Žvinienė, Kristina

Darbo autorius: Neringa Gulbinaitė Darbo pavadinimas: Kepenų židininių pakitimų radiologinė diagnostika vaikų amžiuje Tyrimo tikslas: Įvertinti radiologinės diagnostikos galimybes diagnozuojant kepenų židininius darinius vaikų amžiuje. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti specifinius radiologinių tyrimų požymius, būdingus vaikų kepenų židininiams dariniams. 2. Įvertinti dažniausiai taikomų radiologinių tyrimų (UG, KT, MRT) diagnostinę vertę diagnozuojant vaikų kepenų židininius darinius ir palyginti šių tyrimų rezultatus tarpusavyje. 3. Palyginti skirtingose šalyse taikomas radiologinės diagnostikos strategijas diagnozuojant vaikų kepenų židininius darinius. Metodika: Sisteminė literatūros apžvalga atlikta vadovaujantis PRISMA gairėmis. Literatūros paieška vykdyta „PubMed“ ir „ScienceDirect“ duomenų bazėse, naudojant raktinių žodžių kombinacijas anglų kalba. Tyrimų, kuriuose pateikti diagnostinio tikslumo rodikliai, metodologinė kokybė vertinta taikant QUADAS klausimyną. Rezultatai: Iš viso identifikuoti 6612 straipsnių. Pašalinus 155 dublikatus naudojant „Zotero“ programą, liko 6457 publikacijos. Antruoju etapu, pritaikius filtrus, skaičius sumažėjo iki 1012 publikacijų. Remiantis straipsnių pavadinimais ir santraukomis, atmesti 976 straipsniai. Iš likusių 56, atlikus viso teksto analizę, dar 39 straipsniai buvo atmesti, nes neatitiko nustatytų atrankos kriterijų. Galutiniame etape sisteminei literatūros analizei atrinkti 17 straipsnių. Išvados: 1. Labiausiai specifiniai radiologiniai požymiai, padedantys diferencijuoti vaikų KŽD, nustatyti taikant KUG tyrimą ir MRT. Piktybiniams dariniams specifiški požymiai: greitas ir ankstyvas kontrastinės medžiagos „washout“ efektas KUG metu, stiprus difuzijos apribojimas ir mažos ADC reikšmės MRT. Gerybiniams dariniams būdingas periferinis, laipsniškas kontrastinės medžiagos pasiskirstymas KUG, „spoke-wheel“ tipo arterinis sustiprėjimas bei hiperintensyvumas T2-W MRT vaizduose. 2. Radiologinių metodų jautrumas, specifiškumas ir diagnostinis tikslumas priklauso nuo tyrimo tipo ir vertinimo metodikos. KUG pasižymi itin aukštu specifiškumu hemangiomoms (iki 100 %) ir HB, ypač taikant kiekybinius vertinimus. KT tyrimo tikslumas (iki 96,6 %) didžiausias derinant su AFP žymeniu, tačiau jautrumas retesniems dariniams yra ribotas. MRT išlieka patikimiausiu metodu struktūriniam darinių vertinimui. Taikant hepatospecifines kontrastines medžiagas ar dirbtinio intelekto modelius, diagnostinis tikslumas padidėję iki 83,3 %. 3. Radiologinė diagnostikos taktika skiriasi tarp šalių ir priklauso nuo įtariamo darinio pobūdžio. Gerybinių darinių atvejais dažniausiai pradedama nuo UG tyrimo, o esant netipiniams požymiams, atliekamas KUG ar MRT. Piktybiniams dariniams dažniausiai taikomas KT ir MRT derinys. Radiologinių tyrimų deriniai ir hepatospecifinių kontrastinių medžiagų naudojimas taip pat skiriasi tarp šalių, atskleisdamas diagnostikos praktikų skirtumus.

Autorius: Valdas Salys Darbo tema: Radiologinių tyrimų reikšmė pirminių retroperitoninio tarpo darinių diagnostikoje. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti radiologinių tyrimų vaidmenį nustatant ir charakterizuojant darinius retroperitoniniame tarpe, įvertinti tyrimų efektyvumą, tikslumą ir poveikį klinikiniam sprendimų priėmimui bei gydymo rezultatams. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti dažniausių pirminių retroperitoninio tarpo darinių radiologinių tyrimų (UG, KT bei MRT) diagnostines vertes. 2. Atlikti radiologinių tyrimų (UG, KT bei MRT) palyginamąją analizę, diagnozuojant pirminius retroperitoninio tarpo darinius. 3. Įvertinti dažniausių pirminių retroperitoninio tarpo darinių pasireiškimo radiologinius požymius. Tyrimo metodika: Sisteminė literatūros apžvalga buvo parengta vadovaujantis PRISMA metodu. Literatūros šaltinių analizė buvo atlikta naudojantis PubMed (Medline), Google Scholar duomenų bazėmis, naudojant raktinius žodžius ir jų derinius anglų kalba. Tyrimo rezultatai: Literatūros paieškoje buvo gauti 3629 rezultatai. Į galutinę sisteminę literatūros analizę buvo įtraukti 7 tyrimai. Visuose tyrimuose buvo vertinama radiologinių metodų, įskaitant ultragarsą (UG), kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), efektyvumas, jautrumas ir specifiškumas diagnozuojant pirminius retroperitoninio tarpo darinius. Išvados:

