Zaveckienė, Jurgita

Darbo autorius. Emilija Griškonytė. Darbo pavadinimas. Pacientų informuotumo ir pasiruošimo radiologiniams tyrimams vertinimas. Raktažodžiai. Radiologinis tyrimas, kontrastinis radiologinis tyrimas, magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, pacientų informuotumas, pacientų pasiruošimas. Darbo tikslas. Įvertinti pacientų informuotumą ir pasiruošimą radiologiniams (KT ir MRT) tyrimams. Darbo uždaviniai. Įvertinti pacientų informuotumą apie radiologinius tyrimus pagal atliktų tyrimų dažnį. Įvertinti pacientų žinias ir patirtį pasiruošiant radiologiniams tyrimams pagal atliktų tyrimų dažnį. Palyginti gautus rezultatus tarp pacientų, kuriems atlikti skirtingi, MRT ir KT, tyrimai. Aptarti tyrimo rezultatus, palyginant su mokslinėje literatūroje publikuotais kitų tyrėjų radiniais. Metodai. Atliktas prospektyvus tyrimas, analizuojant pacientų, kuriems atliekami radiologiniai tyrimai, apklausos duomenis. Apklausos vykdymui savarankiškai parengti standartizuoti klausimynai. Rezultatų analizei respondentai suskirstyti į grupes pagal tyrimo rūšį (KT ar MRT tyrimas) bei patirtį atliekant tyrimus (pirmą ar daugiau kartų atliekamas tyrimas). Klausimai taip pat buvo sugrupuoti į atskiras grupes, atspindinčias skirtingus pacientų informuotumo bei pasiruošimo aspektus. Tada buvo ieškoma ryšio tarp tiriamųjų ir klausimų grupių. Atlikti gautų duomenų palyginimai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 29.0.1.0 programą. Rezultatai pateikti grafikuose ir lentelėse. Pateikiant rezultatus tarp lyginamų grupių taip pat buvo vertinamas jų statistinis reikšmingumas, rezultatus laikant statistiškai reikšmingais kai p<0,05. Tyrimo dalyviai. LSMU ligoninės Kauno klinikų pacientai, kuriems laikotarpiu nuo 2023-05-13 iki 2024-01-15 buvo atliekami KT ir MRT tyrimai. Rezultatai ir išvados. Pacientai, kuriems tyrimai atliekami ne pirmą kartą, yra geriau informuoti apie radiologinius tyrimus ir labiau jiems pasiruošę nei apklaustieji, kurie tiriami pirmą kartą. Pirmą kartą tiriami pacientai turi nepakankamą supratimą apie jonizuojančią spinduliuotę, jos galimą riziką, kontrastinės medžiagos nepageidaujamus poveikius ir galimas reakcijas, kontraindikacijas. Ne pirmą kartą tiriami pacientai geriau žino apie kontrastinės medžiagos panaudojimo tikslą, skyrimo būdą, pojūčius bei elgesį tyrimo metu. Pirmą kartą tiriami pacientai neturi pakankamai informacijos apie pasiruošimą tyrimui, numatomą tyrimo trukmę, vartojamų vaistų nutraukimo poreikį, gydytojo informavimą prieš tyrimą apie specifines savo sveikatos būkles. Ne pirmą kartą tiriami pacientai geriau žino apie elgesį tyrimo metu, gydytojo informavimą apie galimas kontraindikacijas kontrastinės medžiagos panaudojimui. Informuotumas KT apklaustųjų grupėje reikšmingai didesnis, nei MRT grupėje. MRT grupėje informuotumas nepakankamas apie su tyrimu susijusias rizikas, galimybę atlikti tyrimą turint implantus ir klaustrofobiją. KT ir MRT grupėse daugiausiai informacijos apie tyrimą pacientams suteikė medicinos personalas, tačiau daugiau nei pusė respondentų apie tyrimų specifiką ir pasiruošimą jiems sužinojo ir iš kitų šaltinių. Rekomendacijos. Sukurti lietuvišką interneto puslapį informacijai apie radiologinius tyrimus viešinti, vykdyti mokslinius tyrimus, rengti konferencijas ir mokymus medicinos personalui.

