Plisienė, Jurgita
Item type:ETD, [The Impact of Lipoprotein(a) on Cardiovascular Outcomes and Its Association with Cardiovascular Risk Factors in Primary Prevention Patients]master thesis[2026][M001]Adomavičiūtė, EmaAutorius. Ema Adomavičiūtė Darbo pavadinimas. Lipoproteino (a) įtaka kardiovaskulinėms išeitims ir jo ryšys su kardiovaskulinės rizikos veiksniais pirminės prevencijos pacientams. Tyrimo tikslas. Ištirti lipoproteino (a) dydžius, ryšį su kardiovaskulinės rizikos veiksniais ir įtaka išeitims pirminės prevencijos pacientams. Uždaviniai. 1. Įvertinti Lp (a) dydžius ir pagal riziką suskirstyti juos pirminės prevencijos pacientams. 2. Išanalizuoti Lp (a) ryšį su ŠKL rizikos veiksniais: 2 tipo cukriniu diabetu (CD), arterine hipertenzija (AH) ir rūkymu. 3. Ištirti MTL-Ch ir Lp (a) ryšį. 4. Įvertinti Lp (a) dydžio ryšį su statinų vartojimu. 5. Įvertinti Lp (a) įtaką kardiovaskulinėms išeitims. Tyrimo metodai ir dalyviai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kuriame analizuoti 300 didelės ir labai didelės ŠKL rizikos pacientų (40–60 m. amžiaus), dalyvavusių ŠKL pirminės prevencijos programoje LSMUL KK Kardiologijos klinikoje 2024 m., duomenys. Tyrime vertinta Lp (a) koncentracija, jos ryšys su rūkymu, arterine hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, MTL-Ch koncentracija bei statinų vartojimo intensyvumu. Duomenys analizuoti naudojant „IBM SPSS Statistics“ programą, o skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Daugumai (66,0 %) pacientų nustatyta maža Lp (a) koncentracija (<30 mg/dl), tačiau 22,7 % pateko į didelės rizikos grupę (>50 mg/dl). Statistiškai reikšmingo ryšio tarp Lp (a) ir AH bei rūkymo nenustatyta (p>0,05). Pastebėtas reikšmingas ryšys su CD: sergantieji CD dažniau pasižymėjo maža Lp (a) koncentracija, o didelės rizikos grupėje CD sergančiųjų nebuvo (p=0,014). Nustatyta silpna teigiama koreliacija tarp Lp (a) ir MTL-Ch (rs=0,179; p=0,002). Statinų intensyvumas Lp (a) dydžiui įtakos neturėjo, nors stebėta Lp (a) padidėjimo tendencija didelio intensyvumo grupėje. Išvados. Kas ketvirtas prevencinėje programoje dalyvaujantis asmuo turi genetiškai nulemtą padidintą kardiovaskulinę riziką. Lp (a) koncentracija nepriklauso nuo rūkymo ar AH, tačiau sergantiems 2 tipo CD būdingos mažesnės Lp (a) reikšmės. Lp (a) yra nuo MTL-Ch lygio nepriklausantis savarankiškas lipidų apykaitos rodiklis, kuriam statinų terapija įtakos neturi. Nors statistinio ryšio su išeitimis dėl mažo įvykių dažnio nerasta, klinikiniu požiūriu dauguma sunkių išeičių atvejų pasižymėjo didele Lp (a) koncentracija, kas patvirtina rodiklio svarbą vertinant liekamąją riziką. Rekomendacijos. Visiems suaugusiems rekomenduojama bent kartą gyvenime išmatuoti Lp (a) koncentraciją. Pacientams, kurių Lp (a) >50 mg/dl, būtina agresyvesnė kitų rizikos veiksnių kontrolė ir siektinas MTL-Ch <1,4 mmol/l.
