Biekšienė, Kristina

SANTRAUKA Gabija Mamčenkovaitė PET/KT VIETA DIAGNOZUOJANT IR GYDANT SARKOIDOZĘ: VIENO CENTRO PATIRTIS Tyrimo tikslas: Įvertinti vieno centro patirtį naudojant PET/KT diagnozuojant ir gydant sarkoidozę. Uždaviniai: Literatūros apžvalga PET/KT panaudojimo diagnozuojant ir gydant sarkoidozę. Atrinkti pacientus, kurie serga sarkoidoze, iš LSMU KK LIS ir įvertinti klinikinius duomenis. Įvertinti PET/KT vietos diagnozuojant ir gydant sarkoidozę tyrimų rezultatus. Metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, analizuojant pacientų, kuriems atliktas PET/KT tyrimas, duomenis 2019–2024 m. laikotarpiu. Į galutinę analizę įtraukti 34 pacientai, duomenys vertinti taikant SPSS 29.0.2.0. statistinės analizės programą. Rezultatai: Tyrimo imtį sudarė 34 pacientai (14 moterų ir 20 vyrų), kurių amžiaus vidurkis – 47,4 metų. Daugiausia sarkoidozės atvejų diagnozuota 2022–2023 m. Histologiškai liga patvirtinta 85 proc. pacientų, kuriems buvo atlikta biopsija. PET/KT tyrimas daugeliui tiriamųjų (97 proc.) buvo atliktas diagnostikos tikslais, o 10 pacientų tyrimas buvo kartotas. PET/KT nustatė plaučių ir tarpuplaučio limfmazgių metabolinį aktyvumą bei dažniau nei KT atskleidė ekstrapulmoninius pažeidimus. Metaboliškai aktyvaus proceso nenustatyta 3 pacientams (8,8 proc.). Po PET/KT gydymas buvo paskirtas 70,6 proc. pacientų (dažniausiai – GKK), o prieš tyrimą gydyti buvo tik 29,4 proc. Gydymas buvo intensyvinamas pacientams su didesniu ligos aktyvumu. Visiškas atsakas į gydymą pasiektas 1, dalinis – 5 pacientams. Kombinuotas gydymas su imunosupresantais dažniau taikytas esant aukštam ligos aktyvumui ar IV stadijai. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp gydymo tipo ir ligos stadijos (p=0,041). Išvados: 1. Tyrime dalyvavo 34 pacientai: 14 moterų (41,2 proc.) ir 20 vyrų (58,8 proc.), vidutinis amžius – 47,4 metų. 2. PET/KT tyrimas atliktas 97 proc. pacientų, dažniausiai diagnostikai. KT dažniausiai nustatė plaučių ir tarpuplaučio limfmazgių pažeidimus, o PET/KT – jų padidėjusį metabolinį aktyvumą, fibrozę ir ekstrapulmoninius pažeidimus. 8,8 proc. atvejų aktyvus procesas nenustatytas. 3. Prieš PET/KT gydymas taikytas 29,4 proc. pacientų, po tyrimo – 70,6 proc. Dažniausiai skirti gliukokortikosteroidai (45,8 proc.). 4. Visiškas atsakas į gydymą nustatytas 1 pacientui, dalinis – 5, o 2 pacientai į gydymą nereagavo. 5. Mažo ar vidutinio aktyvumo sarkoidozei dažniau taikyta stebėsena arba GKK monoterapija, o esant aukštam aktyvumui – kombinuotas gydymas GKK ir imunosupresantais. 6. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp gydymo tipo ir ligos stadijos (p<0,05): IV stadijoje dažniau taikytas intensyvesnis gydymas.

