Antinienė, Dalia

Špokaitė, N. (2026). Mirties nerimo ir depresyvumo sąsaja su vidiniu bei išoriniu religingumu (Klinikinės sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: prof. dr. Dalia Antinienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 78 p.

Tyrimo problema. Kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, statuso, religingumo intensyvumo, tam tikrai (ne)religinei bendruomenei priklausymo, gali susidurti su mirties nerimu. Pastarasis vienas iš pagrindinių aspektų, susijusių su sveikata ir psichikos sutrikimų išsivystymu. Vis dėlto depresija gali būti mirties nerimo sustiprėjimo priežastis, o pastarasis gali apsunkinti depresijos eigą. Tyrimuose nagrinėjamas ryšys tarp mirties nerimo, depresyvumo ir (vidinio ir išorinio) religingumo vis dar pateikia nevienareikšmius rezultatus.

Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas anoniminės internetinės apklausos būdu. Tyrime dalyvavo moterys (n=178) ir vyrai (n=123), asmenys, priklausantys religinei bendruomenei: krikščionys (n=156), musulmonai (n=17), budistai (n=15) ir priklausantys nereliginei bendruomenei: ateistai (n=65), agnostikai (n=15) ir neapsisprendę/ nežinantys (n=33). Dalyvių amžius nuo 18 m. iki 71 metų. Tyrime buvo naudojama Mirties nerimo skalė DAI-R (Sábado ir kt., 2005), Paciento sveikatos klausimynas- 9 (PSK-9), Pataisyta vidinės ir išorinės religinės orientacijos skalė ROS-R bei buvo pateikiami klausimai apie tyrimo dalyvio lytį, amžių, išsilavinimą, darbo statusą, šeiminę padėtį, vaikų turėjimą, gyvenamą vietą, priklausymą (ne)religinei bendruomenei. Taip pat klausiama, ar per pastaruosius 12 mėnesių buvo patirta netektis; ar kada nors buvo susidurta su patirtimi, susijusia su mirtimi; ar per pastaruosius metus artimas asmuo sirgo/ serga sunkia liga.

Tyrimo rezultatai. Suaugusių žmonių mirties nerimas žemesnis nei vidutinis. Vyresnio amžiaus asmenys (31-71 m.), žmonės, įgiję vidurinį išsilavinimą, studentai, asmenys, esantys partnerystėje, nesusituokę ir negyvenantys kartu, žmonės, neturintys vaikų, ir krikščionys pasižymėjo aukštesniu mirties nerimu, palyginti su jaunesnio amžiaus suaugusiais (18-30 m.), asmenimis, įgijusiais daktaro laipsnį, žmonėmis, kurie nedirba dėl kitų priežasčių, našliais(-ėmis), žmonėmis, turinčiais vaikų, ir musulmonais. Mirties nerimas statistiškai reikšmingai nesiskiria pagal lytį, gyvenamąją vietovę ir atsižvelgiant į netekčių, mirties ir artimojo sunkių ligų patirtį (p>0,05). Tyrimo dalyvių depresyvumas yra žemas. Depresyvumas žemesnis tarp jaunesnio amžiaus suaugusiųjų (18-30 m.), žmonių, kurie išėję į pensiją, asmenų, kurie susituokę, žmonių, kurie turi vaikų, ir tų, kurie nepatyrė netekties per 12 mėnesių, nei tarp asmenų, kurie yra vyresnio amžiaus (31-71 m.), nedirbantys/ ieškantys darbo, išsiskyrę ir neturintys vaikų, bei patyrę netektį per 12 mėnesių. Pagal lytį, išsilavinimą, gyvenamą vietą, (ne)religines bendruomenes ir ar buvo susidurta su mirties patirtimi bei ar artimas asmuo serga/ sirgo sunkia liga suaugusiųjų depresyvumas statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05). Suaugusių žmonių religingumas yra vidutinis. Moterų, našlių, asmenų, turinčių vaikų, musulmonų religingumas aukštesnis nei vyrų, vienišų asmenų (pagal šeiminę padėtį), neturinčių vaikų ir ateistų. Vidinis ir išorinis religingumas žemiausias tarp ateistų, o aukščiausias tarp musulmonų. Bendras suaugusiųjų religingumas statistiškai reikšmingai nesiskiria pagal amžių, išsilavinimą, darbo statusą, gyvenamą vietovę ir atsižvelgiant į netekčių, mirties ar artimojo sunkių ligų patirtį (p>0,05).

