Zachovajevienė, Brigita

Adelina Norvaišytė. Aktyviai žaidžiančių tenisą asmenų dinaminio stabilumo ir funkcinių judesių sąsajos bei traumų rizika. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc.dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2026; 61p. Darbo tikslas: Nustatyti aktyviai žaidžiančių tenisą asmenų dinaminio stabilumo ir funkcinių judesių sąsajas bei traumų riziką. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti aktyviai žaidžiančių tenisą asmenų dinaminį kūno stabilumą.
2. Įvertinti aktyviai žaidžiančių tenisą asmenų funkcinius judesius.
3. Nustatyti sąsajas tarp aktyviai žaidžiančių tenisą asmenų dinaminio kūno stabilumo ir funkcinių judesių.
4. Nustatyti aktyviai žaidžiančių tenisą asmenų riziką patirti traumą. Tyrimo metodika: Tyrime buvo atliekamas liemens stabilumo vertinimas su Stabilizer prietaisu, FMS funkcinių judesių testas ir dinaminės pusiausvyros Y testas. Testas su Stabilizer prietaisu naudojamas vertinti giliųjų liemens raumenų aktyvaciją, funkciją ir kontrolę bei gebėjimą stabilizuoti stuburą. FMS testas skirtas įvertinti pagrindinius funkcinius judėjimo modelius, asimetriją tarp judesių bei skirtingų kūno pusių, mobilumo, stabilumo sutrikimus ir galimą padidėjusią traumų riziką. Dinaminės pusiausvyros Y testas naudojamas vertinti apatinių galūnių dinaminę pusiausvyrą ir stabilumą. Šis metodas leidžia nustatyti funkcinius skirtumus tarp galūnių bei galimą traumų riziką. Tyrimo dalyviai: 18-35 metų aktyviai, ne mažiau nei tris metus tenisą žaidžiantys asmenys, dalyvaujantys varžybose ir besitreniruojantys apie keturis kartus per savaitę, tyrimo metu neturintys jokios traumos. Darbo išvados:
5. Beveik trečdaliui aktyviai žaidžiančių tenisą asmenų nustatytas sumažėjęs kūno stabilumas. Geresnis dinaminis stabilumas nustatytas dešinės kūno pusės.
6. Nežymiai mažiau nei pusės teniso žaidėjų funkciniai judesiai nesiekė norminės ribos, nustatyta asimetrija tarp dešinės ir kairės kūno pusių bei prastesnė judesių kontrolė.
7. Aktyviai tenisą žaidžiančių asmenų dinaminis kūno stabilumas vidutiniškai stipriais ryšiais susijęs su funkciniais judesiais. Didėjant dinaminiam kūno stabilumui gerėja funkcinių judesių kokybė.
8. Penktadalis tyrime dalyvavusių aktyviai tenisą žaidžiančių asmenų turi didesnę riziką patirti traumą.

