Zabiela, Vytautas
Item type:ETD, [The Prognostic Impact of Implantable Cardiac Devices for Patients with Heart Failure]Darbo pavadinimas: Pacientų, sergančių širdies nepakankamumu, implantuojamųjų širdies prietaisų įtaka ligos prognozei Darbo autorius: Žygimantas Laureckas Darbo tikslas: Apžvelgti ir įvertinti implantuojamųjų širdies prietaisų įtaką širdies nepakankamumo ligos prognozei Darbo uždaviniai:
- Įvertinti klinikinės būklės skirtumus esant implantuotiems CRT-P ar CRT-D bei palyginti juos.
- Apibendrinti pacientų būklės pokyčius po implantavimo.
- Įvertinti prognozę pacientams su ŠN esant implantuotiems skirtingiems prietaisams.
- Paruošti rekomendacijas palengvinančias implantuojamojo prietaiso pasirinkimo rūšį. Metodai: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojantis PubMed, Science Direct ir Cohrane mokslinės literatūros duomenų bazėmis. Apžvalgos planavimas ir duomenų analizė buvo atlikta laikantis PRISMA sisteminės apžvalgos reikalavimų. Mokslinės literatūros duomenų bazėse buvo atrinkti ne senesni nei 10-ies metų, anglų kalba parašyti straipsniai, kuriuose buvo vertinami pacientai, sergantys širdies nepakankamumu su implantuojamaisiais CRT-P ar CRT-D prietaisais. Tyrimo rezultatai: Atlikus paiešką, iš viso buvo rastos 3436 publikacijos, atitinkančios visus kriterijus ir temą, galutiniam vertinimui atrinkti 13 straipsnių. Atrinktuose tyrimuose bendras tiriamųjų skaičius – 73320, iš kurių su CRT-P prietaisais buvo 35163 (48%) ir su CRT-D prietaisais 38157 (52%) pacientų. Atskiruose straipsniuose bendros imtys svyruoja nuo 177 iki 45697 pacientų. Išvados:
- Pateiktas skirtingų šalių implantuojamųjų CRT-P ir CRT-D prietaisų palyginimas. Jame nurodoma, jog prietaisų pasirinkimas kinta pagal pacientų demografines charakteristikas ir klinikinės būklės ypatybes.
- Apibendrinti pacientų būklės pokyčiai po implantavimo. Stebimi panašūs kairiojo skilvelio išmetimo frakcijos (IF) ir klinikinės širdies nepakankamumo būklės pagerėjimo pokyčiai.
- Įvertinta pacientų, sergančių širdies nepakankamumu prognozė rodo, jog mažesnis mirtingumas pastebimas tarp pacientų, kuriems implantuotas CRT-D prietaisas. Klinikinės būklės skirtumai ir amžius gali įtakoti šiuos rezultatus.
- Paruošta rekomendacinė lentelė palengvinanti implantuojamojo prietaiso pasirinkimo rūšį, kurioje nurodomos klinikinės būklės ir charakteristikos būdingos pasirenkant CRT-P ar CRT-D širdies prietaisą. Rekomendacijos: Tikslinga vadovautis 2021 metų Europos kardiologų draugijos (angl. ESC) širdies ritmo reguliavimo ir širdies resinchronizavimo gairių nurodymais.