Išvados. Nustatyta statistiškai reikšminga silpna sąsaja tarp suaugusių asmenų mirties nerimo ir depresyvumo. Suaugusiųjų išorinis mirties nerimas ir nerimas dėl mirties baigtinumo labai silpnai koreliuoja su bendru ir asmeniniu išoriniu religingumu. Mirties nerimą prognozuojantis veiksnys yra depresyvumas.

Tyrimo problema: Intymumas yra būtina romantinių santykių savybė. Prastėjant romantinių santykių intymumui, gali mažėti ir pasitenkinimas santykių kokybe. Neigiamas kūno vaizdas ir patiriamos negatyvios emocinės būklės gali sukelti intymumo romantiniuose santykiuose sunkumų. Tyrimų, apjungiančių ir analizuojančių kūno vaizdą, neigiamas emocines būsenas ir skirtingas intymumo rūšis, mokslinėje literatūroje rasti nepavyko. Tyrimo tikslas - išnagrinėti kūno vaizdo ir negatyvių emocinių būklių sąsajas su intymumu romantiniuose santykiuose. Tyrimo dalyviai ir metodai: Kiekybinis tyrimas buvo vykdomas nuo 2024 m. birželio iki 2024 m. lapkričio mėnesio, jame dalyvavo asmenys nuo 18 metų amžiaus ir tyrimo metu esantys romantiniuose santykiuose bent 3 mėnesius (n=332; 45 vyrai ir 287 moterys). Tyrimo duomenys gauti anoniminės internetinės apklausos būdu, pasidalinus apklausa internetiniuose tinkluose, socialinių tinklų grupėse. Intymumui įvertinti naudotas Intymumo santykiuose vertinimo klausimynas (PAIR), kūno vaizdui - Daugiamatis kūno ir „savojo Aš“ sąsajų klausimynas – Išvaizdos skalės (MSRQ-AS) ir negatyvioms emocinėms būklėms - Depresijos, nerimo ir streso klausimynas (DASS-21). Taip pat buvo 6 autorės sukurti klausimai tiriamųjų socialinėms-demografinėms charakteristikoms įvertinti. Duomenys buvo apdoroti statistinės analizės programa „IBM SPSS 30“, taikyti vienmatės (vidurkis, standartinis nuokrypis, procentinės išraiškos) ir dvimatės analizės metodai (Spearman‘o, Pearson‘o, Mano-Vitnio U, Kruskalo-Voliso testas). Atlikta tiesinė regresinė analizė ir struktūrinių lygčių modeliavimas, taikant PROCESS v4.2 by Andrew F. Hayes. Rezultatai: Dauguma respondentų pasižymėjo žemu seksualinio, rekreacinio ir emocinio intymumo vertinimu. Socialinis intymumas tiriamoje imtyje buvo aukštesnis, intelektualinis pasiskirstęs tolygiai. Moterys buvo labiau patenkintos socialiniu, seksualiniu ir intelektualiniu intymumu, nei vyrai (p<0,05). Dauguma respondentų išreiškė nepasitenkinimą savo išvaizda (57,5 proc.) ir kūno sritimis (53,6 proc.), mažai dėmesio skyrė savo išvaizdai (51,2 proc.), nebuvo susirūpinę per dideliu kūno svoriu (58,1 proc.) bei vertino savo svorį normos ar didesnio už normą ribose (65,7 proc.). Moterys savo išvaizdai skyrė daugiau dėmesio nei vyrai (p<0,001). Dauguma respondentų pasižymėjo žemu depresiškumu, nerimastingumu ir streso patyrimu, tačiau moterys pasižymėjo aukštesniu nerimastingumu, lyginant su vyrais (p<0,05). Stipriau išreikštas depresiškumas buvo susijęs su žemu emociniu (βs=-0,397), socialiniu (βs=-0,249), seksualiniu (βs=-0,361), intelektualiniu (βs=-0,427), rekreaciniu (βs=-0,356) intymumu, o nerimastingumas su geresniu socialiniu intymumu (βs=0,210) nepriklausomai nuo kitų veiksnių. Taip pat geresnis savo išvaizdos vertinimas susijęs su aukštu emociniu (βs=0,211), socialiniu (βs=0,390), intelektualiniu (βs=0,192) ir rekreaciniu (βs=0,233) intymumu, tačiau didesnis pasitenkinimas kūno sritimis su žemesniu intelektualiniu intymumu (βs=-0,210). Savo kūno svorio vertinimas didesniu arba normos ribose buvo susijęs su geresniu socialiniu (βs=0,187) ir prastesniu seksualiniu intymumu (βs=-0,150). Taip pat didesnė orientacija į savo išvaizdą buvo susijusi su aukštesniu rekreaciniu intymumu (βs=0,113). Buvo nustatyta ir tai, kad išvaizdos vertinimas ir pasitenkinimas kūno sritimis pilnai medijavo sąsają tarp neigiamų emocinių būsenų (nerimo ir streso) ir socialinio bei seksualinio intymumo romantiniuose santykiuose. Išvaizdos vertinimas taip pat pilnai medijavo ryšį tarp nerimastingumo ir rekreacinio intymumo. Išvados: Nustatytos reikšmingos sąsajos tarp kūno vaizdo, neigiamų emocinių būklių ir intymumo romantiniuose santykiuose. Kūno vaizdas taip pat pilnai medijavo ryšį tarp neigiamų emocinių būsenų, nerimo ir streso, bei socialinio, seksualinio ir rekreacinio intymumo.

