Alionienė, Jolanta Ingrida

Magistro baigiamojo darbo tikslas – įvertinti laukinių gyvūnų ragenos histomorfologinius parametrus rūšiniu požiūriu. Tyrimui atlikti, bendradarbiaujant su medžiotojų būreliais, iš sumedžiotų 7 tauriųjų elnių, 7 stirnų ir 7 šernų buvo surinktos 42 akys, kurios buvo be pažeidimų. Akys fiksuotos 10 % formalino tirpale ir gabenamos į Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Anatomijos ir fiziologijos katedrą, kur iš surinktų mėginių pagaminti histologiniai preparatai, atliekami matavimai bei statistinė analizė. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad ragenos storis priklauso nuo gyvūno rūšies, nuo ragenos centrinės arba periferinės dalies bei nuo akies laterališkumo. Stirnų grupėje ragenų storis centre buvo 933,56 ± 102,18 µm. Vidutinis šernų ragenų storis centre buvo 1025,88 ± 94,76 µm. Vidutinis tauriųjų elnių ragenų storis centre – 1135,74 ± 190,34 µm. Buvo gauta, kad ir kairėse, ir dešinėse akyse stirnų ragena yra ploniausia iš visų tirtų gyvūnų, o tauriųjų elnių – storiausia. Šernų ir tauriųjų elnių ragenos reikšmingai nesiskyrė nei kairėse, nei dešinėse akyse. Nustatyta, jog visa ragena ir savoji medžiaga stirnoms bei tauriesiems elniams yra storiausia centre. Priekinis epitelis tauriesiems elniams taip pat statistiškai reikšmingai storesnis centre nei periferijoje. Descemeto membrana stirnoms bei šernams buvo storesnė periferijoje nei centre. Vertinant laterališkumą gauta, jog stirnų ir šernų grupėse Descemeto membrana bei tauriųjų elnių grupėje savoji medžiaga bei visa ragena buvo storesni dešinėse tirtų gyvūnų akyse.

Magistro baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti, kokią įtaką turi amžius, veislė bei kairė ir dešinė akis avių ragenos histomorfologiniams parametrams. Tyrimo metu nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. iš skirtingų privačių „X“ ūkių buvo paimti Lietuvos juodgalvių avių (n=15) ir Ile de France avių (n=15) akių mėginiai. Iš 30 įvairaus amžiaus avių skerdenų tyrimui buvo paimta 60 ragenos mėginių – atskirai kairės ir dešinės akių. Tiriamieji objektai buvo fiksuojami 10 proc. formalino fosfatiniame buferiniame tirpale ir iš šių fiksuotų mėginių ruošiami ragenos histologiniai preparatai. Paruošti preparatai buvo mikroskopuojami, matuojami, o iš gautų duomenų buvo atliekama statistinė analizė. Atlikus išmatuotų ragenos duomenų statistinę analizę, sužinota, jog amžius turi įtakos bendrajam ragenos, priekinio epitelio, savosios medžiagos, užpakalinės ribinės plokštelės storiui (p<0,05). Nuo pirmosios iki trečiosios amžiaus grupės bendrasis ragenos, savosios medžiagos ir užpakalinės ribinės plokštelės storis yra linkęs didėti (p<0,05). Priekinio epitelio storis nuo pirmosios iki antrosios amžiaus grupės mažėja (p<0,05), o nuo antrosios iki trečiosios amžiaus grupės nežymiai padidėja (p>0,05), tačiau vis tiek išlieka mažesnis už pirmosios amžiaus grupės storį (p>0,05). Vertinant veislės įtaką avių bendrojo ragenos ir jos sluoksnių storio vidurkiams tarp skirtingų amžiaus grupių, statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik dviem ragenos parametrams. Pirmosios amžiaus grupės Ile de France avių veislės priekinio epitelio storio vidurkis buvo mažesnis 10,12±4,50 µm (10,91 proc.) už Lietuvos juodgalvių avių veislės vidurkį (p<0,05). Trečiosios amžiaus grupės Ile de France avių veislės užpakalinės ribinės plokštelės storio vidurkis buvo didesnis 3,64±1,44 µm (8,68 proc.) už Lietuvos juodgalvių avių veislės vidurkį (p<0,05). Vertinant kairės ir dešinės akies įtaką avių ragenos histomorfologiniams matmenims, statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo (p>0,05).

