Rutkauskas, Arūnas

Darbo tikslas ir uždaviniai: Šio darbo tikslas – išanalizuoti specifinių pieno rodiklių, karvės aktyvumo, prieskrandžio parametrų ir suvartoto vandens kiekio ryšį su ankstyvos laktacijos karvių apsisėklinimo sėkmingumu. Siekiant šio tikslo buvo išsikelti tokie uždaviniai: apibrėžti pokyčius ir nustatyti diagnostinę vertę pieno rodiklių (pieno baltymų, riebalų, laktozės kiekis; riebalų ir baltymų santykis piene; išmelžto pieno kiekis; pieno temperatūra), karvės prieskrandžio rodiklių (karvės atrajojimo aktyvumo; karvės tinklainio pH; karvės prieskrandžio temperatūros) ir suvartoto vandens kiekio bei karvės aktyvumo rodiklių kaip specifinių žymenų, kurie galėtų būti panaudojami sėklinimo sėkmingumo arba nesėkmingumo diagnostikoje. Medžiagos ir metodai: Tyrimo metu buvo tiriami ir analizuojami Holšteinų veislės, Lietuvos juodmargių ir jų mišrūnų veislių duomenys. Tyrimui pasirinktos ne mažesnės kaip antros ar didesnės ankstyvos laktacijos karvės (iki 120 laktacijos dienos). Pasirinktos 80 neveršingų karvių, kurios prieš tyrimą buvo nustatytos ir patvirtintos kaip kliniškai sveikos, remiantis fermoje dirbančio veterinarijos gydytojo ir bandos stebėjimo sistemos pateiktais duomenimis. Karves apsėklinus ir po 30 dienų patvirtinus veršingumą, neveršingos karvės buvo sėklinamos pakartotinai ir kartojamas jų veršingumo tikrinimas. Tyrimo metu buvo atrinktos 32 karvės, kurių bendras sėklinimų kiekis – 60 sėklinimų, suskirstytų į 30 sėkmingų sėklinimų (bandomoji grupė) ir 30 nesėkmingų sėklinimų (kontrolinė grupė). Karvėms prieš sėklinimus naudoti smaXtec boliusai (GmbH, Austrija), kurių fiksuojami duomenys siunčiami į centrinius kompiuterius ir apdorojus pateikiami bandos stebėjimo sistemose. Suskirsčius karvių sėklinimą į sėkmingą ir nesėkmingą, po 30 atvejų buvo renkama ir struktūrizuojama informacija iš pieninio tipo galvijų bandos stebėjimo sistemų – smaXtec (GmbH, Austrija) ir Brolis Herdline (Lietuva). Rezultatai: Nustatyta, kad pieno kiekis buvo 14,6 proc. mažesnis, pieno temperatūra 1,61 proc. aukštesnė, pieno baltymų kiekis 5,47 proc., riebalų kiekis 2,64 proc., laktozės kiekis 4,68 proc., o R:B santykis 12,13 proc. didesni sėkmingo apsisėklinimo grupėse ir šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi, todėl gali būti naudojami kaip sėkmingo sėklinimo diagnostikos priemonė, o pieno kiekis gali būti naudojamas kaip rodiklis, kuris sukeltų įtarimą dėl galimo nesėkmingo sėklinimo. Karvių prieskrandžio temperatūra buvo 3,22 proc. didesnė, prieskrandžio atrajojimo aktyvumas 3,47 proc. didesnis, karvės aktyvumas 33,73 proc. didesnis ir prieskrandžio pH 1,02 proc. didesnis sėkmingo sėklinimo grupėje, ir visi skirtumai buvo statistiškai reikšmingi, dėl to darytina išvada, kad šie rodikliai gali būti naudojami kaip sėkmingo sėklinimo diagnostikos priemonė.