16 Item type:ETD, [Analysis of Risk Factors, Treatment, Patient Knowledge, and Lifestyle in Hospitalized Patients After Revascularization Procedures for Cardiovascular Disease: an Evaluation Based on EUROASPIRE VI Questionnaires]Įžanga: Ūminės išemijos sindromai išlieka viena pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje, o pacientai po šios būklės priskiriami labai didelei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikai. Pagrindinę reikšmę jų prognozei turi antrinė prevencija, apimanti modifikuojamų rizikos veiksnių kontrolę bei įrodymais pagrįstą medikamentinį gydymą. Nors šios priemonės reikšmingai mažina pakartotinių širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių riziką, realioje klinikinėje praktikoje jų įgyvendinimas išlieka nepakankamas. Tarptautiniai tyrimai, tokie kaip EUROASPIRE, rodo, kad didelė dalis pacientų nepasiekia tikslinių rizikos veiksnių rodiklių ir nesilaiko gydymo rekomendacijų. Darbo tikslas: Nustatyti, kaip pacientai laikosi Europos kardiologų draugijos antrinės prevencijos rekomendacijų po stacionarinio gydymo dėl išeminės širdies ligos. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti Kauno klinikose gydytų pacientų, sergančių išemine širdies liga, demografinius rodiklius ir taikytas revaskuliarizacijos procedūras pagal EUROASPIRE VI registro anketą. 2. Nustatyti šių pacientų rizikos veiksnius ir gretutinius susirgimus 3. Įvertinti antilipidinių ir kitų vaistų vartojimą 4. Įvertinti pacientų žinias apie širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius, gyvenimo būdą ir gydytojų rekomendacijas bei jų laikymąsi. Metodika: Tyrimas atliktas remiantis Europos kardiologų draugijos inicijuoto EUROASPIRE VI registro metodologija. Į tyrimą įtraukti 199 pacientai, kurių amžius ≥ 18 metų, persirgę ūminės išemijos sindromu ar gydyti selektyvia perkutanine vainikinių arterijų intervencija prieš 6 – 12 mėnesių. Duomenys rinkti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje, naudojant standartizuotą struktūrizuotą klausimyną. Vertinti demografiniai duomenys, klinikiniai rodikliai, modifikuojami rizikos veiksniai, gyvenimo būdo įpročiai, gydytojų rekomendacijos bei jų laikymasis ir medikamentinis gydymas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 29.0 programinę įrangą, o statistiškai reikšmingu laikytas skirtumas, kai p < 0,05. Rezultatai: Iš visų pacientų 69,3 % sudarė vyrai, o vidutinis amžius siekė 70,6 ± 9,6 metų. Dažniausia ūminės išemijos sindromo forma buvo miokardo infarktas be ST segmento pakilimo (42,2 %), o dažniausiai taikytas gydymo metodas – perkutaninė vainikinių arterijų intervencija (76,4 %). Arterine hipertenzija sirgo 85,9 % pacientų, dislipidemija – 83,9 %, cukriniu diabetu – 19,6 %, o 23,6 % buvo anksčiau persirgę 4 miokardo infarktu. Praėjus 6 – 12 mėnesių po indeksinio įvykio, tikslinį arterinį kraujospūdį pasiekė 52,8 % pacientų, o pakankamu fiziniu aktyvumu pasižymėjo tik 21,5 % tiriamųjų. Atsvoris apklausos metu nustatytas 39,7 % ir nutukimas 35,2 % pacientų, tačiau statistiškai reikšmingo kūno masės indekso pokyčio tarp indeksinio įvykio ir apklausos laikotarpio nenustatyta. Rūkė 16,6 % pacientų, o daugiau nei pusė jų neplanavo mesti rūkyti. Dauguma pacientų alkoholį vartojo mažos rizikos ribose (vyrai ≤ 14 SAV/sav., moterys ≤ 7 SAV/sav.). Gydymas statinais apklausos metu buvo skirtas 95,3 % pacientų, o statinus nuolat vartojo 83,4 % tiriamųjų. Antihipertenzinius vaistus vartojo dauguma arterine hipertenzija sirgusių pacientų, tačiau nepaisant to beveik pusei jų arterinis kraujospūdis išliko nekontroliuotas. Iš cukriniu diabetu sirgusių pacientų tik 64,1 % monitoravo glikemiją, o 30,8 % laikėsi sveikos mitybos ir gyvensenos principų. Pacientų žinios apie savo ligą ir rizikos veiksnius buvo nepakankamos. Beveik pusė arterine hipertenzija sirgusių pacientų nežinojo AKS normų, 94,9 % cukriniu diabetu sirgusių pacientų nežinojo glikemijos ar HbA1c tikslinių reikšmių, o 94,5 % visų tiriamųjų nežinojo lipidogramos normų. Nustatyta, kad gydytojų rekomendacijos buvo statistiškai reikšmingai susijusios su dalyvavimu reabilitacijoje, rūkymo nutraukimo bandymais, alkoholio atsisakymo bandymais, fizinio aktyvumo rekomendacijų laikymusi ir mitybos korekcija (p < 0,05). Išvados: 1. Tiriamųjų imtyje dominavo vyresnio amžiaus vyrai, o beveik ketvirtadalis pacientų buvo anksčiau persirgę miokardo infarktu, todėl tirtoji populiacija pasižymėjo didele