Problema. Gydytojų rezidentų emocinei sveikatai tyrinėti skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau Lietuvoje vis dar stokojama tyrimų, detaliai nagrinėjančių miego kokybės, emocijų apdorojimo sunkumų ir subjektyviai vertinamų klinikinių klaidų tarpusavio ryšius.

Metodai. Tyrime dalyvavo 209 gydytojai rezidentai, studijuojantys ir dirbantys Lietuvoje. 69,4 proc. moterų (N=145) ir 30,6 proc. (N=64) vyrų, bendras imties amžiaus vidurkis 26,7 (SD=1,6). Duomenys rinktis internetinės apklausos būdu. Tyrimui naudoti trys standartizuoti instrumentai: Pitsburgo miego kokybės indeksas (PSQI), klinikinių klaidų klausimynas (PFI priedas) ir emocijų apdorojimo skalė (EPS). Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics v30.0. Taikyta aprašomoji statistika, Pearson koreliacijos koeficientas, ANOVA dispersinė analizė, Tukey post-hoc, Student T kriterijai, moderacijos ir moderuota daugialypė regresijos analizės.

Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad dauguma medicinos gydytojų rezidentų susiduria su prasta miego kokybe, labiausiai išryškėjęs sunkumas – miegą gerinančių vaistų vartojimas. Rezultatai taip pat atskleidžia, kad daugiau nei pusė gydytojų rezidentų yra padarę bent vieną didelę klinikinę klaidą. Analizuojant emocijų apdorojimo sunkumus pastebėta, kad dažniausiai kylantys sunkumai yra neperdirbtų emocijų požymiai ir emocijų disociacija. Svarbu paminėti ir tai, kad su didesniais sunkumais susiduria gydytojai rezidentai dirbantys naktimis ir mišriu grafiku. Rezultatai taip pat leidžia manyti, kad miego kokybė statistiškai reikšmingai moderuoja ryšį tarp emocijų apdorojimo sunkumų ir klinikinių klaidų, o reikšmingiausi šio modelio moderatoriai yra bloga savijauta dienos metu ir subjektyviai prasta miego kokybė.

Išvada. Tyrimas atskleidžia miego kokybės, emocijų apdorojimo sunkumų ir klinikinių klaidų ypatumus tarp gydytojų rezidentų. Moderacijos analizė leidžia manyti, kad tarpusavyje tirti reiškiniai yra tarpusavyje susiję.