Diarrhea is a common health issue among young calves that can have severe and long-lasting effects on their growth and development. It is the leading cause of death, and its impact is felt not only by the animals but also by farmers who have to suffer with the consequences. Diarrhea leads to poor growth and development, which can result in a lifetime of reduced productivity and increased susceptibility to diseases. Additionally, farmers need to invest more time and resources to manage and treat calves that suffer from diarrhea, which can result in higher costs and reduced profitability. The objective of this study was to determine the concentrations of selenium and iron in the bloodstream of calves experiencing diarrhea, with a focus on those fed milk replacers and housed inside, in comparison to those fed whole milk and living outdoors with their mothers. The study also establishes any correlations between these essential trace elements. The study was conducted in North Frisia, Germany, in July 2023, and involved 36 calves of varying sexes, ages, and breeds, out of which 28 were experiencing diarrhea at the time of sampling. The calves were divided into two groups based on their keeping conditions. Seven farms were included in the study, with three farms housing 22 calves indoors and fed on milk replacer and two farms housing 14 calves outdoors and fed on whole milk. The results of the blood parameter analysis indicated that calves who were suffering from diarrhea exhibited lower selenium and iron levels, compared to the healthy calves. It is remarkable that the observed elevation in the trace mineral levels could have significant implications for the health and development of the calves. These findings emphasize the need for further research to understand the mechanism behind the observed differences and evaluate the potential long-term effects of such variations. Furthermore, the research conclusions suggest that there is no statistically significant correlation between selenium and iron levels in the calves' blood (p-value = 0,312).

Cattle semen is a valuable genetic resource that is widely used in the livestock industry for artificial insemination (AI). Semen cryopreservation is a common method of preserving semen for future use. The thawing process is an important procedure in semen processing that can also affect post-thaw viability.. This study aims to investigate the effect of different thawing rates on the post-thaw viability of cattle semen. The semen samples were collected from healthy bulls and frozen using a standard protocol. The samples were then thawed using three different thawing rates: slow (37°C for 60 seconds), medium (60°C for 7 seconds), and fast (70°C for 10 seconds). The post-thaw viability of the semen will be assessed by measuring sperm motility and viability. The results showed that the fast-thawing rate had significantly lower post-thaw viability compared to the medium and thawing rates, but slightly like that of the slow-thawing rate. Fast thawing rate also had an extremely decreased rate of motility compared to both other groups of temperatures. The medium thawing rate had both the highest post-thaw motility as well as the highest post-thawing viability of any of the three groups. Lastly, the slow thawing group seemed to be runner-up by a relative margin in viability, but data showed that motility was like that of the medium thawing rate when comparing those groups In conclusion, the thawing rate significantly affected the post-thaw viability of cattle semen. The medium thawing rate was the most effective in preserving post-thaw semen quality. It is important to note that the results may differ based on the specific semen freezing protocol and breed of cattle, and further research is needed to fully understand the impact of thawing rates on semen quality.

Atlikto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti galvijų papilomos viruso rizikos veiksnių įtaką ligos pasireiškimui konkrečiame ūkyje, nustatyti autogeninės vakcinos efektyvumą skirtingo amžiaus grupėse. Tyrimo metodika. Duomenys buvo rinkti Plungės rajone, Stonaičių kaime, „X“ ūkyje. Tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės mėnesį, tyrimo trukmė - 7 mėnesiai. Tyrimui buvo atrinkta 60 telyčių, daliai iš jų - nustatyta papilomatozė. Ligos diagnozavimas atliktas remiantis, klinikinės apžiūros metu rastomis, ant odos išaugusiomis karpomis. Populiacija buvo suskirstyta į grupes pagal jų amžių ir laikymo sąlygas. Autogeninė vakcina gaminta iš karpų mėginių, paimtų nuo dviejų užsikrėtusių karvių. Po vakcinų inkubavimo, išsiaiškinus, kad jos yra sterilios, vakcinos buvo suleistos papilomatoze sergantiems ir nesergantiems galvijams po oda. Kas 2 savaites buvo vykstama į ūkį ir stebimas sveikimo procesas. Taip pat buvo ieškoma naujų papilomatozės atvejų kontrolinėje, nesergančių, bet vakcinuotų, telyčių grupėje. Tyrimo rezultatai ir išvados. Nustatytas 81 proc. autogeninės vakcinos efektyvumas gydant papilomatoze sergančias karves. Iš visų, tyrimo pradžioje sirgusių, 16 telyčių, pasveiko 13, o kontrolinėje grupėje nustatyti 6 (20 proc.) nauji infekcijos atvejai. Tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vakcinacijos ir pasveikusių karvių (p<0,05). Daugiausia atvejų (31 proc.) karpos buvo rastos išaugusios ant odos, šonkaulių srityje. Vidutinis sergančiųjų amžius yra 13 mėnesių, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp amžiaus ir susirgimų nebuvo nustatyta (p>0,05).