pakartotinių širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių rizika. Dažniausia ūminės išemijos sindromo forma – miokardo infarktas be ST segmento pakilimo, o dažniausiai taikytas gydymo metodas – perkutaninė vainikinių arterijų intervencija. 2. Arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos paplitimas tarp tiriamųjų buvo dažnas, o cukriniu diabetu sirgo mažesnė dalis. Praėjus 6 – 12 mėnesių po stacionarizavimo dėl išeminės širdies ligos, beveik pusė pacientų nepasiekė tikslinių arterinio kraujospūdžio rodiklių. Nors dauguma pacientų vykdė kraujospūdžio ar glikemijos savikontrolę namuose, gyvenimo būdo rekomendacijų laikymasis buvo nepakankamas, atskleidžiantis antrinės prevencijos ir modifikuojamų rizikos veiksnių kontrolės trūkumus. 3. Dauguma tiriamųjų nurodė reguliariai vartojantys paskirtą medikamentinį gydymą, ypač antihipertenzinius vaistus ir statinus, tačiau dalis pacientų rekomenduojamo gydymo nevartojo arba jo laikėsi nenuosekliai. Tai rodo nepakankamą gydymo režimo laikymąsi antrinėje prevencijoje. 4. Tiriamųjų žinios apie širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius bei jų tikslinius rodiklius buvo nepakankamos, ypač vertinant arterinio kraujospūdžio, glikemijos ir lipidų kontrolę. Reikšmingai daliai pacientų išliko nepalankūs gyvensenos veiksniai, rodantys neoptimalų antrinės prevencijos rekomendacijų laikymąsi. Gydytojo rekomendacijos buvo reikšmingai susijusios su palankesniais gyvensenos pokyčiais (rūkymas, 5 svoris, alkoholis, fizinis aktyvumas, mityba) ir didesniu dalyvavimu širdies reabilitacijoje, kas pabrėžia aktyvaus pacientų mokymo ir nuoseklaus gydytojų įsitraukimo svarbą.
35 Item type:ETD, [Lipoproteino(a) paplitimas ir jo sąsaja su MTL cholesteroliu bei cukriniu diabetu Lietuvoje 2023 metais]master thesis[2026][M001]Alex John, JalonAuthor: Jalon Alex John Research title: Lipoprotein(a): Prevalence and its association with LDL cholesterol and Diabetes mellitus in Lithuania in 2023 Research aim: To investigate the role of lipoprotein(a) and its distribution in Lithuania. Objectives: To determine the Lp(a) prevalence trends and testing in Lithuania in 2023. To evaluate Lp(a) levels in primary and secondary prevention groups. To analyse the correlation between lipoprotein (a) and LDL cholesterol. To compare the associations of lipoprotein(a) and diabetes mellitus Methodology: This retrospective study used anonymized health data from the Electronic Health Services and Cooperation Infrastructure Information System (ESPBI IS) in Lithuania. Adults aged ≥40 years with at least one Lp(a) measurement in 2023 were included. The population was divided in risk categories and prevention groups as per ESC guidelines. Lp(a) levels were investigated for correlation with LDL-c levels and diabetes prevalence. Results: In 2023, Lp(a) testing was performed rarely in Lithuania. Only 769 cases (0.19 %) out of all patients who underwent LDL-C testing (396,835 patients) had Lp(a) testing. It was determined that the prevalence of high Lp(a) levels (>50 mg/dl) among all patients groups was 33.2%. Among primary prevention and secondary prevention subgroups, high lipoprotein (a) levels were found in 34.3% and 21.5% respectively. No statistically significant association was found between lipoprotein(a) and LDL-cholesterol levels (ρ = 0.158, p = 0.312). Among patients with low Lp(a) levels, 18 (3.9%) had type 2 diabetes mellitus, compared with 8 (2.6%) among those with moderate or high Lp(a) levels. Conclusions: Lipoprotein(a) is insufficiently investigated in Lithuania. Approximately one third of patients demonstrate markedly elevated Lp(a) levels, which may contribute to the high prevalence of cardiovascular disease in the country. Elevated Lp(a) did not show a clear association with either high LDL cholesterol levels or diabetes mellitus. Given that Lp(a) is an independent risk factor for cardiovascular disease, it should be more routinely assessed and systematically incorporated into cardiovascular risk stratification.