Martyna Mačianskaitė. Skirtingose lygose krepšinį žaidžiančių sportininkų funkcinių rodiklių vertinimas ir traumų rizikos sąsajos. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinka. Kaunas, 2026; 57 p. Darbo tikslas. Įvertinti skirtingose lygose krepšinį žaidžiančių sportininkų funkcinius rodiklius ir traumų rizikos sąsajas. Darbo uždaviniai. 1.Įvertinti skirtingose lygose krepšinį žaidžiančių sportininkų funkcinius rodiklius. 2. Ištirti skirtingose lygose krepšinį žaidžiančių sportininkų dinaminį stabilumą. 3. Įvertinti skirtingose lygose krepšinį žaidžiančių sportininkų traumų riziką. 4. Nustatyti skirtingose lygose krepšinį žaidžiančių sportininkų funkcinių rodiklių ir traumų rizikos sąsajas. Tyrimo metodai. Tiriamųjų ištvermei įvertinti buvo naudojamas 20 m. bėgimo šaudykle testas. Vikrumui nustatyti atliktas 10 x 5 m. bėgimas šaudykle. Sprogstamajai apatinių galūnių jėgai įvertinti taikyti trys testai: šuolio į tolį iš vietos, 20 m. sprinto bei šuolio į aukštį testai. Statinė pusiausvyra vertinta naudojant Flamingo testą, o dinaminė – Y balanso testu. Šuolio nusileidimo biomechanikai ir galimai traumų rizikai įvertinti naudota nusileidimo klaidų vertinimo sistema. Tyrimo dalyviai. Į tyrimą buvo įtraukti 22 krepšinį žaidžiantys sportininkai, atstovaujantys dviem skirtingoms lygoms: Regionų krepšinio lygai ir Mažų miestelių krepšinio lygai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 20 iki 40 metų, amžiaus vidurkis buvo 27,23 ± 7,49 metų. Tyrimo išvados. 1. Regionų krepšinio lygos atstovų aerobinis pajėgumas, judesių vikrumas bei sprogstamoji jėga yra didesnė nei mažų miestelių lygos žaidėjų. 2. Abiejų lygų krepšininkų dinaminio stabilumo rodikliai nesiskyrė, tačiau dešinės kojos dinaminė pusiausvyra mažų miestelių krepšinio lygos atstovų buvo geresnė. 3. Didžiajai daliai krepšininkų abiejose lygose nustatyta žema traumų tikimybė. 4. Visi funkciniai rodikliai tarpusavyje yra susiję tiesioginiais, vidutinio stiprumo ryšiais. Prastesni judesių vikrumo bei dinaminio stabilumo rezultatai tiesiogiai, vidutiniškai stipriai didina traumų tikimybę.

Agnė Kasmauskaitė. Burnos miofunkcinių rodiklių sąsajos su bruksizmu, laikysena ir psichoemocine būkle, asmenims kuriems taikomas ortodontinis gydymas. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2026 metai. 38 p. Tyrimo tikslas – Ištirti burnos miofunkcinių rodiklių sąsajas su bruksizmu, laikysena ir psichoemocine būkle asmenims, kuriems taikomas ortodontinis gydymas. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti burnos raumenų tonusą asmenims, kuriems taikomas ortodontinis gydymas.
2. Įvertinti apatinio žandikaulio judesių amplitudę asmenims, kuriems taikomas ortodontinis gydymas.
3. Įvertinti asmenų, kuriems taikomas ortodontinis gydymas laikyseną.
4. Įvertinti asmenų, kuriems taikomas ortodontinis gydymas psichoemocinę būklę.
5. Nustatyti sąsajas tarp burnos miofunkcinių rodiklių, laikysenos bei psichoemocinės būklės. Tyrimo metodai:
6. Manualinis raumenų testavimas.
7. Apatinio žandikaulio judesių amplitudės vertinimas – liniuote.
8. W.W.K. Hoeger skalė.
9. Depresijos, nerimo ir streso skalė – 21 ( DASS–21). Tiriamųjų atrankos kriterijai:
10. Pacientų amžius nuo 25 metų iki 45 metų.
11. Atliekamas ortodontinis gydymas kapomis arba breketų sistemomis ir gydymo trukmė, ne mažiau nei vieni metai.
12. Nepatirta žandikaulio lūžių. Tyrime dalyvavo 20 tiriamųjų. Iš kurių 5 vyrai ir 15 moterų. Darbo išvados
13. Net aštuoniasdešimt penkiems procentams tiriamųjų, kuriems taikomas ortodontinis gydymas nustatytas kramtomųjų raumenų hipertonusas.
14. Pusei asmenų, kuriems taikoma ortodontinė korekcija yra sumažėjusi apatinio žandikaulio judesio žemyn ( išsižiojimo) bei pirmyn, trečdaliui – atgal ir daugiau nei pusei – judesių į šonus amplitudės. 5
15. Tik ketvirčiui tyrime dalyvavusių tiriamųjų nustatyta patenkinama galvos, kaklo bei pečių lanko padėtis sagitalioje ir frontalioje plokštumose.
16. Beveik pusei tiriamųjų, kuriems buvo taikytas ortodontinis gydymas pasireiškė vidutinio sunkumo depresijos ir streso lygis, ketvirtadaliui – labai sunkus nerimo lygis.
17. Tarp kramtomųjų raumenų tonuso, laikysenos ir psichoemocinės būklės tarpusavio sąsajų nenustatyta. Tačiau tarp apatinio žandikaulio judesio į kairę ir pečių lanko, kaklo bei viršutinės dalies nuokrypio bei žandikaulio judesio į dešinę ir galvos padėties, nustatyti vidutinio stiprumo tiesinės priklausomybės ryšiai.

