Meščeriakova, Olga

Darbo tikslas. Išanalizuoti psichologinės savijautos ir fizinio aktyvumo sąsajas tarp LSMU sveikatos psichologijos ir kineziterapijos studijų programų studentų. Uždaviniai. 1.Išanalizuoti LSMU sveikatos psichologijos ir kineziterapijos studijų programų studentų psichologinę savijautą; 2.Išsiaiškinti LSMU sveikatos psichologijos ir kineziterapijos studijų programų studentų fizinį aktyvumą; 3. Nustatyti LSMU sveikatos psichologijos ir kineziterapijos studijų programų studentų psichologinės savijautos ir fizinio aktyvumo sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Respondentai – LSMU pirmosios pakopos sveikatos psichologijos ir kineziterapijos studijų programų studentai, studijuojantys lietuvių kalba. Duomenys rinkti anketinės apklausos metodu, naudojant anoniminį internetinį klausimyną, kuris buvo platinamas internetinėje erdvėje. Tyrime dalyvavo 123 studentai. Minimali tyrimo imtis buvo apskaičiuota ir sudarė 173 studentus, todėl pasiekta 71,1 proc. planuotos imties. Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 30.0“ programą.
Rezultatai. Nustatyta, kad 52,8 proc. studentų savo sveikatą vertina gerai, 30,1 proc. – vidutiniškai, 15,4 proc. – labai gerai, o blogai – 1,6 proc. Psichologinė savijauta gera nustatyta 80,5 proc. respondentų, jos vidurkis siekė 65,40 ± 16,09 balo. Nustatyta, kad psichologinė savijauta statistiškai reikšmingai siejasi su šeimine padėtimi ir apsilankymų pas psichologą skaičiumi (p<0,05). Dauguma studentų pasižymėjo vidutiniu (45,5 proc.) arba aukštu (42,8 proc.) fizinio aktyvumo lygiu, tačiau vidutinis sėdėjimo laikas siekė 5,8 val. per dieną. Fizinis aktyvumas statistiškai reikšmingai siejosi su gyvenamąja situacija ir kūno masės indeksu (p<0,05). Statistiškai reikšmingo ryšio tarp fizinio aktyvumo ir psichologinės savijautos nenustatyta (p>0,05), tačiau nustatyta silpna neigiama koreliacija (r = –0,225, p<0,05). Išvados. Dauguma studentų pasižymi gera psichologine savijauta ir pakankamu fizinio aktyvumo lygiu, tačiau išlieka sėslumo problema ir dalis studentų patiria psichologinių sunkumų. Psichologinė savijauta yra susijusi su socialiniais veiksniais, o fizinis aktyvumas – su gyvensenos rodikliais. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp fizinio aktyvumo ir psichologinės savijautos nenustatyta, tačiau rezultatai rodo galimą silpną sąsają, kuri turėtų būti interpretuojama atsargiai. Reikšminiai žodžiai. Psichologinė savijauta, fizinis aktyvumas, studentai, WHO-5, IPAQ.