11 Item type:Publication, [A Diagnostic Value of Contrast-Enhanced Ultrasound for The Evaluation of Characteristics of Carotid Artery Atherosclerotic Plaque]doctoral thesis[2024][R1][M001][128]; ; ; ; ; ; Darbo tikslas – kontrastinės echoskopijos metodu įvertinti miego arterijų aterosklerozines plokšteles, nustatyti jų sąsajas su pacientų neurologiniais simptomais, aterosklerozės rizikos veiksniais ir išemine širdies liga, bei nustatyti jų diagnostinę vertę, lyginant su histologiniais parametrais. Sprendžiant apie miego arterijų atreosklerozės gydymo taktiką – operacinis gydymas, endovaskulinis gydymas ar geriausias medikamentinis gydymas – vertiname miego arterijos stenozės laipsnį ir ar pacientas yra simptominis. Aterosklerozinė plokštelė – biologiškai aktyvi struktūra, kurioje nuolat vyksta stabilizacijos ir destabilizacijos procesai. Disertacijoje nagrinėjama kontrastinės echoskopijos tyrimo metu nustatoma viduplokštelinės kraujotakos svarba. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp pacientams pasireiškusių simptomų ir aterosklerozinės plokštelės tipo. Pacientai sergantys cukriniu diabetu turi plokšteles, kuriose labiau išreikšta viduplokštelinė vaskuliarizacija. Plokštelės tipas statistiškai reikšmingai ir tiesiogiai koreliavo su išemine širdies liga. Aterosklerozinės plokštelės vertinimas kontrastinės echoskopijos tyrimo metu atitinka histologinio tyrimo metu nustatytus komplikuotos plokštelės požymius. Suformuotos praktinės rekomendacijos, pasirenkant miego arterijos aterosklerozės gydymo taktiką reikėtų atsižvelgtine tik į stenozės laipsnį, bet ir pačios plokštelės morfologiją. Pacientams su skirtingų tipų plokštelėmis galėtų būti parenkamas skirtingas gydymo algoritmas.
46 Item type:ETD, [The Potential of Convolutional Neural Network in Assessment of Left Ventricular Diastolic Function by 2D Echocardiography]Pavadinimas: Konvoliucinių neuroninių tinklų galimybės vertinant kairiojo skilvelio diastolinę funkciją 2D echokardiografijos metodu. Tyrimo tikslas: Įvertinti rankiniu ir automatiniu būdu atliktų matavimų koreliacinį ryšį ir nustatyti konvoliucinių neuroninių tinklų (KNT) tikslumą vertinant diastolinę funkciją ir kairiojo skilvelio (KS) prisipildymo spaudimą. Uždaviniai: 1. Įvertinti rankiniu būdu ir KNT atliktų matavimų koreliacinį ryšį. 2. Įvertinti KNT tikslumą vertinant diastolinę funkciją. 3. Įvertinti KNT tikslumą vertinant KS prisipildymo spaudimą. Metodika: Nuo 2021 metų rugsėjo iki 2022 metų kovo vykdomame tyrime dalyvavo 66 tiriamieji. Buvo matuojami viršūniniai dviejų kamerų, viršūniniai keturių kamerų, impulsinio doplerio per mitralinį vožtuvą, pastoviosios bangos doplerio per triburį vožtuvą, keturių kamerų impulsinio audinių doplerio vaizdai. Automatizuotiems matavimamas buvo naudota Ligence Heart programinė yranga (versija 3.22.0; UAB Ligence). Rankiniai matavimai buvo atlikti gydytojo kardiologo. Diastolinės funkcijos ir KS prisipildymo spaudimo klasės buvo nustatytos remiantis 2016 metų diastolinės funkcijos vertinimo gairėmis ir atliktų matavimų rezultatais. Matavimų kintamumas buvo išreikštas Pirsono, Spirmano ir tarpklasinės koreliacijos koeficientais. Modelio efektyvumas buvo įvertintas remiantis AUC ir F1 metrikomis. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant R paketą (2.8-0 versija) ir SPSS paketą (29.0 versija Mac OS; IBM.SPSS statistics). Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05. Rezultatai: Skirtingų metodų koreliacija tarp gydytojo matavimų ir KNT: impulsinės bangos ir audinių doplerio parametrų r (0,843-0,95), ICC (0,916-0,975), dviejų kamerų vaizduose r (0,662-0,754) ir ICC (0,777-0,88). Labiausiai skyrėsi ankstyvojo prisipildymo bangos greičio mažėjimo trukmės (r=0,651; ICC=0,73) ir didžiausio regurgitacijos per triburį vožtuvą greičio (r=0,552; ICC=0,656) matavimai. KNT modelio tikslumas klasifikuojant diastolinės funkcijos klases 62,5%, (p=0,26), kappa =0,33. Modelio tikslumas klasifikuojant KS prisipildymo spaudimą 95,3%, (p=0,25), kappa=0,7.