Tyrimas buvo atliekamas X vidutiniame pieno ūkyje 2019-2020 metais. Per visą laikotarpį surinkti duomenys apie 279 veršelius iki 60 dienų amžiaus. Iš viso buvo nustatyta 51,6 proc. sergančių veršelių tirtoje amžiaus grupėje. Didžiausią dalį visų susirgimų atvejų sudarė virškinamojo trakto ligos 48,7 proc., tuo tarpu kvėpavimo sistemos ligos sudarė vos 3,6 proc. ir kitų ligų ūkyje buvo nustatyta tik 0,7 proc., taip pat buvo nustatyta ir pakartotinių užsikrėtimų. Atliekant tyrimus suskirsčius amžiaus intervalais 0-9; 10-19; 20-29; 30-39; 40-49; 50-59; buvo nustatyta, kad veršeliai virškinamojo trakto ligomis daugiausiai serga nuo 0 iki 9 amžiaus dienos 27,7 proc. bei 10-19 dienų intervale 14,7 proc. Atrinkta 40 veršelių morfologiniams kraujo tyrimams- 20 sveikų ir 20 sergančių, taip pat suskirstytos grupės pagal lytį – buliukai, telyčaitės, tirti parametrai: WBC, RBC, HCT, HGB. Atlikus kraujo tyrimų analizę, lyginant sveikų ir sergančiųjų veršelių parametrus, buvo stebimas sergančiųjų grupėje 31,5 proc. didesnis WBC parametras negu sveikų p=0,02 (p<0,05). Stebint kraujo parametrų skirtumus tarp lyčių, nustatyta, kad WBC parametras buliukų tarpe 12 proc. didesnis nei telyčių ir 14,4 proc. didesnis už fiziologinę normą (p<0,05). Buliukų kraujyje stebimas RBC vidurkis 7,8±0.49 m/mm³ (norma 5,0-12,0m/mm³), o tuo tarpu tirtų telyčių kraujyje - 10,13±1.02 m/mm³ (norma 5,0-12,0m/mm³). Skirtumas tarp vidurkių 12,8 proc. (p=0,051). Telyčių kraujyje HCT siekia 0,4±0.05 (norma 0,24-0,36), o tuo tarpu buliukų kraujyje stebimas 0,26±0.02 (norma 0,25-0,50) vidurkis, tai parodo, kad skirtumas tarp lyčių siekia 21,2 proc. (p<0,01). Taip pat buliukų hematokrito vidurkis yra tik 4 proc. didesnis negu žemutinė fiziologinė norma. Buliukų kraujyje nustatytas HGB vidurkis- 92,6±4.16 g/l (norma 83-125 g/l), tuo tarpu telyčių tarpe hemoglobino kiekio vidurkis 104,9±3,92 g/l (norma 83-125 g/l). Telyčių HGB vidurkis 6,2 proc. didesnis negu buliukų, gauti rezultatai statistiškai reikšmingi. p=0,04 (p<0,05). Atliekant greituosius diagnostinius testus viduriavimo sukėlėjui identifikuoti, nustatyta, kad 3 veršeliai (30 proc.) užsikrėtę E. Coli bakterija, sukėlėjo paplitimas ūkyje 1,1 proc. Cryptosporidium parvum identifikuota 3 veršeliams- 30proc. visų tirtųjų ir nustatytas paplitimas 1,1 proc. Taip pat nustatytos ir sukėlėjų kombinacijos tarpusavyje, tai E. Coli+Cryptosporidium parvum- sudarė 10 proc. tirtų veršelių ir Cryptosporidium parvum + Rotavirusteigiamas atsakymas gautas 20 proc, o paplitimas sudarė 0,72 proc. Rotavirusidentifikuotas 10 proc. tirtų veršelių, o paplitimas ūkyje 0,35 proc.