Study Program: Masters in Applied Public Health Title: Attitudes of International Medical Students at the Lithuanian University of Health Sciences Toward Domestic Violence Type of study: Cross-Sectional Study Place and Year: Kaunas;2026 Student: Anugraha Shaju Supervisor: Prof Olga Meščeriakova, Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences Aim: To assess the attitudes of international medical students at the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) toward domestic violence. Objectives: 1. To assess the awareness of domestic violence among students. 2.To determine the prevalence and contributing factors of domestic violence. 3. To evaluate the impact of domestic violence on subjective health. 4. To assess the knowledge and utilization of support services. Methods. A quantitative cross sectional observational study was conducted among international medical students at LUHS. A total of 300 students were selected using random sampling (a response rate – 27.96%). Data were collected through an anonymous structured online questionnaire. The questionnaire included socio-demographic characteristics, awareness, personal experience, health outcomes, and knowledge of support services. Statistical analysis was performed using IBM SPSS, applying descriptive statistics and Chi-square and Z tests. Results. The majority of respondents reported good or very good subjective health (78.7%). Awareness of domestic violence was high (94%), with social media and educational institutions being the primary information sources. Emotional/psychological (83.1%) and physical violence (81.1%) were the most recognized forms, while economic abuse (44.7%) and social isolation (17.9%) were less recognized. A high proportion of respondents (72.8%) reported having experienced domestic violence. Higher prevalence was associated with younger age, male gender, lower income, early year of study, and shared living conditions. Emotional/psychological (70.2%) and physical violence (61.3%) were the most commonly experienced forms. Most respondents identified financial stress, cultural differences, and substance abuse as major causes of domestic violence. The majority (92.3%) believed domestic violence negatively affects mental health. Common health consequences included anxiety/depression (67.5%), sleep disturbances (63.2%), and physical injury (50.7%). Although 82.2% were aware of support services, barriers such as lack of trust (62.6%), stigma (59.3%), and fear (53.6%) limited help-seeking. Most respondents (78%) reported seeking some form of medical or psychological support. Conclusions. The majority of respondents demonstrated good awareness of domestic violence; however, gaps remain in recognizing less visible forms such as economic and social abuse. A notably high prevalence of domestic violence was identified, particularly among vulnerable student groups. Domestic violence significantly impacts mental, physical, and academic well-being. Despite relatively high awareness of support services, barriers such as stigma and lack of trust hinder their utilization.

Tyrimo tikslas. Įvertinti studentų informuotumą apie odos vėžio rizikos veiksnius ir profilaktines priemones. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti medicinos studentų informuotumą apie odos melanomos rizikos veiksnius. 2. Įvertinti medicinos studentų gebėjimą diferencijuoti odos pakitimus. 3. Įvertinti medicinos studentų informuotumą apie odos melanomos profilaktinės priemones.
Tyrimo metodai. Kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas buvo atliekamas 2024 m. spalio – 2025 m. sausio mėnesiais. Tyrimo duomenų surinkimui naudota autorės sudaryta 27 klausimų anketa, kuri buvo išplatinta elektroniniu būdu per universiteto pašto sistemą. Tyrimo imtis buvo atrinkta remiantis statistiniais skaičiavimais, o galutinis atsako dažnis siekė 67,2% (n = 187). Duomenų analizė atlikta naudojant „SPSS Statistics Subscription“ programos paketą. Siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų požymių sąsajas buvo vertinamas χ² kriterijus. Poriniam duomenų palyginimui buvo naudojamas z – kriterijus. Skirtumas laikomas statistiškai reikšmingas, kai p < 0,05.
Tyrimo dalyviai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studijų programos III – VI kurso studentai. Rezultatai. Medicinos studentai gerai atpažįsta pagrindinius melanomos rizikos veiksnius, tačiau net 55,6 % studentų nurodė manantys, jog neturi pakankamai žinių apie odos melanomą. Nors dauguma supranta UV spinduliuotės žalą ir žino pagrindines apsaugos nuo UV spinduliuotės priemones, pastebėti klaidingi įsitikinimai apie kai kurių priemonių veiksmingumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai nurodė, kad dažniausiai (31,0%) arba visada (25,8%) naudoja apsauginį kremą nuo saulės, p < 0,05. 64,2% medicinos studentų nurodė žinantys ABCDE taisyklę, tačiau nepaisant to, net 68,4% reguliariai neatlieka odos savityros.
Išvados. Medicinos studentai turi pakankamas teorines žinias apie odos melanomos rizikos veiksnius, profilaktines priemones ir diagnostinius požymius, tačiau tam tikrose srityse yra žinių spragų bei trūksta praktinio žinių pritaikymo. Rekomendacijos. Rekomenduojama gilinti medicinos studentų žinias apie odos melanomos rizikos veiksnius, profilaktikos priemones bei mokyti savityros praktikos dermatologijos ciklo metu. Be to, svarbu papildomai organizuoti įvairias edukacines veiklas, kurių metu būtų skiriamas dėmesys teisingam saulės apsaugos priemonių naudojimui ir savityros įgūdžių stiprinimui.