112 11 Item type:ETD, [Ischemic Heart Disease and Its Complications Rate in Patients with Suspected Familial Hypercholesterolemia]Darbo autorė: Gabrielė Žūkaitė. Darbo pavadinimas: „Išeminės širdies ligos bei jos komplikacijų dažnis pacientų, su įtariama šeimine hipercholesterolemija, populiacijoje“. Mokslinio darbo vadovas: prof. dr. Vytautas Zabiela. Konsultantas: dokt. Kristina Zubielienė. Darbo tikslas: Įvertinti įtariama šeimine hipercholesterolemija (ŠH) sergančių pacientų, tirtų ir gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikose (LSMUL KK), išeminės širdies ligos ir jos komplikacijų dažnį. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, išeminės širdies ligos (IŠL) ir jos komplikacijų dažnį pacientams su įtariama ŠH; 2. Nustatyti SORT1, ABCG8 ir APOE genų polimorfizmų paplitimą tiriamajame kontigente. Darbo metodika ir dalyviai: 2023 – 2024 m. atlikta retrospektyvinė 52 pacientų, kuriems nustatytas MTL-Ch buvo >5 mmol/l ir gydėsi LSMUL KK Kardiologijos klinikoje, duomenų analizė. Pagal Olandų lipidų klinikos balus pacientai suskirstyti į dvi grupes: I grupė – galimos ŠH grupė (3 – 5 b.), II grupė tikėtinos arba neabejotinos ŠH grupė (>5 b.). Iš medicininės dokumentacijos įvertinti klinikiniai, antropometriniai, ligos, šeiminės anamnezės duomenys, rizikos veiksniai, antilipidinis gydymas, laboratoriniai, instrumentiniai ir genetinių tyrimų rezultatai. Tyrimo rezultatai: I grupę sudarė 31 (59,6 proc.) pacientai, II – 21 (40,4 proc.). Pacientų amžiaus mediana 50 metų (28 – 60 m.), didžioji dalis tiriamųjų turėjo antsvorio. II grupės pacientai turėjo daugiau pirmos eilės giminaičių, kurių MTL-Ch >6,5 mmol/l (p<0,001) ar jauname amžiuje sirgo ankstyva IŠL (p<0,001). I grupėje pradinė MTL-Ch koncentracija buvo mažesnė nei II grupėje (p<0,001) bei nustatytas stiprus ryšys tarp Olandų lipidų klinikos kirterijų balų ir pradinės MTL-Ch koncentracijos (r=0,539; p<0,001). APOE rs440446 polimorfizmą turintieji dažniau vartojo cholesterolio koncentraciją mažinančius vaistus (p=0,005), jų MTL-Ch koncentracija sumažėjo mažiau (p=0,010) ir dažniau patyrė ŪMI ar NKA (p=0,035). Išvados: Pacientai, kuriems įtariama tikėtina arba neabejotina ŠH, dažniau turėjo šeiminę IŠL anamnezę. Vyrų buvo statistiškai reikšmingai daugiau rūkančių (p=0,0 30) ir turinčių anstvorio ar nutukusių (p=0,033) nei moterų. APOE rs440446 polimorfizmo neturintiems tiriamiesiems po cholesterolio koncentraciją mažinančių vaistų vartojimo MTL-Ch ir B-Ch sumažėjo daug labiau nei tiems, kuriems nustatytas šio geno polimorfizmas (p=0,010; p=0,035, atitinkamai). Nei vienam iš tiriamųjų nenustatyti SORT1 ir ABCG8 genų polimorfizmai. Rekomendacijos: Pacientams, kuriems nustatyta tikėtina arba neabejotina ŠH, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus. Neradus genetinės mutacijos, ŠH diagnozės nereikėtų atmesti, kadangi galimas poligeninis ŠH paveldėjimas, kurį lemia SNPs dažniausiai esantys APOE, ABCG8, SORT1 genuose.
153 15 Item type:ETD, [Diagnosis and Drug Management Options of Atrial Arrhythmias in Patients with Cardiac Implantable Electronic Devices (CIEDs)]Autorė: Una Baranauskaitė. Darbo tema: „Prieširdinių aritmijų diagnostika ir gydymo medikamentais įvertinimas pacientams su implantuotais elektrokardiostimuliatoriais (EKS).“ Tyrimo tikslas: „Nustatyti prieširdinių aritmijų dažnį pacientams su implantuotais EKS ir įvertinti šios būklės gydymo ypatybes.“ Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti implantuojamų EKS aptiktas prieširdines aritmijas ir jų tipus. 2. Nustatyti, kokia dalis pacientų turinčių aukšto dažnio epizodus prieširdžiuose (ADEP) turi diagnozuotą prieširdinę aritmiją anamnezėje (simptominiai ADEP) ir, kokiai daliai prieširdinė aritmija anksčiau nebuvo diagnozuota (besimptomiai ADEP). 3. Palyginti insulto ir kraujavimo riziką tarp simptominius, ir besimptomius ADEP turinčių pacientų. 4. Įvertinti antikoaguliantų ir antiaritminių vaistų skyrimo dažnį tiriamiesiems. 5. Palyginti tromboembolinių komplikacijų dažnį tarp antikoaguliantus vartojusių ir nevartojusių pacientų. 6. Palyginti tromboembolinių komplikacijų dažnį tarp simptominius ir besimptomius ADEP patyrusiųjų. Tyrimo objektas: Pacientai, kuriems yra implantuoti EKS. Atranka ir tyrimo metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Buvo rinkti pacientų, kuriems tarp 2019 ir 2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje buvo implantuoti EKS, ligos istorijos ir planinės EKS patikros duomenys. Surinkti 200 pacientų duomenys. Vertinta prieširdinių aritmijų ir gretutinių ligų anamnezė, kardioechoskopijos rezultatai, informacija apie vartojamus medikamentus, vertinta EKS išsaugota elektrokardiograma (EKG). Gauti duomenys analizuoti naudojant SPSS programą. Rezultatai: ADEP buvo registruoti 34 proc. tiriamųjų. 