Veisiant mėsinius galvijus, vienas svarbiausių reprodukcijos rodiklių yra veršiavimasis. Sklandus ir be komplikacijų veršelio atvedimas užtikrina po apsiveršiavimo mėsinių galvijų gerą sveikatos būklę, greitą organizmo atsistatymą, nuoseklią lytinio ciklo eigą, gimusio veršelio stiprumą ir atsparumą ligoms, o visa tai sąlygoja mėsinių galvijų ūkio veiklos rezultatyvumą. Veršiavimosi lengvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: karvės organizmo būklės, lytinės brandos, veršiavimosi patirties, naujagimio veršelio lyties bei svorio, galvijų veislės, veršiavimosi sezono, laikymo ir priežiūros sąlygų bei buliaus. Didžiausią įtaką veršiavimosi lengvumui turi karvės pasiruošimas veršiuko atvedimui, tačiau reikia neužmiršti, kad būtent bulius sąlygoja veršiavimąsi tiek iš motinos, tiek iš veršelio pusės. Bulius veršiavimosi savybes perduoda savo dukterims, o savo fenotipinius požymius, kurie sąlygoja naujagimio svorį ir lytį, veršeliui. Šio magistrinio darbo tikslas – įvertinti buliaus reproduktoriaus įtaką mėsinių galvijų veršiavimosi lengvumui. Remiantis X ūkyje sukauptais duomenimis apie auginamų mėsinių limuzinų veislės galvijų reprodukcines savybes, tokias kaip veršiavimosi lengvumas bei gimusių veršelių svoris ir lytis, atlikta aprašomoji statistinė analizė. Nustatyta, kad per 3 metus ūkyje įvyko 138 apsiveršiavimai, iš kurių 104 veršiavimaisi vyko lengvai (75,4 proc.), 21 – vidutiniškai, kai neprireikė pagalbos, bet reikėjo atidžiai stebėti, bei 13 karvių veršiavosi sunkiai, prireikiant pagalbos. Tirtame ūkyje per trejus metus buvo atvesta 78 buliukai (56,5 proc.), 56 telyčaitės (40,6 proc.) ir 4 veršiukai atvedimo metu nugaišo (2,6 proc.). Limuzinų veislės galvijų veisimui naudoti 7 buliai. Pagal karvių veršiavimosi lengvumą geriausi buliai buvo Halkas (100 proc.), Galion (100 proc.), kurių sperma naudota karvių sėklinimui, bei Jupon (84 proc.) ir Hugo (74 proc.), kurie buvo naudoti natūraliam kergimui. Didžiausi veršeliai buvo Galion (47,7 kg) ir Halko (44,4 kg).

Pastaruoju metu, stambėjant galvijų ūkiams, tampa vis svarbiau koncentruotis ne į individualias karves, o į visos bandos sveikatingumą. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama karvėms prieš ir po apsiveršiavimo, nes būtent tada dažniausiai pasireiškia ūkininkams didelius nuostolius atnešančios ligos. Karvių sveikatingumą galima efektyviai stebėti naudojantis kompiuterizuotomis bandos valdymo sistemomis. Šio darbo tikslas - stebėti ligas po apsiveršiavimo ir jų diagnozavimui aktualius klinikinius parametrus pieninių galvijų ūkiuose naudojantis bandos valdymo sistemomis, įvertinti šių sistemų efektyvumą diagnozuojant ligas po apsiveršiavimo ir pateikti rekomendacijas ūkiui. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 metų vasario iki 2019 metų lapkričio mėnesio X ūkyje pietų Lietuvoje, kuriame yra laikoma 1170 melžiamų karvių. Ūkyje yra įdiegta GEA DairyPlan C21 Version 5.2 bandos valdymo sistema. Kiekviena karvė turi prie kojos pritvirtintą daviklį - pedometrą. Sistema fiksuoja kiekvienos karvės aktyvumą, kūno masę, pieno kiekį, elektrinį pieno laidumą. Ūkyje buvo atrinkta 40 karvių, kurioms po apsiveršiavimo pasireiškė endometritas, 40 karvių, kurioms po apsiveršiavimo pasireiškė mastitas, 30 karvių, kurioms po veršiavimosi pasireiškė ketozė ir 30 karvių, kurios po apsiveršiavimo nesusirgo – kontrolinė grupė. Ligos po veršiavimosi buvo diagnozuojamos vadovaujantis specifiniais klinikiniais simptomais, būdingais tirtoms ligoms. Surinkus, sugrupavus ir išanalizavus mastitu, endometritu bei ketoze sergančių karvių bandos valdymo sistemos fiksuojamus parametrus ir palyginus juos su kontroline grupe, buvo nustatyta, kad 3 parų laikotarpyje iki diagnozuojant mastitą pieno kiekis sumažėja vidutiniškai 27 proc., elektrinis pieno laidumas padidėja 5 proc., aktyvumas sumažėja 13 proc. Karvėms, kurioms diagnozuotas endometritas, 3 parų laikotarpyje iki jo pasireiškimo pieno kiekis sumažėja vidutiniškai 18 proc., aktyvumas sumažėja vidutiniškai 8 proc. Ketoze sergančioms karvėms 3 parų laikotarpyje iki diagnozuojant ligą pieno kiekis sumažėjo vidutiniškai 61 proc., 29 proc. sumažėjo karvių aktyvumas ir 10 proc. sumažėjo jų kūno masė.