1. Ultragarso tyrimas yra efektyvus pirminiam pirminių retroperitoninio tarpo darinių nustatymui dėl jo saugumo, prieinamumo ir ekonomiškumo. Tačiau jo diagnostinis jautrumas ir specifiškumas yra žemesni už KT ir MRT, ypač sudėtingesnių navikų atvejais. KT pasižymėjo aukštu jautrumu ir specifiškumu nustatant pirminius retroperitoninio tarpo navikus, leidžiant detaliai įvertinti naviko dydį, formą ir invaziją į aplinkinius audinius. MRT išsiskyrė aukštu tikslumu ir specifiškumu minkštųjų audinių navikų atvejais, ypač vertinant naviko struktūrą ir santykį su aplinkiniais audiniais.

2. Radiologinių tyrimų palyginamoji analizė rodo, kad norint pasiekti kuo tikslesnę diagnozę ir optimalų gydymo planavimą, dažnai būtina derinti kelis tyrimo metodus, atsižvelgiant į kiekvieno jų privalumus ir trūkumus. UG, nors ir mažesnio tikslumo, išlieka svarbus dėl savo prieinamumo ir greitumo, ypač ankstyvose naviko paieškos stadijose. KT ir MRT yra pagrindiniai vaizdinimo metodai, naudojami retroperitoninio tarpo navikams diagnozuoti.

3. Lyginant navikų charakteristikas, piktybiniai navikai radiologiniuose vaizduose pasižymi specifiniu kontrastinio stiprinimo modeliu, heterogenišku tankiu, netaisyklingais kraštais, neryškia kapsule ir polinkiu į aplinkinių audinių bei organų invaziją. Išsiskiriančios charakteristikos apima nevienodą kontrasto pasiskirstymą švanomose, nevienodą riebalų tankmę liposarkomose, vienodą riebalų tankmę lipomose, paravertebrinę lokalizaciją neurogeniniuose navikuose ir audinių skaičių teratomose.

This article discusses the increasing challenge of diagnosing liver cancer (HCC), highlighting the increasing morbidity and mortality. HCC is the most common primary liver cancer and the leading cause of cancer death. Early diagnosis is very important for successful treatment. Current methods rely on non-invasive scanning methods (computed tomography and magnetic resonance imaging), but they are not fully standardized. This article introduces the LI-RADS system. LI-RADS is a standardized system for the interpretation of computed tomography and magnetic resonance imaging studies for the diagnosis of HCC. It aims to improve the consistency and accuracy of HCC diagnosis, especially in risk groups. The LI-RADS system proposed in this article has not only advantages but also disadvantages, which have been analyzed. Overall, the article considers LI-RADS as a promising tool to address the diagnostic challenges of HCC

Autorius Mykolas Gudavičius. Pavadinimas: Magnetinio rezonanso tomografijos reikšmė vertinant kepenų metastazių atsaką į chemoterapijos gydymą. Darbo tikslas: įvertinti magnetinio rezonanso tomografijos diagnostinę vertę vertinant kepenų metastazių atsaką į chemoterapijos gydymą. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti magnetinio rezonanso tomografijos kepenų metastazių požymius prieš ir po chemoterapijos gydymo 2. Nustatyti magnetinio rezonanso tomografijos diagnostines vertes, vertinant kepenų metastazių atsaką į chemoterapijos gydymą 3. Apibendrinti ir palyginti skirtingų autorių tyrimų rezultatus. Tyrimo metodika: atlikta mokslinės literatūros sisteminė apžvalga, straipsnių paieška atlikta elektroninėje duomenų bazėje „PubMed“, pagal šiuos raktažodžius: „response“ AND „chemotherapy“ AND „liver metastasis“ AND „MRI“. Paieškos laikotarpis 2013- 2023m. Atrinktos publikacijos, kuriose vertinamas MRT diagnostikos metodų tikslumas, jautrumas, specifiškumas, imtis ne mažesnė 20, tiriamos kepenų metastazės prieš ar po chemoterapinio gydymo. Rezultatai: iš viso pagal kriterijus į sisteminę literatūros apžvalgą atrinkti 11 straipsnių, iš kurių 7 retrospektyviniai ir 4 prospektyviniai. Išvados: 1. Būdingiausi kepenų metastazių požymiai yra: hipointensinis židinys T1 sekoje, hiperintensinis židinys T2 sekoje ir ribotos difuzijos vaizdas DW-MRT sekoje. Tiriant kepenų metastazių atsaką į gydymą, padidėjusios ADC vertės po chemoterapinio gydymo yra geresnio metastazių atsako požymis. 2. MRT tyrimas, vertinant kepenų metastazių atsaką į chemoterapijos gydymą, pasižymi vidutiniu-aukštu jautrumu ir pakankamai aukštu specifiškumu. 3. Palyginus skirtingų autorių tyrimų rezultatus, naudojant DW-MRT ir Gd-EOB-DTPA-MRT tyrimų kombinaciją buvo nustatytas aukštas tyrimo jautrumas, atliekant tik DW-MRT tyrimą- jautrumas buvo žemas. Rekomendacijos: Dėl MRT po chemoterapijos tyrimų stokos yra sudėtinga nustatyti diagnostinę vertę. Siekiant gauti tikslesnius radiologinių tyrimų diagnostinius rezultatus, rekomenduojama atlikti platesnės apimties tyrimą ateityje.

Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, norint nustatyti dažniausių tulžies pūslės darinių ultragarsinio tyrimo, kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tomografijos diagnostinę vertę. Buvo palyginta skirtingų radiologinių tyrimų diagnostinė vertė bei nustatyta labiausiai specifiški radiologinių tyrimų požymiai diagnozuojant tulžies pūslės darinius. Sisteminė literatūros apžvalga atlikta, naudojantis PubMed (Medline) duomenų baze. Atrenkant straipsnius, buvo panaduoti raktažodžiai ir jų deriniai: „Ultragarsas“, „UG“, „Magnetinio Rezonanso Tomograma“, „MRT“, „Kompiuterinė Tomograma“, „KT“, „Tulžies pūslės patologija“, „Tulžies pūslės dariniai“. Iš viso buvo identifikuoti 6305 straipsniai, iš kurių pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus buvo įtraukta 14 straipsnių, 3 studijos – visi ne senesni negu 10 metų.

Radiological examinations (ultrasound) in diagnosis of acute cholecystitis

Sonography US is a wonderful diagnostic tool for Acute Cholecystitis and it is the recommended radiological modality utilized as the first line for the diagnosis of Acute Cholecystitis due to its low cost/benefit ratio, global accessibility, and absence of radiation exposure. When compared to the US, CT scans are more expensive and provide a greater risk to patients due to radiation exposure but CT have shown to have a higher diagnostic accuracy to specific areas in the gallbladder.

Sonography is an important clinical tool in diagnosing appendicitis in children as it can obviate both exposure to potentially harmful ionizing radiation from computed tomography scans and the need for unnecessary appendicectomies. US remains the predominant imaging method to diagnose appendicitis in children.
This review aims to analyze the value of Ultrasound (US) diagnostics of appendicitis in children and compare its efficacy and advantages with other imaging methods.

Tikslas: Nustatyti pagrindinių radiologinių tyrimų diagnostines vertes diferencijuojant cistinius kepenų darinius. Uždaviniai: 1) Nustatyti pagrindinių radiologinių tyrimų (UG, KT, MRT) diagnostinius kriterijus. 2) Nustatyti radiologinių tyrimų diagnostines vertes (jautrumą, specifiškumą). 3) Rezultatus palyginti su užsienio šalių pateiktais rezultatais. Metodai: Retrospektyviai analizuoti pacientų, kuriems įtariami cistiniai kepenų dariniai, duomenys, surinkti iš LSMUL KK Radiologijos klinikos ligos istorijų bei Cedara ir MedDream sistemose esančių vaizdų nuo 2012 m. iki 2019 m.. Vertintas klinikinių požymių, laboratorinių ir histologinių tyrimų išvadų ryšys su vaizdinių tyrimų rezultatais. Rezultatai: Tyrimo metu buvo įvertintos 316 LSMUL KK pacientų (amžius 5 mėn. – 94 metai), kuriems diagnozuoti cistiniai kepenų dariniai, ligos istorijos bei radiologiniai vaizdai, gauti atlikus tyrimus (UG, KT, MRT) LSMUL KK Radiologijos klinikoje. Apskaičiuotas radiologinių tyrimų jautrumas ir specifiškumas. UG jautrumas – 87%, specifiškumas – 91%, KT jautrumas – 92%, specifiškumas – 74%, MRT jautrumas – 96%, specifiškumas – 100%. Remiantis užsienio literatūroje pateiktais diagnostiniais cistinių kepenų darinių kriterijais taip pat buvo įvertinta, kiek procentų šių darinių atitinka visus nurodytus kriterijus. Pagal atlikto tyrimo rezultatus, iš 29 paprastosios kepenų cistos atvejų, visus šiam dariniui būdingus diagnostinius kriterijus atitiko 29 (100%), iš 12 tulžies latakų cistų – 9 (75%), iš 68 hidatinių cistų – 45 (66%), iš 73 policistinės kepenų ligos atvejų – 72 (99%), iš 134 kepenų absceso atvejų – 114 (85%). Mokslinėje užsienio literatūroje MRT jautrumas siekia 90 – 100%, specifiškumas – 95 – 100%. KT taip pat būdingas >90% jautrumas, tačiau specifiškumas siekia tik >70%. UG abu šie parametrai siekia apie 90%. Cistinių kepenų darinių pasiskirstymas pagal visų nurodytam dariniui būdingų diagnostinių kriterijų atitikimą negalėjo būti palygintas su užsienio šaltinių duomenimis, nes šis tyrimas nagrinėtoje mokslinėje literatūroje nebuvo atliktas. Išvados: 1) Remiantis tyrimo duomenimis, paprastosios kepenų cistos diferencinę diagnostiką atlikti lengviausia dėl 100% diagnostinių kriterijų atitikimo, sunkiausia – hidatinės cistos diferencinė diagnostika, dėl 66% visų jai būdingų diagnostinių kriterijų atitikimo. 2) Didžiausiu jautrumu ir specifiškumu pasižymi MRT, mažiausias jautrumas būdingas UG tyrimui, mažiausias specifiškumas – KT. 3) Tyrime gautos radiologinių tyrimų diagnostinės vertės sutampa su užsienio šaltinių rezultatais.