Augustina Pikelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentų informuotumas apie ŽPV ir požiūris į ŽPV vakcinaciją. Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentų informuotumą apie ŽPV ir požiūrį į ŽPV vakcinaciją. Tyrimo uždaviniai. 1.Išsiaiškinti medicinos studentų informuotumą apie ŽPV ir jo sukeliamas ligas. 2. Įvertinti medicinos studentų požiūrį į ŽPV vakcinacija. 3. Nustatyti medicinos studentų vakcinacijos nuo ŽPV dažnį. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas 2024 m. rugsėjo 15 – spalio 25 dienomis, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, medicinos fakultete, tarp medicinos programos studentų. Buvo atliktas epidemiologinis analitinis stebėjimo momentinis tyrimas. Tyrimo atsako dažnis 18,5 %. Tyrimui buvo naudojama anoniminė anketa iš 24 klausimų. Hipotezėms apie požymių priklausomybę tikrinti taikyti chi kvadrato ir z kriterijai. Skirtumai tarp požymių statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Tyrimo dalyviai. Tyrimo dalyviai buvo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, medicinos studentai, studijuojantys lietuvių kalba. Tyrimo rezultatai. Didžioji LSMU medicinos studentų dalis žino, kas yra ŽPV. Vyresnių kursų studentai dažniau žinojo, kas yra ŽPV ir savo žinias apie ŽPV bei ŽPV vakcinaciją vertino geriau lyginant su jaunesnių kursų medicinos studentais (p < 0,05). Moterys dažniau žinojo, kad yra ŽPV vakcina, lyginant su vyrais (p < 0,05). 96,5 % respondentų teigė, kad vakcina nuo ŽPV yra reikalinga, tai dažniau teigė 21–23 metų respondentai nei 18–20 metų ir 24–47 metų respondentai (p < 0,05). 72,7 % respondentų nėra pasiskiepiję nuo ŽPV, tačiau daugiau nei pusė nepasiskiepijusių vis dar planuoja pasiskiepyti ateityje. Pagrindinė nesiskiepijimo priežastis – per didelė skiepo kaina. Didžioji dauguma respondentų rekomenduotų ŽPV vakciną būsimiems pacientams. Išvados. Didžioji dalis (93,1 %) studentų žinojo apie ŽPV ir ŽPV vakcinaciją. Taip pat didžioji dalis studentų turėjo teigiamą požiūrį į ŽPV vakcinaciją bei manė, kad ši vakcina yra veiksminga. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių studentų nėra pasiskiepiję nuo ŽPV dėl didelės vakcinos kainos, tačiau daugiau nei pusė teigė, kad planuoja pasiskiepyti ateityje. Rekomendacijos. Siekiant didinti informuotumą ir vakcinacijos nuo ŽPV apimtis, rekomenduojama stiprinti šios temos integravimą į medicinos studijų programas ir gerinti vakcinos prieinamumą, ypač medicinos studentams bei sveikatos priežiūros specialistams. Taip pat siūloma nacionalinę prevencijos programą papildyti priemonėmis, padedančiomis specialistėms reguliariai dalyvauti patikroje, pavyzdžiui, organizuojant ją darbo vietoje ar sudarant lankstesnes galimybes.