Darbo pavadinimas: Mažų dozių kompiuterinės tomografijos galimybės nustatant pakitimus plaučiuose rizikos grupės pacientams. Tikslas: Įvertinti mažų dozių kompiuterinės tomografijos galimybes nustatant pakitimus plaučiuose rizikos grupės pacientams. Uždaviniai: 1. Įvertinti mažų dozių kompiuterinės tomografijos (MDKT) svarbą plaučių vėžiui aptikti ir stadijai nustatyti. 2. Apžvelgti plaučių vėžio patikros programų veiksmingumą mažinant mirštamumą nuo plaučių vėžio. 3. Išanalizuoti MDKT tyrimo protokolų optimizavimo galimybes. Metodai: Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktos anglų kalba parašytos metaanalizės, kuriose pateikiami duomenys apie MDKT patikros programos galimybes nustatant plaučių vėžį. Paieškos metu naudoti „low dose computed tomography“, „lung“, „screening“ raktiniai žodžiai. Rezultatai: pagal raktinius žodžius rastos 3375 publikacijos, iš kurių, pritaikius atmetimo ir įtraukimo kriterijus, buvo įtraukti 7 straipsniai. Atlikta atrinktų duomenų sisteminė analizė ir apibendrinimas. Straipsniuose nagrinėtos plaučių vėžio aptikimo, mirštamumo sumažinimo, komplikacijų, pacientų susidomėjimo MDKT programa temos. Išvados: 1. MDKT tyrimas leidžia dažniau aptikti plaučių vėžio atvejų lyginant su krūtinės rentgenograma. MDKT dažniau aptinkama ankstyvos stadijos lyginant su krūtinės rentgenograma. 2. Patikros programos pritaikymas simptomų neturintiems rizikos grupės asmenims statistiškai reikšmingai sumažina mirštamumą nuo plaučių vėžio. 3. Nėra visuotinai nustatytų fiksuotų parametrų, tačiau optimalus MDKT protokolo parametrai apima 80 – 140 kV įtampą, 20 – 80 mA srovės stiprumą, žingsnio faktorių tarp 1 ir 2. Rekomendacijos: Didelės rizikos pacientams (rūkantys ar metę rūkyti 55 – 74 m. asmenys su 20 ir daugiau surūkytų pakmečių) profilaktinių patikrų metu rekomenduojama atlikti ne krūtinės ląstos rentgenografinį tyrimą, o MDKT. MDKT atlikimas turėtų būti standartizuotas ir atliekamas tose ASPĮ, kuriose būtų pakankama MDKT atlikimo ir vertinimo patirtis, užtikrinama dozės kontrolė ir numatomi kiti diagnostikos žingsniai.