Magistro baigiamojo darbo tikslas yra nustatyti kačių amžiaus, lyties ir akių laterališkumo įtaką ragenos histomorfologiniams parametrams. Tyrimo metu veterinarijos klinikoje „X“ nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. buvo surinktos 32 ragenos iš 16 įvairaus amžiaus, lyties ir veislės eutanazuotų ar nugaišusių kačių, kurių akys buvo be struktūrinių pažeidimų. Formaline (10 proc.) fiksuoti mėginiai buvo siunčiami į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Anatomijos ir fiziologijos katedros laboratoriją histologinių preparatų gamybai bei morfometrinei analizei atlikti. Išmatavus bendrąjį ragenos, priekinio epitelio, savosios medžiagos, užpakalinės ribinės plokštelės ir užpakalinio epitelio storius bei atlikus duomenų statistinę analizę buvo nustatyta, kad amžius daro statistiškai reikšmingą įtaką šiems parametrams. Bendrasis ragenos, priekinio epitelio ir savosios medžiagos storis žymiai didėja (p < 0,05) nuo pirmosios iki antrosios amžiaus grupės ir turi tendenciją nežymiai mažėti (p > 0,05) pereinant į trečiąją amžiaus grupę. Tendenciją didėti visose trijose amžiaus grupėse turi užpakalinės ribinės plokštelės (p < 0,001) ir užpakalinio epitelio (p > 0,05) duomenys. Įvertinę lyties įtaką, nustatėme, kad statistiškai reikšmingas skirtumas buvo analizuojant tik priekinio epitelio duomenis. Patinų šis parametras buvo 6,15 ± 0,9 µm (17,51 proc.) mažesnis nei patelių (p < 0,001). Visų kitų parametrų storių skirtumai tarp patinų ir patelių buvo nedideli ir skyrėsi statistiškai nereikšmingai (p > 0,05). Įvertinus akių laterališkumo įtaką tirtiems ragenos histomorfologiniams parametrams, statistiškai reikšmingų skirtumų (p > 0,05) tarp kairės ir dešinės ragenų nenustatyta.

Magistro darbo tikslas: įvertinti amžiaus ir veislės įtaką sveikų kačių įvairios stadijos kiaušidžių folikulų morfologiniams parametrams. Tyrimo atlikimui iš dvidešimties kliniškai sveikų, įvairaus amžiaus kačių, ovariohisterektomijos metu buvo paimtos kiaušidės. Iš viso tyrimui buvo paimta 40 kiaušidžių. Katės buvo sugrupuotos į tris grupes pagal amžių: iki 6 mėn., nuo 7 iki 24 mėn., nuo 25 iki 240 mėn. I-oji amžiaus grupė buvo išskirta į dvi grupes pagal veisles: mišrūnės katės ir Britų trumpaplaukės katės. Surinktos kiaušidės buvo patalpintos ir fiksuotos 10% formalino tirpalu, paruošti histologiniai preparatai, vėliau mikroskopuojami, atliekama statistinė analizė. Didžiausio skersmens užuomazginis folikulas, kaip rodo duomenys, yra I-osios amžiaus grupės mišrūnių kačių dešinėje kiaušidėje – 50,99 ± 1,11 μm, pirminis folikulas – I-osios amžiaus grupės Britų trumpaplaukių kairėje kiaušidėje – 100,54 ± 2,86 μm, antrinis folikulas – I-osios amžiaus grupės mišrūnių dešinėje kiaušidėje – 215,98 ± 16,80 μm, tretinis folikulas – III-iosios amžiaus grupės mišrūnių kairėje kiaušidėje – 618,22 ± 48,04 μm. Didžiausio ploto užuomazginis folikulas buvo išmatuotas I-osios amžiaus grupės mišrūnių kačių dešinėje kiaušidėje – 2030,13 ± 158,83 μm2, pirminis folikulas – britų trumpaplaukių kačių dešinėje kiaušidėje – 8560,60 ± 530,39 μm2, antrinis folikulas – I-osios amžiaus grupės mišrūnių kačių kairės kiaušidėje – 41443,91 ± 9701,25 μm2, tretinis folikulas – II-osios amžiaus grupės mišrūnių kačių kairėje kiaušidėje – 378913,58 ± 121848,90 μm2. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad I-osios amžiaus grupės užuomazginių, pirminių, antrinių folikulų skersmenys ir plotai abiejų pusių kiaušidėse yra didesni, lyginant su II-ąją ir III-iąja amžiaus grupėmis, o tretinių folikulų skersmenys ir plotai buvo didesni III-oje amžiaus grupėje, lyginant su I- ąja ir II-ąją amžiaus grupėmis. Lyginant I-osios amžiaus grupės Britų trumpaplaukes kates su mišrūnėmis, išsiaiškinta, jog mišrūnių kačių dešinės kiaušidės užuomazginių, pirminių, antrinių, tretinių folikulų skersmenys ir plotai buvo didesnis nei Britų trumpaplaukių, tuo metu, kairės kiaušidės užuomazginiai, tretiniai folikulai buvo didesni Britų trumpaplaukių kačių, o pirminiai ir antriniai – mišrūnių kačių.