Tyrimo problema. Nors mokslinėje literatūroje pabrėžiama ir emocinio intelekto, ir atjautos sau svarba medicinos studentams, tačiau trūksta tyrimų nagrinėjančių šių reiškinių tarpusavio sąveiką šioje imtyje. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti emocinio intelekto sąsają su atjauta sau tarp medicinos studentų.
Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto I – VI kurso medicinos studentai (n=234). Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant anoniminę anketą, kurios nuoroda buvo siunčiama į LSMU medicinos studentų grupių universitetinius elektroninius paštus. Anketą sudarė Emocinio intelekto skalė (angl. Emotional Intelligence Scale), Atjautos sau skalė (angl. Self-compassion Scale) ir 3 socialiniai-demografiniai klausimai. Vienmatėje duomenų analizėje buvo skaičiuotos medianos, tarpkvartiliniai intervalai, procentai. Dvimatėje duomenų analizėje buvo naudojami nepriklausomų imčių kriterijai, tokie kaip Mann-Whitney U ir Kruskal-Wallis, bei Spearman koreliacijos koeficientas.
Tyrimo rezultatai. Medicinos studentų emocinio intelekto suminio balo mediana gauta 125 (IQR: 116;135), o tai rodo, jog medicinos studentai turi ganėtinai aukštą emocinį intelektą. Vertinant medicinos studentų emocinio intelekto skirtumus pagal socialinius demografinius rodiklius: lytį, amžių, studijų kursą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Vertinant atjauta sau, nustatyta, kad medicinos studentų atjauta sau buvo išreikšta vidutiniškai (Mdn=2,89; IQR:2,48;3,24). Studentai labiau yra linkę taikyti pozityvias atjautos sau strategijas (pvz., bendražmogiškumo), nei negatyvias (pvz., savikritiką). Įvertinta, kad didesnė atjauta sau pasižymėjo vyresni medicinos studentai (p<0,05). Taip pat, statistiškai reikšmingai didesnė atjauta sau pastebėta tarp 4 kurso studentų (p<0,05). Nebuvo rasta sąsajos tarp medicinos studentų atjautos sau ir lyties (p>0,05). Tarp emocinio intelekto ir atjautos sau rastas statistiškai reikšmingas silpnas teigiamas ryšys (rho=0,41, p<0,001). Stipriausios sąsajos gautos tarp emocijų suvokimo ir bendražmogiškumo bei sąmoningumo poskalių (p<0,001). Taip pat, tarp savo emocijų reguliavimo ir gerumo sau, savikritikos, bendražmogiškumo, izoliacijos, sąmoningumo bei susitapatinimo poskalių (p<0,001). Be to, stipriausios sąsajos rastos tarp kitų žmonių emocijų reguliavimo ir gerumo sau, bendražmogiškumo, sąmoningumo bei tarp emocijų panaudojimo ir bendražmogiškumo, sąmoningumo poskalių (p<0,001). Išvados. Emocinis intelektas buvo susijęs su atjauta sau. Emocinis intelektas nebuvo susijęs su tyrimo dalyvių lytimi, amžiumi ir studijų kursu. Atjauta sau buvo susijusi su socialiniais demografiniais rodikliais, išskyrus lytimi.

Akademinis nesąžiningumas (AN) pastaraisiais dešimtmečiais tampa vis reikšmingesnis dėl sparčios technologijų pažangos, tačiau dar trūksta duomenų, kaip tamsieji asmenybės bruožai yra susiję su nesąžiningu elgesiu. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti studentų AN ypatumų sąsajas su tamsiaisiais asmenybės bruožais.
Tyrime dalyvavo 292 Lietuvos aukštojo mokslo studentai (18-29 m.), kurie užpildė anoniminę internetinę anketą. Duomenų rinkimui pasitelkti autorės sukurti socialiniai demografiniai klausimai, Trumpoji Tamsiosios triados skalė (angl. Short Dark Triad, str. SD3, Jones ir Paulhus, 2014) ir McCabe/ICAI akademinio nusižengimo skalė (angl. McCabe/ICAI Academic Misconduct Inventory, str. MIAMI, Rettinger ir kt., 2024). Taip pat studentų pasiteirauta kaip dažnai ir kokius DI įrankius naudoja rašto darbams. Atskleista, kad 93,4 proc. studentų bent kartą sukčiavo per pastaruosius metus ir dažniausiai rinkosi bendrininkauti. 67,8 proc. naudojo DI studijų procese, iš kurių didžioji dauguma rinkosi „ChatGPT“. Be to, tamsiųjų bruožų analizė nurodė, kad vyrai turi statistiškai reikšmingai aukštesnius Machiavelizmo (p=0,007) ir psichopatijos (p=0,002) balus už moteris. Psichopatiškumas buvo susijęs su visais AN tipais (p<0,05), Machiavelizmas taip pat turėjo sąsajas su bendrininkavimu ir neteisingu šaltinių naudojimu (p atitinkamai <0,001 ir 0,011), o narcisizmas ir AN neturėjo reikšmingų ryšių (p>0,05). Taigi, dauguma tiriamųjų pripažino įsitraukę į AN, ir kas antras naudojo DI įrankius rašto darbams. Statistiškai reikšmingos sąsajos buvo rastos tarp AN ir Machiavelizmo su psichopatija, o ryšys su narcisizmu buvo nereikšmingas. Raktiniai žodžiai: akademinis nesąžiningumas, Tamsioji triada, dirbtinis intelektas.

Vaidogas, E. (2025). Gydytojų rezidentų darbe kylančio moralinio distreso sąsaja su patiriamu profesiniu perdegimu (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė: prof. dr. Dalia Antinienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 54 p.