Dėl lytinio ciklo sutrikimų pasireiškimo, pieninių karvių augintojai patiria daugybę ekonominių nuostolių, sugaištama daug laiko. Kaip lytinio ciklo sutrikimus, remiantis skirtingais šaltiniais, galima įvardyti „tylią rują“, geltonkūnio užsilaikymą, geltonkūnio cistas, kiaušidžių cistas, taip pat labai svarbus ir dažnas reiškinys yra embrioninis mirtingumas. Atlikto tyrimo metu ekologiniame pieno ūkyje buvo stebėtos 354 karvės po apsiveršiavimo, kurioms taikytas medikamentinis gydymas ir pasireiškus rujai – jos sėklintos arba stimuliuojamos pakartotinai. Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatytos dažniausiai pasitaikančių lytinio ciklo sutrikimus sukeliančių ligų priežastys bei skirtingų faktorių įtaka ginekologiniams susirgimams bei lytinio ciklo sutrikimams. Šių faktorių identifikavimas leidžia prognozuoti lytinio ciklo sutrikimus bei greičiau juos diagnozuoti, o anksčiau pradėjus gydymą – išvengti lytinio ciklo sutrikimų. Tyrimo metu veršingumas diagnozuotas 71,5 proc. stebėtų karvių, 18,1 proc. buvo išbrokuota, o 10,4 proc. – apsėklintos pakartotinai arba toliau stebimos. Tirtos karvės buvo nuo I – os iki IX – os laktacijos, kurios suskirstytos į 4 laktacijų grupes. 1 – oje laktacijų grupėje buvo 34,5 proc. karvių, 2 – oje grupėje 27,6 proc. karvių, 3 – ioje laktacijų grupėje 22,9 proc., o 4 – oje – 15 proc. karvių. Kiekvienoje grupėje nustatyta atvestų veršelių lyties, jų skaičiaus bei sezono ar kitų susirgimų įtaka ginekologinių susirgimų pasireiškimui. Nustatyta, kad dažniausiai nuovalos užsilaikė II-os laktacijos karvėms, nepriklausomai nuo atvesto veršelio lyties (atvedus buliukus (14,9 proc.), telyčaites (13,7 proc.)), o gimdos subinvoliucija nustatyta I-os laktacijos karvėms, atvedusioms buliukus (44proc. atvejų) ir vyresnėms nei IV-os laktacijos karvėms, atvedusioms telyčaites (42,9 proc. atvejų). Nustatyta, jog reprodukcijos sutrikimams servis periodu įtakos turėjo atvestų palikuonių skaičius, gimusio veršelio lytis bei kitų susirgimų (nagų ligos, mastitas) įtaka.

Gimdos infekcijos po apsiveršiavimo yra labai dažnas susirgimas. Pagal pasireiškimo laiką ir pobūdį jos skirstomos į metritus, klinikinius metritus, endometritus, slaptus endometritus ir piometras. Atlikto tyrimo metu, viename pieno ūkyje po apsiveršiavimo stebėtos 66 karvės. 55 proc. jų pasireiškė gimdos infekcijos. Didžiausias susirgimų paplitimas buvo tarp pirmos laktacijos karvių, taip pat nustatyta, kad šiuos susirgimus predisponuoja nuovalų užsilaikymas bei gimę dvyniai. Tuo tarpu rezistentiškumą mažina, ankstesnės laktacijos metu, buvusi gimdos infekcija. Tyrimo metu 60,61 proc. karvių buvo sėkmingai apsėklintos. Iš jų 35 proc. karvių buvo pirmos laktacijos, 27,5 proc. – antros, 25 proc. – trečios, 7,5 proc. – ketvirtos, o penktos ir šeštos po 2,5 proc. Nustatyta, kad gimdos infekcijos turi įtakos servis periodo trukmei bei padidėjusiam sėklinimų skaičiui. O geriausių rezultatų pasiekiama, gydymui taikant sisteminę terapiją kartu su vietine.