Autorius: Kristina Lakačauskaitė Darbo pavadinimas: Onkologinių ligų diagnostikos galimybės naudojant viso kūno MRT tyrimą Tikslas: Išsiaiškinti, kokios yra viso kūno MRT tyrimo galimybės diagnozuoti įvairias onkologines ligas. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kokių onkologinių ligų diagnostikai gali būti naudojamas viso kūno MRT tyrimas. 2. Palyginti viso kūno MRT ir PET/KT tyrimų diagnostinį tikslumą, specifiškumą ir jautrumą nustatant onkologines ligas. 3. Išsiaiškinti viso kūno MRT tyrimo DWI sekos galimybes nustatyti naviko stadiją lyginant su PET/KT tyrimu. Metodai: Atlikta sisteminė literatūros duomenų analizė pagal pasirinktą tematiką. Naudotos PubMed duomenų bazėje pagal pasirinktus raktažodžius atrinktos publikacijos. Paieška atlikta pagal PRISMA rekomendacijas. Analizuoti viso teksto straipsniai parašyti anglų kalba, 2012-2022 metų laikotarpiu. Tyrimo rezultatai: I sisteminę analizę įtraukti 8 tyrimų publikuoti duomenys. Patikimai įrodytos viso kūno MRT taikymo galimybės vertinant limfomų išplitimą ir nustatytos DWI sekos galimybės stadijuojant limfomą. Literatūros duomenys vertinant viso kūno MRT galimybes diagnozuoti kitų onkologinių ligų išplitimą nėra vienareikšmiai tiek naviko morfologijos prasme, tiek ir vertinant metodikos galimybes skirtingose tiriamųjų grupėse. Išvados: 1. Viso kūno MRT tyrimas gali būti naudojamas daugelio onkologinių ligų diagnostikai ir išplitimo vertinimui. Daugiausiai pagristų duomenų apie viso kūno MRT tyrimo taikymą yra krūties vėžio ir mielominės ligos diagnostikoje. 2. Viso kūno MRT tyrimo diagnostinis tikslumas, specifiškumas ir jautrumas priklauso nuo tiriamo naviko tipo. Viso kūno MRT tyrimo diagnostinis tikslumas, specifiškumas ir jautrumas diagnozuojant limfomų išplitimą prilygsta PET/KT tyrimui. Skrandžio vėžio bei piktybinės pleuros mezoteliomos atvejais viso kūno MRT tyrimo diagnostinis tikslumas yra didesnis nei PET/KT tyrimo. 3. Viso kūno MRT DWI sekos tyrimo galimybės teisingai nustatyti limfomų stadijas prilygsta PET/KT tyrimui. Nesmulkių ląstelių plaučių vėžio stadijavimo atveju viso kūno MRT DWI sekos ir PET/KT tyrimų galimybės gali būti panašios. Rekomendacijos: Rekomenduojame standartizuoti viso kūno magnetinio rezonanso tyrimo atlikimo, vertinimo ir aprašymo protokolus. Rekomenduojame atlikti daugiau studijų analizuojančių viso kūno MRT galimybes diagnozuojant ne tik limfomas, bet ir kitas onkologines ligas.

Darbo pavadinimas: Pokyčių plaučiuose KT diagnostika ir jų sąsajos su klinikiniais duomenimis sergant sistemine skleroze. Darbo autorius: Rūta Pačinskaitė Darbo mokslinė vadovė: doc. dr. Jurgita Zaveckienė Darbo tikslas: Nustatyti, kokie pokyčiai vyrauja plaučiuose sergant sistemine skleroze ir jų sąsajas su klinikiniais duomenimis. Tyrimo klausimai: 1. Ištirti KT diagnozuojamų su sistemine skleroze susijusių pokyčių plaučiuose dažnį ir pobūdį. 2. Išanalizuoti tiriamųjų klinikinius ir instrumentinius kvėpavimo funkcijos tyrimų duomenis. 3. Įvertinti sąsajas tarp radiologinių radinių plaučiuose ir klinikinių, instrumentinių duomenų sergant sistemine skleroze. Metodai: Retrospektyviai vertinti 2010–2020 metais LSMUL KK Reumatologijos klinikoje dėl SS gydytų pacientų duomenys. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: nustatyta M34 diagnozė pagal TLK-10-AM diagnozių klasifikaciją ir krūtinės ląstos KT tyrimo aprašas. Neįtraukimo kriterijai: SS diagnozė nepatvirtinta; nėra KT tyrimo aprašo; gretutinė patologija, galinti sąlygoti IPL. Tiriamieji grupuoti pagal IPL požymius KT tyrime. Rezultatai: Nagrinėti 71 paciento duomenys. Krūtinės KT tyrimu 73% (n=52) tiriamųjų nustatyta IPL: NSIP (59%, n=42) ir ĮIP (14%, n=10). Dusuliu skundėsi 43 (60,6%), o bendru silpnumu 20 (28,2%) tiriamųjų. Plaučių restrikcija nustatyta 25 (38,5%), dujų difuzijos sutrikimas – 43 (86%), o hipertenzinė PA kraujotaka – 16 (22,5%) tiriamųjų. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp IPL ir dusulio (p=0,013), hipertenzinės PA kraujotakos (p=0,035), mažesnių FVC ir DLCO procentinių rodiklių (atitinkamai p=0,03 ir p=0,023). Ryšio tarp IPL ir vyriškos lyties (p=0,33), restrikcinio tipo ir dujų difuzijos sutrikimų (atitinkamai p=0,062 ir p=0,064) nestebėta. Optimalūs atskaitos taškai KT patvirtintai IPL nustatyti yra FVC <86,5% (jautrumas 64%, specifiškumas 79%) ir DLCO <41,5% (jautrumas 56%, specifiškumas 86%). Išvados: 1. Krūtinės KT tyrimu IPL nustatyta 73% tiriamųjų (dažniausiai – NSIP), dažniausi KT radiniai yra fibrozė, trakcinės bronchektazės, „matinio stiklo“ zonos ir sustorėjusios tarpsiltelinės pertvaros. 2. Dusuliu skundėsi didžioji dalis tiriamųjų, kiti nusiskundimai (bendras silpnumas, skausmas krūtinėje, galvos svaigimas, palpitacija) buvo retesni. Dujų difuzijos sutrikimas tarp tiriamųjų nustatytas dažniau nei plaučių restrikcija ar hipertenzinė PA kraujotaka. 3. Dusulys ir hipertenzinė PA kraujotaka yra reikšmingai dažnesni, o plaučių funkcijos tyrimų rodikliai reikšmingai blogesni IPL grupėje. Optimalios ribinės su IPL pakitimais KT susijusios plaučių funkcijos tyrimų vertės yra FVC <86,5% ir DLCO <41,5%. Reikšmingo skirtumo tarp restrikcinio tipo ir dujų difuzijos sutrikimų dažnio normos ir IPL grupėse nenustatyta. Praktinės rekomendacijos: Tikslinga krūtinės ląstos KT atlikti ankstyvuoju sisteminės sklerozės ligos periodu. Rekomenduojame plaučių funkcijos tyrimus atlikti kasmet ir esant ligos paūmėjimams bei atkreipti dėmesį į rodiklius FVC<86,5% ir DLCO <41,5% kaip į galimą IPL indikatorių.

Tyrimo tikslas: Nustatyti, kokiai daliai LSMUL KK pacientų, 2009-2019 m. gydytų dėl echinokokozės, yra diagnozuojamas plaučių pažeidimas, kokia plaučių pažeidimo išraiška. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti, ar echinokoko infekcijos sukeltų pažeidimų pasiskirstymas organuose sutampa su literatūros duomenimis. 2. Įvertinti echinokokozės sukeliamus plaučių pažeidimus. 3. Nustatyti, ar yra ryšys tarp serologinių tyrimų rezultatų ir ligos išplitimo. Tyrimo metodai: Buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas LSMUL KK Radiologijos skyriuje. Tyrimo metu vertinta žmonių, kurie 2009-2019 m. gydyti dėl echinokokozės, medicininė dokumentacija. Tyrimo rezultatai: Nurodytu laikotarpiu dėl echinokokozės gydyti 102 pacientai. Tarp visų pacientų plaučių pažeidimas aptiktas 4,8% atvejų, E. granulosus grupėje – 8%, E. multilocularis grupėje – 4,6%. Aptiktų pažeidimų pobūdis priklausė nuo sukelėjo. E. granulosus infekcijos atveju plaučiuose buvo aptikti pavieniai, storomis, lygiomis sienelėmis, iki 4 cm skersmens cistiniai dariniai; E. multilocularis atvejais pažeidimai daugybiniai, netaisyklingų ir neaiškių formų, iki 1,5 cm skersmens, apimantys kelias skiltis viename arba abiejuose plaučiuose. Esant tik kepenų pažeidimui liga serologiškai patvirtinta 66,7%, išplitus ligai – 90,0% atvejų, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Tyrimo metu pastebėta, kad daliai pacientų nustatoma tyrimais nepagrįsta E. multilocularis infekcijos diagnozė. Tyrimo išvados: 1. Nustatytas echinokokozės sukeltų pažeidimų dažnis ir pasiskirstymas organuose neatitiko literatūroje publikuotų duomenų. 