Tyrimo problema: nors pavieniai moksliniai darbai tyrinėja moralinį distresą ir profesinį perdegimą, medicinos gydytojų rezidentų imtyje šių reiškinių sąsajos ir sąveika lieka neaiškios. Tyrimo metodai: tyrimas vykdytas 2024 m. gruodžio – 2025 m. balandžio mėnesiais, taikant internetinės anketinės apklausos metodą. Tiriamieji pildyti anoniminę anketą buvo kviečiame per Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elektroninį paštą, tiesiogiai kreipiantis į rezidentūros bazes ir per socialinių tinklų platformas („Facebook“, „Instagram“, „TikTok“). Imtį sudarė 202 lietuvių kalbą mokantys ir Lietuvos įstaigose rezidentūros praktiką atliekantys medicinos gydytojai rezidentai, iš kurių didžioji dalis buvo moterys (70,8 proc.). Dauguma tiriamųjų studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universitete (66,8 proc.), o didžioji dalis turėjo 2-3 metų rezidentūros stažą (60,9 proc.). Daugiausiai atsakiusiųjų nurodė, kad jų specializacija yra šeimos medicinos (16,3 proc.). Moraliniam distresui vertinti naudota MMD-HP skalė (Epstein ir kt., 2019), o profesiniam perdegimui išmatuoti naudotas CBI klausimynas (Kristensen ir kt., 2005). Tyrime atlikta statistinė duomenų analizė, o statistiniai duomenys apdoroti naudojant „Microsoft Excel 2024“ ir statistinių programų „IBM SPSS Statistics 30.0.0.0“ paketus. Taikyti duomenų analizės metodai: Mann-Whitney U kriterijus, Kruskal-Wallis testas, Chi kvadrato (arba Fisher-Freeman-Halton tikslusis), Friedman testai ir Spearman koreliacijos koeficientas. Hipotezės buvo tikrintos pasirinkus p < 0,05 statistinį reikšmingumo lygmenį. Svarbiausi rezultatai: pagrindiniai tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis imtyje dalyvavusių rezidentų išreiškė vidutinio stiprumo moralinio distreso ir profesinio perdegimo simptomus, tačiau reikšminga tiriamųjų dalis nurodė jaučiantys aukštą šių reiškinių lygį. Svarbu pažymėti, kad didesni moralinio distreso ir profesinio perdegimo balai siejosi su turima didesne rezidentūros patirtimi (atitinkamai p < 0,001, p = 0,002), ir vyresniu amžiumi (p < 0,001), tačiau lytis nebuvo reikšmingas skirtumo veiksnys. Ieškant sąsajų tarp dviejų tyrimo konstruktų, rastas vidutinio stiprumo ryšys (rho = 0,56, p < 0,001). Išvados: 1) penktadalis šiame tyrime dalyvavusių gydytojų rezidentų pasižymėjo aukštais moralinio distreso balais, daugiau nei pusė – vidutiniais. Nustatyta, kad jaunesni ir mažiau patirties turintys gydytojai rezidentai buvo mažiau paveikti moralinio distreso nei vyresni jų kolegos, 2) beveik trečdalis tyrimo dalyvių išreiškė aukštam profesinio perdegimo lygiui būdingus simptomus, daugiau nei trečdalis pasižymėjo vidutiniam lygiui būdingais simptomais. Jaunesni ir mažiau patirties turintys gydytojai rezidentai išreiškia žemesnius profesinio perdegimo balus, 3) nustatyta, kad didėjant moralinio distreso pasireiškimui, didėjo ir profesinio perdegimo rizika. Toks pats ryšys rastas ir tarp MMD-HP klausimyno visų poskalių ir profesinio perdegimo poskalių – kiekviename lygmenyje didėjant moralinio distreso išreikštumui, didėjo ir profesinio perdegimo rizika.

