Daukšienė, Dalia

This systematic review evaluates the efficacy and outcomes of total thyroidectomy compared to lobectomy in patients with differentiated thyroid cancer, the most common type of thyroid cancer. Most cases are considered low-risk and have a very good prognosis. The decision between lobectomy and complete thyroidectomy remains under clinical discussion, because studies show that both operations have similar survival rates. The current ATA guidelines recommend Individualized surgical decisions, but evidence on the long-term impact of each approach on survival, recurrence, and postoperative complications is varied. This review aims to address this uncertainty by examining the latest research to determine if one surgical strategy provides superior outcomes.

This thesis is a narrative literature review focusing on the relationship between Hashimoto’s thyroiditis and other autoimmune diseases. The aim was to identify associated autoimmune diseases, analyze genetic and immunological mechanisms, evaluate environmental and lifestyle factors, and assess clinical implications. Articles were identified mainly through PubMed and Google Scholar using a structured search and selection process inspired by PRISMA principles. The results showed that Hashimoto’s thyroiditis is associated with several autoimmune diseases, especially celiac disease, type 1 diabetes, and autoimmune gastritis/pernicious anemia. Rheumatoid arthritis, Addison’s disease, and autoimmune polyglandular syndromes were also identified as part of broader autoimmune or endocrine clustering. The main mechanisms include HLA-related genetic susceptibility, immune dysregulation, T-cell-mediated autoimmunity, autoantibody formation, and loss of immune tolerance. Environmental factors may act as triggers or modifiers, but their evidence strength varies. The findings support targeted and individualized screening and follow-up in selected patients.

In this thesis molecular mechanisms which lead to differentiated thyroid cancer evolvement will be assessed and discussed. There has been exciting progress in understanding its molecular pathogenesis in recent years, as best exemplified by the elucidation of the fundamental role of several major signaling pathways and related molecular derangements. Central to these mechanisms are the genetic and epigenetic alterations in these pathways, such as mutation, gene fusion and aberrant gene methylation. Many of these molecular alterations represent novel diagnostic and prognostic molecular markers and therapeutic targets for thyroid cancer, which provide unprecedented opportunities for further research and clinical development of novel treatment strategies for this cancer.

In this thesis risk factors for thyroid cancer, their importance, and their effect on the thyroid, cancerogenesis will be analyzed. Radiation exposure is a proven risk factor for thyroid cancer. Sources of such radiation include certain medical treatments and radiation fallout from power plant accidents or nuclear weapons. Having had head or neck radiation treatments in childhood is a risk factor for thyroid cancer Some other known risk factors are as follows: those with a family history of thyroid cancer, and those with a higher BMI have an increased risk of developing thyroid cancer. Analyzing risk factors for thyroid cancer is important to reduce the prevalence and to encourage those with increased risk to get medical care as soon as possible.

Tyrimo tikslas. Įvertinti diferencijuoto skydliaukės vėžio daugiažidiniškumo sąsajas su klinikiniais veiksniais ir morfologiniais naviko ypatumais. Uždaviniai. 1. Įvertinti pacientų demografinių veiksnių įtaką daugiažidininiam diferencijuoto skydliaukės vėžio pasireiškimui. 2. Įvertinti ryšį tarp diferencijuoto skydliaukės vėžio histologinių variantų ir daugiažidiniškumo. 3. Įvertinti daugiažidiniškumo sąsajas su naviko invazyvumo požymiais. 4. Įvertinti daugiažidininio skydliaukės vėžio bendro naviko diametro įtaką TNM stadijos pasikeitimui. Metodai. Atlikta retrospektyvi suaugusių pacientų, 2017–2019 metais operuotų LSMUL KK Chirurgijos klinikoje dėl diferencijuoto skydliaukės vėžio, medicininių duomenų analizė. Rinkta informacija apie tiriamųjų lytį, amžių, pooperacinės medžiagos pathistologinio tyrimo duomenis: naviko dydį, histologinį variantą, židinių skaičių ir jų dydį, naviko invazyvumo požymius, pTNM stadiją ir metastazes sritiniuose limfmazgiuose. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinės įrangos paketą „IBM SPSS Statistics 27“, skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Imtį sudarė 243 PSK atvejai, iš jų 65 (26,7 %) buvo daugiažidininiai. Daugiažidininiams navikams dažniau rastas infiltratyvus augimo pobūdis, kapsulės peraugimas ir limfovaskulinė invazija (atitinkamai p=0,004, p=0,041 ir p<0,001). Agresyvios histologijos navikai dažniau nei neagresyvios pasireiškė keliais židiniais (32,3 % ir 18,5 %, p=0,022), taip pat dažniau peraugo skydliaukės kapsulę (76,2 % ir 36,4 %, p=0,003). Jaunesniems nei 55 m. pacientams dažniau rastos daugiažidininės PSK metastazės sritiniuose limfmazgiuose nei vyresniems (87,5 % ir 12,5 %, p=0,01). T1a kategorijos daugiažidininiams navikams rečiau nei aukštesnės T kategorijos navikams rastas kapsulės peraugimas ir limfovaskulinė invazija (atitinkamai p<0,001 ir p=0,026). Daugiažidininių PSK pirminio židinio mediana buvo 1,20 (0,25–6,00) cm, vienžidininių – 0,90 (0,20–6,00) cm (p=0,004). Kai daugiažidininės PSK didžiausias židinys buvo >1 cm, dažniau rastas kapsulės peraugimas ir limfovaskulinė invazija (atitinkamai p=0,015 ir p=0,037). Perskaičiavus T stadiją pagal BND, padaugėjo T2 kategorijos navikų (p<0,001). Išvados. Lytis ir amžius neturėjo reikšmingo ryšio su daugiažidiniškumu ar daugiažidininės PSK lokalizacija. <55 m. pacientams daugiažidininė PSK į sritinius limfmazgius metastazuoja dažniau. Daugiažidiniškumas yra reikšmingai susijęs su agresyviais histologiniais variantais. Difuziškai sklerozuojantis daugiažidininės PSK variantas susijęs su didesne (T3) stadija. Daugiažidiniškumas reikšmingai susijęs su infiltratyviu augimo būdu, kapsulės peraugimu ir limfovaskuline invazija. Bendras naviko diametras yra vertingas žymuo, kuris pakeičia TNM stadijos įvertinimą.

