Jankauskienė, Konstancija

Background Depression is associated with a variety of diabetes complications, including diabetic retinopathy, nephropathy, neuropathy, and macrovascular complications. The prevalence of the symptoms of anxiety (32%) and depression (22.4%) in patients with diabetes is considerably higher than in general population samples (10%). The aim of this study was to evaluate the prevalence and determinants of anxiety and depression symptoms in patients with type 2 diabetes (T2DM). Material and Methods This survey was conducted during 2007-2010. In total, 1500 patients were invited to participate in the study. The Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS) was used to measure depression and anxiety for the evaluation of the depressive state and anxiety. Statistical analysis was carried out using SPSS 17.0. Results More than 70% of all respondents who participated in the study had diabetes mellitus complications (72.2%). The prevalence of mild to severe depression score was 28.5% (95% CI 25.7-31.4). The prevalence of anxiety was 42.4% (95% CI 39.3-45.5). Anxiety was more frequent among females (46.8%) than among males (34.7%) (p<0.001). A significant negative trend was observed between prevalence of anxiety and depression, and age and education (p for trend <0.001). Conclusions A significant association between depression and diabetic complications was identified (p<0.05). Duration of diabetes was a risk factor significantly associated with higher scores of anxiety among the patients with T2DM.

Įvadas. Kalbant apie sveiką gyvenseną turime mintyse pagrindines PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija) koncepcijas, tokias kaip sveikata, sveikatingumas ir aktyvus judėjimas. Remiantis šiuo požiūriu, gerovė tai ne vien tik numatomas ligų ar negalios nebuvimas, bet ir fizinė ir psichinė sveikata, kur proto, kūno ir socialiniai santykiai egzistuoja tame pačiame lygmenyje (1, 2, 3). Mityba yra visos sveikatos pagrindas. Tai vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Netinkama mityba įtakoja tam tikrų ligų atsiradimą, sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (pvz.; cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemų ligos, ir kt.) bei didina mirtingumą. Bręstant jaunam organizmui, keičiasi ir įvairūs jo fiziologiniai ir biocheminiai procesai kitaip tariant, baziniai metabolizmo bei energijos sąnaudų procesai kūne, todėl mityba tampa labai svarbiu veiksniu, kuris jauno amžiaus žmogaus organizmą veikia palankia linkme, kadangi valgymo įpročiai ir mityba yra esminiai veiksniai vertinant daugelio ligų patogenezę kiekviename gyvenimo etape (4, 7). Kaip ir daugelio iš mūsų jauno amžiaus žmonių mitybos pagrindą sudaro angliavandeniai, riebalai ir baltymai, neskaitant vitaminų, mineralinių medžiagų ar skaidulų, kurių taip pat gaunama kartu su maistu, todėl jiems rekomenduojama valgyti su saiku ir neriebiai, vartoti reikėtų maistą, turintį daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų, biologiškai aktyvių medžiagų. Tam, kad įvertintume studentų žmonių mitybą Lietuvoje, parengėme klausimyną susijusį su mityba (5, 6, 8). Metodika. Anoniminės anketinės apklausos būdu 2011 metais buvo apklausta 1160 studentų. Apklausos duomenimis 80% studentų amžius 20-23 metai. [...].

Tyrimo tikslas. Įvertinti paprastojo rapontiko ir krūminės sidabražolės ekstraktų antimikrobinį aktyvumą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Paprastojo rapontiko (Rhaponticum carthamoides D.C. Iljin) ir krūminės sidabražolės (Potentilla fruticosa L.)) lapų etanolinis ekstraktas pagamintas Kauno technologijos universiteto Maisto technologijos katedroje. Nustatytas tirštųjų ekstraktų: paprastojo rapontiko ir krūminės sidabražolės antimikrobinis aktyvumas su etaloninėmis bakterijų: Staphylococcus aureus ATCC25923, Enterococcus faecalis ATCC 29212, Escherichia coli ATCC 25922, Klebsiella pneumoniaeATCC 33499, Pseudomonas aeruginosa ATCC 27853, Proteus mirabilis ATCC 12459, Bacillus subtilis ATCC 6633, Bacillus cereus ATCC 8035 ir grybų – Candida albicans ATCC 60193 kultūromis. Nustatyta tirtųjų preparatų MSK (minimali slopinamoji koncentracija). Rezultatai. Paprastasis rapontikas (Rhaponticum carthamoides D.C. Iljin) ir krūminė sidabražolė (Potentilla fruticosa L.) yra antimikrobiškai panašaus aktyvumo. Tirtiems preparatams jautriausi yra eukariotinę ląstelės struktūrą turintys mikrobai – Candida albicans, kuri priklauso grybams, taip pat sporinė prokariotinė bakterija Bacillus cereus. Atspariausia yra Escherichia coli ir Klebsiella pneumoniae. Išvados. Tirti preparatai tirštasis paprastojo rapontiko ekstraktas ir tirštasis krūminės sidabražolės ekstraktas veikia gramteigiamas (Staphylococcus aureus, Enterococcus faecalis) ir gramneigiamas (Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa, Proteus mirabilis) bakterijas, sporines bakterijas (Bacillus subtilis, Bacillus cereus) ir grybus (Candida albicans).

