Hansted, Edita

Autorė: Aistė Steckytė Darbo pavadinimas: Įodinio tuberkulino mėginio ir interferono gama tyrimų palyginimas diagnozuojant latentinę tuberkuliozės infekciją imunosupresinės būklės vaikams Tikslas: Išanalizuoti įodinio tuberkulino mėginio (ĮTM) ir interferono gama tyrimo (IGRA) ypatumus diagnozuojant latentinę tuberkuliozės infekciją (LTBI) imunosupresuotiems vaikams. Uždaviniai: 1. Įvertinti ĮTM ypatumus diagnozuojant LTBI imunosupresuotiems vaikams. 2. Įvertinti IGRA ypatumus diagnozuojant LTBI imunosupresuotiems vaikams. 3. Palyginti ĮTM ir IGRA tyrimų diagnostinę gebą diagnozuojant LTBI imunosupresinės būklės vaikams. Metodai: Sisteminė literatūros apžvalga atlikta trijose elektroninėse duomenų bazėse („PubMed“, „Science Direct“,“ Google Scholar“) pasitelkus raktažodžius: „skin tuberculin test“, „interferon gamma test“, „latent tuberculosis infection“, „immunosuppressive“, „infants“ ir „children“. Kokybinei analizei atrinktų tyrimų kokybė įvertinta naudojantis QUADAS-3 įrankiu. Rezultatai: Literatūros paieškos metu rastas 251 mokslinis straipsnis. Naudojant atrankos kriterijus, į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukti 6 moksliniai straipsniai. Pusės tyrimų atliktoje literatūros analizėje (50%) Kappa koeficientas, svyruojantis nuo 0,42 iki 0,85, parodė vidutinį ar reikšmingą suderinamumą diagnozuojant LTBI tiek pasitelkiant ĮTM, tiek IGRA. Kappa rodiklis nurodantis silpną suderinamumą gautas 33,3% tyrimų, o 16,67% tyrimų nurodo visišką suderinamumo tarp ĮTM ir IGRA nebuvimą. Pagal tyrimų autorių rezultatus galima teigti, jog abiejų testų – ĮTM ir IGRA – derinimas leidžia pasinaudoti jų privalumais ir sumažinti individualių trūkumų įtaką. Atliekant abu tyrimus, IGRA gali prisidėti prie tikslesnės LTBI diagnostikos vaikams, ypač tais atvejais, kai ĮTM ir IGRA rezultatai nesutampa. Išvados: ĮTM ir IGRA tyrimų jautrumo bei specifiškumo nustatymas diagnozuojant LTBI yra sudėtingas, nes šiuo atveju nėra palyginamojo „auksinio standarto“ testo. Diagnostinis IGRA ir referenciniu testu laikomas ĮTM turi vidutinį suderinamumą diagnozuojant LTBI imunosupresiją turintiems vaikams. Nustatyta, jog IGRA tyrimai yra svarbi LTBI diagnostikos dalis, ypač imunokompromituotų vaikų populiacijoje.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti specifinio imuninio atsako ir tuberkulino mėginio ypatumus diagnozuojant vaikų užsikrėtimą tuberkulioze. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti vaikų, infekuotų Mycobacterium tuberculosis, pasiskirstymą pagal amžių ir lytį. 2. Nustatyti vaikų, infekuotų M. tuberculosis, kontaktavimo priklausomybę nuo amžiaus. 3. Išanalizuoti vaikų amžiaus sąsajas su įodinio tuberkulino mėginio (ĮTM) ir interferono gama išsiskyrimo tyrimo (IGRA) rezultatais. 4. Išanalizuoti kontaktavimo su sergančiuoju tuberkulioze įtaką ĮTM ir IGRA tyrimų rezultatams. 