2. E. granulosus sukeltas plaučių pažeidimas pasireiškė vienu cistiniu, aiškių, lygių ribų dariniu, E. multilocularis – daugybiniais, netaisyklingų formų ir neaiškių ribų pažeidimais, kurių lokalizacija priklauso nuo ligos plitimo kelio. 3. Nustatyta, kad ryšio tarp išplitusios echinokokozės ir teigiamų serologinių tyrimų rezultatų nėra. Praktinės rekomendacijos: 1. Diagnozavus kepenų echinokokozę, visiems pacientams rekomenduojame atlikti radiologinį krūtinės ląstos ištyrimą galimam išplitimui plaučiuose įvertinti. 2. Rekomenduojame atkreipti dėmesį į klinikinės diagnozės formuluotę, siekiant ją pagrįsti radiologiniais ir (ar) serologiniais tyrimais, kadangi skiriasi E. granulosus ir E. multilocularis klinikinė eiga ir gydymo rekomendacijos.

Tikslas: Įvertinti politraumą patyrusių pacientų kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo su intravenine kontrastine medžiaga (i/v k/m) protokolą ir pateikti tobulinimo rekomendacijas. Uždaviniai: 1. Analizuoti pacientų, tirtų pagal politraumos algoritmą, dažniausias politraumos aplinkybes, mechanizmą, pobūdį ir būklės sunkumą. 2. Įvertinti dažniausius KT tyrimu nustatomus patologinius pakitimus, KT tyrimo fazių reikšmę ir pagrįstumą politraumą patyrusiems pacientams. 3. Įvertinti politrauminių pacientų KT tyrimo sąlygotą medicininę apšvitą bei su ja susijusią mirties nuo vėžio. 4. Pateikti politrauminių pacientų KT tyrimo su i/v k/m protokolo tobulinimo rekomendacijas. Tyrimo metodai ir dalyviai: Retroprospektyvinis tęstinis tyrimas, atliktas analizuojant nuo 2011 iki 2018 metų į Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Kauno Klinikas (LSMUL KK) atvykusių pacientų su įtariama politrauma medicininę dokumentaciją bei radiologinių tyrimų vaizdus. Tyrimo rezultatai: Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 41,63 metai, 80,3% sudarė vyrai, 19,7% - moterys. Vidutinės Traumos sunkumo skalės (ISS) ir Glasgow komos skalės (GKS) reikšmės buvo 27,55 ir 12,86. Dažniausiai tiriamieji patirdavo buką traumą nelaimingų įvykių (autoįvykių ar kritimų) metu. KT tyrimu dažniausiai nustatyti trauminiai pažeidimai buvo: kraujas, skystis ar oras pilvo ir/ar pleuros ertmėje, ašinių kaulų lūžiai, poodinė emfizema, plaučių kontūzija, parenchiminių organų pažeidimai. Veninės fazės diagnostinė vertė buvo reikšmingiausia, o bekontrastiniai KT vaizdai papildomos informacijos nesuteikė. Mūsų tyrimo duomenimis krūtinės-pilvo-dubens (KPD) KT tyrimo metu gauta jonizuojančiosios spinduliuotės efektinė dozė (ED) svyravo nuo 6,24 iki 132,61 mSv. Viso kūno KT tyrimas su i/v k/m padidino mirties nuo vėžio riziką 0,46% arba 1/156. Tyrimo išvados: 1. Vidutinės ISS ir GKS reikšmės atitinkamai buvo 27,55 ir 12,86. Dažniausios buvo bukos traumos, įvykusios nelaimingų įvykių (autoįvykių ar kritimų) metu. 2. Dažniausi KT tyrimu nustatyti trauminiai pakitimai buvo: kraujas, skystis ar oras pilvo ir/ar pleuros ertmėje, ašinių kaulų lūžiai, poodinė emfizema, plaučių kontūzija, parenchiminių organų pažeidimai. Atliekant politrauminio paciento KT tyrimą su i/v k/m, veninė fazė yra tiksliausia diagnozuojant potrauminius pakitimus, o bekontrastiniai vaizdai nesuteikia papildomos informacijos. 