Autorė: Brigita Vrubliauskaitė Darbo pavadinimas lietuvių kalba: Sunki astma ir gretutinės ligos – gydymo biologine terapija veiksmingumo vertinimo tyrimas: vieno centro patirtis. Tikslas: ištirti gretutinių ligų įtaką sunkios astmos gydymo biologine terapija (mepolizumabu) veiksmingumui LSMUL KK Sunkios astmos centre. Uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų, sergančių sunkia astma LSMUL KK klinikines charakteristikas. 2. Nustatyti LSMUL KK sunkia astma sergančių pacientų, gydomų mepolizumabu, dažniausias gretutines patologijas. 3. Ištirti mepolizumabo veiksmingumą gydant sergančiuosius sunkia astma ir gretutinėmis patologijomis. Tyrimo metodai: tyrimo tipas – retrospektyvinis. Išnagrinėtos sunkia astma sergančių, pilnamečių, bent vieną gretutinę ligą turinčių ir 2018-2023 m. laikotarpyje gydytų biologine terapija (mepolizumabu) pacientų ambulatorinės kortelės ir LIS (ligoninės informacinės sistemos) duomenys. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Sunkios astmos centre. Pasirinktos dažniausiai diagnozuotos 7 gretutinės ligos. Mepolizumabo veiksmingumas gydant sergančiuosius sunkia astma ir gretutinėmis patologijomis vertintas lygintant rodiklius prieš ir po 12 mėn. taikyto gydymo. Gydymo veiksmingumas nustatytas vertinant kvėpavimo funkcijos rodiklius: FEV1 (forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę) litrais (l), FEV1 procentais (%), paūmėjimų dažnis per metus, astmos kontrolės testas (AKT) (balais). Tyrimo dalyviai: atrinkti 45 pacientai, sergantys sunkia astma su bent viena gretutine patologija ir gydyti ne mažiau nei 12 mėnesių mepolizumabu. Tyrimo rezultatai: iš viso tyrime dalyvavo 45 pacientai, iš kurių 28 buvo moterys ir 17 vyrų. Amžiaus vidurkis, kada buvo diagnozuota astma buvo 38,42 metai. Tuo tarpu astmos trukmės vidurkis buvo 23,4 metai. Nustatyta, kad dažniausiai nustatytos gretutinės ligos buvo nutukimas ir GERL, kiekviena iš jų buvo nustatytos 17 sergančiųjų (37,8 %). Tiek lėtinis rinosinusitas, tiek bronchektazės diagnozuotos 15 pacientų, (33,3 %). Nosies polipozė nustatyta 12 sergančiųjų (26,7 %). VKTI ir LŠN nustatytos 11 sergančiųjų (24,4 %). Vertinant ar gretutinės ligos sergant sunkia astma turi įtakos gydymo mepolizumabu efektyvumui nustatyta, kad palyginus prieš pradedant taikyti gydymą bei jo eigoje, t.y. po 12 mėnesių, visuose pogrupiuose, statistiškai reikšmingai padidėjo AKT (balais), (p<0,05). Taip pat visais atvejais statistiškai reikšmingai sumažėjo paūmėjimų dažnis (p<0,05). Vertinant plaučių funkciją FEV1 (l ir %) dažnu atveju stebėta teigiama dinamika, tačiau statistiškai reikšmingas pokytis nenustatytas (p≥0,05). Išvados: LSMUL KK Sunkios astmos centre nustatyta, kad gretutinės ligos neturėjo įtakos gydymo mepolizumabu veiksmingumui pacientams, sergantiems sunkia astma. Rekomendacijos: mūsų atliktas retrospektyvinis tyrimas parodė, kad tikslinga skirti mepolizumabą sunkia astma sergantiems pacientams ir gretutinės ligos neturėtų turėti įtakos mepolizumabo paskyrimui, jei jis pacientui yra indukuotinas. Be to svarbu toliau tirti gretutines ligas ir nepamiršti jų gydyti.