5. Palyginti ĮTM ir IGRA tyrimų diagnostinę vertę, nustatant latentinę tuberkuliozės infekciją (LTBI) vaikams. Metodai: Atlikto retrospektyvinio tyrimo metu analizuotos ambulatorinės kortelės vaikų, kuriems nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės vaikų konsultacinėje poliklinikoje buvo diagnozuota LTBI. Duomenys analizuoti naudojant SPSS 26.0 bei Microsoft Office Excel 2016 programas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai: Tyrime analizuoti 153 tiriamieji, iš kurių 78 (51 %) – berniukai, 75 – mergaitės (49 %). Vidutinis amžius 7,94 ± 3,07 m. Kontaktavimą su sergančiuoju atvira TB nurodė 21 (13,7 %), kontaktavimo nenurodė 132 (86,3 %) tiriamieji. Kontaktavusiųjų <3 m. buvo 7 (50 %), o >3 m. 14 (10,1 %). Vyresnių nei 3 m. vaikų grupėje ĮTM+/IGRA- dalis buvo didesnė nei jaunesnių nei 3 m. vaikų grupėje (93,5 %, lyginant su 64,3 %). Skersinio papulės diametro vidurkis nustatytas 14,28 ± 3,64 mm. Nekontaktavusiųjų grupėje ĮTM papulės skersinio diametro vidurkis – 14,36 ± 3,60, kontaktavusiųjų grupėje – 13,76 ± 3,89. Nekontaktavusiųjų grupėje teigiamų IGRA rezultatų buvo 6,8 %, o kontaktavusiųjų – 23,8 %. Iš visų 153 tiriamųjų, turėjusių teigiamą ĮTM rezultatą, 139 nustatytas neigiamas IGRA atsakymas (90,8%), 14 tiriamųjų – teigiamas (9,2 %). Išvados: 1. Berniukų vidutinis amžius buvo statistiškai reikšmingai mažesnis nei mergaičių (p<0,05). 2. Kontaktavusių jaunesnių vaikų (<3 m.) nustatyta statistiškai reikšmingai daugiau nei vyresnių (>3 m.) vaikų (p>0,05). 3. Vyresnių vaikų grupėje (>3 m.) neigiamų IGRA, kai ĮTM teigiamas, rezultatų dalis buvo didesnė nei jaunesnių vaikų grupėje (<3 m.) (p<0,05). 4. Teigiamų IFN-γ rezultatų kontaktavusiųjų grupėje buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei nekontaktavusiųjų (p<0,05), o ĮTM rezultatams kontaktavimas su sergančiuoju TB įtakos neturėjo. 5. Teigiami ĮTM ir IGRA tyrimų rezultatai sutapo 9,2 % atvejų, o nesutampančių rezultatų, kai ĮTM teigiamas, o IGRA neigiamas, buvo 90,8 %.

Darbo tikslas. Įvertinti 2-10 metų amžiaus vaikų, sergančių lengva ir vidutinio sunkumo bronchų astma, gyvenimo kokybę. Uždaviniai. Nustatyti, kaip lengva ir vidutinio sunkumo astma sergančių vaikų tėvai/globėjai vertina savo vaikų sveikatą. Ištirti, kaip kinta lengva ir vidutinio sunkumo bronchų astma sergančių vaikų bendra būklė, jiems augant. Nustatyti, kokią įtaką sirgimas lengva ir vidutinio sunkumo astma daro vaikų kasdieninei veiklai, fiziniam aktyvumui, emocinei būsenai, bendrai savijautai bei visuomeninei veiklai. Įvertinti ryšį tarp gyvenimo kokybės ir lengvos bei vidutinio sunkumo bronchų astmos metu patiriamų dieninių, naktinių simptomų dažnio bei paūmėjimo ypatumų. Tyrimo metodika ir dalyviai. Internetinėje erdvėje apklausti 2-10 metų amžiaus sveikų ar lengva ir vidutinio sunkumo bronchų astma (BA) sergančių vaikų tėvai/globėjai. Anketa sudaryta remiantis standartizuotu gyvenimo kokybės klausimynu SF-36. Surinktos 248 anketos (106 lengva ir vidutinio sunkumo BA sergančių bei 142 sveikų vaikų tėvų/globėjų). Tolesnei analizei atrinkti 106 sveiki vaikai. Kiekybiniai požymiai lyginti, naudojant Stjudento t kriterijų, kokybiniai – chi kvadrato (χ2) požymių homogeniškumo ir nepriklausomumo kriterijų bei Kramerio koeficientą. Pateikti kiekybinių požymių vidurkiai, minimalios bei maksimalios reikšmės, standartiniai nuokrypiai (SD) ir kokybinių požymių santykiniai dažniai. Analizė atlikta naudojantis SPSS ir Exel 2020 programomis. Rezultatai ir išvados. Sergančiųjų lengva bei vidutinio sunkumo BA sveikatos būklė vertinama prasčiau nei sveikų vaikų. Puikiai/labai gerai sveikatą įvertino 64,1 % sveikų vaikų ir tik 20,7 % sergančių vaikų tėvų/globėjų (p<0,001). Lengva bei vidutinio sunkumo BA vaikui augant daro vis mažesnę įtaką jo bendrai būklei: 46,2 % sergančiųjų BA bendra būklė