Išvados: 1. Nustatyta stipri koreliacija tarp KNT ir kardiologo matavimų atliekant impulsinės bangos doplerio matavimus ir vidutinio stiprumo koreliacija atliekant kairiojo prieširdžio ir pastoviosios bangos doplerio matavimus; 2. Nustant diastolinę funkciją buvo stebėtas vidutinis KNT ir kardiologo vertinimų sutapimas; 3. KNT parodė didelį tikslumą ir vertinimų sutapimą su kardiologu, vertinant padidėjusį kairiojo skilvelio prisipildymo spaudimą.9 93 Item type:ETD, [Analysis and Prognostic Assessment of Patients with Class III Stable Angina According to the Degree of Stenosis Determined by Coronary Artery Angiography]Ramona Matusevičiūtė. Pacientų, sergančių III-ios funkcinės klasės stabiliąja krūtinės angina, analizė ir prognostinis vertinimas pagal vainikinių arterijų angiografijos metu nustatytų stenozių dydį. Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų, sergančių III-ios funkcinės klasės stabiliąja krūtinės angina (SKA), prognozę pagal vainikinių arterijų angiografijos (VAA) metu nustatytų stenozių dydį. Uždaviniai:
- Įvertinti pacientų, sergančių III-ios funkcinės klasės SKA, kuriems atlikta VAA, demografinius duomenis, rizikos veiksnius, gretutines ligas, krūtinės anginos požymius;
- Išanalizuoti ir įvertinti pacientų, sergančių III-ios funkcinės klasės SKA, kuriems atlikta VAA, išemiją įrodančius tyrimus (velorgometriją, miokardo perfuziją, dobutamino echokardiografiją);
- Įvertinti pacientų, sergančių III-ios funkcinės klasės SKA, pakitimus vainikinėse arterijose (VA) pagal VAA duomenis, tolesnę gydymo taktiką ir įvertinti jų prognozę. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas LSMUL KK, analizuojant III-ios funkcinės klasės SKA sergančių pacientų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. buvo atlikta VAA, ligos istorijų bei vaizdinių tyrimų duomenis retrospektyviniu būdu. Nagrinėti šių pacientų demografiniai duomenys, rizikos veiksniai, gretutinės ligos, KA požymiai, išemiją įrodantys tyrimai, VAA duomenys, gydymo taktika ir 12 mėn. prognozė. Statistiškai reikšmingais rezultatai laikyti, kai p < 0,050. Tyrimo objektas. 168 pacientų, gydytų dėl III-ios funkcinės klasės SKA, nuasmeninti sveikatos duomenys bei vaizdiniai tyrimai, prieinami ligos istorijose. Tyrimo rezultatai. Iš pacientų, kuriems pirmą kartą diagnozuota III-ios funkcinės klasės SKA, 59,8 % VAA stenozės buvo hemodinamiškai nereikšmingos, 40,2 % reikšmingos, per 12 mėn. nuo VAA atlikimo 2,9 % tiriamųjų diagnozuota nestabilioji krūtinės angina, 2,0 % mirė, 1,0 % įvyko insultas, 1,0 % atlikta pakartotinė revaskuliarizacija, 93,1 % neįvyko nė viena iš analizuotų išeičių. Iš pacientų, kuriems SKA diagnozuota anksčiau, 72,7 % VAA nustatytos hemodinamiškai reikšmingos stenozės, per 12 mėn. nuo VAA atlikimo 2,9 % tiriamųjų diagnozuota NKA, 2,0 % mirė, 1,0 % įvyko insultas, 1,0 % atlikta pakartotinė revaskuliarizacija, 93,1 % neįvyko nė viena iš analizuotų išeičių. Išvados:
- Pacientai dažniau buvo vyriškos lyties (70,2 %), dažniausi rizikos veiksniai - arterinė hipertenzija (95,2 %) ir dislipidemija (86,3 %), KA pusei pacientų (52,0 % ir 50,0 %) buvo neangininio pobūdžio; 2. Apie pusei pacientų (53,9 % ir 40,9 %) atlikti funkciniai neinvaziniai tyrimai, maždaug pusė jų (47,3 % ir 63,0 %) buvo patologiniai; 4
- Daugiau nei pusei pacientų, kuriems pirmą kartą diagnozuota SKA, VAA nerasta hemodinamiškai reikšmingų stenozių (59,8 %) ir pasirinktas medikamentinis gydymas (57,8 %), o daugiau nei pusei pacientų, kuriemsanksčiau diagnozuota SKA, VAA rastos hemodinamiškai reikšmingos stenozės (72,7 %) ir pasirinkta invazinė gydymo taktika (62,1 %). SKA sergantiems pacientams retai įvyko nepageidaujamos išeitys (6,9 % ir 10,6 %) ir jos nepriklausė (p > 0,05) nuo VAA nustatytų stenozių dydžio bei gydymo taktikos. Rekomendacijos:
- Naujai diagnozavus III-ios funkcinės klasės SKA, VAA reikėtų rinktis kaip pirmą tyrimą tik labai didelės rizikos pacientams su neabejotinais simptomais, o visiems kitiems – atlikti neinvazinius tyrimus ir optimizuoti medikamentinį gydymą.
