Endzelytė, Erika

Gabrielė Tamulevičiūtė. Kanadietiško veiklos atlikimo testo lietuviškos versijos jautrumo pokyčiams bei sąsajų su funkciniu savarankiškumu vertinimas asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Asistentė Erika Endzelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2026; 38 p. Tyrimo tikslas - Įvertinti Kanadietiško veiklos atlikimo testo lietuviškos versijos jautrumą pokyčiams ir sąsajas su Funkcinio nepriklausomumo testo rodikliais asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti lietuviškos Kanadietiško veiklos atlikimo testo versijos suprantamumą ir turinio aiškumą pilotinio tyrimo metu; 2. Įvertinti Kanadietiško veiklos atlikimo testo veiklos atlikimo ir pasitenkinimo veikla rodiklių kaitą po reabilitacijos; 3. Įvertinti Funkcinio nepriklausomumo testo motorinių ir kognityvinių funkcijų dalių sąsajas su Kanadietiško veiklos atlikimo testo veiklos atlikimo ir pasitenkinimo veikla rodikliais. 4. Įvertinti Kanadietiško veiklos atlikimo testo veiklos atlikimo, pasitenkinimo veikla ir savarankiškumo rodiklių sąsajas su tiriamųjų lytimi, amžiumi ir pažeista kūno puse. Tyrimo metodika: Pilotinis tyrimas atliktas LSMU KK filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje, o pagrindinis tyrimas - LSMU KK Neuroreabilitacijos skyriuje. Tyrime dalyvavo galvos smegenų insultą patyrę pacientai: pilotiniame tyrime - 10, pagrindiniame - 31 tiriamasis. Tiriamieji buvo vertinti Kanadietišku veiklos atlikimo testu bei Funkcinio nepriklausomumo testu, - reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Darbo išvados: 1. Atlikus pilotinį tyrimą nustatyta, kad lietuviška Kanadietiško veiklos atlikimo testo versija buvo suprantama ir tinkama taikyti tikslinei populiacijai. Atsižvelgiant į pilotinio tyrimo metu gautas pastabas, parengta galutinė lietuviška testo versija; 2. Po taikytos reabilitacijos nustatytas statistiškai reikšmingas KVAT testu vertinamos veiklos atlikimo ir pasitenkinimo veikla įvertinimų pagerėjimas. Gauti rezultatai rodo kad lietuviška KVAT versija yra jautri pokyčiams pacientams po galvos smegenų insulto; 3. Reabilitacijos pradžioje pacientų veiklos atlikimo vertinimas buvo susijęs su FIM motorine, bet ne kognityvine dalimi, o reabilitacijos pabaigoje pacientų pasitenkinimas veikla buvo susijęs su FIM motorinės dalies rodikliais. FIM kognityvinės dalies rodikliai nebuvo susiję su pacientų veiklos atlikimo ir pasitenkinimo veikla vertinimu nei reabilitacijos pradžioje, nei pabaigoje; 4. Nustatyta, kad veiklos atlikimo, pasitenkinimo veikla ir savarankiškumo rodikliai nebuvo susiję su tiriamųjų lytimi, amžiumi ar insulto pažeista kūno puse.

Gabija Kalvaitytė. Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, valios ir įsitraukimo į veiklą sąsajos su savarankiškumu ir kognityvinėmis funkcijomis po taikytos ergoterapijos. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Asistentė Erika Endzelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2025; 41 p. Tyrimo tikslas - Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, valios ir įsitraukimo į veiklą sąsajas su savarankiškumu ir kognityvinėmis funkcijomis po taikytos ergoterapijos. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, valios ir įsitraukimo į veiklą kaitą po taikytos ergoterapijos. 2. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumo ir kognityvinių funkcijų kaitą po taikytos ergoterapijos. 3. Nustatyti sąsajas tarp pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, valios bei jų savarankiškumo ir kognityvinių funkcijų. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas LSMU KK Neuroreabilitacijos skyriui ir LSMU KK filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Tyrimo kontingentą sudarė 30 pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą. Sudaryta viena tiriamųjų grupė, kuriai vykdavo ergoterapijos procedūros 1 kartą per dieną, 5 kartus per savaitę visą reabilitacijos laikotarpį. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 31 pacientas po galvos smegenų insulto. Tyrimo eigoje dėl pablogėjusios sveikatos būklės, 1 tiriamasis turėjo nutraukti reabilitaciją. Iš viso tyrimą baigė 30 asmenų, 14 moterų ir 16 vyrų. Darbo išvados: 1. Nustatyta, kad po taikytos ergoterapijos, reikšmingai pagerėjo pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, valia ir įsitraukimas į veiklą. (p<0,05) 2. Nustatyta, kad po taikytos ergoterapijos pacientų savarankiškumas ir kognityvinės funkcijos reikšmingai pagerėjo (p<0,05). Didžiausias savarankiškumo pagerėjimas stebėtas mobilumo, judėjimo, socialinio pažinimo ir apsitarnavimo srityse. Kognityvinių funkcijų srityje didžiausi pokyčiai nustatyti erdvinių gebėjimų, vykdomųjų funkcijų, įvardijimo, dėmesio, mąstymo ir ilgalaikio atgaminimo srityse. 3. Nustatyta kad po taikytos ergoterapijos pacientų valios ir įsitraukimo į veiklą lygio padidėjimas reikšmingai siejosi su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis (p<0,05). Tuo tarpu ryšys tarp pacientų valios ir įsitraukimo į veiklą bei savarankiškumo buvo teigiamas tačiau labai silpnas.