Dumbliauskas, M. (2024). Senyvo amžiaus asmenų psichologinio atsparumo ir psichologinės gerovės sąsajos (sveikatos psichologijos bakalauro darbas). Mokslinio darbo vadovė: prof. Dr. Dalia Antinienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. —46 p. Tyrimo problema. Senyvame amžiuje susiduriama su tęstiniais gyvenimo kokybės išsaugojimo iššūkiais. Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidė, kad senstant psichologinė gerovė linkusi mažėti, tačiau bendrosios populiacijos tyrimai parodė, kad esant pakankamam psichologiniam atsparumui, jis gali veikti kaip buferinis psichologinis mechanizmas, padedantis išlaikyti psichologinę gerovę visą gyvenimą, taip pat ir senyvame amžiuje. Nustatyta, kad psichologinis atsparumas ir psichologinė gerovė yra koreliacinio ryšio siejami ir sėkmingam senėjimui svarbūs konstruktai, tačiau vis dar trūksta psichologinės gerovės ir psichologinio atsparumo aspektų sąsajų tyrimų, kurių analizė ir rezultatai galėtų prisidėti prie sėkmingo senėjimo koncepcijos plėtojimo. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti senyvo amžiaus asmenų psichologinio atsparumo ir psichologinės gerovės sąsajas. Tyrimo dalyviai – 59 m. amžiaus ir vyresni asmenys (n=120) Tyrimo metodai. Leidimas vykdyti tyrimą duotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komiteto. Tyrimas vykdytas nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. vasario 20 d. Tyrimas atliktas taikant kiekybinio tyrimo metodus. Duomenys surinkti atliekant grupinį anketavimą. Buvo naudojamos popierines anketos ir tiesiogiai kontaktuojama su tyrimo dalyviais. Tyrimo duomenys rinkti naudojant Ryff psichologinės gerovės skalės (angl. Ryff-PWB) sutrumpintą variantą, Connor-Davidson atsparumo skalės (CD-RISC-10) sutrumpintą 10-tes klausimų variantą ir tyrimo autoriaus sukurtus klausimus. Tyrimo rezultatai. Psichologinė gerovė buvo statistiškai reikšmingai susijusi su lytimi ir išsilavinimu. Senyvo amžiau asmenų psichologinis atsparumas nesusijęs su lytimi, šeimine padėtimi ir amžiumi, tačiau priklausė nuo turimo išsilavinimo. Socialinių grupių, turinčių skirtingą išsilavinimą (arba pagrindinį, arba aukštąjį), emocinės savireguliacijos įgūdžiai skyrėsi. Senyvo amžiaus žmonių psichologinis atsparumas buvo statistiškai reikšmingai su psichologine gerove koreliuojantis konstruktas. Išvados. 1) PG nepriklausė nuo amžiaus ir šeiminės padėties senatvėje, tačiau buvo statistiškai reikšmingai susijusi su lytimi, t. y. nustatytas reikšmingai didesnis moterų pasitenkinimas gyvenimu. PG taip pat priklausė nuo turimo išsilavinimo – universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų PG įverčiai buvo aukštesni nei tik profesinį išsilavinimą turinčių asmenų. 2) Senyvo amžiaus asmenų psichologinis atsparumas nesusijęs su lytimi, šeimine padėtimi ir amžiumi, tačiau susijęs su išsilavinimu – emocinės savireguliacijos gebėjimai buvo skirtingi tarp pagrindinį/vidurinį ir tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių socialinių grupių. 3) Senyvo amžiaus asmenų psichologinis atsparumas statistiškai reikšmingai koreliavo su jų psichologine gerove. Raktažodžiai: psichologinis atsparumas, psichologinė gerovė, senyvo amžiaus asmenys.

