Jarušaitienė, Dalia

Tyrimo pavadinimas: Diabetinės retinopatijos paplitimo, rizikos veiksnių, patikros metodų ir gydymo būdų skirtumai vaikams, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, įvairiose pasaulio šalyse Kontekstas: Diabetinė retinopatija išlieka viena pagrindinių išvengiamo regėjimo praradimo priežasčių, tačiau jos paplitimas vaikų, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu, populiacijose skirtinguose regionuose gerokai skiriasi. Tikslas: Išanalizuoti pasaulinius sergamumo diabetine retinopatija, jos rizikos veiksnių, patikros metodų ir gydymo būdų skirtumus tarp vaikų, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu. Metodai: Literatūros apžvalga atlikta laikantis PRISMA gairių ir naudojant PICO sistemą. Publikacijos iki 2026 m. sausio mėn. buvo atrinktos iš „PubMed“, „ScienceDirect“ ir „Google Scholar“ duomenų bazių. Į tyrimą įtraukti įvairių geografinių ir socioekonominių aplinkų vaikai ir paaugliai, sergantys 1 tipo cukriniu diabetu. Rezultatai: Diabetinės retinopatijos paplitimas tarp vaikų svyravo nuo 3–16 % aukštų pajamų šalyse iki maždaug 40,6 % vidutinių pajamų šalyse ir iki 62,4 % mažų pajamų klinikinių tyrimų grupėse. Pagrindiniai rizikos veiksniai buvo padidėjęs HbA1c rodiklis, ilgesnė ligos trukmė, hipertenzija ir socioekonominis statusas. Gydymas daugiausia buvo orientuotas į glikemijos kontrolę, o anti-VEGF terapija bei lazerinė fotokoaguliacija buvo taikomos tik pažengusioms stadijoms. Išvados: Ryškius pasaulinius diabetinės retinopatijos naštos skirtumus lemia sveikatos apsaugos sistemų pajėgumai bei ekonominiai veiksniai. Standartizuota patikra ir geresnis sveikatos priežiūros prieinamumas yra būtini siekiant sumažinti išvengiamą regėjimo praradimą. Rekomendacijos: Užtikrinti lygiavertes galimybes naudotis dirbtiniu intelektu pagrįsta patikra ir teleoftalmologijos paslaugomis, plėsti subsidijuojamų diabeto valdymo technologijų prieinamumą bei vykdyti specializuotus klinikinius tyrimus, skirtus vaikų gydymo protokolams tobulinti ir pagrįsti.

Jorė Rinkevičiūtė. Regos funkcijų gerinimo perspektyvos taikant smegenų stimuliaciją. Darbo mokslinė vadovė: dr. Dalia Jarušaitienė. Konsultantas: Edgaras Diržius. Tikslas: Išsiaiškinti galvos smegenų stimuliacijos perspektyvas ir poveikį regos funkcijoms atliekant literatūros apžvalgą. Uždaviniai: Nustatyti efektyviausius galvos smegenų stimuliacijos metodus, taikomus regos funkcijų gerinimui. Įvertinti galvos smegenų stimuliacijos metodų potencialias taikymo sritis klinikinėje praktikoje regos sutrikimų gydymui. Įvertinti galvos smegenų stimuliacijos saugumą ir potencialius rizikos veiksnius, susijusius su regos funkcijų gerinimu. Įvertinti ilgalaikius rezultatus, pasiekiamus naudojant galvos smegenų stimuliaciją. Metodai: Sisteminei literatūros apžvalgai atlikti pasirinkta PRISMA metodinės rekomendacijos. Mokslinių straipsnių paieška vykdyta PubMed, Wiley Online Library, Epistemonikos ir Cochrane duomenų bazėse PICO modelio pagrindu parinktais raktažodžiais. Vadovaujantis atrankos kriterijais, į sisteminę apžvalgą įtraukta 19 tyrimų, publikuotų 2015 – 2025 m. Tyrimo rezultatai: Išnagrinėti 13 klinikinių atsitiktinių ir 6 neatsitiktinių imčių tyrimai. Analizuoti 7 skirtingi neinvaziniai smegenų stimuliacijos būdai (tDCS, TMS, TWS, tRNS, tACS, tcES, TdES), kurie naudoti 5 regos funkcijų (regėjimo aštrumo, jautrumo spalviniam kontrastui, trimačio matymo ir erdvinio suvokimo, akipločio, tinklainės perfuzijos pilnavertiškumo) gerinimui ir 3 akių ligų (ambliopijos, poinsultinio regėjimo sutrikimo, pigmentinio retinito) gydymui. Išvados: 1. Neinvazinės stimuliacijos metodai, taikomi regos funkcijų gerinimui yra: tDCS, TMS, TWS, tRNS, tACS, tcES, TdES. Daugiausiai duomenų už kliniškai reikšmingus pokyčius gerinant regos aštrumą nustatyta už tDCS metodiką. 