Gelžinis, Romaldas Pranciškus
Akių ligų vadovas : mokslinė mokomoji [knyga, skirta studentams medikams, rezidentams ir gydytojams oftalmologams bei bendrosios praktikos gydytojams]Item type:Publication, book[2005][K2b][M001][571]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ;Petkūnienė, Gražina Marija; ; ;Sidrys, Linas; Šiauliai :: A. S. Narbuto leidykla,, 2005.366 Šiuolaikiniai tinklainės atšokimo diagnostikos ir gydymo metodaiItem type:Publication, journal article[2002][S6][M001][1]; Lietuvos oftalmologija. Kaunas : Lietuvos akių gydytojų draugija, 2002, Nr. 1(1)., p. 45-45.5 Tinklainės atšokimo diagnostika ir gydymasItem type:Publication, journal article[2002][S6][M001][2]; Lietuvos oftalmologija. Kaunas : Lietuvos akių gydytojų draugija, 2002, Nr. 1(1)., p. 15-16.15 A. Ophthalmica kraujotaka prieš ir po tinklainės atšokos operacinio gydymoItem type:Publication, conference paper[2000][P1e][M001][4]; ; ; Biomedicininė inžinerija : tarptautautinės konferencijos pranešimų medžiaga = Biomedical engineering : proceedings of international conference : 2000 m. spalio 19-20 d. / Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Kauno technologijos universitetas, 2000., 2000-10-19, p. 31-34 : iliustr.22 Ischeminės širdies ligos rizikos veiksnių įtaka akies obuolio junginės kraujagyslių mikrocirkuliacijaiItem type:Publication, [The Influence risk factors of Ischemic heart disease (IHD) on microcirculation of eyeball conjunvtiva's bloodvessels.]research article[1997][S5][M001][4]Medicina : Visuomenės sveikata ir pirminė sveikatos priežiūra : Kauno Roterdamo programos 25-rių metų mokslinė-praktinė patirtis : Kaunas, 1997 m. gruodžio 9 d. / Vyr. redaktorius Z. Satkevičius. Kaunas : Kauno medicinos akademijos leidykla, 1997, t. 33, priedas 9, gruodis., 1997-12-09, p. 118-121.1972-1974 m. pagal PSO projektą "KRIS" (Kaunas-rotterdam intervention study) visapusiškai oftalmologiškai ištyrėme 747 asmenis. Iš jų – 169 asmenys sveiki, 271 asmuo sirgo ischemine širdies liga, hipertonine liga arba cukriniu diabetu ir 307 asmenims nustatyta ischeminės širdies ligos rizikos veiksnių. Darbo tikslas – ištirti, kaip ischeminės širdies ligos rizikos veiksniai įtakoja akies kraujagyslių mikrocirkuliaciją. Nustatyta, kokie parametrai yra informatyviausi. Darbo rezultatai. Ischeminės širdies ligos rizikos veiksniai labiausiai įtakoja akies obuolio junginės kraujagyslių mikrocirkuliaciją ir jos pokyčiai yra žymiai informatyvesni negu akiaų dugno pokyčiai. [...].
12 Chirurginis tinklainės atšokimų gydymas, vartojant propoliu ir antibiotiku impregnuotus silikono implantantusItem type:Publication, [Surgical treatment of retinal detachments using silicone implants impregnated with propolis and antibiotic.]research article[1997][S5][M001][4]; Medicina : VI Lietuvos akių gydytojų draugijos suvažiavimas : Kaunas, 1997 m. rugsėjo 6-7 d. : [suvažiavimo medžiaga]. , 1997, t. 33, priedas 7., 1997-09-06, p. 74-77.10 Rigerio sindromas ir dirbtinio lęšio įsodinimasItem type:Publication, research article[1997][S5][M001][2]; Medicina : VI Lietuvos akių gydytojų draugijos suvažiavimas : Kaunas, 1997 m. rugsėjo 6-7 d. : [suvažiavimo medžiaga]. , 1997, t. 33, priedas 7., 1997-09-06, p. 88-89.6 KAK II Akių ligų skyriaus 1976-1995 metų darbo rezultataiItem type:Publication, conference paper[1996][T2][M001][2]Konferencija skirta KMA Akių klinikos 20-mečiui : tezės : Kaunas, 1996 gegužės 17 d. / Kauno medicinos akademijos Akių klinika. Kaunas : Kauno medicinos akademija (KMA), 1996., 1996-05-17, p. 21-22 : lent.1976 gegužės 12 d. naujo akių ligų korpuso IV aukšte įsikūrė II akių ligų skyrius. Iki rugsėjo mėn. buvo tik 32 lovos, o vėliau ir iki šiol – 60 lovų, skirtų ligoniams su akių tinklainės, lęšiuko patologija, augliams ir traumoms gydyti. Nuo 1979 m. spalio mėn. skyriaus bazėje buvo įkurtas Respublikinis akių auglių gydymo centras, kuriam skirta 10 onkologinių lovų. Vėliau į skyrių buvo guldomi respublikos ligoniai akių traumoms ir tinklainės atšokimams gydyti chirurginiu būdu. Per 20 metų skyriuje dirbo daug aukštos kvalifikacijos gydytojų: A. Valatkienė, D. Galkienė, L. Lukoševičius (+), A. Navickas, J. Japkinas, N. Stankevičienė, D. Žaliūnienė, R. Vaitkienė, D. Vasiliauskienė. Regos apsaugos laboratorijos moksliniai bendradarbiai A. Paunksnis, J. Adukauskaitė, L. Goštautaitė, Akių ligų katedros asistentas V. Barzdžiukas. Visus 20 metų su mumis dirbo prof. E. Daktaravičienė, doc. A. Valentinienė, prof. V. Jašinskas. [...].