Darbo tikslas: įvertinti X ligoninės darbuotojų požiūrį į smurtą, jo paplitimą, pagrindines priežastis, lėmusias smurtą, ir sąsajas su smurto valdymu darbo aplinkoje. Uždaviniai: 1. Įvertinti X ligoninės darbuotojų informuotumą apie smurtą darbo aplinkoje bei jo valdymą. 2. Nustatyti smurto paplitimą X ligoninėje bei išanalizuoti pagrindines priežastis, lėmusias smurtą darbo aplinkoje. 3. Įvertinti sąsajas tarp X ligoninės darbuotojų informuotumo apie smurtą darbo aplinkoje, jo valdymą bei smurto darbo aplinkoje paplitimo. Metodika. 2024 m. spalio – gruodžio mėn. anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti 313 X ligoninės medicininių padalinių darbuotojų (atsako dažnis – 85,5 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 29 programinį paketą. Hipotezės apie požymių priklausomybės tikrintos naudojant Chi kvadrato (χ2), z testo kriterijus bei Spearman koreliacijos koeficientą. Stebėti skirtumai ir ryšiai laikyti statistiškai reikšmingais, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Rezultatai. Darbuotojai turintys žemesnį nei aukštąjį išsilavinimą, vieniši, uždirbantys iki 1000 Eur., turintys 25 m ir didesnį darbo stažą geriau atpažino smurto darbo aplinkoje apibrėžimą (p<0,001). Dažniausiai darbuotojai sutiko, jog smurtas darbe nėra toleruojamas, respondentai patiriantys arba matydami prieš kolegas taikomą smurtą būtų linkę apie tai pranešti, taip pat sutiko, jog smurto prevencijai darbe skiriamas didelis dėmesys. Nustatyta, kad darbuotojų informavimas apie smurtą darbo aplinkoje reikšmingai neigiamai koreliuoja su išsilavinimu, pajamomis bei darbo stažu (p<0,001), tuo tarpu reikšmingai teigiamai koreliuoja su respondentų amžiumi (p<0,05). Tarp smurto darbo aplinkoje prevencijos ir darbuotojų išsilavinimo, pajamų bei darbo stažo nustatyti statistiškai reikšmingi neigiami koreliaciniai ryšiai (p<0,05), o tarp darbuotojų etatinio krūvio nustatyti statistiškai reikšmingi teigiami koreliaciniai ryšiai (p<0,05). Žemesnio išsilavinimo respondentai, turintys didesnį darbo stažą bei etatinį krūvį statistiškai reikšmingai dažniau susiduria su fiziniu smurtu darbe. Kuo aukštesnis darbuotojų išsilavinimas, uždirbamos pajamos, darbo stažas bei mažesnis etatinis krūvis, tuo dažniau yra susiduriama su psichologiniu smurtu. Vyresnio amžiaus, turintys didesnį darbo stažą bei didesnį etatinį krūvį darbuotojai dažniau patiria seksualinį smurtą. Kuo aukštesnis asmenų išsilavinimas bei mažesnis etatinis krūvis, tuo dažniau yra susiduriama su ekonominiu smurtu. Gydytojai statistiškai reikšmingai dažniau susiduria su ekonominiu smurtu, slaugytojai su psichologiniu, o kitas pareigas užimantys asmenys – fiziniu (p<0,001). Pagrindinės priežastys išprovokavusios smurtą: netinkama komunikacija, darbo sistema, vadovų „galia“, pacientų patiriamas skausmas. Patyrę smurtą darbe darbuotojai susidurdavo su motyvacijos stoka, nepasitikėjimu savimi, daliai iš jų teko keisti darbą. Išvados: 1. 76,7 proc. respondentų buvo susipažinę su smurto darbo aplinkoje sąvoka. 67,7 proc. respondentų yra susipažinę su įstaigos smurto ir priekabiavimo prevencijos politika. 2. 75,4 proc. respondentų yra susidūrę su smurtu darbo aplinkoje, dažniausiai darbuotojai patiria psichologinį smurtą. Pagrindinės priežastys lemiančios smurtą darbo aplinkoje – nesutarimai su pacientais, kolegomis bei netinkamas darbo organizavimas. 3. Respondentai, kurie rinkosi smurto sąvokos apibrėžimą statistiškai reikšmingai dažniau buvo geriau informuoti apie smurtą darbo aplinkoje, informavimą apie jį bei jų žinios buvo nuolatos atnaujinamos (p<0,05). Darbuotojai, kurie buvo susipažinę su įstaigos smurto ir priekabiavimo prevencijos politika rečiau patyrė smurtą darbo aplinkoje (p<0,05).