Urtė Malinauskienė. Dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos poveikis dubens-juosmens funkciniams rodikliams moterims po gimdymo. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2025m.; 68p.
Tyrimo tikslas: Įvertinti dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos pratimų poveikį dubens-juosmens funkciniams rodikliams moterims po gimdymo.
Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti juosmeninės stuburo dalies mobilumo ir stabilumo kaitą taikant dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos pratimus moterims po gimdymo.
2. Įvertinti dubenį supančių raumenų funkcinių rodiklių kaitą taikant dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos pratimus moterims po gimdymo.
3. Nustatyti dubens dugno raumenų funkcinės būklės kaitą moterims po gimdymo taikant neuroraumeninės dinaminės stabilizacijos pratimus.
   Tiriamosios - moterys po gimdymo, praėjus pirmiems 5-9 mėnesiams. Iš viso tyrime sudalyvavo 24 tiriamosios. Pagrindiniai įtraukimo į šį tyrimą kriterijai: 20-35m. amžius, moteris po pirmo ar antro gimdymo, praėję pirmi penki mėnesiai po gimdymo, galimybė šešias savaites atlikti paskirtus pratimus namuose, moteris neturėjusi dubens srities traumos, nustatytų reumatinių ligų ar osteoporozės bei pagimdžiusi natūraliais gimdymo takais. Tyrimo metodai:

1. Juosmeninės dalies mobilumui vertinti naudotas modifikuotas Shober’o testas. Juosmeninės dalies stabilumas vertintas su „Stabilizer“ („Chattanooga group“ USA) prietaisu.
2. Dubenį supantiens raumenims įvertinti naudotas raumenų jėgos testavimas su rankiniu dinamometru (šlaunį rotuojančių r.; šlaunį pritraukiančių r.; gaktinio stuburgalio r., klubinio stuburgalio r., sėdimojo stuburgalio r.), nugaros ir pilvo raumenų statinės ištvermės vertinimas atliktas naudojant McGill’o testus, skersinio pilvo r. aktyvumo vertintas su „Stabilizer“ („Chattanooga group“ USA) prietaisu, raumenų ilgio vertinimui naudoti – Thomas, Ober’o bei Faber’o testai. Tiesiųjų pilvo r. išsiskyrimas vertintas manualiai.
3. Dubens dugno raumenų būklė vertinta klausimynu „Dubens dugno sutrikimų apžvalga – trumpa forma 20” (angl. Pelvic floor distress inventory - PFDI 20). Darbo išvados:

1. Dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos taikymas moterims po gimdymo padidino stuburo juosmeninės dalies mobilumą, dubens-juosmens stabilumą bei skersinio pilvo raumens aktyvumą.
2. Dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos metodo taikymas moterims po gimdymo padidino dubens dugno, šlaunis atgręžiančių, atitraukiančių bei pritraukiančių raumenų jėgą.
3. Dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos taikymas moterims po gimdymo pagerino dubens dugno raumenų funkcinę būklę bei sumažino šlapimo nelaikymo disfunkciją.