- Pacientams, kuriems anksčiau diagnozuota SKA, pasireiškus tipiškiems KA simptomams, taip pat rekomenduotina atlikti išemiją įrodančius neinvazinius tyrimus ir tik tada svarstyti dėl VAA atlikimo, kai optimalus medikamentinis gydymas neduoda efekto.
18 68 Item type:ETD, [Analysis of 2D Echocardiography Parasternal Long Axis View Aortic Measurements Performed by Convolutional Neural Networks and Physicians]Pavadinimas: Konvoliucinių neuroninių tinklų ir gydytojų atliekamų 2D echokardiografijos priekrūtinkaulinės ilgosios ašies aortos matavimų įvertinimo analizė. Tyrimo tikslas: Įvertinti konvoliucinių neuroninių tinklų (KNT) automatiškai atliekamus aortos matavimus dviejų dimensijų transtorakalinės echokardiografijos (2D TTE) priekrūtinkaulinės ilgosios ašies (PIA) vaizduose su gydytojo kardiologo ir vyresniojo kardiologijos rezidento rankiniu būdu atliekamais matavimais bei apskaičiuoti ir palyginti atliekamų matavimų trukmę. Uždaviniai: 1. Įvertinti rankiniu būdu atliekamų aortos matavimų kintamumą tarp dviejų tyrėjų ir KNT vertinimų bei to paties tyrėjo ir KNT kartotinių vertinimų kintamumą. 2. Įvertinti KNT 2D TTE PIA vaizduose automatiškai atliekamų aortos matavimų tikslumą. 3. Apskaičiuoti KNT 2D TTE PIA vaizduose automatiškai atliekamų aortos matavimų laiko trukmę ir palyginti su gydytojo kardiologo ir vyresniojo kardiologijos rezidento rankiniu būdu atliekamų matavimų trukme. Metodai: 2019-2020 m. į studiją prospektyviai įtraukti 34 tiriamieji. Visi matavimai atlikti PIA vaizduose. KNT automatizuotiems aortos matavimams buvo sukurti įmonės UAB Ligence. Rankiniai aortos matavimai buvo atliekami patyrusios gydytojos kardiologės ir vyresniojo kardiologijos rezidento naudojant programinę įrangą EchoPAC version 112 (GE Healthcare, Čikaga, JAV). Dviejų faktorių dispersinė analizė (ANOVA) taikyta nustatyti KNT matavimų tikslumą atsižvelgiant į tyrėjų matavimų kintamumą tarp studijų ir tarp kartotinių matavimų. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 23.0 programinę įrangą. Tikrinant statistines hipotezes pasirinktas reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05. Rezultatai: Koreliacija tarp tyrėjų matavimų svyravo nuo r=0,58 (p<0,001) iki r=0,92 (p<0,001) ir buvo panaši į koreliaciją tarp KNT ir tyrėjų, nuo r=0,52 (p<0,001) iki r=0,92 (p<0,001). Įvertinus KNT atliekamų aortos matavimų patekimą į sudarytą 95% pasikliautinąjį intervalą, mažiausias matavimų tikslumas buvo kylančiosios aortos matavimų 93.94% ± 8,14%, aortos žiedo, valsalvos sinusų ir sinotubulinės jungties matavimai 100,0% ± 0,0% pateko į sudarytą intervalą. Įvertinus matavimų laiko vidurkių paklaidą, KNT matavimus atliko nuo 2,35 iki 3,56 karto greičiau negu gydytoja kardiologė ir nuo 3,22 iki 4,2 karto greičiau negu vyresnysis kardiologijos rezidentas. Išvados: 1. KNT pateikia tuos pačius rezultatus kartotinai vertinant tuos pačius echokardiografinius vaizdus ir priešingai negu gydytojų matavimai, nepasižymi kintamumu. 2. KNT automatiškai atliekamų aortos matavimų 2D TTE PIA vaizduose tikslumas yra aukštas, minimali reikšmė yra 93.94% ± 8,14% (95% pasikliautinasis intervalas). 3. KNT aortos matavimus 2D TTE PIA vaizduose atlieka bent du kartus greičiau negu gydytoja kardiologė ir bent tris kartus greičiau negu vyresnysis kardiologijos rezidentas.