3. Vidutinė vienkartinė viso kūno KT tyrimo su i/v k/m jonizuojančios spinduliuotės dozė yra 101,7 (± 28,82) mSv. Ji padidina mirties nuo onkologinių ligų riziką 0,46% arba 1/156. 4. Politrauminių pacientų skenavimas be i/v k/m nėra pagrįstas, remiantis ALARA (angl. As Low As Reasonably Achievable) principais. Rekomendacijos: Rekomenduojama tobulinti pacientų atranką KT tyrimui pagal politrauminio paciento ištyrimo algoritmą ir atsisakyti KT tyrimo fazės be i/v k/m, tiriant politraumą patyrusius pacientus.

Darbo tikslas. Palyginti KT ir PET-KT tyrimų diagnostines galimybes, vertinant nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio (NSLPV) išplitimą. Uždaviniai. Nustatyti KT ir PET-KT galimybes, vertinant plaučių vėžio išplitimą: pirminį naviką (T), išplitimą į limfmazgius (N), atokiąsias metastazes (M) ir nustatant klinikinę stadiją. Įvertinti skirtumus tarp KT ir PET-KT tyrimais nustatytos T, N, M bei klinikinės stadijos. Įvertinti nustatytos plaučių vėžio stadijos skirtumų ryšį su laiko tarpu tarp tyrimų, histologiniu naviko tipu bei gretutine patologija. Tyrimo metodika. Retrospektyviai išanalizuota 80 pacientų medicinė dokumentacija. Įvertinti KT, PET-KT ir histologinio tyrimo rezultatai, jų atlikimo data, plaučių vėžio išplitimas (T, N, M, stadija) ir gretutinės ligos. NSLPV išplitimas vertintas pagal 7-ą TNM klasifikaciją. Kiekybiniai požymiai lyginti naudojant Mano – Vitnio bei Kruskalio-Voliso kriterijus. Kokybinių požymių nepriklausomumas tikrintas taikant Chi kvadrato ir Fišerio kriterijus. Pateikiamos kiekybinių požymių reikšmių medianos (minimali – maksimali reikšmė), kokybinio požymio santykiniai dažniai. Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS 24.0 ir Exel 2016. Rezultatai ir išvados. KT ir PET-KT tyrimai yra informatyvūs plaučių vėžio išplitimo vertinimo metodai. Plaučių vėžio stadija KT tyrimu įvertinta 100% atvejų. Gretutinė patologija ir naviko morfologija labiau apriboja PET-KT pritaikymo galimybę – plaučių vėžio stadija įvertinta 91 % atvejų. KT ir PET-KT nustatyta plaučių vėžio stadija gali skirtis. PET-KT dažniau nustatyta didesnė T (24,7 %), N (31,5 %), M (15,5 %) ir klinikinė (57,5 %) stadija. KT ir PET-KT nustatytos vėžio stadijos skirtumui turi įtakos laiko tarpas tarp KT ir PET-KT tyrimų. PET-KT nustatyta didesnė N stadija statistiškai reikšmingai (p=0,045) susijusi su ilgesniu laiko tarpu tarp tyrimų. Laiko mediana N stadijai padidėjus – 49 (24-104) d., nepakitus – 40 (10-104) d., sumažėjus – 41 (9-93) d. Vertinant M ir klinikinės stadijos skirtumus, nustatyta didėjimo tendencija, ilgėjant laiko tarpui tarp tyrimų. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp histologinio naviko tipo ir stadijų skirtumų nenustatyta. Statistiškai reikšmingai dažniau PET-KT nustatyta mažesnė T stadija, esant aletektazei (p=0,046), didesnė N stadija, esant tuberkuliozei (p=0,039), didesnė M stadija, esant kitam navikiniam susirgimui (p=0,046). Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp stadijų skirtumų ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, pneumonijos bei kitos gretutinės patologijos nerasta. Rekomenduojame, kad laiko tarpas tarp KT ir PET-KT tyrimų būtų kuo trumpesnis.