autorius: Lukas Pajėda darbo pavadinimas: Kasos adenokarcinomos kompiuterinės tomografijos radiologinė patologinė koreliacija. tikslas: Įvertinti ir palyginti kasos adenokarcinomos išraišką kompiuterinėje tomografijoje bei pooperaciniame histopatologo atsakyme. uždaviniai: 1. Įvertinti vertingiausius kompiuterinės tomografijos kriterijus, diagnozuojant kasos adenokarcinomą. 2.Palyginti kasos adenokarcinoms ir jos lokalaus išplitimo kompiuterinės tomografijos bei histopatologo atsakymo rezultatus. 3. Įvertinti kasos adenokarcinomos KT rezektabilumo kriterijus ir palyginti su pooperaciniais duomenimis. metodai: LSMU Kauno klinikų Radiologijos klinikoje atlikta retrospektyvinė analizė iš83 pacientų KT tyrimo bei pooperacinio histopatologo aprašo duomenų, kuriems nuo 2014 metų sausio 1 dienos iki 2016 metų gruodžio 31 dienos buvo diagnozuota kasos adenokarcinoma ir taikytas operacinis gydymas. rezultatai: Tirti 83 asmenys, sergantys kasos adenokarcinoma, kurių amžiaus vidurkis 67,34±13,3 metai. 88 proc. navikų aptikti kasos galvoje. 65,1 proc. navikų buvo hipodensiniai. Vidutinis naviko dydis 2,63±0,9 cm. 66,3 proc. pacientų plėstas bent vienas ar abu latakai, dažniau plėsta navikui esant kasos galvoje (72,7 proc.). Naviko dydis (T) ir jo lokalus išplitimas (N) pagal cTNM ir pTNM statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). 74,7 proc. pacientų navikas pašalintas radikaliai. Naviko rezektabilumas nuo dydžio KT tyrime statistiškai reikmingai nesiskyrė (p>0,05). Peraugimas į kraujagysles nustatytas 22,9 proc. Nesant kraujagyslių peraugimo navikas dažniau pašalintas radikaliai nei peraugus kraujagyslę (81,7 proc. vs. 52,6 proc., p<0,05). KT tyrime lokalus išplitimas (N) nustatytas 60,2 proc. Nesant pažeistiems sritiniams limfmazgiams navikas dažniau pašalintas radikaliai nei esant pažeistiems (80,6 proc. vs. 70,8 proc, p>0,05). išvados: 1. Veringiausi KT tyrimo kriterijai kasos adenokarcinomos diagnostikoje yra hipodensinis navikas, vieno arba abiejų latakų praplitimas. 2. Naviko dydis ir jo lokalus išplitimas pagal cTNM ir pTNM nesiskyrė. 3. Kasos adenokarcinomos rezektabilumas nepriklausė nuo naviko dydžio. Nesant kraujagyslių peraugimo KT tyrime kasos adenokarcinoma radikaliai pašalinta dažniau. Sritinių limfmazgių pažeidimas KT tyrime, naviko rezektabilumui įtakos neturėjo.

Tai mokslinis darbas, skirtas nustatyti radiologinių tyrimų (KT ir MRT) diagnostines vertes ir palygint jas tarpusavyje, bei su anksčiau atliktų tyrimų duomenimis.