6 28 Item type:ETD, [An Analysis of Prevalence, Risk Factors, Results of Non-invasive Tests and Cardiac Outcomes of Patients with Angina and Non-obstructive Coronary Artery Disease (CAD)]SIMONA RIPKAUSKAITĖ. Pacientų, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga be obstrukcinės širdies vainikinių arterijų ligos paplitimas, rizikos veiksniai, neinvazinių išemiją įrodančių tyrimo metodų analizė bei prognozė. Darbo tikslas: įvertinti pacientų, kuriems diagnozuota neobstrukcinė IŠL, paplitimą, rizikos veiksnius, prognozę ir atlikti neinvazinių išemiją įrodančių tyrimo metodų analizę. Uždaviniai: 1) Įvertinti pacientų su neobstrukcine IŠL demografinį paplitimą. 2) Įvertinti pacientų su neobstrukcine IŠL rizikos veiksnius. 3) Įvertinti pacientų su neobstrukcine IŠL neinvazinių išemiją įrodančių tyrimo metodų (2D echokardiografijos, krūvio EKG, krūvio echokardiografijos, MPS) ir VA DKTA rezultatus, jų sąsają su skausmu krūtinėje bei pakitimais VAA. 4) Įvertinti pacientų su neobstrukcine IŠL vienerių metų prognozę, vertinant ūminio koronarinio sindromo išsivystymo tikimybę. Metodika: Atliktas retrospektyvinis duomenų analizės tyrimas. Jo metu tirti 1015 pacientų, kuriems 2018-aisiais LSMUL KK Kardiologijos klinikoje pirmą kartą atlikus VAA nustatyta neobstrukcinė IŠL (0-49 proc. stenozės). Pacientai su reikšminga vožtuvų patologija ar jau esančia diagnozuota IŠL į tyrimą nebuvo įtraukti. Išanalizuoti tiriamųjų demografiniai, klinikiniai duomenys, rizikos veiksniai, neinvazinių tyrimo metodų rezultatai. Rezultatai: Atlikus VAA, 36,3 proc. pacientų nustatyti neobstrukciniai VA pakitimai (pagal atmetimo kriterijus 21,4 proc. iš jų į tyrimo imtį neįtraukti). Tiriamiesiems labiau pasireiškė netipinės KA simptomai. Jie dažniau buvo vyresnio amžiaus (p<0,001) moterys (58,0 proc.), sergančios dislipidemija (p<0,001) bei arterine hipertenzija (AH) (p=0,028). Vyrai su neobstrukcine IŠL dažniau buvo rūkantys (p<0,001), vartojantys alkoholį (p<0,001). 83,9 proc. pacientų nustatyta KS IF > 50 proc. (p<0,001). Prieš VAA neinvaziniai tyrimai atlikti 512 (65,5 proc.) pacientų, patologiniai rasti 248 (48,4 proc.). Praėjus vieneriems metams po neobstrukcinės IŠL diagnozavimo, ŪKS išsivystė 2,0 proc. tiriamųjų. Išvados: 1) Neobstrukciniai pakitimai VA nustatyti daugiau nei trečdaliui pacientų po atliktos VAA. Daugiau buvo moterų, jos buvo vyresnio amžiaus nei vyrai. 2) Dažniausi tirtų pacientų rizikos veiksniai: AH, nutukimas, dislipidemija, šeiminė IŠL anamnezė. Apie 15 proc. pacientų sirgo CD, beveik 17 proc. rūkė. Moterys dažniau sirgo AH ir dislipidemija, vyrai – rūkė, vartojo alkoholį. Daugumai pacientų diagnozuota stabili krūtinės angina. Kliniškai dažniau vyravo netipiniai angininiai skausmai. 3) Neinvaziniai tyrimai atlikti daugiau nei pusei pacientų (dažniausiai atlikta VEM), iš kurių apie pusė - patologiniai. Atlikus echokardiografiją daugumai tiriamųjų rasta išlikusi KS IF. 4) Nepaisant to, jog VA nebuvo rasta reikšmingų stenozių, pacientams stebėta padidėjusi kardiovaskulinių įvykių rizika ateityje.