Ema Kurmilevičiūtė. Lietuvos gyventojų demografinių ir socialinių mirtingumo nuo išeminės širdies ligos netolygumų pokyčiai 1990–2021 metais. Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos gyventojų socialinius ir demografinius mirtingumo nuo išeminės širdies ligos netolygumus bei jų pokyčius 1990–2021 m. Uždaviniai. 1. Įvertinti įvairaus išsilavinimo Lietuvos gyventojų mirtingumo nuo išeminės širdies ligos netolygumus ir jų pokyčius 2001–2014 m. 2. Įvertinti įvairios šeiminės padėties Lietuvos gyventojų mirtingumo nuo išeminės širdies ligos netolygumus ir jų pokyčius 2001–2014 m. 3. Nustatyti Lietuvos gyventojų mirtingumo nuo išeminės širdies ligos netolygumus pagal gyvenamąją vietą ir jų pokyčius 1990–2021 m. Metodai. 2001–2014 m. duomenys gauti sugretinus 2001 ir 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būsto surašymo duomenis, mirties atvejų ir emigracijos įrašus. 1990–2021 m. duomenys gauti iš Higienos instituto. Tyrimas apėmė Lietuvos gyventojus, mirusius nuo išeminės širdies ligos 1990–2021 m. laikotarpiu. Mirtingumas pagal išsilavinimą (vidurinis ir žemesnis, aukštesnis nei vidurinis), šeiminę padėtį (vedę / ištekėjusios, nevedę / netekėjusios) bei gyvenamąją vietą (miestas, kaimas) standartizuotas pagal amžių. Siekiant nustatyti mirtingumo netolygumus pagal socialinę ir demografinę padėtį, apskaičiuotas rodiklių santykis ir skirtumas bei santykinis netolygumų indeksas. Mirtingumui ir jo netolygumams įvertinti atlikta tiesinė regresinė analizė. Tyrimo dalyviai. Mirusieji nuo išeminės širdies ligos (TLK-10-AM kodai I20–I25). Tyrimo rezultatai. Mūsų tyrimo duomenimis, 1990–2021 m. laikotarpiu mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodikliai visose socialinėse ir demografinėse gyventojų grupėse mažėjo. Kaime gyvenančių, vidurinį ir žemesnį išsilavinimą įgijusių nevedusių vyrų ir netekėjusių moterų mirtingumo rodikliai buvo didesni, lyginant su mieste gyvenančiais, aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą turinčiais ir šeimas sukūrusiais asmenimis. Nustatyta, kad 1990–2021 m. vyrų ir moterų mirtingumo nuo išeminės širdies netolygumai didėjo visose socialinėse ir demografinėse gyventojų grupėse, išskyrus moterų netolygumų rodiklių skirtumus pagal išsilavinimą ir gyvenamąją vietą. Išvados. Lietuvos vyrų ir moterų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos 1990–2021 m. tarp skirtingų socialinės ir demografinės padėties gyventojų grupių pasiskirstė netolygiai, nustatytos skirtingos netolygumų tendencijos. Rekomendacijos. Mirtingumo nuo išeminės širdies ligos ir jo netolygumų mažinimas pagal socialinę ir demografinę padėtį pažeidžiamiausiose grupėse, mokslinių tyrimų šiomis kryptimis tęsimas.

Background: World Health Organization (WHO) predicted that there will be a shortfall of skilled healthcare by 2035, with the greatest shortfall in Africa and Southeast Asia due to satisfaction with payment and incentives. Low job satisfaction of health workers can result in increased staff turnover and absenteeism, which affects the proficiency of health services. Ghana has been affected by a shortage of health professionals due to a brain drain of health professionals.