50 proc. ADEP buvo simptominiai, o 50 proc. - besimptomiai. 94,5 proc. tiriamųjų insulto rizika buvo didelė, o kraujavimo rizika 78 proc. pacientų buvo vidutinė. Antikoaguliantus vartojo 45,5 proc., antiaritminius vaistus – 91 proc. asmenų. Besimptomius ADEP turintys pacientai statistiškai reikšmingai dažniau nei simptominius ADEP patiriantieji nevartojo antikoaguliantų (p < 0,001). Tromboembolinės komplikacijos įvyko 11 proc. tiriamųjų, o tarp jų antikoaguliantus vartojo 54,5 proc.. Tarp simptominius ir besimptomius ADEP turinčių pacientų tromboembolinių komplikacijų skaičius statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,720). Išvados: Tyrimo metu nustatyta, jog 34 proc. tiriamųjų užfiksuoti ADEP, iš kurių dažniausiai pasitaikė prieširdžių virpėjimas (PV) (48,5 proc.). Pusė pacientų, kuriems EKS registravo ADEP, turėjo anksčiau diagnozuotą prieširdinę aritmiją, o likusiai daliai prieširdinė aritmija iki EKS patikros nebuvo diagnozuota. CHA2DS2VASc ir HAS-BLED balai tarp pacientų su simptominiais, ir besimptomiais ADEP statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Antikoaguliantus vartojo mažiau nei pusė tirtųjų, o antiaritminius vaistus vartojo net 91 proc. pacientų. Nei tarp antikoaguliantus vartojusiųjų ir nevartojusiųjų, nei, tarp simptominius ar besimptomius ADEP patyrusių pacientų tromboembolinių komplikacijų dažnis statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
71 36 Item type:ETD, [Infective Endocarditis Clinical Features in LUHS Kaunas Clinics Cardiology Department in 2014-2017]Tyrimo tikslas: Įvertinti infekcinio endokardito (IE) klinikinius ypatumus LSMU Kauno Klinikų Kardiologijos klinikoje 2014-2017 m. Tyrimo uždaviniai: 1) Nustatyti IE paplitimą Kauno apskrityje, demografinius rodiklius. 2) Įvertinti IE predisponuojančių širdies būklių ir galimų infekcijos vartų, pažeistų širdies vožtuvų, simptomų ir komplikacijų dažnį. 3) Įvertinti IE klinikinių formų pasireiškimo dažnį ir palyginti su kitų Kauno Klinikų Kardiologijos klinikoje (1983-1993 m., 1999-2001 m. ir 2002-2005 m.) gydytų dėl IE ligonių klinikinių formų ypatumais. 4) Atlikti IE mikrobiologinę analizę ir įvertinti IE sukėlėjų sąsajas su širdies vožtuvų pakenkimu ir klinikinėmis IE formomis. Tyrimo metodai: Vienmomentinis tyrimas. Atlikta ligonių, kurie sirgo infekciniu endokarditu ir buvo gydyti 2014-2017 m. LSMU Kardiologijos klinikoje, klinikinių duomenų retrospektyvioji analizė (N=135): 78 vyrai (57,8 proc.) ir 57 moterys (42,2 proc.). Amžiaus vidurkis 62,36±15,02 metų. Rezultatai: Degeneraciniai širdies vožtuvų pakitimai (32,6 proc.), širdies vožtuvo protezavimas (29,6 proc.), 16,3 proc. įgimtos širdies ydos, dantų infekcijos (33,3 proc.) buvo dažniausios IE predisponuojančios širdies būklės, reumatinės širdies ydos 14,1 proc. Dažniausiai (38,5 proc.) atvejų liga manifestavo klasikine IE forma, 20,0 proc. širdies nepakankamumo forma, 8,9 proc. plautine forma. 7,4 proc. IE prasidėjo sepsine klinikine forma. 1983-1993 m., 1999-2001 m. ir 2002-2005 m. Kauno Klinikų Kardiologijos klinikoje sirgusių IE ligonių palyginamoji analizė parodė, kad statistiškai patikimai skyrėsi klasikinės IE formos pasireiškimo dažnis įvairiais tyrimo laikotarpiais, patvirtindama klasikinės IE formos paplitimo mažėjimo tendencijas (p<0,01). Staphylococcus aureus sukėlė 23,0 proc. IE atvejų, jis patikimai dažniau sąlygojo natyvinio vožtuvo IE - 25 (27,2 proc.), palyginus su protezuoto vožtuvo IE (10,0 proc., p=0,02) ir sąlygojo 70,0 proc. sepsinės klinikinės formos bei 32,7 proc. klasikinės formos IE atvejų. Staphylococcus epidermidis sukėlė 5,2 proc. visų IE atvejų ir patikimai dažniau sąlygojo protezuoto vožtuvo IE (15,0 proc., p=0,001). Streptokokai sąlygojo 11,1 proc. IE. Išvados: Kinta IE demografiniai rodikliai, ligos eiga ir sukėlėjų reikšmė. Daugėja vyresnio amžiaus ligonių su degeneraciniais vožtuvų pakitimais bei protezuotų vožtuvų IE atvejų bei mažėja reumato ir streptokokų sąlygotų IE. Mažėja klasikinės IE formų (kai liga prasideda karščiavimu su šaltkrėčiu) atvejų skaičius ir daugėja netipinių IE klinikinių formų. Taip pat auga Staphylococcus aureus reikšmė IE epidemiologijoje.