Respiracinių simptomų, persirgus Covid-19, tyrimas Ieva Luobikytė Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų respiracinius simptomus praėjus 1 metams nuo persirgimo COVID-19. Tyrimo uždaviniai: 1. Sudaryti anketą, kuria bus įvertinta pacientų būklė ir respiraciniai simptomai praėjus 1 metams nuo SARS-CoV-2 infekcijos. 2. Nustatyti, kokie simptomai dažniausiai vargino pacientus persirgus COVID-19. 3. Nustatyti sveikatos būklės ir respiracinių simptomų ryšį su pacientų gretutinėmis ligomis, amžiumi ir lytimi. Tyrimo dalyviai ir metodika: Atrinktas 31 pacientas sirgęs COVID-19 ir stacionarizuotas į LSMUL KK Pulmonologijos kliniką 2020-2021 metais, išanalizuotos jų ligos istorijos, jiems buvo pateikta anketa. Naudojantis PubMed, ResearchGate duomenų bazėmis ir kitais interneto šaltiniais, atrinkti ir išanalizuoti naujausi moksliniai straipsniai bei tyrimai. Rezultatai: Persirgus COVID-19 savo sveikatos būklę kaip vidutinišką įvertino 13 pacientų (41,9%), kaip blogą – 11 pacientų (35,5%). 8 pacientų, kurie prieš infekciją nesijautė gerai (jautėsi vidutiniškai arba blogai), savijauta po persirgtos infekcijos nepagerėjo – jie visi jautėsi vidutiniškai arba blogai, o 4-iems iš 7 pacientų (57,1%) savijauta pablogėjo iš vidutinės į blogą. Savijauta pablogėjo ir 16-ai pacientų iš 23 (69,6%), kurie prieš susirgdami infekcija jautėsi gerai. Dažniausiai pacientams pasireikšdavo fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimas (71%), rečiau dusulys (54,8%) ir kosulys (25,8%). Spearman koreliacijos koeficientas leidžia teigti, kad gretutinių ligų skaičius iki susergant COVID-19 nebuvo statistiškai reikšmingai susijęs su po infekcijos jaustų simptomų skaičiumi (ρ=0,032, p=0,866). Tai, kaip sunkiai pacientai sirgo šia infekcija, nesiskyrė statistiškai reikšmingai pagal jų amžių ar lytį. Išvados: Egzistuoja statistiškai reikšmingas teigiamos krypties ryšys tarp to, kaip pacientas vertino savo savijautą prieš infekciją ir po jos. Dauguma pacientų savo savijautą persirgus COVID-19 subjektyviai įvertino prasčiau negu prieš infekciją. Pacientus po COVID-19 dažniausiai vargino fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimas, rečiau – dusulys ir kosulys. Dažniausias COVID-19 persirgusių pacientų gretutinis susirgimas – arterinė hipertenzija, rečiau – nutukimas, cukrinis diabetas ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Apskaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas leidžia teigti, kad gretutinių ligų skaičius iki susergant COVID-19 nebuvo statistiškai reikšmingai susijęs su po infekcijos jaustų simptomų skaičiumi. Nustatyta, kad tai, kaip sunkiai pacientai sirgo šia infekcija, nesiskyrė statistiškai reikšmingai pagal jų amžių ir lytį.