Author: Ngoc Thuy Trinh

Title: Prognostic factors for persistent or recurrent disease in differentiated thyroid cancer: a systematic review

Background: Thyroid cancer is the most common malignancy of the endocrine system. Differentiated thyroid cancer (DTC) of thyroid follicular epithelium accounts for more than 90% of thyroid cancer. DTC include papillary and follicular carcinomas. For the majority of patients with DTC, the prognosis is good; however, up to 30% of patients suffer local or distant metastatic recurrence.

Aim: To evaluate the clinicopathological risk factors influencing the recurrence or persistence of differentiated thyroid cancer.

Methodology: This systematic review was conducted December 2021 to April 2022. This research was conducted following PRISMA guidelines. Focuses on articles about clinicopathological features of differentiated thyroid cancer recurrence/persistence were conducted. The search for different articles was done using different databases: Pubmed, SpringerLink and ScienceDirect. After searching through the database, articles that fulfill the inclusion criteria but do not fulfill the exclusion criteria were included into analysis. A total of 26 articles were included in this systematic review.

Results: A total 26 studies were included in this systematic review, about prognosis of DTC recurrence/persistence and the risk factors’ statistically significant association with recurrence in DTC patients. Risk factors such as age, primary tumor size, multifocality, distant metastasis, histological type of papillary thyroid cancer, lymph node metastasis and capsular invasion are found to be prognostic markers of DTC recurrence. While gender, lymphovascular invasion and extrathyroidal extension may have less effect on impact on poor prognosis of thyroid disease.

Conclusion: This systematic review reveals that age, primary tumor size, distant metastasis, multifocality, histological type of papillary thyroid cancer, capsular invasion and lymph node metastasis showed a significant association with recurrence. While gender, lymphovascular invasion and extrathyroidal extension have a less significant association with recurrence.