pasidarė geresnė, kai sveikų vaikų tarpe didžiosios dalies (42,5 %) būklė metų bėgyje nekito (p<0,05). Lengva bei vidutinio sunkumo BA sergantieji yra labiau suvaržyti energingoje (sergantys – 59,5 %; sveiki – 10,3 %), nuosaikioje veikloje (sergantys – 24,5 %; sveiki – 4,7 %), patiria daugiau sunkumų lipant laiptais (sergantys – 22,7 %; sveiki – 3,8 %) bei einant daugiau nei 100 metrų (sergantys – 9,4 %; sveiki – 0 %) (p<0,05). Lengva bei vidutinio sunkumo BA sergantys vaikai dažniau jaučia išsekimą (sergantys – 30,7 %; sveiki – 16,0 %), nerimą (sergantys – 35,8 %; sveiki – 26,4 %), nuovargį (sergantys – 58,5 %; sveiki – 53,7 %), energijos stoką (sergantys – 31,1 %; sveiki – 16,0 %) bei suvaržymą visuomeninėje veikloje (sergantys – 16,2 %; sveiki – 8,5 %) (p<0,05). Lengva bei vidutinio sunkumo astma sergančių vaikų gyvenimo kokybė priklauso nuo dienos (rKramerio=0,295, p=0,018), nakties (rKramerio=0,348, p=0,001) metu patiriamų astmos simptomų dažnumo bei nuo ligos paūmėjimų ypatumų (rKramerio=0,334, p=0,001).

Tyrimo tikslas: nustatyti kūdikių imuninės ir klinikinės būklės pokyčius, bei gydymo metodo pasirinkimą pasireiškus limfadenitui po BCŽ vakcinos. Uždaviniai: 1. Nustatyti dažniausias limfadenito pasireiškimo vietas po BCŽ vakcinacijos. 2. Nustatyti dažniausiai pasireiškiančius po BCŽ vakcinacijos pakitusių limfmazgių ir aplinkinių audinių pokyčius stebimus echoskopiniuose tyrimuose. 3. Nustatyti kūdikių, kuriems pasireiškė BCŽ limfadenitas, imuninės sistemos atsaką, vertinant nitromėlio tetrazolio mėginio ir imunogramos pokyčius. 4. Įvertinti limfadenito, atsiradusio po BCŽ skiepo, gydymo taktiką. Tyrimo metodai: retrospektyviai išanalizuotos 42 pacientų, tirtų ir gydytų LSMUL KK Vaikų konsultacinėje poliklinikoje 2015-2018 m., ambulatorinės kortelės. Registruoti duomenys: lytis, amžius, kai pastebėtas BCŽ limfadenitas, limfadenito lokalizacija, gydymo metodo pasirinkimas. Vertinti echoskopinių vaizdų pokyčiai ( limfmazgių dydis, struktūros pakitimų pobūdis, infiltratų skaičius), krūtinės ląstos rentgenogramos, NBT testo ir imunogramos rezultatai.
Rezultatai: Limfadenitas po BCŽ vakcinacijos 64,29 proc. pasireiškė kairės pažasties srityje, 11,9 proc. kairėje viršraktikaulinėje srityje, 4,76 proc. kairio žąsto viršutiniame trečdalyje, 2,38 proc. kairėje poraktikaulinėje srityje. Pagal infiltratų skaičių 47,62 proc. stebimas kelių limfmazgių konglomeratas. Limfmazgių skersmens vidurkis 17,38±5,42mm. 83,33 proc. tiriamųjų, kartu su padidėjusiais limfmazgiais, stebėti ir kiti pokyčiai: kazeoziniai intarpai, supuracija, fistulė, kalcifikatai. NBT testo rezultatai 61,5 proc. tiriamųjų buvo didesni už normą. Iš visų stebėtų imunogramų 55,17 proc. yra be pakitimų. Pagal gydymo metodo pasirinkimą: 54,76proc. gydymas nebuvo taikytas, 40,48proc. buvo taikytas chirurginis gydymas, 4,76proc. buvo taikytas chirurginis ir medikamentinis gydymas. Išvados: Dažniausia BCŽ limfadenito lokalizacija- kairės pažasties sritis. Echoskopijose dažniausiai buvo stebimas kelių limfmazgių konglomeratas. Echoskopiniame tyrime beveik pusei pacientų buvo stebimi kazeoziniai intarpai, penktadaliui stebėti susiformavę kalcifikatai. Pagal NBT testo rezultatus ir imunogramas - imunosupresijos požymių tarp tiriamųjų nestebėta. Pagal gydymo metodo pasirinkimą: dažniausiai buvo pasirinkta stebėjimo taktika.