Autorius: Eglė Berželionytė. Pavadinimas: Sunki astma ir COVID-19. Tyrimo tikslas: įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMUL KK) Sunkios astmos centre biologine terapija gydomų pacientų sirgimo COVID-19 ir skiepijimosi nuo COVID-19 dažnį. Uždaviniai: 1) sudarius anketos klausimyną, apklausti LSMUL KK Sunkios astmos centre biologine terapija gydomus pacientus ir įvertinti sunkia astma sergančių pacientų sirgimo COVID-19 dažnį, ligos eigos sunkumą; 2) įvertinti sunkia astma sergančių pacientų skiepijimosi nuo COVID-19 dažnį, galimus šalutinius reiškinius po vakcinacijos; 3) palyginti sirgimo COVID-19 dažnį tarp nesiskiepijusių ar pasiskiepijusių ne pagal pilną vakcinacijos schemą ir pasiskiepijusių pagal pilną vakcinacijos schemą pacientų. Tyrimo metodai: tyrimas atliktas 2022 – 2023 m. LSMUL KK Pulmonologijos klinikos konsultacinėje poliklinikoje. Buvo sukurtas klausimynas bei apklausti sunkia astma sergantys pacientai, kurie yra gydomi biologine terapija – benralizumabu ar mepolizumabu. Surinkti duomenys išanalizuoti, išlaikant pacientų anonimiškumą. Tyrimo dalyviai: 46 sunkia astma sergantys suaugusieji, kuriems taikoma biologinė terapija ir kurie sutiko dalyvauti tyrime. Tyrimo rezultatai: pagal sukurtą klausimyną, apklausti 23 pacientai gydomi benralizumabu ir 23 gydomi mepolizumabu bent 12 mėn. Buvo nustatyta, jog iš 46, sunkia astma sergančių ir biologine terapija gydomų pacientų, 28 (60,9%) sirgo COVID-19. Išanalizavus duomenis, paaiškėjo, kad visi pacientai (100%; n = 28) sirgo nesunkia COVID-19 ligos forma. Jiems nebuvo reikalingas stacionarinis gydymas. Taip pat nustatyta, kad daugiau sirgusių COVID-19 buvo rūkančių ar rūkiusių (71%) nei nerūkančių (59%) sunkia astma sergančių pacientų, tačiau skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p = 0,417). Palyginus alergine (76,5%) ir nealergine (51,7%) astma sirgusių COVID-19 pacientų skaičių, stebimas didesnis, tačiau statistiškai nereikšmingas, alergine astma sergančių pacientų sirgimo COVID-19 dažnis (p = 0,097). Lyginant sirgimo COVID-19 dažnį tarp pacientų gydomų benralizumabu (56,5%) ar mepolizumabu (65,2%) skirtumo nestebėta (p = 0,546). 36 apklaustieji (78,3%) skiepijosi nuo COVID-19. Iš 36 apklaustų pacientų, kurie skiepijosi nuo COVID-19, nei vienam nepasireiškė anafilaksinis šokas. Tik 6 (16,7%) pacientai teigė, kad jiems pasireiškė alerginė reakcija į vakciną. Šiems pacientams po vakcinacijos atsirado tokie simptomai kaip oro trūkumas, galvos svaigimas, rankos patinimas. Nustatyta, kad sunkia astma sergantys pacientai, kuriems praeityje yra buvusi alerginė reakcija į medikamentus ar vabzdžio įgėlimą (50%), turi didesnę riziką, kad gali įvykti panaši reakcija į vakcinaciją nuo COVID-19, nei pacientai neturėję tokių alerginių reakcijų (10%) (p = 0,016). Gauti duomenys parodė, jog pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių pacientų sirgimo COVID-19 dažnis (44%) yra reikšmingai mažesnis nei nepasiskiepijusių ar pasiskiepijusių ne pagal pilnos vakcinacijos schemą (81%) (p = 0,011). Išvados: 1) nustatyta, kad daugiau nei pusė apklaustų, LSMUL KK Sunkios astmos centre biologine terapija gydomų, pacientų sirgo COVID-19 liga, tačiau nei vienas iš pacientų nesirgo sunkia COVID-19 ligos forma. 2) Trys ketvirtadaliai šių pacientų skiepijosi nuo COVID-19. Alerginę reakciją į vakciną patyrė tik nedidelė jų dalis. Dauguma turėjusių reakciją į vakciną nuo COVID-19 buvo pacientai praeityje turėję panašių alerginių reakcijų į vaistus ar vabzdžio įgėlimą. 3) Nustatyta, kad pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių sunkia astma sergančių ir biologine terapija gydomų, pacientų sirgimo COVID-19 dažnis yra mažesnis nei nepasiskiepijusių ar pasiskiepijusių ne pagal pilną vakcinacijos schemą. Rekomendacijos: siekiant pagerinti pacientų išeitis, rekomenduojama į tyrimą įtraukti daugiau pacientų, kad gauti tikslesnius tyrimo rezultatus. Sunkia astma sergančius pacientus rekomenduojama skiepyti nuo COVID-19 pilna vakcinacijos schema. Skiepijant reikėtų atidžiau stebėti pacientus, kurie praeityje yra patyrę alerginių reakcijų.