Karolis Čereška. „Aktyviai regbį sportuojančių asmenų funkcinių rodiklių kaita ir sąsajos taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją“. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas(ė) – doc. dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2025, 63 p. Darbo tikslas: įvertinti aktyviai regbį sportuojančių asmenų funkcinių rodiklių kaitą ir sąsajas taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją (DNS). Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti judrumo ir dinaminės pusiausvyros pokytį aktyviai regbį sportuojantiems asmenims taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją; 2. Įvertinti funkcinių judesių pokytį aktyviai regbį sportuojantiems asmenims taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją; 3. Įvertinti traumų riziką aktyviai regbį sportuojantiems asmenims taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją; 4. Nustatyti sąsajas tarp funkcinės būklės rodiklių aktyviai regbį sportuojantiems asmenims taikant dinaminę neuroraumeninę stabilizaciją; Tyrimo metodai: Funkcinis judesių vertinimas (FMS). Dinaminės pusiausvyros ir stabilumo testavimas apatinei galūnei (modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas). Judrumo T testas įvertinti greičiui. Tiriamieji: aktyviai regbį sportuojantys asmenys; aktyviai užsiimantys šia veikla bent du kartus per savaitę ir nemažiau kaip du metus; tiriamųjų amžius tarp 18-35 metų. Tyrimą pilnai užbaigė 30 asmenų (dvi grupės po 15) Išvados: 1. Taikant tiek dinaminę nauroraumeninę stabilizaciją, tiek bendrą regbio apšilimą pagerėjo aktyviai regbį sportuojančių asmenų judrumas ir dinaminė pusiausvyra, tačiau didesnis pagerėjimas stebimas taikant DNS. 2. Dinaminės nauroraumeninės stabilizacijos taikymas pagerino aktyviai regbį sportuojančių asmenų funkcinius judesius. 3. Dinaminė nauroraumeninė stabilizacija sumažino aktyviai regbį sportuojančių asmenų traumų riziką. 4. Kuo geresnė dinaminė pusiausvyra, tuo geresnė funkcinių judesių atlikimo kokybė. Kuo geresnė pusiausvyra siekiant pirmyn, tuo didesnis bėgimo greitis. Gerėjant įtūpsto atlikimui, gerėja gilaus pritūpimo, žingsnio per kliūtį kokybė bei dinaminė pusiausvyra pirmyn ir į vidų.

Matas Naruševičius. Skirtingą fizinę veiklą sportuojančių asmenų funkcinių rodiklių vertinimas ir sąsajos. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2025; 39 p. Tikslas: Įvertinti skirtingą fizinę veiklą sportuojančių asmenų funkcinius rodiklius ir sąsajas. Uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti širdies susitraukimo dažnį ramybės būsenoje, po krūvio ir adaptacijos laiką sporto salėje sportuojančių ir futbolą žaidžiančių asmenų. 2. Įvertinti ir palyginti deguonies saturacijos rodiklius prieš, per ir po fizinio krūvio bei iškvepiamo ir įkvepiamo oro tūrį ir greitį asmenų, sportuojančių skirtingą fizinę veiklą. 3. Įvertinti ir palyginti funkcinius judesius asmenų, sportuojančių skirtingą fizinę veiklą. 4. Įvertinti ir palyginti apatinių galūnių traumų riziką sporto salėje sportuojančių ir futbolą žaidžiančių asmenų. 5. Įvertinti ir palyginti statinę liemens raumenų ištvermę sporto salėje sportuojančių ir futbolą žaidžiančių asmenų. Tiriamieji: Tyrime savanoriškai dalyvavo jauni 18-23 metų vyrai. Iš viso dalyvavo 40 vyrų – 20 žaidžiančių futbolą ir 20 sportuojančių sporto salėje. Tyrimo metodai: Funkcinių judesių vertinimo testas bus panaudotas įvertinti funkcinius judesius. Pulsometrija bus panaudota įvertinti širdies susitraukimo dažnio kitimus. Dinaminio stabilumo y pusiausvyros testas bus panaudotas apatinių galūnių traumų rizikai įvertinti. Spirometrija (PEF) bus panaudota išmatuoti asmens iškvėpimo ir įkvėpimo tūrį ir greitį. Pulsoksimetrija bus panaudota išmatuoti deguonies saturaciją. Pilvo raumenų statinės raumenų testas. Šoninių liemens raumenų statinės ištvermės testas. Nugaros tiesiamųjų raumenų statinės ištvermės testas. Atlikus testavimą, gautų duomenų vertinimui taikyta matematinė statistinė analizė. Darbo išvados: 1. Širdies susitraukimo dažnio ramybėje ir adaptacijos į fizinį krūvį rezultatai futbolą sportuojančių asmenų nustatyti geresni. 2. Deguonies saturacijos rodikliai ramybėje ir po krūvio nesiskyrė tarp grupių, tačiau rodmenys krūvio metu ir kvėpavimo funkcijos įverčiai nustatyti geresni sporto salėje sportuojančių asmenų. 3. Funkcinių judesių vertinimo kokybę ir geresnius įverčius gavo sporto salėje sportuojantys asmenys. 4. Mažesnė rizika patirti traumas nustatyta pas futbolą sportuojančius asmenis. 5. Liemens raumenų statinė ištvermė nesiskyrė tarp skirtingą fizinę veiklą sportuojančių asmenų.