Paulina Kasinskytė. Sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kaita, rankos funkcijai lavinti taikant robotinę sistemą ir veidrodžio terapiją. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - asistentė Erika Endzelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika, neuroreabilitacijos skyrius. Kaunas, 2024 p. Tikslas – įvertinti sergančiųjų galvos smegenų insultu savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kaitą, rankos funkcijai lavinti taikant robotinę sistemą ir veidrodžio terapiją. Uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumą, rankos funkciją ir gyvenimo kokybę reabilitacijos pradžioje.
2. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumą, rankos funkciją ir gyvenimo kokybę reabilitacijos pabaigoje.
3. Palyginti pacientų savarankiškumo, rankos funkcijos ir gyvenimo kokybės kaitą, taikant skirtingas ergoterapijos programas. Tyrimo metodika: Atliktas tyrimas yra kiekybinė turinio analizė. Tiriamiesiems atliktas instrumentinis vertinimas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Tyrimo instrumentai: modifikuotas Fugl-Meyer viršutinių galūnių motorinės funkcijos vertinimas – įvertinti viršutinių galūnių funkciją. Funkcinio nepriklausomumo testas – savarankiškumui vertinti. Lovett testas, dinamometrija – rankų raumenų jėgai vertinti. Su insultu susijusios gyvenimo kokybės klausimynas – gyvenimo kokybei vertinti. Tiriamieji – asmenys patyrę galvos smegenų insultą, turintys rankos funkcijos sutrikimą, protinė būklė vertinant Trumpu protinės būklės tyrimu > 20 balų. Darbo išvados:
4. Įvertinus asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumą, nustatyta, kad savarankiškumas buvo sutrikęs visose kasdienėse veiklose, taip pat visiems tiriamiesiems buvo nustatytas žymus rankos funkcijos sutrikimas. Daugiausia su gyvenimo kokybe susijusių sunkumų kilo asmeninės priežiūros, funkcinio judėjimo, mąstymo srityse.
5. Nustatyta, kad po taikytos ergoterapijos pagerėjo asmenų patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumas visose kasdienėse veiklose, bei gyvenimo kokybė. Rankos funkcija ir raumenų jėga reikšmingai nepakito.
6. Asmenų, kuriems buvo taikoma tiek robotinė terapija, tiek veidrodžio terapija, pagerėjo savarankiškumas, visose kasdienėse veiklose tačiau lyginant tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingiau pakito veidrodžio terapijos grupėje. Rankos funkcija ir raumenų jėga tarp grupių nesiskyrė.

Ann Mary Jose. “CHANGES IN INDEPENDENCE AND HAND FUNCTION IN STROKE PATIENTS AFTER OCCUPATIONAL THERAPY AND BRAIN-COMPUTER INTERFACE SYSTEM WAS APPLIED.” Bachelor’s thesis. Supervisor - Assist. Erika Endzelytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation, Clinics. Kaunas, 2024; 46p. Aim of Research. To evaluation changes in independence and hand function in stroke patients after occupational therapy program using brain-computer interface system was applied. Objectives of the Research. 1. To assess changes in hand strength of stroke patients following occupational therapy with Brain-computer Interface based system was applied. 2. To assess changes in hand function of stroke patients following occupational therapy with Brain-computer Interface based system was applied. 3. To assess changes in independence in activities of daily living of stroke patients following occupational therapy with Brain-computer Interface based system was applied. Methodology. The research involves 44 patients in terms of both genders. A total number of 27 males are selected and 17 females are selected. The age group of patients are divided into four categories such as young adults, adults, middle age and old. In this study, multiple test have been done such as dynamometry measurement, functional independence measurement, and box and block tests. The data is collected and analysed with the help of Microsoft Excel. Conclusion of the Research.