Aim of the study: To assess the impact of the working environment on the level of satisfaction among healthcare workers at Nana Hima Dekyi Government Hospital.

Objectives: 1. To identify the level of satisfaction of healthcare workers in their working facilities; 2. To explore the factors influencing the organizational and management services in their working environment; 3. To determine the health system factors that creates conducive working conditions for healthcare workers.

Methods: A Cross-sectional study design was conducted among 210 health professionals in Nana Hima Dekyi government hospital (the response rate was 77.14 %). For selection of participant’s, no sampling procedure was used to select health professionals from the various department in the hospital since all healthcare workers were involved. The originally elaborated questionnaire was employed. Descriptive statistics methods were used to compare the opinions of the respondents by age and, other demographic and social characteristics. Hypotheses about dependence between different variables were verified by calculating the chi square (χ2) and z criteria. The differences between the variables were considered statistically significant when p<0.05.

Result: The study found that health professionals aged 20-30 years, with less than 5 years of service, married, belonging to specific cadres, and having 1-3 years of work experience, significantly influenced job satisfaction scores. Direct care providers like doctors/P.A’s and nurses/midwives noted delays in receiving medical supplies compared to non-patient-facing professionals (P<0.05). Professionals aged 31-44 years with over 5 years of experience, often married, reported working beyond scheduled hours due to heavy workload and staff shortages. Competitive salaries and benefits were highlighted as crucial for improving job satisfaction among doctors/P.A’s, nurses/midwives, and lab technicians.

Conclusions: Level of job satisfaction of health professionals was found to be moderate. Level of job satisfaction was influenced by the age of the health professionals, marriage, department in the facility in which they were working, years of service they had in the health sectors, the availability of working equipment and logistics, professional allowance and benefits like financial rewards and benefits of being employed. Hence, policy makers and health managers need to pay special attention to increase the satisfaction of the health workforce at all levels in the health system. Moreover, special emphasis should be given for the benefits packages of health workers at different levels.

Simas Gindriūnas. Mirtingumo nuo piktybinių krūties navikų netolygumų pokyčiai pagal socialinę demografinę padėtį Lietuvoje 1991–2018 metais. Tyrimo tikslas. Įvertinti mirtingumo nuo piktybinio krūties naviko netolygumus pagal socialinius demografinius pokyčius 1991–2018 metais. Uždaviniai. 1. Įvertinti socialinį demografinį 1991–2018 metų laikotarpio Lietuvos moterų mirtingumo nuo piktybinio krūties naviko netolygumą. 2. Įvertinti socialinį demografinį 1991–2018 metų laikotarpio Lietuvos moterų mirtingumo nuo piktybinio krūties naviko netolygumo pokytį. Metodai. 2001–2014 metų duomenys buvo gauti sugretinus informaciją, gautą iš Statistikos departamento ir Higienos instituto, o 1991–2018 metų duomenys iš Higienos instituto. Buvo taikytas tiesioginės standartizacijos metodas mirtingumui pagal amžių nuo piktybinio krūties naviko standartizuoti. Mirtingumo netolygumai išsilavinimo grupėse buvo vertinti naudojant santykinį netolygumų indeksą (SNI), o netolygumai pagal šeiminę padėtį ir gyvenamąją vietą buvo vertinti naudojant rodiklių skirtumą ir rodiklių santykį. Mirtingumui nuo piktybinių krūties navikų ir jo netolygumams įvertinti atlikta loglinijinė regresinė analizė. Tyrimo dalyviai – nuo piktybinio krūties naviko mirusios moterys (TLK-10-AM C50). Tyrimo rezultatai. Standartizuotas pagal amžių moterų mirtingumo nuo piktybinio krūties naviko rodiklis 2001–2014 m. sumažėjo moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (vidutiniškai po -4,51 % kas metus, p=0,00018) bei ištekėjusių (vidutiniškai po -1,49 % kas metus, p=0,0079). Mieste mirtingumas mažėjo 1994–2018 m. vidutiniškai po -1,41 % kas metus (p=0,00000), o kaime 2009–2018 m. po -2,63 % (p=0,008). Mirtingumo netolygumai tarp ištekėjusių ir neištekėjusių moterų didėjo vidutiniškai po 1,44 % kas metus (p=0,002), o tarp miesto ir kaimo – po 0,73 % (p=0,01). Išvados. Tyrimo metu buvo nustatytas statistiškai reikšmingas moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, mirtingumo mažėjimas. Vertinant mirtingumo netolygumus pagal šeiminę padėtį pastebėtas statistiškai reikšmingas mažėjimas tarp ištekėjusių moterų. Mirtingumas mieste ir kaime mažėjo visu analizuojamu periodu, tačiau netolygumai statistiškai reikšmingai didėjo. Rekomendacijos. Mirtingumo nuo piktybinio krūties naviko ir jo netolygumų mažinimas pagal socialinę demografinę padėtį labiausiai pažeidžiamose grupėse, papildomų mokslinių tyrimų tęsimas šiomis kryptimis.