21 14 Item type:ETD, [Analysis of anticoagulation therapy in patients with atrial fibrillation and hemorrhagic or ischemic stroke.]Darbo tikslas: nustatyti pacientų, sergančių PV, komplikuotu hemoraginiu ar išeminiu insultu, gydymo AK ypatumus, jų ryšį su insulto charakteristikomis. Uždaviniai: 1. Nustatyti AK vartojimo paplitimą tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Neurologijos skyriaus pacientų, patyrusių insultą bei sergančių PV. 2. Įvertinti tiriamųjų trombembolijos (TE) ir kraujavimo riziką. 3. Įvertinti tiriamųjų gydymo AK efektyvumą ir šio gydymo įtaką įvairioms insulto charakteristikoms (tipui, lokalizacijai, gydymo būdui, mirtingumui). Metodai: atlikta tiriamųjų medicininių duomenų analizė: nustatytas jų amžius, lytis, PV simptomatika, PV trukmė, tarptautinis normalizuotas santykis (TNS), gydymas AK iki insulto, insulto tipas, baseinas, gydymo taktika, mirtis. Įvertinta TE (CHA2DS2-VASc balas) ir kraujavimo rizika (HAS-BLED balas). Vertintas antitrombozinio gydymo efektyvumas bei AK vartojimo įtaka insulto charakteristikoms. Statistiškai reikšmingais laikyti tie atvejai, kai patikimumo lygmuo p < 0,05. Tyrimo dalyviai: 200 LSMUL KK Neurologijos skyriaus pacientų, sergančių PV bei patyrusių insultą. Rezultatai: 97,5 proc. tiriamųjų CHA2DS2-VASc ≥ 2b., 2,5 proc. CHA2DS2-VASc = 1b. 13,5 proc. tiriamųjų HAS-BLED = 1, 57,5 proc. HAS-BLED = 2, 29 proc. HAS-BLED ≥ 3 balai. Iš visų tiriamųjų, kuriems PV buvo diagnozuotas anksčiau, AK vartojo 49,38 proc., indikacijų šiam gydymui buvo 98,75 proc. atvejų. AK vyrams ir moterims skirti vienodai dažnai, p = 0,160. Nevartojusieji AK vyresni, p = 0,031. 33,5 proc. tiriamųjų vartojo vitamino K antagonistus (VKA), iš jų 7,5 proc. TNS siekė rekomenduojamą terapinį lygį. Iš viso efektyviai gydyti 20,73 proc. AK vartojusių tiriamųjų (vertinant pagal TNS vartojant VKA ir pagal trombolizės atlikimą vartojant ne vitamino K antagonistus (NVKA)). Nevartojusiems AK trombolizė buvo taikyta dažniau, vartojusiems dažniau atlikta trombektomija (p = 0,012). Insulto tipas (p = 0,859) bei lokalizacija (p = 0,649) nuo AK vartojimo nepriklausė. Mirė 8,5 proc. tiriamųjų. AK vartojusių ir nevartojusių tiriamųjų mirtingumas reikšmingai nesiskyrė (p = 0,317). Išvados: AK vyrams ir moterims skirti vienodai dažnai, bet rečiau — vyresniems pacientams. Beveik visų tiriamųjų TE rizika buvo didelė; didžiosios dalies kraujavimo rizika vidutinė. Beveik visų pacientų, kuriems PV buvo diagnozuotas iki insulto, TE rizika siekė lygį, kai indikuotina TE profilaktika AK, tačiau tik apie pusė jų vartojo AK. Mirtingumas patyrus insultą nuo AK vartojimo nepriklausė, tačiau tai siejama su neefektyviu AK vartojimu (tik apie penktadaliu atvejų AK buvo vartojami tinkamai ir efektyviai).