1. After applied individual occupational therapy, a statistically significant increase in hand strength of stroke patients was identified.
2. After applied individual occupational therapy, a statistically significant improvement in hand function of stroke patients was identified.
3. After evaluating the effectiveness of individual occupational therapy sessions, a statistically significant increase in independence of stroke patients was identified. Most improved patient’s ability to dress upper and lower body, bowel management and toilet transfer Independently.

Brigita Norutė. Pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumo, veiklos problemų ir motyvacijos kaita taikant ergoterapiją. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Asistentė Erika Endzelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos Klinika. Kaunas, 2023 m.; 48 psl. Tyrimo tikslas – Nustatyti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumo, veiklos problemų ir motyvacijos kaitą po taikytos ergoterapijos. Tyrimo uždaviniai : 1. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumą ir veiklos problemas prieš ergoterapijos taikymą. 2. Įvertinti pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, savarankiškumo ir veiklos problemų kaitą po taikytos ergoterapijos. 3. Palyginti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, motyvacijos kaitą po taikytos ergoterapijos. 4. Įvertinti sąsajas tarp pacientų motyvacijos ir savarankiškumo po taikytos ergoterapijos. Tyrimo metodai. 1. Kanadietiškas veiklos vertinimo testas. 2. Funkcinio nepriklausomumo testas. 3. Insultu sergančių pacientų motyvacijos reabilitacijai skalė. 4. Statistinė duomenų analizė, atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės „SPSS 27“ programos paketą. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 32 pacientai po galvos smegenų insulto. Tyrimo eigoje dalyvauti atsisakė 1 tiriamasis. Iš viso tyrimą baigė 31 asmuo, 18 moterų ir 13 vyrų.
Išvados. 1. Įvertinus asmenų patyrusių insultą savarankiškumą prieš taikant ergoterapiją, nustatyta, kad savarankiškumas buvo sutrikęs visose kasdienėse veiklose. Daugiausia veiklos problemų tiriamieji nurodė asmeninės priežiūros, funkcinio judėjimo ir pasyvaus poilsio srityse. 2. Nustatyta, kad po taikytos ergoterapijos pagerėjo asmenų patyrusių insultą savarankiškumas visose kasdienėse veiklose, taip pat pasitenkinimas atliekama veikla. Veiklos problemų reikšmingai sumažėjo apsitarnavimo srityse, tačiau nežymiai padidėjo laisvalaikio srityje. 3. Nustatyta, kad po taikytos ergoterapijos pagerėjo tiriamųjų motyvacija, labiausiai ji priklausė nuo tiriamųjų išsikeltų tikslų, specialistų daromos įtakos, paciento elgesio pokyčių, reakcijos į įvairias situacijas ir adaptacijos prie esamos padėties. 4. Po taikytos ergoterapijos nustatytas teigiamas (vidutinio stiprumo) ryšys tarp pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą, motyvacijos ir jų savarankiškumo.

Kristy Anna Saj. “The change in cognitive function and independence after applied individual occupational therapy, in patients with a history of Covid-19 disease who have suffered a stroke.” Bachelor‘s thesis. Supervisor - Asist. Erika Endzelyte. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation, Clinics. Kaunas, 2022; 47 p. Aim of the research. To determine the change in cognitive function and independence after applying individual occupational therapy in patients who have had a stroke with a history of Covid-19 disease. Objectives of the research. 1. To evaluate the change in cognitive function and independence after applying individual occupational therapy in patients who have had a stroke with a history of Covid-19 disease.2. To evaluate the change in cognitive function and independence after applying individual occupational therapy in stroke patients who had no Covid-19 disease. 3. To compare changes in cognitive function and independence after applying occupational therapy in patients who suffered stroke and in patients who suffered stroke and had Covid-19 disease. Methodology. The study was conducted in the Kaunas clinics' Neurorehabilitation department. The research involves 11 patients and was divided into two groups. Patients with a history of Covid-19 disease previous to stroke (6 patients) in group I and patients without a history of Covid-19 disease prior to stroke in group II (5 patients). An individual occupational therapy program and independence in ADL training were provided 5 days a week for 5 weeks. Conclusions of the research.

1. After evaluating the effectiveness of individual occupational therapy sessions for stroke patients with a history of Covid-19 disease, a statistically significant increase in independence and cognitive function was identified.
2. After the applied individual occupational therapy, people who had a stroke and had no history of Covid-19 disease showed a change in independence and cognitive function, although it was not statistically significant.
3. After the applied individual occupational therapy, there was no statistically significant difference in the improvement of the subjects' independence and cognitive functions comparing between patients who had Covid-19 disease before the stroke and those who didn’t haveCovid-19.