Tyrimo tikslas – įvertinti vaikų kvėpavimo organų tuberkuliozės rentgenologinės diagnostikos ypatumus. Tyrimo uždaviniai buvo nustatyti vaikų, sergančių kvėpavimo organų tuberkulioze, rentgenologinius pakitimus; įvertinti vaikų, sergančių plaučių tuberkulioze, rentgenologinių pakitimų sąsajas su klinikiniais požymiais; nustatyti skirtingų rentgenologinių tyrimų vertę diagnozuojant kvėpavimo organų tuberkuliozę vaikų amžiuje. Tyrimo metodika: retrospektyviai išanalizuota 235 vaikų, 2010 – 2015 metais gydytų dėl kvėpavimo organų tuberkuliozės Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II skyriuje, medicininė dokumentacija. Vertinta lytis, amžius, kontaktas su sergančiu TB, rizikos veiksniai, gretutinės ligos, klinikiniai simptomai, TB radiologiniai diagnostikos metodai. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Microsoft Excel 2010 programa. Reikšmingumo lygmuo p<0,05 ir p<0,001. Rezultatai: Vaikų amžiaus vidurkis 9,19 ± 5,0 metai. Klinikiniai simptomai pasireiškė 53,6 proc. atvejų. Dažniausi nustatyti vaikų kvėpavimo organų TB požymiai krūtinės ląstos rentgenologinio tyrimo metu yra nestruktūrinės plaučių šaknys 94 proc., infiltraciniai plaučių pakitimai 27,2 proc., adenopatijos vaizdas 14,9 proc., kalcifikacija 10,2 proc., linijinės tomografijos tyrimo metu - adenopatijos vaizdas 56,1 proc., limfmazgių kalcifikacija 53,8 proc., infiltraciniai pakitimai 18,1 proc. ir KT - infiltraciniai plaučių pakitimai 42,9 proc., fibrozinis – randinis pakitimas 25,5 proc., adenopatijos vaizdas 93,9 proc., kalcifikacija 56,1 proc. Išvados: esant naktiniam prakaitavimui, svorio neaugimui, statistiškai reikšmingai 4 kartus didėja šansas, kad atlikus rentgenogramą bus rasti infiltraciniai pakitimai, o easant kosuliui statistiškai reikšmingai 4 kartus didėja šansas, kad rentgenogramoje bus rastas infiltracinis pakitimas su irimo ertme (p<0,05). Linijinė tomografija efektyvesnė už krūtinės ląstos rentgenografiją nustatant adenopatiją ir kalcifikaciją, bet ne infiltracinius pakitimus (p<0,005). KT tyrimas efektyvesnis lyginant su rentgenografija ir linijine tomografija nustatant adenopatiją, kalcifikaciją ir infiltracinius pakitimus vaikų amžiuje (p<0,05). Lyginant linijinės ir kompiuterinės tomografijos efektyvumą diagnozuojant TB vaikų amžiuje, linijinės tomografijos metodu nenustatyta jokių papildomų požymių, kurių nebūtų nustatyta kompiuterinės tomografijos būdu.