39 19 Item type:ETD, [Geriausias būdas dėl dešiniojo skilvelio funkcijos vertinimas]master thesis[2018]Bou Kalfouni, AlaaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2018The studies derived from various databases such as PubMed, Medscape, and ScienceDirect etc. The latest article published on 31 January 2017. The articles were checked for bias and proper quality and then revised by the authors’ supervisor. Followed by studies upon the statistical content and results for various pathological and control studies; summing up all methods and coming up with the best methods for evaluating RV function. Loads of methods used to assess the RV function, size, and mechanics. Although newly developed techinques mainly echocardiographic are highly recommended compaired to CMR that requires more effort and time consuming. The exact norms for some methods are not established; such as RVOT_FS, RVOT_SE, and RV IV. Therfore a combination of several methods used for an accurate diagnosis and treatment.
27 18 Item type:ETD, [Analysis of electrocardiographic parameters of patients with paroxysmal and persistent atrial fibrillation]Darbo tikslas: Išanalizuoti paroksizminiu ir persistuojančiu prieširdžių virpėjimu (PV) sergančiųjų ir PV nesergančių asmenų elektrokardiografinius parametrus bei jų tarpusavio sąsajas. Metodika: 55 PV sergantiesiems (tiriamoji grupė) ir 40 sveikų asmenų (kontrolinė grupė) programa „Krūvis-Kaunas“ registruota ir analizuota 5 min. trukmės 12 derivacijų signalo parametrų vidurkinta elektrokardiograma (EKG). Kiekvienam tyrimo dalyvui nustatytas aP, dP, RR, QRS ir JT intervalų vidurkis ir dispersija II-oje derivacijoje. Taikant matricinės analizės metodus, apskaičiuotas dinaminės sąsajos stiprio tarp EKG parametrų įvertis – diskriminantas (Dsk). Apskaičiuota aP dantelio koreliacija 12-oje derivacijų (KaP). PV sergančiųjų duomenys analizuoti atsižvelgiant į vartotus antiaritminius vaistus (AAV.) Statistinė analizė atlikta programa „SPSS 25.0“ ir „MS Excel 2007“. Skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Rezultatai: PV sergančiųjų dP (131,82 ± 2,24 vs. 109,64 ± 1,98), RR (958,21 ± 14,2 vs. 816,54 ± 17,49) ir JT (312,65 ± 4,07 vs. 278,41 ± 4,87) intervalai reikšmingai ilgesni nei sveikų asmenų. PV sergantiesiems interatrialinė blokada (IAB), kai dP>120ms, nustatyta reikšmingai dažniau nei sveikiesiems (73% vs. 25%). PV sergantiesiems Dsk(aP;dP), Dsk(aP;RR) reikšmingai mažesnis, o Dsk(aP;JT) ir Dsk(dP;QRS) reikšmingai didesnis nei sveikų asmenų. Pacientų, kurie vartojo AAV, Dsk(aP;dP), Dsk(aP;JT), Dsk(dP;RR), Dsk(dP;JT) ir Dsk(RR;QRS) reikšmingai mažesni nei PV sergančiųjų, kuriems AAV neskirti. KaP statistiškai reikšmingai mažesnė nei sveikųjų (0,847 ± 0,014 vs. 0,913 ± 0,001). Išvados: Pacientų, sergančių PV, dP, RR ir JT intervalai statistiškai reikšmingai ilgesni nei sveikų asmenų. PV sergančiųjų aP dinaminės sąsajos su dP ir RR intervalu reikšmingai stipresnės, o dP sąsaja su QRS trukme reikšmingai silpnesnė nei sveikųjų. AAV nevartojantiems pacientams nustatytos stipresnės dP dinaminės sąsajos su aP, JT ir RR intervalais nei AAV vartojantiems PV sergantiesiems. KaP statistiškai reikšmingai mažesnė PV sergantiesiems nei sveikiems asmenims. Mažesnės nei 0,9 KaP reikšmės labai specifiškos PV sergantiesiems.
30 22