87 1 Item type:ETD, [An analysis of risk factors and diagnostic methods for patients with an intermediate probability of ischemic heart disease]Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų, kuriems nustatyta vidutinė pretestinė tikimybė sirgti išemine širdies liga (PTT), rizikos veiksnius, laboratorinius tyrimus, vaizdinių, funkcinių diagnostikos metodų rezultatus bei jų skirtumus tarp obstrukcinės ir neobstrukcinės krūtinės anginos (KA) bei tarp klinikinio KA pasireiškimo grupių. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti vainikinių arterijų (VA) aterosklerozinių pakitimų išplitimą ir VA pažaidą, atliekant invazinę vainikinių arterijų angiografiją (VAA) ir/ar vainikinių arterijų daugiasluoksnę kompiuterinę tomografiją (VA DKT) bei nustatyti sąsajas su pasireiškusiais KA simptomais. Įvertinti pacientų, kuriems nustatyta vidutinė PTT, sociodemografinius duomenis, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, gretutinius susirgimus, vartojamus medikamentus, rutininių laboratorinių tyrimų rezultatus bei nustatyti jų sąsajas su simptomais (ne krūtinės anginos (KA) simptomai arba besimptomiai/ netipinės KA skausmai/ tipinė KA) ir VA ateroskleroziniais pakitimais. Įvertinti 2D echokardiografijos tyrimo, neinvazinių krūvio tyrimų (dobutamino krūvio echokardiografijos ir krūvio elektrokardiografinio tyrimo sąsają su simptomais ir VA ateroskleroziniais pakitimais. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas LSMUL KK Kardiologijos klinikoje retrospektyviai renkant duomenis iš medicininės dokumentacijos. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems buvo nustatyta vidutinė PTT (15 - 85 %) ir 2013 – 2018 m. pirmą kartą atlikta VAA ir/ar VA DKT. Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes pagal VAA ir/ar VA DKT tyrimų rezultatus: neobstrukcinė IŠL (<50 %), bei obstrukcinė IŠL (≥50 %). Taip pat tiriamieji buvo suskirstyti grupėmis pagal klinikinį KA pasireiškimą (tipinė, netipinė, ne KA skausmai). Rezultatai: Neobstrukcinė KA nustatyta 87 (74,36 %) pacientams. Šiems pacientams dažniau buvo netipinis KA pasireiškimas (p=0,041), jie buvo jaunesni nei obstrukcine IŠL sergantys (57 (min. 40 – max. 83) vs. 65,5 (min. 47 – max. 79) (p=0,024)). Ne KA skausmų grupėje stebėta daugiau autoimuninių ligų (p=0,024). Tipinės KA grupėje dažniau stebėta kairiosios Hiso pluošto kojytės (KHPK) priekinės šakelės blokada (p=0,026). Neobstrukcine KA sergantys pacientai dažniau rūkė (p=0,035), obstrukcinės KA - sirgo bronchine astma (BA) (p=0,035), vartojo statinus (p=0,012) bei aspiriną (p=0,036), dažniau fiksuoti ritmo ir laidumo sutrikimai: KHPK priekinės šaknelės blokada (p=0,023) bei PV (p=0,023). Mažesnė KS MM (p=0,021), MMI (p=0,01), TVŽJA (0,002) bei dažniau normali diastolinė funkcija stebėti neobstrukcinės IŠL grupėje. Tipinės KA grupėje stebėtas mažesnis KPr (p=0,037). Pacientams su obstrukcine IŠL dažniau nustatoma pseudonormali diastolinė funkcija (IIo disfunkcija) (p=0,03). Tipinės KA pacientų grupėje, atlikus krūvio elektrokardiografijos tyrimą, dažniau išryškėjo T dantelio inversija (p=0,028). Kontrakcijos sutrikimai dažniau stebėti obstrukcine IŠL sergantiesiems (p=0,038). Ribinė tyrimo išvada būdingesnė neobstrukcinės IŠL grupei (p=0,03), o patologinis tyrimo rezultatas dažniau nustatytas pacientams su žymia obstrukcija (p=0,018). Išvados: Pacientams su vidutine PTT dažniau nustatoma neobstrukcinių VA pakitimų, kuriems būdinga netipinė KA klinika. Neobstrukcine IŠL sergantieji buvo jaunesni, dažniau rūkė, o obstrukcinė IŠL dažniau nustatyta pacientams, sergantiems BA, turintiems ritmo ir laidumo sutrikimų. Ne KA grupės pacientai, dažniau sirgo autoimuninėmis ligomis. Tipinės KA grupėje dažniau nustatyta KHKP priekinės šaknelės blokada. Neobstrukcine IŠL sergantys pacientai dažniau vartojo statinus ir aspiriną. Neobstrukcinės IŠL grupėje stebėti mažesni echokardiografiniai dydžiai: KS MM, MMI, TVŽJA, dažniau normali diastolinė KS funkcija. Pacientams su obstrukcine IŠL dažniau stebima pseudonormali diastolinė funkcija. Netipinės KA grupės pacientams nustatytas mažesnis KPr. Pacientams su tipinės KA simptomais krūvio elektrokardiografijos metu dažniau išryškėjo T dantelio inversija. Dobutamino krūvio echokardiografijos metu pacientams su neobstrukcine IŠL dažniau nustatytas ribinis tyrimas. Obstrukcinės IŠL grupėje dažniau stebėti kontrakcijos sutrikimai bei tyrimas vertintas kaip patologinis.
47 3