Asta Bricaitė. Momentinis dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos poveikis kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių sistemų funkciniams rodikliams asmenims sergantiems hipertenzija. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė: Doc. Dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos akademija, slaugos fakultetas, sporto medicinos klinika. Kaunas, 2025m.; 55p. Darbo tikslas – įvertinti momentinį dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos poveikį kvėpavimo ir širdies-kraujagyslių sistemų funkciniams rodikliams asmenims sergantiems hipertenzija.
Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti kvėpavimo stereotipo, vidinio pilvo slėgio reguliavimo ir diafragmos aktyvavimo kaitą asmenims sergantiems hipertenzija po momentinio dinaminio neuroraumeninio stabilizacijos metodo taikymo.
2. Įvertinti krūtinės ląstos ekskursijos Th3-4, Th7-8 bei Th11-12 kaitą asmenims sergantiems hipertenzija po momentinio dinaminio neuroraumeninio stabilizacijos metodo taikymo.
3. Nustatyti funkcinių kvėpavimo sistemos rodiklių kaitą kaitą asmenims sergantiems hipertenzija po momentinio dinaminio neuroraumeninio stabilizacijos metodo taikymo.
4. Įvertinti funkcinių širdies-kraujagyslių sistemos rodiklių kaitą asmenims sergantiems hipertenzija po momentinio dinaminio neuroraumeninio stabilizacijos metodo taikymo. Tyrimo metodai:

• Kvėpavimo stereotipas buvo vertinamas naudojant tris dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos (DNS) testus, tokius kaip: kvėpavimo stereotipo, vidinio pilvo slėgio reguliavimo bei diafragmos testas. Taip pat matuojant krūtinės ląstos ekskursiją Th3-4, Th7-8 bei Th11-12 lygmenyse.
• Kėpavimo sistemos funkcinė būklė buvo vertinama matuojant iškvėpimo jėgą naudojantis portatyviniu spirometru bei atliekamas Štangės testas.
• Širdies-kraujagyslių sistemos funkcinės būklės vertinimui buvo naudojamas Aktyvus ortostatinis testas, sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo bei širdies susitraukimų dažnio vertinimas automatiniu kraujospūdžio matuokliu. Tiriamieji – 20 asmenų, iš jų moterys ir vyrai, kurių amžius 50-60m., turintys hipertenzijos diagnozę ir besigydantys Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų Kardiologijos „Išeminės širdies ligos“ skyriuose.
  Išvados:

1. Momentinis dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos taikymas keičia asmenų, sergančių hipertenzija, kvėpavimo stereotipą, gerina vidinio pilvo slėgio reguliaciją ir diafragmos aktyvavimą.
2. Momentinis dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos taikymas reikšmingai didina asmenų, sergančių hipertenzija, apatinės krūtinės dalies ekskursiją ir stabilizuoja vidurinę bei viršutinę krūtinės ląstos dalis.
3. Momentinis dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos taikymas gerina hipertenzija sergančių asmenų funkcinius kvėpavimo sistemos rodiklius: didina forsuotą iškvėpimo tūrį per pirmąją sekundę ir didina įkvėpimo užlaikymo trukmę.
4. Momentinis dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos taikymas keičia asmenų, sergančių hipertenzija, funkcinius širdies ir kraujagyslių rodiklius: reikšmingai sumažina diastolinį ir sistolinį kraujo spaudimą; gerina ortostatinę adaptaciją, tačiau nedaro įtakos širdies susitraukimų dažniui.

Urtė Dabašinskaitė. Dubens - juosmens funkcinių rodiklių bei gyvenimo kokybės kaita ir sąsajos moterims po Cezario pjūvio operacijos. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. Dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2025; puslapių skaičius 63 p.