Darbo tikslas: Įvertinti papilinės skydliaukės karcinomos (PSK) morfologinių savybių sąsajas su demografiniais veiksniais bei klinikiniais ligos ypatumais. Uždaviniai: Įvertinti pacientų amžiaus, lyties, skirtingų histologinių variantų sąsajas su morfologiniais naviko ypatumais, naviko dydžio ryšį su naviko invazyvumo požymiais, daugiažidininės PSK bendro naviko diametro įtaką TNM stadijos pasikeitimui, palyginti skirtingas pagal židinių skaičių PSK grupes. Tyrimo metodai: Atlikta retrospektyvi suaugusių pacientų (≥18 metų), 2017 metais operuotų LSMUL KK Chirurgijos klinikoje dėl PSK, medicininių dokumentų analizė. Rinkta informacija apie tiriamųjų lytį, amžių, rinkti pooperacinės medžiagos histologiniai duomenys: naviko dydis, histologinis variantas, židinių skaičius bei jų pasiskirstymas skydliaukės skiltyse, naviko invazyvumo požymiai (limfovaskulinė invazija, kapsulės peraugimas, ekstratiroidinis plitimas), pTNM klasifikacija ir metastazės sritiniuose limfmazgiuose. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinės įrangos paketą „SPSS Statistics“ 23.0. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, esant p < 0,05. Rezultatai: Vyrams dažniau nei moterims nustatyti T3 kategorijos navikai (p=0,004). < 55 metų amžiaus pacientams dažniau nei vyresniems nustatyti T1 kategorijos navikai ir metastazės sritiniuose limfmazgiuose (p<0,05). Daugiažidininės PSK atvejais naviko židiniai skydliaukėje dažniau buvo pasiskirstę bilateraliai (p<0,001). Navikai dažniau peraugo skydliaukės kapsulę daugiažidininės PSK atvejais nei vienžidininės (atitinkamai 45,2 % ir 24,3 %, p=0,036). Lyginant su mikrokarcinomomis, didesni nei 10 mm dydžio navikai dažniau peraugo skydliaukės kapsulę, plito ekstratiroidiškai, metastazavo į sritinius limfmazgius (p<0,05). Metastazės limfmazgiuose buvo dažnesnės esant mikrokarcinomai ir difuziškai sklerozuojančiam PSK variantui (atitinkamai 32,1 % ir 35,7%, p=0,020). Ekstratiroidinis plitimas dažniausiai nustatytas aukštųjų ląstelių ir klasikiniam variantams (p<0,001). Agresyvios eigos PSK nustatyti didesni navikai, didesnė naviko T kategorija, dažnesnis kapsulės peraugimas (53,6 % ir 21,9 %) bei metastazės sritiniuose limfmazgiuose (42,9 % ir 21,9 %), p<0,05. Išvados: Vyrams nustatyti didesnės T kategorijos navikai. < 55 metų amžiaus pacientams nustatyta mažesnė naviko T kategorija, bet dažnesnės metastazės sritiniuose limfmazgiuose. Daugiažidiniškumas buvo susijęs su naviko židinių pasiskirstymu skydliaukėje bilateraliai ir kapsulės peraugimu. Didesni nei 10 mm dydžio navikai dažniau peraugo skydliaukės kapsulę, plito ekstratiroidiškai, metastazavo į sritinius limfmazgius. Agresyvios eigos PSK, lyginant su palankios eigos PSK, nustatyti didesni navikai, didesnė T kategorija, dažnesnės metastazės sritiniuose limfmazgiuose bei skydliaukės kapsulės peraugimas. Bendras naviko diametras yra svarbus daugiažidininių PSK vertinimo žymuo.

Darbo tikslas. Nustatyti agresyvios eigos papilinės skydliaukės karcinomos (PSK) klinikinius ir morfologinius ypatumus. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvi pacientų, kurie 2002-2017 metais buvo pakartotinai operuoti dėl PSK atkryčio/persistavimo LSMUL KK Chirurgijos klinikoje, pooperacinės medžiagos histologinių duomenų analizė. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 24.0. Duomenų palyginimui naudoti Student t, Mann – Whitney U ir Chi-kvadrato (χ2) testai. Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, kai p<0,05. Rezultatai. Tirtąjį kontingentą sudarė 53 (79,1%) moterys ir 14 (20,9%) vyrų. Vyrų PSK pirminio židinio dydžio mediana buvo didesnė nei moterų, atitinkamai 27(10-65)mm ir 15(3-52)mm (p=0,046). Limfovaskulinė invazija buvo dažnesnė daugiažidininės PSK atveju, lyginant su vienžidinine, atitinkamai 84,2% ir 53,1% (p=0,025). Daugiažidininė PSK lyginant su vienžidinine dažniau įauga į minkštuosius kaklo audinius/raumenis, atitinkamai 50% ir 21,9% (p=0,041). Vyrams dažnesni nei moterims agresyvios eigos histologininiai variantai, atitinkamai 55,6% ir 18,8% (p=0,019). Skydliaukės kapsulės peraugimas esant agresyvios eigos PSK histologiniems variantams yra dažnesnis lyginant su palankios eigos variantais, atitinkamai 88,9% ir 52,5% (p=0,045). Esant autoimuniniam tiroiditui (AT), amžiaus vidurkis pirmosios operacijos metu buvo mažesnis nei tų, kuriems AT nebuvo nustatytas, atitinkamai 34,69±12,11 ir 47,21±14,9 metai (p=0,004). Išvados. Vyrams būdingas didesnis PSK pirminis židinys bei dažnesni agresyvios eigos histologininiai variantai. Daugiažidininės PSK grupėje dažnesnis skydliaukės kapsulės peraugimas, limfovaskulinė invazija, plitimas į minkštuosius kaklo audinius/raumenis. AT buvo reikšmingai susijęs su jaunesniu amžiumi diagnozuojant papilinę skydliaukės karcinomą, mažesniu skydliaukės tūriu bei retesniu karcinomos plitimu į minkštuosius kaklo audinius/raumenis.