2. Neinvazinės stimuliacijos metodų potencialios taikymo sritys regos sutrikimų gydymui yra ambliopijos gydymas tDCS neabejotinai veiksmingas, pigmentinio retinito gydymas tcES tikėtinai veiksmingas. 3. Neinvazinė stimuliacija yra saugi, tačiau potencialiai gali pasireikšti nemalonūs laikini pojūčiai (svetimkūnio, sausų akių pojūčio nusiskundimai, odos jautrumo (dirglumo) elektrodo vietoje) procedūros metu ar po jos. 4. Regos funkcijų gerinimo poveikis taikant neinvazinę stimuliaciją (tiek elektrinės tiek magnetinės kilmės) išlieka po procedūros pabaigos, tačiau ilgainiui efektas išnyksta - procedūros turi būti atliekamos reguliariai ir kartotinai. Rekomendacijos: Išbandyti neinvazinę smegenų stimuliaciją kaip gydymo alternatyvą pacientams, kuriems kitoks regos funkcijų sutrikimų gydymas negalimas ar neveiksmingas.

Authors name: Afik Schaumberger Research title: Treatments of accommodative esotropia in pediatrics. research aim: To investigate and evaluate the efficacy of different treatment modalities for accommodative esotropia in pediatric patients. Objectives: • Assessment of treatment outcomes • Identification of predictive factors • Comparison of treatment modalities Methodology: A comprehensive literature search was conducted on PubMed and Google Scholar using keywords including "MeSH esotropia AND treatment", "accommodative esotropia", "refractive accommodative esotropia", "non-refractive accommodative esotropia", and "partly accommodative esotropia". The search was confined to articles published from 2014 onwards, yielding a total of 162 articles Results: Treatment of accommodative esotropia in pediatric patients includes non-surgical and surgical approaches. Non-Surgical Treatments: • Single-Vision Lenses: Cost-effective and improve alignment. • Bifocal Glasses: Useful for high AC/A ratio esotropia but costly and socially stigmatizing. • Progressive-Addition Lenses (PALs): Aesthetic but expensive and challenging to fit. • Contact Lenses: Reduce accommodative effort but require high maintenance and carry infection risks. Surgical Treatments: • Standard Procedures: Medial rectus recession and lateral rectus resection have variable effectiveness with recurrence risks. • Prism Adaptation Test: Helps determine the optimal surgical target. • Botulinum Toxin (BT) Injections: Less invasive, promising for acute-onset esotropia, but requires more research on dosage and efficacy. These modalities are crucial for managing accommodative esotropia, with ongoing research needed to refine their effectiveness. Conclusions: This review underscores the complexity of managing accommodative esotropia and highlights the effectiveness of a multi-faceted approach. Future research should focus on long-term outcomes and the development of standardized treatment protocols to optimize patient care.