Darbo tikslas: Įvertinti dubens - juosmens funkcinių rodiklių bei gyvenimo kokybės kaitą ir sąsajas moterims po Cezario pjūvio operacijos.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti dubens - juosmens mobilumo ir stabilumo kaitą moterims, praėjus 1 ir 3 mėnesiams po CPO;
2. Įvertinti DDR būklės ir sutrikimų bei skausmo kaitą moterims, praėjus 1 ir 3 mėnesiams po CPO;
3. Įvertinti moterų gyvenimo kokybės kaitą, praėjus 1 ir 3 mėnesiams po CPO;
4. Įvertinti dubens - juosmens funkcinių rodiklių ir gyvenimo kokybės sąsajas moterims po CPO praėjus 1 ir 3 mėnesiams.

Tyrimo metodai:

1. Dubens – juosmens srities mobilumo ir stabilumo kaita vertinta: goniometru, centimetrine juostele, mod. Šobero ir tiesios kojos kėlimo testu, dubens – juosmens ritmo, Trendelenburgo, ASLR bei SLS testais;
2. DDR būklės ir sutrikimų bei skausmo kaita buvo vertinama PGQ, PFDI-20 klausimynais ir skaitine analogine skausmo skale (SAS);
3. Gyvenimo kokybės kaita bei sąsajos nustatytos naudojant SF-36 klausimyną.

Tiriamosios: Tyrime dalyvavo 20 moterų, prieš mėnesį pirmą kartą gimdžiusių Cezario pjūvio operacijos būdu. Tiriamųjų amžius buvo 21-36 metai.

Darbo išvados:

1. Moterims po CPO dviejų mėnesių laikotarpiu padidėjo dubens – juosmens srities mobilumas bei pagerėjo stabilumo rodikliai;
2. Moterims per du mėnesius po CPO sumažėjo dubens dugno raumenų disfunkcijų simptomų pasireiškimas (PFDI-20), skausmo intensyvumas (SAS) bei dubens lanko skausmo poveikis kasdienei veiklai (PGQ);
3. Moterims po CPO dviejų mėnesių laikotarpiu pagerėjo gyvenimo kokybė, ypač veiklos apribojimo dėl emocinių ir fizinių sutrikimų, kūno skausmo ir socialinio funkcionavimo srityse;
4. Praėjus vienam mėnesiui po CPO, tarp fizinės sveikatos ir skausmo intensyvumo bei dubens skausmo poveikio kasdienei veiklai nustatytas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys. Praėjus trims mėnesiams po operacijos, vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys nustatytas tarp fizinės sveikatos bei dubens skausmo poveikio kasdienei veiklai ir tarp dubens dugno disfunkcijų bei psichikos sveikatos.

Tyrimo tikslas: Įvertinti dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos poveikį moterų krūtinės ląstos, liemens raumenų funkcinei būklei bei sąsajas su tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti krūtinės ląstos ekskursijos bei kvėpavimo tipo kaitą po DNS taikymo moterims su tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu;
2. Įvertinti liemens stabilumą po DNS taikymo moterims su tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu;
3. Įvertinti liemens statinę ištvermę po DNS taikymo moterims su tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu;
4. Įvertinti tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimo kaitą moterims po DNS taikymo;
5. Nustatyti sąsajas tarp krūtinės ląstos bei liemens raumenų funkcinių rodiklių ir tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimo dydžio. Tiriamieji: Į tyrimą buvo įtrauktos 25-40 jauno amžiaus moterys po gimdymo pagal nustatytus kriterijus: 1) Kūno masės indeksas ne didesnis nei 30; 2) Moterys ne anksčiau, kaip du mėnesiai po gimdymo; 3) Moterys iki metų/dvejų po nėštumo; 4) Raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime. Tyrimo metodika:

1. Krūtinės ląstos ekskursijos ir kvėpavimo tipo vertinimas naudojant centimetrinę juostelę;
2. Liemens stabilumo vertinimas naudojant ,,Stabilizer“;
3. Nugaros ir pilvo raumenų statinės ištvermės vertinimas naudojant chronometrą laiko nustatymui;

4. Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimo vertinimas (matuojama pirštų kiekiu (cm), kurie nugrimzta į tiesiojo pilvo raumens plyšį). Darbo išvados:
5. Dinaminės neuroraumeninė stabilizacija pagerino moterų su tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu krūtinės ląstos ekskursiją visuose lygmenyse.
6. Dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos taikymas daro įtaką moterų diafragminiam kvėpavimui.
7. Dinaminės neuroraumeninės stabilizacija pagerino moterų su tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu juosmeninės stuburo dalies stabilumą.
8. Dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos taikymas pagerino tiriamųjų, statinę liemens nugaros ir pilvo raumenų ištvermę.
9. Krūtininės dalies ekskursija stipriais ir vidutinio stiprumo atvirkštinės priklausomybės ryšiais susijusi su tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu prieš ir po dinaminės neuroraumeninės stabilizacijos taikymo. Didėjant krūtinės ląstos ekskursijai mažėja tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas.

Gintarė Miliūtė. Jauno amžiaus asmenų apatinės nugaros dalies skausmo bei funkcinių rodiklių sąsajos su pėdos išilginio skliauto pakitimais. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė- doc. Dr. Brigita Zachovajevienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2024; (64psl). Darbo tikslas: Įvertinti jauno amžiaus asmenų apatinės nugaros dalies skausmo bei funkcinių rodiklių sąsajas su pėdos išilginio skliauto pakitimais. Uždaviniai: 1) Įvertinti apatinės nugaros dalies mobilumą jauno amžiaus asmenims turintiems ir neturintiems pėdos skliauto sutrikimų bei jaučiantiems apatinės nugaros dalies; 2) Įvertinti apatinės nugaros dalies stabilumą bei statinę liemens raumenų ištvermę jauno amžiaus asmenims turintiems ir neturintiems pėdos skliauto sutrikimų bei jaučiantiems apatinės nugaros dalies skausmą; 3) Įvertinti apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumą ir funkcinę negalią asmenims turintiems ir neturintiems pėdos skliauto sutrikimų bei jaučiantiems apatinės nugaros dalies skausmą 4) Nustatyti sąsajas tarp apatinės nugaros dalies mobilumo, stabilumo bei skausmo ir pėdos skliauto pakitimų. Tiriamieji ir tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo 64 tiriamieji, iš kurių 37 (57,8 proc.) buvo vyrai ir 27 (42,2 proc.) moterys. Tiriamųjų amžius buvo 30 (18-38; 29) metų. Ištyrimui taikyti šie tyrimo metodai: Stuburo stabilumui vertinti naudotas Mathiass testas, Šobero testas naudotas įvertinti stuburo mobilumą, statinei liemens raumenų ištvermei naudotas McGill testas, vizualinė analoginė skausmo skalė (VAS) įvertinti jaučiamą skausmą, pėdos išilginio skliauto vertinimui- Plantograma (pėdos atspaudo matavimas), įvertinti funkcinę būklę naudotas Oswestry‘io funkcinio negalios indekso klausimynas. Gautiems tyrimo rezultatams apskaičiuoti naudota IBM SPSS programa. Išvados

1. Jauno amžiaus asmenims, jaučiantiems apatinės nugaros dalies skausmą ir turintiems bei neturintiems pėdos skliauto sutrikimus nustatytas sumažėjęs juosmeninės stuburo dalies mobilumas.
2. Penktadaliui pėdos skliauto sutrikimus neturinčių asmenų ir dešimtadaliui turinčių, nustatytas apatinės nugaros dalies nestabilumas. Gera pusiausvyra tarp statinės pilvo ir nugaros raumenų ištvermės daugiau nei pusei tiriamųjų nustatyta pėdos skliauto pakitimus turintiems asmenims bei trims ketvirtadaliams skliauto pakitimų neturintiems.
3. Skausmo intensyvumas ir funkcinė negalia tarp pėdos skliauto sutrikimus turinčių ir neturinčių asmenų nesiskyrė. 4.Pėdos skliauto pakitimų neturinčių asmenų statinė liemens raumenų ištvermė vidutinio stiprumo atvirkštiniais ryšiais susijusi su juosmens mobilumu bei skausmo intensyvumu, o pėdos skliauto pakitimus turinčių asmenų skausmo intensyvumas vidutinio stiprumo atvirkštine priklausomybe susijęs su juosmens mobilumu.