Žygimantys Žumbakys. „Žmogžudystę įvykdžiusių ligonių, kurie serga paranoidine šizofrenija ir kitomis psichopatologijomis tarpusavio sąsajos ir skirtumai“. Darbo tikslas: įvertinti tarpusavio sąsajas ir skirtumus tarp žmogžudžių sergančių paranoidine šizofrenija ir kitomis psichopatologijomis (KPP) Darbo uždaviniai: Nustatyti socialinius ir demografinius veiksnius žmogžudžių, kurie serga paranoidine šizofrenija ir KPP. Įvertinti nusikaltimo aplinkybes, emocinę reakciją bei požiūrį į įvykdytą nusikaltimą tiriamųjų kurie įvykdė žmogžudystę ir serga paranoidine šizofrenije bei KPP. Darbo metodika: atlikta pacientų, priverstinai gulinčių VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (RPL), kurie sirgo paranoidine šizofrenija ir KPP analizė ir įvykdė žmogžudystę bei buvo pripažinti nepakaltinamais teismo psichiatrijos ekspertų. Duomenys surinkti iš ligos istorijų, teismo nutarčių, teismo ekspertų išvadų. Statistinis reikšmingumas tarp grupių vertintas pagal pasirinktą statistinio reikšmingumo lygmenį α = 0,05. Gauti rezultatų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p ≤ α. Tyrimo dalyviai: VšĮ RPL gulintys pacientai (vyrai) sergantys paranoidine šizofrenija ir KPP, kurie įvykdė žmogžudystę. Tyrimo rezultatai: Didžioji dalis sergančių paranoidine šizofrenija žmogžudžių buvo 20-39 metų, vieniši, žemo išsilavinimo, dirbantys, gyveno kartu su tėvais, dažniausiai kaime bei piktnaudžiavo alkoholiu. Taip pat anksčiau nebuvo nusikaltę, nesižudė, nebandė narkotikų, gydėsi psichiatrinėje ir nesmurtavo prieš auką. Dažniausiai nužudė svetimą žmogų, vieną asmenį, vyriškos lyties, nuosavame būste ir naudojant šaltąjį ginklą. Didesnė dalis sergančių KPP žmogžudžių buvo 40-59 metų, vieniši, įgiję pagrindinį išsilavinimą, tolygiai pasiskirstę pagal užimtumą, prieš nusikaltimą gyveno kartu su tėvais, gyveno kaime bei piktnaudžiavo alkoholiu. Didžioji dalis nebuvo anksčiau nusikaltę, nebandė žudytis, nevartojo narkotikų, prieš tai gydėsi pas psichiatrus ir nesmurtavo prieš auką. Dažniausiai buvo nužudytas vienas žmogus, moteris, intymus partneris, daugiausiai šaltu ginklu, o nusikaltimo vieta nuosavame būste. Išvados: Žmogžudžiai sergantys paranoidine šizofrenija ir KPP panašūs tuo, kad buvo vieniši, turintys žemesnį išsilavinimą, gyveno su šeimos nariais, kaime, piktnaudžiavo alkoholiu ir anksčiau turėjo psichiatrinį gydymą, nužudė vieną asmenį, dažniausiai nuosavame būste bei naudojo šaltąjį ginklą, buvo linkę pateisinti savo nusikalstamus veiksmus ir iš dalies pripažinti savo kaltę dėl žmogžudystės. Sergantys KPP statistiškai dažniau nužudė intymų partnerį, moteriškos lyties atstovę ir daugiau nei pusę kartų planavo nužudymą nei sergantys paranoidine šizofrenija.