Darbo tikslas: įvertinti sveikų katinų sėklidžių histomorfologinius parametrus, atsižvelgiant į jų amžių. Tyrimui surinkta 25 fiziologiškai sveikų katinų įvairaus amžiaus sėklidės. Iš viso surinkta 50 sėklidžių. Katinai pagal amžių suskirstyti į tris grupes: 6 – 8 mėnesių, 18 – 78 mėn., 90 – 192 mėn. Katinų kastracijos metu surinktos sėklidės buvo fiksuojamos 10 proc. formalino tirpale, vėliau buvo paruošti histologiniai preparatai. Kiekvienos sėklidės histologinis preparatas buvo analizuojamas mikroskopu, atlikti matavimai, statistinė analizė. Statistinės analizės metu gauti rezultatai rodo, jog didėjant amžiui, kartu turi tendenciją didėti ir kairės sėklidės vingiuotojo sėklinio vamzdelio skersmuo bei perimetras, koreliacijos ryšiai stiprūs – atitinkamai r = 0,577 bei r = 0,552, koreliacijos statistiškai reikšmingos (p < 0,01). Be to, didėjant katino amžiui, kartu turi tendenciją didėti ir dešinės sėklidės vingiuotojo sėklinio vamzdelio skersmuo ir perimetras, koreliacijos ryšiai vidutiniai ir jos statistiškai reikšmingos – atitinkamai r = 0,516 (p < 0,01) bei r = 0,497 (p < 0,05). Didžiausias skersmuo yra trečioje amžiaus grupėje, dešiniosios sėklidės vinguotame sėkliniame vamzdelyje – 256,16 ± 18,88 µm, o mažiausias – pirmoje amžiaus grupėje, kairiojoje sėklidėje – 185,27 ± 5,95 µm. Didžiausias epitelio storis yra trečioje amžiaus grupėje, kairiosios sėklidės vinguotame sėkliniame vamzdelyje – 70,27 ± 5,64 µm, o mažiausias – taip pat trečioje amžiaus grupėje, dešiniosios sėklidės vinguotame sėkliniame vamzdelyje – 50,92 ± 16,73 µm. Didžiausias perimetras yra trečioje amžiaus grupėje, dešiniosios sėklidės vinguotame sėkliniame vamzdelyje – 826,92 ± 60,66 µm, o mažiausias – pirmoje amžiaus grupėje, kairiosios sėklidės vinguotame sėkliniame vamzdelyje – 606,99 ± 20,46 µm. Didžiausias balzganojo dangalo storis yra trečioje amžiaus grupėje, dešiniojoje sėklidėje – 237,79 ± 32,88 µm, o mažiausias – pirmoje amžiaus grupėje, kairiojoje sėklidėje – 171,20 ± 11,14 µm.