Author: Henoch David Habtezion Title: The Efficacy and Complications of Botulinum A Toxin in The Treatment of Horizontal Strabismus Aim of the thesis: To select and analyse scientific articles describing the efficacy and complications of botulinum A toxin injections for treatment of horizontal strabismus. Objectives of the thesis: To determine if botulinum A toxin injections can achieve satisfactory resolution (defined as a reduction of ≥10 prism dioptres [PD]) of horizontal strabismus at least 6 months after the intervention, comparatively to surgical interventions. To determine how long botulinum A toxin injections’ effect on horizontal strabismus lasts. To determine if there are any side effects with botulinum A toxin injections; and if so, identify which ones. Method: This systematic literature review is structured according to the PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) guidelines. The online database „PubMed” was used to search for scientific publications. The key words used to search were: (Botulinum toxin OR Botulinum A toxin OR Pharmacological management) AND (Strabismus OR infantile esotropia OR exotropia OR intermittent exotropia OR convergence strabismus OR acute onset esotropia OR residual esotropia OR divergence strabismus). The publications were collected according to the PICOS (population, interventions, comparative, results, study design) system. Exclusion and inclusion criteria were written based on PRISMA and those written in the LSMU regulations. Included publications were analysed. Results: Out of 162 publications, 34 full publications were analysed and 4 publications fulfilled the criteria and were selected for this systematic literature review. H. Gursoy MD. et al. 2012 [1] and M. J. Wan et al. 2017 [2] compared the safety and efficacy of botulinum A toxin injections with conventional medial rectus recession. Neither of them found any statistically significant difference in efficacy nor complications between the two treatment options (68% vs 67%, on average, respectively). The remaining two publications (J. Chen et al. 2013 [3] and M. E. Razavi et al. 2014 [4]) performed no comparisons and had a much lower success rate (38%), but their definition of successful treatment differed from the ones in this literature review and from the first two publications mentioned. Conclusion: Both incisional surgery and botulinum A toxin injections treat horizontal strabismus with a satisfyingly high efficacy and no statistically significant difference in efficacy nor complications between the two. The most common complications of botulinum A toxin injections reported were transient ptosis, diplopia, vertical deviation, overcorrection, abduction deficiency, and significant inferior oblique muscle overaction. Recommendations: The sample sizes of the reviewed publications were too small to recommend a change in the first line treatment of horizontal strabismus, but the low cost and minimal scarring makes it an attractive option for the sake of cost saving and patients expected to need multiple interventions.

Darbo pavadinimas: Akomodacijos amplitudės sąsajos su hipermetropija vaikų amžiuje Tikslas: Ištirti akomodacijos amplitudės koreliaciją su vaiko amžiumi, toliaregyste ir korekcija. Uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti vaikų akomodacijos amplitudę pagal amžių.
2. Palyginti akomodacijos amplitudę pagal toliaregystę, jos laipsnį.
3. Įvertinti toliaregystę turinčių vaikų akomodacijos amplitudę pagal turimą korekciją. Metodai ir tyrimo objektas: Atliktas momentinis tyrimas - iš medicininės dokumentacijos atrinkti LSMUL KK Akių ligų klinikoje konsultuoti hipermetropiją turintys vaikai. Į imtį neįtraukti vaikai, kurių tėvai/globėjai nedavė sutikimo jų duomenis panaudoti mokslo tikslais. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti, pavieniai atvejai nenagrinėjami. Tyrime dalyvavo 78 vaikai (156 akys), kurių amžius 4 – 17 metų, turintys toliaregystę. Buvo vertinti automatiniu refraktometru „NIDEK TONOREF III“ gauti refrakcijos ir akomodacijos amplitudės duomenys bei turima korekcija iš medicininės dokumentacijos. Tyrimo duomenys buvo koduojami naudojant „Microsoft Excel 2010”. Rezultatai vertinti naudojant „IBM SPSS Statistics 24.0” kompiuterinę programą. Rezultatai: Į imtį įtraukti 78 vaikai 4 – 17 metų turintys hipermetropiją. Tyrimą atlikus objektyviu metodu („NIDEK TONOREF III“) gauta, jog didėjant vaikų amžiui, akomodacijos amplitudė kito nežymiai (p=0,020), o tarp 4 – 9 ir 10 – 17 metų amžiaus grupių žymaus skirtumo nebuvo (p=0,095). Vertinant akomodacijos amplitudės sąsajas su hipermetropija rezultatai gauti statistiškai reikšmingi ir atitinkantys literatūros duomenis. Lyginant akomodacijos amplitudės priklausomybę nuo hipermetropijos laipsnio rezultate matyti, jog mažo laipsnio toliaregių vaikų akomodacijos amplitudė didesnė nei vidutinio ar didelio laipsnio ir mažėja didėjant hipermetropijos laipsniui (p<0,001). Skirtumas taip pat matomas ir toliaregystę turinčių vaikų su korekcija ir be: koreguotų vaikų akomodacijos amplitudė reiškmingai mažesnė, nei nekoreguotų (p<0,001). Į koreguotų vaikų grupę buvo įtraukti 57 asmenys ir lyginama jų akomodacijos amplitudė esant pilnai ar nepilnai korekcijai. Gauti rezultatai rodo, jog pilnai koreguotų vaikų akomodacijos amplitudė yra ženkliai mažesnė (p<0,001) ir tai galima laikyti refrakcijos ydos ir akinių atitikimo rodikliu.
