Baltaduonytė, Renata

Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje buvo atliktas magistrinio darbo tyrimas: „Arklių šlubavimo priežasčių analizė“. Jo metu buvo renkamos anamnezės tų arklių, kuriems buvo diagnozuotas įvairaus laipsnio šlubavimas. Nuo 2016 metų spalio mėn. iki 2017 metų birželio mėn. buvo surinkti 60 šlubuojančių arklių atvejai.
Nagrinėjant šlubavimą sukeliančias priežastis, jos buvo suskirstytos į tam tikras patologijų grupes: traumos, degeneracinės ligos, kanopų ligos, stuburo patologijos ir medžiagų apykaitos ligos. Gyvūnai buvo suskirstyti į grupes pagal lytį, veislę bei amžių. Kai kurie gyvūnai turėjo po kelias skirtingas ligas sukėlusias šlubavimą, todėl tyrime nagrinėjamas ir gyvūnų skaičius (n=60) ir atvejų skaičius (n=77). Dažniausiai pasitaikiusios šlubavimą sukeliančios priežastys buvo traumos- 33 atvejai iš visų 77 (42,86 proc.) ir kanopų ligos- 18 atvejų (23,38 proc). Trečia pagal dažnumą buvo degeneracinių ligų kategorija- 16 atvejų (20,78 proc.). Ketvirta pagal dažnumą buvo stuburo patologijų grupė- 8 atvejai (10,39 proc.), o rečiausiai pasireiškusios diagnozės buvo medžiagų apykaitos ligos- 2 atvejai (2,60 proc.). Tiriant ligų pasiskirstymą tarp lyties, jokios priklausomybės nustatyta nebuvo: beveik po lygiai sirgo tiek patinai, tiek ir patelės. Atsižvelgiant į šlubuojančių gyvūnų veisles, buvo nustatyta, kad šlubuoja dažniausiai darbui ir sportui naudojamos gyvūnų veislės. Daugiausiai šlubavimo atvejų buvo diagnozuota Lietuvos jojamųjų veislės arkliams.
Tiriant šlubavimo pasireiškimą pagal amžių, buvo nustatyta, kad dažniausiai šlubavimo patologijas turi suaugę arkliai. Tai rodo, kad darbingiausio amžiaus arkliai labiausiai yra linkę turėti judėjimo aparato sutrikimų. Degeneraciniai susirgimai labiau būdingi vyresnio amžiaus arkliams, nuo 15 metų. O kaulų lūžiai labiau būdingi jaunesnio amžiaus arkliams- iki 2 metų amžiaus.

Tiriamojo darbo apimtis: 27 puslapiai, kuriame yra 13 paveikslų, panaudoti 27 literatūros šaltiniai. Tyrimo tikslas ir uždaviniai: Išanalizuoti literatūrą apie arklių kanopų ligas, jų diagnostiką ir koks gydymas taikomas, įvertinti ligų pasireiškimą pagal lytį, veislę ir amžių. Surinkti ir išanalizuoti literatūrą apie kanopų ligas, ištirti kokios kanopų ligos pasireiškė LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikos pacientams, nustatyti arklių kanopų ligų pasiskirstymą pagal lytį, išanalizuoti kurioje amžiaus grupėje pasireiškė arklių kanopų ligos ir išsiaiškinti individualios ligos pasireiškimą amžiaus grupėse, išanalizuoti kanopų ligų pasireiškimą pagal veislę. Tyrimo metodika ir rezultatai: Informacija apie arklių kanopų ligų atvejus rinkta nuo 2016 metų sausio mėnesio iki 2017 metų lapkričio mėnesio, atvejai buvo renkami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, Stambiųjų gyvūnų klinikoje, taip pat naudojantis gyvūnų klinikos informacine sistema „GYKIS“. Surinkta 44 arklių atvejų, kurie sirgo kanopų ligomis. Surinkti duomenys susisteminti ir suskaičiuoti Microsoft Excel (2013) programa. Nustatytos arklių kanopų ligos, kurios pasireiškė daugiausiai – varlės kaulo sindromas (38,64 proc.), laminitas (31,82 proc.), kanopinių kremzlių sukaulėjimas (15,91 proc.), kanopos sienelės skilimai (6,82 proc.), varlės puvinys (4,55 proc.) ir baltosios linijos liga (2,27 proc.). Patinai, kurie sirgo kanopų ligomis 55,81 proc., o kumelės - 44,19 proc.. Daugiausiai ligų atvejų pagal amžiaus grupę nustatyta 4 amžiaus grupėje (nuo 4 iki 15 metų amžiaus). Pagal veislę dažniausiai sirgo Lietuvos jojamieji arkliai.