Sport of the disabbled enables people with functional limitations to participate in physical activity because under regular conditions the abilities of such people to take sports are rather limited. The factors enabling persons with limited possibilities to have active lifestyle are physical end social environments, facilities and equipment, regulations and others. Research aim. To study the physical, mental, social and self-support domains of the quality of life of athletes with disabilities in the aspect of their disability. Research object and methods. The questionnaire survey for athletes with disabilities was carried out in 2008-2009. We analyzed the data from 262 questionnaires filled in by persons with motor, hearing and visual impairments. The study employed the adapted World Health Organization WHOQOL-100 questionnaire on the quality of life. [...].

Literatūroje yra sukaupti duomenys apie perilių (Perilla frutescens (L.) Britton) preparatų poveikį kūno masės mažėjimui. Perilių preparatai stimuliuoja ir reguliuoja virškinimą. Perilių žolė vartojama skrandžio veiklai reguliuoti. Krūminės perilės sudėtyje esantis perilketonas turi vidurius laisvinantį poveikį, todėl vartojama užkietėjus viduriams. [...].

Įvadas. Literatūroje gausu mokslinių tyrimų, analizuojančių rizikos veiksnių (RV) įtaką, atskirų amžiaus grupių moterų sergamumui ir mirtingumui nuo įvairių ligų. Duomenų apie RV paplitimą ir moterų (15 metų ir vyresnių) sveikatos būklės paralelių populiacijos lygyje bei išgyvenimo prognozės literatūroje nerasta. Darbo tikslas. Nustatyti RV paplitimą ir moterų sveikatos būklės paraleles kauno miesto moterų populiacijoje (15 metų ir vyresnių) bei prognozuoti jų išgyvenimą. [...].

Įvadas. Literatūros duomenimis riešo tunelinio sindromo atsiradimui (RTS) didelės reikšmės turi daugelis rizikos veiksnių. Darbo tikslas. Nustatyti rizikos veiksnių paplitimą tarp Lietuvos gyventojų, sergančių riešo tuneliniu sindromu. Metodika. Atlikats klinikinis tyrimas, apėmęs įvairių Lietuvos vietovių gyventojus, kurie 2006 metais kreipėsi į KMUK Neurologijos polikliniką dėl įtariamo RTS. [...].

XX amžiuje mokslininkai remdamiesi struktūrinio funkcionalizmo teorijos nuostatomis pagrindė neįgaliųjų sporto socialinės sistemos egzistavimą. Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar Lietuvos neįgalieji sportininkai turi lygias galimybes sportuoti, kaip ir įgalieji, bei integruotis į vieningą Lietuvos sporto sistemą. [...].

Tarptautinis olimpinis ir Parolimpinis komitetai nutarė, kad 2012 m. Londone Olimpinės ir Parolimpinės žaidynės vyks tuo pačiu metu. Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar Lietuvos neįgalieji sportininkai turi lygias galimybes sportuoti kaip ir negalios neturintys bei integruotis į bendrą Lietuvos sporto sistemą. Sportininkų anoniminė apklausa atlikta 2006 m. Išanalizuotos 235 tyrime dalyvavusių asmenų anketos, iš kurių 159 neįgaliųjų sportininkų, 76 negalios neturintys sportininkai (kontrolinė grupė). Anketas aprobavo ir sutikimą atlikti tyrimą davė Lietuvos parolimpinis komitetas. Apklausa atlikta Lietuvos neįgaliųjų sporto klubuose bei Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Tyrimo duomenys apie tiriamųjų nuostatas apie save bei fizinius ir socialinius aplinkos veiksnius rodo, kad visi kontrolinės grupės sportininkų rodikliai buvo statistiškai patikimai (p<0,05) didesni nei neįgaliųjų sportininkų. Daugiau kaip pusė (56,6 proc.) kontrolinės grupės sportininkų pažymėjo, kad jų gyvenimas yra prasmingas, o neįgaliųjų sportininkų – tik 33,8 proc. (p<0,05). 59 proc. kontrolinės grupės sportininkų buvo patenkinti gyvenimo kokybe, o neįgaliųjų sportininkų gerokai mažiau – 36,2 proc. Tuo tarpu 56,6 proc. kontrolinės grupės sportininkų pažymėjo, kad sportas jų gyvenime yra svarbus, o neįgaliųjų sportininkų rodiklis buvo žymiai mažesnis – 33,2 proc. Tik pusė (51,6 proc.) tyrime dalyvavusių neįgaliųjų sportininkų turi nuolatinį trenerį. Absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių sportininkų (nepriklausomai nuo įgalumo) pažymėjo, kad sportas padeda jiems realizuoti save. Mūsų duomenimis, dauguma kontrolinės grupės (74,6 proc.) ir absoliuti dauguma neįgaliųjų sportininkų (92,5 proc.) pažymėjo, kad žiniasklaidoje neįgaliųjų sportas nepakankamai propaguojamas. [...].