyti daugiažidininio gerai diferencijuoto skydliaukės vėžio paplitimo dažnį. 2. Įvertinti pacientų klinikinių ir naviko morfologinių savybių įtaką daugiažidininio gerai diferencijuoto skydliaukės vėžio pasireiškimui. 3. Įvertinti gerai diferencijuoto daugiažidininio skydliaukės vėžio sąsajas su skydliaukės vėžio blogos prognozės rizikos veiksniais. 4. Nustatyti daugiažidininio skydliaukės vėžio bendro diametro (BND) įtaką ligos stadijos pokyčiui. 5. Įvertinti skydliaukės vėžio BND sąsajas su blogos prognozės skydliaukės vėžio rizikos veiksniais. Tyrimo metodas. Retrospektyvinis tyrimas, vertinant pacientų ligos istorijų duomenis ligonių, kuriems nustatytas skydliaukės vėžys (TLK-10-AM: C73) ir atliktos skydliaukės operacijos 2012.01.01 – 2016.12.31 laikotarpyje, LSMUL Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje. 548 pacientų ligos atvejai. Tyrime vertinti diferencijuoto skydliaukės vėžio veiksniai, turintys įtakos daugiažidiniškumo pasireiškimui. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programą. Rezultatai. Daugiažidiniškumas nustatytas 23,5 % diferencijuoto skydliaukės vėžio atvejams ir buvo išimtinai būdingas papilinei karcinomai. Dauginiai navikiniai židiniai dažniausiai nustatyti abiejose skydliaukės skiltyse. Daugiažidininė papilinė karcinoma (DPK) reikšmingai susijusi su vyresniu pacientų amžiumi (p=0,012), ≥ 45 metų grupėje - 26,7 %. Daugiažidiniškumas susijęs su klasikiniu karcinomos variantu - 29,0 %, (p=0,026), labiau pažengusia T3 vėžio stadija (p=0,021), dažnesniu skydliaukės kapsulės peraugimu (p=0,009), plitimu limfagyslėmis (p=0,014), metastazavimu į limfmazgius (p=0,008). Vertinant bendrą daugiažidininių navikų diametrą (BND), daugiau nustatyta T2 vėžio ligos, dažnesnis metastazavimas į kaklo limfmazgius - T2 kategorijoje (p=0,019). Išvados. Daugiažidininis gerai diferencijuotas skydliaukės vėžys nustatytas 23,5 % atvejų ir išskirtinai būdingas papilinei skydliaukės karcinomai. Vyresnis nei 45 metų amžius reikšmingai (p=0,012) susijęs su daugiažidininės papilinės karcinomos pasireiškimu. Daugiažidiniškumas reikšmingai (p=0,026) dažniau nustatytas klasikinio papilinio skydliaukės vėžio histologinio varianto atvejais ir sudarė 29,0 %. Pažengusi skydliaukės vėžio ligos stadija susijusi su daugiažidininės papilinės karcinomos pasireiškimu. Daugiažidiniškumas reikšmingai susijęs su blogos prognozės rizikos veiksniais: vėžio plitimu limfagyslėmis (p=0,014), skydliaukės kapsulės peraugimu (p=0,009) ir metastazavimu į sritinius kaklo limfmazgius (p=0,008). Bendras naviko diametras reikšmingai pakeičia skydliaukės vėžio ligos stadijos vertinimą ir yra svarbus skydliaukės dauginių navikų vertinimo veiksnys.
31 1 Item type:ETD, [Incidental parathyroidectomy during thyroid surgery.]master thesis[2017]Vitkūnaitė, KornelijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2017Tyrimo tikslas. Įvertinti veiksnius, turinčius įtakos atsitiktiniam prieskydinių liaukų pašalinimui skydliaukės operacijų metu. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti atsitiktinai pašalintų prieskydinių liaukų kiekį ir dažnį po skydliaukės operacijų. 2. Įvertinti skydliaukės morfologinių ir patologinių savybių įtaką atsitiktinio prieskydinių liaukų pašalinimo atvejams po skydliaukės operacijų. 3. Nustatyti skydliaukės operacijos apimties įtaką atsitiktinio prieskydinių liaukų pašalinimo atvejams. 4. Įvertinti atsitiktinai pašalintų prieskydinių liaukų įtaką pooperacinės hipokalcemijos klinikinei išraiškai. Tyrimo metodas. Retrospektyvinis tyrimas ligos istorijų ir kitų duomenų ligonių, kuriems dėl įvairiausios patologijos atliktos skydliaukės operacijos 2011 metais LSMUL Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje. Tyrime analizuotas pašalintas prieskydinių liaukų dažnis ir rizikos veiksniai, turintys įtakos atsitiktiniam jų pašalinimui skydliaukės operacijų metu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programą. Į tyrimą įtraukti 645 pacientai. Rezultatai. Atsitiktinai pašalintų prieskydinių liaukų dažnis siekė 3,9 proc. Pašalintų liaukų kiekis – 25. Pašalintų prieskydinės liaukos audinių rasti 15 atvejų. Atsitiktinis prieskydinių liaukų pašalinimas susijęs su gerybine skydliaukės patologija - gūžiu (p=0,013). Statistiškai reikšmingo skirtumo negauta tarp abiejų lyčių ir AP (p=0,336), tarp pacientų amžiaus ir AP (p=0,218). Reikšmingo skirtumo nenustatyta priklausomai nuo operacijos apimties (p=0,334) bei tarp pakartotinų skydliaukės operacijų (p=0,906). Operuojančio chirurgo per metus atliktas operacijų skaičius (<100 atvejų/m ir >100 atvejų/m) nebuvo vienas iš rizikos veiksnių AP (p=0,05). Nei atsitiktinė paratiroidektomija (p=0,561), nei pašalintas prieskydinių liaukų kiekis (p=0,314) neturėjo įtakos pooperacinės hipokalcemijos klinikinei išraiškai. Išvados: Atsitiktinai pašalintų prieskydinių liaukų rasti 25 atvejai (3,9 proc.). Pacientams, sergantiems skydliaukės gerybine patologija - skydliaukės gūžys ir dauginiai skydliaukės mazgai, atsitiktinės paratiroidektomijos atvejų buvo rasta daugiausia. Didžiąją dalį rastos patologijos sudarė gūžiai, kas lėmė, jog būtent ši morfologinė grupė turėjo įtakos atsitiktinių liaukų pašalinimui. Atliktų skydliaukės operacijų apimtis neturėjo įtakos atsitiktiniam prieskydinių liaukų pašalinimui. Nei atsitiktinė paratiroidektomija, nei pašalintas prieskydinių liaukų kiekis neturėjo įtakos pooperacinės hipokalcemijos klinikinei išraiškai.
255 5