Tyrimo tikslas: įvertinti benralizumabo veiksmingumą gydant sunkią nekontroliuojamą astmą LSMUL KK Sunkios astmos centre. Uždaviniai: 1) įvertinti pacientų, sergančių sunkia nekontroliuojama astma, klinikines charakteristikas prieš taikytą gydymą benralizumabu; 2) įvertinti gydymo benralizumabu veiksmingumą po 4 mėnesių pacientams, sergantiems sunkia nekontroliuojama astma; 3) išanalizuoti benralizumabo veiksmingumą pacientams, sergantiems sunkia nekontroliuojama astma, po 12 mėnesių ir palyginti su pradiniais tyrimų rezultatais. Tyrimo metodai: nagrinėtos 2018-2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos konsultacinėje poliklinikoje konsultuotų pacientų, sergančių sunkia nekontroliuojama astma ir gydytų benralizumabu, ambulatorinės kortelės. Atliktas tyrimas yra retrospektyvinis. Gydymo benralizumabu veiksmingumas vertintas pagal plaučių funkcijos rodiklių, eozinofilų kiekio kraujyje, AKT (balais) duomenų kitimą po 4 ir po 12 mėn. gydymo ir palyginus gautus rezultatus su duomenimis, buvusiais prieš skiriant gydymą benralizumabu. Tyrimo dalyviai: tyrime dalyvavo 19 pacientų, sergančių sunkia nekontroliuojama astma, ir gydytų bent 12 mėn. benralizumabu. Tyrimo rezultatai: analizuojant benralizumabo efektyvumą nustatyta: statistiškai reikšmingas eozinofilų kiekio kraujyje sumažėjimas tiek po 4 mėn. (p<0,001), tiek po 12 mėn. (p<0,001) gydymo benralizumabu, pagerėjusi plaučių funkcija - FEV1 (l) po 4 mėn. padidėjo nuo 1,84±0,77 iki 2,16±1,00 (p<0,05), o po 12 mėn. nuo 1,84±0,77 iki 2,07±0,91 (p<0,05), FEV1 (proc.) po 4 mėn. padidėjo nuo 64,94±22,52 iki 74,00±25,50 (p<0,05), o po 12 mėn. nuo 64,94±22,52 iki 71,88±23,67 (p<0,05), taip pat FVC (l) po 12 mėn. padidėjo nuo 2,95±1,09 iki 3,15±1,16 (p<0,05). Vertinant paūmėjimų dažnį (atvejų skaičius per metus) nustatytas reikšmingas sumažėjimas nuo 3,38±1,67 iki 0,44±0,81 (p<0,001). Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta analizuojant AKT balus lyginant prieš gydymą (13,00±6,05) ir po 4 mėn. (14,92±6,24 (p=0,284)) bei po 12 mėn. (15,58±5,98 (p=0,288)). Taip pat nenustatytas statistiškai reikšmingas FVC padidėjimas 0,25 l (p=0,163) po 4 mėn. Išvados: Pacientų gydymas benralizumabu LSMU KK Pulmonologijos klinikoje buvo efektyvus - sumažėjo eozinofilų kiekis kraujyje, pagerėjo plaučių funkcija, sumažėjo metinis paūmėjimų dažnis. Rekomendacijos: siūloma ir toliau skirti gydymą benralizumabu pacientams, sergantiems sunkia nekontroliuojama astma, ir vertinti gydymo efektyvumą po 4 mėnesių bei tęsiant gydymą pakartotinai po 12 mėnesių.

Asthma is globally the most prevalent chronic disease affecting the lungs. Patients with asthma are generally shown to have higher susceptibility for respiratory tract infections. The severe acute respiratory syndrome coronavirus 2 (SARS-CoV-2) causing COVID-19 was declared a global pandemic in March of 2020, its effects on patient with preexisting illness affecting the lungs should be examined. This review focuses on the treatment of asthmatic patients during the pandemic, as well as the prevalence of COVID-19 and its effects on this patient group.