Raumens histomorfologinė struktūra kinta dėl įvairių faktorių – rūšies, veislės, gyvūno paskirties ir/arba gyvenimo sąlygų, amžiaus, lyties ir t.t. Šiame tyrime koncentruojamasi į tarprūšinius šviežio ir termiškai apdoroto (virto) raumens histomorfologinius skirtumus – ar histologiniu tyrimu galima gauti patikimus rezultatus, nustatant tarprūšinius skirtumus iš šviežio ir virto raumens mėginių. Tyrimo tikslas: nustatyti, ar yra reikšmingas tarprūšinis skirtumas suaugusio galvijo, veršelio, kiaulės ir avies m. longissimus dorsi šviežio raumens histomorfologijoje ir išvirto raumens histomorfologijoje. Tiriamoji imtis yra: suaugusių galvijų 1 -2 metų amžiaus (n=3), kiaulių 5 – 6 mėn. amžiaus (n=3), veršelių apie 4 savaičių amžiaus (n=3) ir avių 10 – 12 mėn. amžiaus (n=3). Imta kiekvieno gyvūno nugarinė – paskutinio šonkaulio sritis ir juosmens sritis iškart už šonkaulių (T13 – L1-2 atrajotojų, T15 – L1-2 kiaulių), su stuburo slanksteliais. Iš visų 24 mėginių paruošti histologiniai preparatai, dažyta HE. Matuota 40x didinimu kiekvieno gyvūno po 10 šviežių didelių miocitų, šviežių mažų miocitų, virtų didelių miocitų, virtų mažų miocitų didieji ir mažieji skersmenys bei perimetrai. Palyginti šių dydžių vidurkiai, naudojant IBM SPSS One-Way-ANOVA ir Bonferroni kriterijų, Paired Samples Correlation, Bivariate Correlations, dispersinės daugiafaktorinės ir neparametrinės analizės būdu. Remiantis matavimais ir statistiniais skaičiavimais, ypač ryškiai dydžiu ir forma išsiskiria galvijų ir kiaulių miocitai. Avių ir veršelių miocitų dydžiai ir formos tarpusavyje skiriasi nežymiai. Taip pat nustatyta, kad tiek šviežio, tiek virto raumens miocitų matmenys yra šioms rūšims specifiški.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – įvertinti mėsinių triušių skydliaukės histomorfologiją ieškant priklausomybės nuo gyvūno lyties, svorio ir skirtingų skydliaukės skilčių. Tiriamasis objektas buvo 2 mėnesių mėsinių triušių skydliaukės, surinktos iš X ūkio 2019 m. balandžio mėnesį. Iš 10 triušių skerdenų tolimesniam tyrimui paimta 20 skydliaukės mėginių, atskirai imant kairę ir dešinę skiltis. Tiriamoji medžiaga fiksuota 10 proc. formalino tirpale ir pristatyta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos Akademijos Veterinarijos fakulteto Anatomijos ir fiziologijos katedrą, kur buvo padaryti histologiniai skydliaukės mikropreparatai ir vertinama jų histomorfologija bei atliekami morfometriniai matavimai. Apibendrinus skydliaukės morfometrinius duomenis, gautus išmatavus 20 skydliaukės mėginių, buvo nustatyta, kad tarp skirtingų lyčių skydliaukės histomorfologiniai parametrai skiriasi. Patinų skydliaukės folikulų diametras buvo 5,4 proc., plotas – 7,8 proc., epitelio aukštis 9,8 proc. didesnis nei patelių, bet p>0,05. Triušių svorio įtaka skydliaukės histomorfologiniams parametrams buvo statistiškai reikšminga, bet tik tarp pirmosios ir trečiosios svorio grupių. Pirmosios svorio grupės triušių skydliaukės folikulų diametras buvo 10,6 proc., plotas – 15,8 proc., epitelio aukštis 20,5 proc. mažesnis už trečiosios svorio grupės, p<0,05. Nustatyta, kad skydliaukės histomorfologiniai parametrai tarp skirtingų skydliaukės skilčių taip pat skyrėsi. Dešiniosios skydliaukės skilties folikulų diametras buvo 1,7 proc., plotas – 3,5 proc., epitelio aukštis 1,3 proc. didesnis nei kairiosios skydliaukės skilties, bet p>0,05.

Ovariohisterektomijų metu surinktos trylikos fiziologiškai sveikų kalių kiaušidės. Kalės pagal amžių mėnesiais suskirstytos į tris grupes. Paruošti kiaušidžių histologiniai preparatai, kurie vėliau analizuoti mikroskopu. Atlikti užuomazginių, pirminių ir antrinių folikulų skersmenų, plotų bei jų ovocitų skersmenų matavimai. Atlikus matavimus nustatyta, kad didžioji dalis didžiausių parametrų yra vyriausių kalių amžiaus grupėje. Atlikta gautų duomenų statistinė analizė. Vertinta kalių amžiaus įtaka folikulų ir jų ovocitų parametrams. Nusatyta, kad didėjant kalių amžiui, statistiškai patikimai didėja ir užuomazginių folikulų parametrai.

Darbo tikslas: įvertinti amžiaus ir svorio įtaką vištų skydliaukės folikulų ploto ir perimetro parametrams. Tyrimui buvo paimtos penkiolikos Ross 308 veislės vištų skydliaukės. Pagal amžių vištos suskirstytos į grupes: 30 dienų, 47 dienų ir 60 dienų. Iš paimtų skydliaukių buvo paruošti histologiniai mikropreparatai, kurie toliau buvo tiriami ir atliekama jų statistinė analizė. Statistinės analizės metu nustatyta, kad vištos amžius turi įtakos vidutiniam folikulo perimetrui, vidutiniam didžiausio folikulo plotui, vidutiniam didžiausio folikulo perimetrui, t.y. skydliaukės folikulų parametrams (P<0,05). Amžiui didėjant, šie parametrai taip pat didėja. Kiekviena papildoma amžiaus diena padidina vidutinį folikulo perimetrą 3,83 µm, vidutinį didžiausio folikulo plotą – 2991 µm2, vidutinį didžiausio folikulo perimetrą – 20,49 µm. Vištos svoris turi įtakos šiems skydliaukės folikulų parametrams (P<0,05): vidutinio folikulo plotui, vidutiniam didžiausio folikulo plotui, vidutiniam didžiausio folikulo perimetrui. Vištos svoriui padidėjus vienu gramu, vidutinis folikulo perimetras padidėja 0,07 µm; vidutinis didžiausio folikulo plotas – 42,21 µm2; vidutinis didžiausio folikulo perimetras – 0,3 µm.

Aprašoma lyties ir amžiaus įtaka stirnų kaukolių ir pirmojo krūminio danties morfometriniams parametrams.