Ugnė Kėvalaitė. Lietuvos gyventojų mirtingumo nuo savižudybių socialinio demografinio netolygumo pokyčiai 1991–2018 metais. Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos gyventojų socialinius demografinius mirtingumo nuo savižudybių netolygumus ir jų pokyčius per 1991–2018 metų laikotarpį. Uždaviniai. 1. Įvertinti Lietuvos gyventojų socialinius demografinius mirtingumo nuo savižudybių netolygumus per 1991–2018 metų laikotarpį. 2. Įvertinti Lietuvos gyventojų socialinius demografinius mirtingumo nuo savižudybių netolygumų pokyčius per 1991–018 metų laikotarpį. Metodai. 2001–2014 metų duomenys buvo gauti sugretinus informaciją, gautą iš Statistikos departamento ir Higienos instituto, o 1991–2018 metų duomenys iš Higienos instituto. Buvo taikytas tiesioginės standartizacijos metodas mirtingumui pagal amžių nuo savižudybių standartizuoti. Mirtingumo netolygumai išsilavinimo grupėse buvo vertinti naudojant santykinį netolygumų indeksą (SNI), o netolygumai pagal šeiminę padėtį ir gyvenamąją vietą buvo vertinti naudojant rodiklių skirtumą ir rodiklių santykį. Mirtingumui nuo savižudybių ir jo netolygumams įvertinti atlikta loglinijinė regresinė analizė. Tyrimo dalyviai – mirusieji nuo savižudybių (TLK-10-AM kodai: X60–X84). Tyrimo rezultatai. 2001–2014 metų laikotarpiu didžiausi standartizuoti pagal amžių mirtingumo rodikliai (SMR) nuo savižudybių buvo tarp pagrindinį ir pradinį išsilavinimą įgijusių asmenų, našlių bei tarp 1991–2018 metų laikotarpiu kaime gyvenančių vyrų. 2014 metais visose grupėse pagal išsilavinimą ir šeiminę padėtį sumažėjo SMR. Greičiausiai SMR mažėjo tarp gyventojų, turinčių mažiausią išsilavinimo lygį, vedusių vyrų ir našlių moterų. 1991–2018 laikotarpiu tarp abiejų lyčių pagal gyvenamąją vietą SMR sumažėjo mieste ir kaime, didesni SMR buvo kaime, tik 2016 metais didesni SMR buvo tarp moterų mieste. Didžiausi SNI pagal išsilavinimo lygį buvo 2001 tarp abiejų lyčių: vyrų 4,37, moterų 2,45. Išvados. Analizuojamu periodu Lietuvoje nustatyti vyrų ir moterų mirtingumo nuo savižudybių socialiniai demografiniai netolygumai bei skirtingos jų tendencijos. Rekomendacijos. Mirtingumo nuo savižudybių ir jo netolygumų mažinimas pagal išsilavinimo lygį ir gyvenamąją vietą pažeidžiamiausiose grupėse, mokslinių tyrimų šiomis kryptimis tęsimas.