   Išvados: Tyrimams naudojant objektyvų metodą akomodacijos amplitudei nustatyti vaikams, ji gali būti gana stabili didėjant amžiui. Tačiau akomodacijos amplitudė yra susijusi su hipermetropija: mažiausią turi pilnai koreguoti vaikai, taip pat didėjant toliaregystės laipsniui akomodacijos amplitudė mažėja. Rekomendacijos: Esant vaikų hipermetropijai, rutiniškai reikalinga tirti akomodacijos amplitudę.

Autorius: Rūta Pangonytė - Kiuberienė Pavadinimas: Voko pakabinimo prie frontalinio raumens operacijų efektyvumo palyginimas, taikant skirtingas technikas ir medžiagas Tyrimo tikslas: Atrinkti ir išanalizuoti publikacijas apie voko ptozės pakabinamųjų operacijų ir jų metu naudojamų medžiagų efektyvumą. Uždaviniai: Išsiaiškinti, kuri naudojama operacijos technika turi geriausius gydymo rezultatus. Palyginti, skirtingų sintetinių chirurginių medžiagų efektyvumą ir komplikacijų dažnį. Palyginti natūralių ir sintetinių chirurginių medžiagų efektyvumą, panaudojimo galimybes. Tyrimo metodai: Sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parašyta laikantis PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses: the PRISMA Statement) reikalavimų. Publikacijų paieška atlikta kompiuterinėje bibliografinėje mokslinių darbų bazėje „PubMed“ naudojant raktinius žodžius: (frontalis suspension) OR (frontalis sling) AND (frontalis suspension material OR mersilene mesh OR silicone rod OR PTFE OR fascia lata OR nylon monofilament). Įtraukimo ir atmetimo kriterijai nustatyti pagal pateiktas PRISMA rekomendacijas. Išanalizuotos publikacijos buvo vertintos pagal iškeltus darbo uždavinius ir PICO (populiacija, intervencijos, lyginamieji, rezultatai) sistemą). Tyrimo rezultatai: Pagal raktinius žodžius rastos 196 publikacijos. Į literatūros apžvalgą iš viso įtraukta 20 mokslinių publikacijų. Iš jų dešimt apžvelgia chirurginių metodų efektyvumą, kitos dešimt publikacijų nagrinėja naudojamų natūralių ir sintetinių medžiagų efektyvumo rezultatus bei komplikacijų pasireiškimą. Išvados: 1. Publikacijose daugiausiai nagrinėjami ir tarpusavyje lyginami Crawford ir Fox technikos, atviru ar uždaru metodu, parodė, jog pooperaciniai rezultatai yra panašiai efektyvūs ir statistiškai reikšmingo skirtumo nėra, tačiau mažiau invazyvia technika pasižymi uždaras būdas, kas lemia mažesnę komplikacijų riziką. 2. PTFE juostelė 5 mm pločio, 0,3 mm storio (dvigubo paviršiaus) siejama su geresniais ilgalaikiais pooperaciniais rezultatais, mažiausiu komplikacijų dažniu lyginant su kitomis sintetinėmis medžiagomis. 3. APF panaudojimas parodė geresnius ilgalaikius rezultatus su mažesniu komplikacijų pasireiškimu nei PTFE, tačiau norint išvengti papildomos infekcijos, hipertrofinių randų susidarymo donorineje vietoje išgaunant APF bei sumažinti operacijos trukmę, kaip alternatyva gali būti naudojama silikoninė ar PTFE juostelė. 4. Lyginant tarpusavyje natūralių ir sintetinių medžiagų efektyvumą trūksta išsamesnių palyginamųjų tyrimų, pritaikant vienodą operacinę techniką su skirtingomis medžiagomis, kadangi atskirai nagrinėjami publikacijų duomenys prieštaringi. Praktinės rekomendacijos: Reikalingi papildomi didelės apimties palyginamieji tyrimai, kurie įvertintų tinkamiausią techniką bei medžiagą voko pakabinimo prie frontalinio raumens operacijai.