Autorius: Kamilė Porutytė Pavadinimas: Biologinės terapijos efektyvumas gydant sunkią nekontroliuojamą eozinofilinę astmą: vieno centro patirtis. Tyrimo tikslas: įvertinti biologinės terapijos (mepolizumabo) efektyvumą gydant sunkią nekontroliuojamą eozinofilinę astmą. Uždaviniai: 1. Įvertinti sunkia nekontroliuojama eozinofiline astma sergančių pacientų klinikines charakteristikas prieš gydymą biologine terapija (mepolizumabu). 2. Nustatyti biologinės terapijos (mepolizumabo) efektyvumą po 4 mėnesių taikyto gydymo pacientams, sergantiems sunkia nekontroliuojama eozinofiline astma. 3. Įvertinti biologinės terapijos (mepolizumabo) efektyvumą, po 12 mėnesių taikyto gydymo, lyginant su pradiniais duomenimis pacientams, sergantiems sunkia nekontroliuojama eozinofiline astma. Tyrimo metodai: tyrimo atlikimui buvo gauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro ir Kauno klinikų leidimai. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Pulmonologijos klinikos Sunkios astmos centre. Tyrimo metu retrospektyviai vertinti pacientų, sergančių sunkia nekontroliuojama eozinofiline astma ir gydomų mepolizumabu ne mažiau kaip metus laiko, intervale nuo 2018 04 iki 2020 02, duomenys. Nagrinėti pacientų demografiniai duomenys, astmos paūmėjimų metinis dažnis bei eozinofilų kiekis kraujyje, astmos kontrolės testo (AKT) rezultatai, spirometrijos tyrimo (forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę (FEV1 (l), FEV1 (proc.)) rezultatai – prieš biologinę terapiją, praėjus 4 mėnesiams ir 12 mėnesių nuo biologinės terapijos taikymo pradžios. Tyrimo rezultatai: Į tyrimą įtraukta 18 pacientų. Vertinant mepolizumabo efektyvumą, gydant sunkią nekontroliuojamą eozinofilinę astmą, nustatėme, kad lyginant su pradiniu vizitu gydymo eigoje statistiškai reikšmingai sumažėjo eozinofilų koncentracija (x109/l) kraujyje po 4 mėnesių (nuo 0,93±1,13 iki 0,14±0,34, p<0,001) bei po 12 mėnesių (nuo 0,93±1,13 iki 0,11±0,15, p<0,001), AKT (balais) rezultatai padidėjo po 4 mėnesių (nuo 11,5±3,5; iki 16,1±4,7, p<0,001) ir po 12 mėnesių (nuo 11,5±3,5 iki 18,4±4,4, p<0,001), suretėjo ligos paūmėjimai (kartais/per metus) po 12 mėnesių (nuo 3,33±1,97 iki 0,28±0,57, p<0,001). Taip pat stebėta nežymi teigiama dinamika, vertinant plaučių funkciją, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta – FEV1 (l) padidėjo po 4 mėnesių (nuo 2,06±0,95 iki 2,18±1,06, p=0,586) ir po 12 mėnesių (nuo 2,06±0,95 iki 2,20±0,96, p=0,36), FEV1 (proc.) padidėjo po 4 mėnesių (nuo 69,7±26,8 iki 72,3±25,8, p=0,670) ir po 12 mėnesių (nuo 69,7±26,8 iki 72,7±23,7, p=0,513). Išvados: LSMUL KK Sunkios astmos centre sunkia nekontroliuojama eozinofiline astma sergančių pacientų gydymas biologine terapija (mepolizumabu) buvo efektyvus – sumažėjo eozinofilų kiekis kraujyje, pagėrėjo AKT rezultatai, sumažėjo paūmėjimų skaičius per metus. Rekomendacijos: mūsų klinikinės praktikos tyrimas parodė, kad mepolizumabas yra efektyvus gydant sunkią nekontroliuojamą eozinofilinę astmą. Todėl jį tikslinga skirti sunkia nekontroliuojama eozinofiline astma sergantiems pacientams gydyti ir efektyvumą vertinti po 12 mėnesių gydymo.

Rūta Šedleckaitė. SU KOSULIU SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS, SERGANT OBSTRUKCINĖMIS KVĖPAVIMO TAKŲ LIGOMIS, TYRIMAS Tyrimo tikslas: Pacientų sergančių obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis su kosuliu susijusios gyvenimo kokybės įvertinimas. Uždaviniai: 1) Įvertinti sergančiųjų obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis su kosuliu susijusią gyvenimo kokybę. 2) Palyginti sergančiųjų astma, lėtine obstrukcine plaučiu liga (LOPL) ir obstrukcine miego apnėja (OMA) su kosuliu susijusią gyvenimo kokybę.3) Įvertinti su kosuliu susijusios gyvenimo kokybės pokyčius taikant gydymą. Tyrimo dalyviai: Tiriamųjų imtį sudarė 39 pacientai sergantys obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis, kurie 2017-2018 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikų pulmonologijos skyriuje gydėsi dėl astmos, lėtinės obstrucinės plaučių ligos (LOPL) arba obstrukcinės miego apnėjos (OMA). Tyrimo rezultatai:

1. Įvertinus bendrai obstrukcines plaučių ligas (astma, LOPL ir OMA) labiausiai dėl kosulio nukenčia socialinė, mažiau fizinė, o mažiausiai psichologinė gyvenimo kokybės sritys. Dėl kosulio gyvenimo kokybė labiausiai nukenčia: sergančiųjų astma - fizinėje ir socialinėje, LOPL - socialinėje, OMA – socialinėje gyvenimo kokybės srityse.

2. Vertinant atskirai obstrukcines plaučių ligas, prieš gydymą, visas gyvenimo kokybės sritis (fizinę, socialinę ir psichologinę) kosulys labiausiai įtakojo sergančiųjų astma, o mažiausiai sergančiųjų OMA gyvenimo kokybę.

3. Vertinant bendrai visas sritis ir atskirai fizinę, socialinę ir psichologinę po gydymo su kosuliu susijusi gyvenimo kokybė reikšmingai pagėrėjo tik sergantiesiems astma, sergančiųjų LOPL ir OMA - pagerėjo, tačiau statistiškai nereikšmingai.