13 Retinitis pigmentosa (RP) ir kataraktaItem type:Publication, conference paper[1996][T2][M001][1]; Konferencija skirta KMA Akių klinikos 20-mečiui : tezės : Kaunas, 1996 gegužės 17 d. / Kauno medicinos akademijos Akių klinika. Kaunas : Kauno medicinos akademija (KMA), 1996., 1996-05-17, p. 48-48.40-50% sergančių RP vystosi kataraktos. RP katarakta charakteringa tai, kad drumstėti pradeda lęšiuko užpakalinės kapsulės centrinė sritis. Dėl to mažėja centrinis regėjimas.Tai ligoniai greit pajunta, ypač jei akiplotis ryškiai susiaurėjęs. Lęšiukai pradeda drumstis maždaug dešimtmečiu anksčiau negu senatvinių kataraktų atvejais. Jei praėjusiame dešimtmetyje Kauno akių klinikoje kataraktos buvo operuojamos neįsodinant dirbtinio lęšiuko, tai pastaruoju laiku implantuojami lęšiukai. Tai ypač svarbu sergantiems RP, nes neįmplantavus IOL, tenka nešioti stiprius akinius, kurie nepatogūs tuo, kad sunkūs ir siaurina akiplotį. Ištyrėme 20 asmenų (27 akys), sergančių RP, pooperacinius kataraktų operacijų rezultatus. Iš jų 12 (60%) moterų ir 8 (40%) vyrai. Jų amžius 35-78 metai. Amžiaus vidurkis 56 metai. [...].
10 Tinklainės atšokimų chirurginio gydymo silikoniniais elastiniais implantantais, impregnuotais antibiotikais ir bičių pikiuItem type:Publication, conference paper[1996][T2][M001][1]Konferencija skirta KMA Akių klinikos 20-mečiui : tezės : Kaunas, 1996 gegužės 17 d. / Kauno medicinos akademijos Akių klinika. Kaunas : Kauno medicinos akademija (KMA), 1996., 1996-05-17, p. 25-25.Tinklainės atšokimų chirurginio gydymo pooperaciniu periodu 5-7% ligonių išsivysto tenonitai, ekstraokulinės ar intraokulinės infekcijos sukelti uždegimai, implantų atmetimo reakcijos. Siekdami sumažinti šių komplikacijų dažnumą, pabandėme silikoninius elastinius implantantus, naudojamus tinklainės atšokimams gydyti, impregnuoti antibiotikais (klaforanu arba ampicilinu) ir bičių pikiu. Yra įrodyta, kad bičių pikis pasižymi baktericidiniu, antivirusiniu, anesteziniu poveikiu, stimuliuoja audinių regeneraciją ir teigiamai veikia imunobiologinius organizmo procesus. Implantantus impregnavo ir eksperimentavo KMA Mikrobiologijos katedros doc. A. Pavilonis. Buvo impregnuotas 1.5, 3 ir 5 mm skersmens silikoninės kempinės timpos bei 2x1 mm skersmens silikoninės elastinės juostelės ir įvairių formų ir dydžių plombos. [...].
9
- «
- 1 (current)
- 2
- 3
- »