Tyrimo problema: Svarbu žmones šviesti apie jų emocinį intelektą ir kaip jis sąveikauja su knygų skaitymu. Šiais laikais knygų skaitymas, ypač jaunimo tarpe, dažnai keičiamas mažiau susikaupimo reikalaujančiomis veiklomis, tokiomis, kaip televizija, socialiniai tinklai, filmų ir serialų transliavimo platformos. Literatūroje apie knygų skaitymo įtaką žmonėms nėra labai daug, dauguma jų apima tik emocijų ar jausmų lygmenį, todėl šis tyrimas galėtų praplėsti tyrinėjimus į kur kas gilesnius lygmenis. Emocinio intelekto ir knygų skaitymo įpročių sąsajos tyrimas galėtų sudominti skaitančius ir knygomis besidominčius žmones, taip pat žmones, kuriems įdomu daugiau sužinoti apie emocinį intelektą ir kaip būtų galimą jį pagerinti. Metodai: Tyrimas buvo vykdomas nuo 2024 sausio 8 d. iki 2024 balandžio 12 d. Tyrime dalyvavo 204 Kauno bibliotekų lankytojų bei eilinių Kauno miesto praeivių, iš kurių 160 buvo moterys (78,4 proc.), 42 vyrai (20,6 proc.) ir 2 neatskleidė lyties (1 proc.). Buvo dalintos popierinės anketos sudarytos iš tyrėjos kurtų klausimų apie knygų skaitymo įpročius ir Schutte emocinio intelekto skalės (SSEIT, 1998). Vienmate analize buvo skaičiuoti pasiskirstymai, tarpkvartiliniai intervalai, procentai, vidurkiai ir jų standartiniai nuokrypiai, medianos. Dvimate analize buvo skaičiuota ANOVA, Spearman koreliacija, Chi kvadratas, Stjudento t testas, Mann Whitney U testas, Kruskal Wallis. Rezultatai: Dauguma žmonių skaito knygas bent kartą per mėnesį, iš jų vienu prisėdimu vidutiniškai perskaito 41,8 puslapius knygos. Nustatyta, kad dauguma žmonių lieka prie popierinių knygų ir daugiausia skaito grožinę nefantastinę literatūrą (romanai, detektyvai ir t.t.), taip pat, nemažai renkasi skaityti negrožinę literatūrą. Išanalizavus emocinį dalyvių intelektą pastebėta silpna koreliacija emocijų panaudojime ir žmonių amžiuje, tai reiškia, kad su metais emocijų panaudojimo gebėjimas gerėja, tačiau nežymiai, nustatyta, kad moterys turi geresnę emocijų panaudojimą nei vyrai, taip pat moterys turi stipriau išreikštą kitų žmonių emocijų valdymą. Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės skaitantys negrožinę literatūrą ir populiariąją psichologiją turi geresnį emocijų suvokimą. Grožinės fantastikos skaitytojai turi prastesnį kitų žmonių emocijų valdymo ir emocijų panaudojimo gebėjimus. Išvados: Nustatytos tiriamųjų skaitymo įpročių ir emocinio intelekto sąsajos parodė, kad geresnį emocijų suvokimą turi žmonės skaitantys negrožinę literatūrą ir populiariosios psichologijos knygas.

R. Nenartavičiūtė (2024) Tamsiosios triados bruožų ir rizikingo elgesio sąsajos tarp nuteistųjų (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė: prof. dr. Dalia Antinienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas – 47 p. Tyrimo problema. Nuteistųjų rizikingas elgesys yra nagrinėtas Lietuvos mokslininkų, tačiau kaip jis siejasi su tamsiosios triados bruožais – lietuviškų tyrimų vis dar trūksta, todėl šiuo tyrimu siekiama atskleisti šių reiškinių sąsajas. Tyrimo metodai. Tiriamieji buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme Alytaus kalėjime. Visi tyrimo dalyviai buvo vyrai, vyresni negu 18 metų (n=206). Duomenų rinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant Paulhus ir Williams (2002) tamsiosios triados skalę (angl. The Dark Triad Scale) ir Weber ir kt. (2002) rizikingo elgesio DOSPERT klausimyną. Duomenys suvesti į „Microsoft Excel“ programą, o tolesnė analizė vykdyta „IBM SPSS 29.0.0 (241)“ programoje, taikant vienmatę analizę, kurioje buvo skaičiuojamas vidurkis, standartinis nuokrypis, mediana, tarpkvartilinis intervalas, asimetrija ir ekscesas. Dvimatėje analizėje naudoti neparametriniai duomenų analizės metodai. Neparametriniai duomenų analizės metodai: Spirmeno koreliacija, Kruskalo-Voliso testas ir Mano-Vitnio testas. Tyrimo rezultatai. Tamsiosios triados skalėje (nuo 1 iki 5) didžiausias nuteistųjų vidutinis balas buvo gautas makiavelizmo (3,43), o mažiausias - psichopatijos (2,71). Aukštesniais įverčiais bendroje tamsiosios triados skalėje, makiavelizmo ir psichopatijos poskalėse pasižymėjo asmenys iki 24 metų, o narcisizmo dalyje didžiausi balai buvo gauti 50-60 metų asmenų grupėje. Nuo 3 iki 6 metų laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys surinko auščiausius įverčius narcisizmo poskalėje ir bendroje tamsiosios triados skalėje. Apskritai, tamsiosios triados, makiavelizmo ir psichopatijos aukštesni įverčiai buvo gauti tų asmenų, kurie iki laisvės atėmimo bausmės gyveno miesteliuose, o mažiausiai balų surinko mieste gyvenę žmonės. Nepalaikantys santykių su artimaisiais tyrimo dalyviai surinko aukštesnius įverčius bendroje tamsiosios triados skalėje ir psichopatijos poskalėje. Nuteistieji, kurių santykis su artimaisiais pablogėjo laisvės atėmimo metu, pasižymėjo aukštesniais įverčiais tamsiosios triados, makiavelizmo ir psichopatijos poskalėse. DOSPERT klausimynu (skalė nuo 1 iki 5) buvo nustatyta, kad tyrimo dalyvių didžiausias vidutinis balas buvo surinktas socialiai rizikingo elgesio poskalėje (3,21), o mažiausias - etinėje, mediana buvo lygi 2,00 [TKI 1,67-2,83]. Asmenys iki 24 metų surinko aukščiausius įverčius bendroje rizikingo elgesio skalėje bei etinėje ir finansinėje poskalėse. Socialinis ir rekreacinis rizikingas elgesys labiau buvo būdingas iki laisvės atėmimo bausmės mieste gyvenusiems asmenims, o mažiausiai – rajonuose. Finansiškai rizikingas elgesys labiau buvo būdingas miesteliuose gyvenusiems nuteistiesiems, o mažiausiai – rajonuose. Rekreacinėje ir socialinėje poskalėje didesni įverčiai buvo surinkti asmenų, kurie palaiko santykius su artimaisiais laisvės atėmimo metu. Išanalizavus sąsajas tarp nuteistųjų tamsiosios triados bruožų ir rizikingo elgesio, buvo pastebėta, kad bendrai rizikingas elgesys ir etinė bei finansinė rizikingo elgesio poskalė turėjo didžiausią ryšį su psichopatija, o mažiausią su narcisizmu. Sveikatos rizikingo elgesio poskalės didžiausias pastebimas ryšys buvo su psichopatija (ϱ=0,41, p<0,001), o mažiausias su makiavelizmu (ϱ=0,24, p<0,001). Išvada. Bendra rizikingo elgesio skalė ir etinė bei finansinė poskalės yra susijusios su visomis tamsiosios triados poskalėmis, išskyrus sveikatos poskalę, kuri nėra susijusi su narcisizmu. Raktažodžiai: tamsioji triada, rizikingas elgesys, nuteistieji.

Šukys, K. (2024). Ankstyvosios paauglystės moksleivių tapatumo stilių ir socialinės paramos sąsajos (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: prof. dr. Dalia Antinienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 58 p. Tyrimo problema. Ankstyvosios paauglystės moksleiviai susiduria su daugybę pokyčių. Vienas jų – tapatumo formavimasis. Šiam fenomenui formuotis yra svarbios socialinės transakcijos, kurių gyvai šiandien paaugliai dėl socialinių medijų patiria kaip niekada mažai. Taip pat šiame raidos etape kinta tarpasmeninių santykių tinklas, tai lemia sunkumus palaikyti intymų santykį, būtiną socialinei paramai gauti. Tyrimo metodai. Tyrimas buvo atliktas 6 Kauno progimnazijose, pamokų metu. Tyrime dalyvavo 7 – 8 klasių moksleiviai (n=317), kalbantys lietuvių kalba bei gavę tėvų raštišką sutikimą pildyti anketą. Duomenims surinkti buvo naudota anoniminė anketa, sudaryta iš tapatumo stilių skalės, vaikų ir suaugusiųjų socialinės paramos skalės bei demografinių klausimų. Gautiems duomenims analizuoti buvo taikyta vienmatė ir dvimatė analizė. Tyrimo rezultatai. Dažniausiai ankstyvosios paauglystės moksleiviai pasižymėjo informaciniu tapatumo stiliumi, rečiau normatyviniu ir rečiausiai difuziniu – vengiančiu tapatumo stiliumi. Moteriška lytis ir vyresnis amžius siejosi su informaciniu tapatumo stiliumi, o vyriška lytis bei jaunesnis amžius – su normatyviniu ir difuziniu – vengiančiu tapatumo stiliumi. Pagrindiniai paauglių suvokiamos socialinės paramos ir socialinės paramos svarbos šaltiniai – tėvai ir artimas draugas. Merginos statistiškai reikšmingai pasižymėjo didesniais suvokiamos socialinės paramos iš artimo draugo balais, o vaikinai iš tėvų, bendraklasių ir mokytojų. Dažniausiai paaugliai suvokė patiriantys socialinės paramos formą – instrumentinę. Svarbiausios socialinės paramos formos – emocinė, informacinė ir instrumentinė. Informacinis ir normatyvinis tapatumo stilius siejosi su suvokiama socialine parama ir socialinės paramos svarba. Išvada. Informacinis ir normatyvinis tapatumo stilius siejosi su suvokiama socialine parama ir socialinės paramos svarba.