Baltrėnaitė, Lina

SANTRAUKA Jorkšyrų veislės šunų sveikatingumo tyrimai X veterinarijos klinikoje Rūta Verikaitė Magistro baigiamasis darbas Tyrimo metodai ir medžiaga: duomenys apie Jorkšyro terjerų veislės šunų sergamumą surinkti Kauno ir Elektrėnų X klinikose 2014–2016 m. Iš viso užfiksuota 160 dažniausiai pasitaikiusių Jorkšyro terjero veislės šunų ligų atvejų. Naudoti tyrimai: kraujo morfologinis tyrimas, kraujo biocheminis tyrimas, bakteriograma. Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu buvo buvo užfiksuotos šios ligos: maistinė alergija – 44 atvejai, dantų apnašos – 27 atvejai, išorinės ausies uždegimas – 24 atvejai, periodontitas – 15 atvejų, kriptorchizmas ¬– 14 atvejų, gingivitas – 10 atvejų, polidaktilija – 10 atvejų, katarakta – 6 atvejai, distichiazė – 5 atvejai, hipoglikemija – 5 atvejai. Išvados: 1. Atlikus tyrimą Jorkšyro terjero veislės šunims, diagnozuotos 6 rūšių negenetinės ligos (hipoglikemija, dantų apnašos, periodontitas, išorinės ausies uždegimas, gingivitas, maistinė alergija) ir 4 rūšių genetinės ligos (kriptorchizmas, polidaktilija, distichiazė, katarakta). Iš negenetinių ligų didžiausią dalį susirgimų sudarė maistinė alergija – 44 atvejai (27,2 proc.), o iš genetinių ligų – kriptorchizmas, kuris sudarė 14 atvejų (8,8 proc.). 2. Vienodai sirgo tiek patelės tiek patinai. Didžiausią patelių susirgimų dalį sudarė dantų apnašos – 22 atvejai (27,8 proc.). Didžiausią patinų susirgimų dalį sudarė maistinė alergija – 38 atvejai (46,9 proc.). 3. Visose amžiaus grupėse Jorkšyro terjerų veislės šunys sirgo vienodai dažnai. Amžiaus grupėse nuo 1 iki 4 metų ir nuo 4 iki 8 metų vyravo maistinės alergijos atvejai, o nuo 8 iki 12 metų amžiaus grupėje vyravo odontologiniai susirgimai bei genetinė liga katarakta. 4. Maistu nuo stalo šerti gyvūnai daugiausia sirgo maistine alergija – nustatyti 39 atvejai (76,5 proc.). Šlapiu pašaru šertiems gyvūnams dažniausiai diagnozuotos dantų apnašos – 18 atvejų (51,4 proc.). Sausu pašaru šerti gyvūnai dažniausiai taip pat sirgo išorinės ausies uždegimu – 14 atvejų (35,9 proc.).

Magistrinis darbas buvo atliktas LSMU VA Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institute. Darbo tikslas buvo atlikti skirtingų metodų šunų veislei nustatyti analizę, identifikuojant metodo patikimumą ir praktinį pritaikomumą. Tyrimo objektas – 30 nežinomos veislės šunų. Laboratorinis šuns veislės nustatymo tyrimas atliktas JAV Mars Veterinary laboratorijoje, naudojant čia sukurtus DNR veislės nustatymo tyrimo paketus (testus) WISDOM PANEL®. Vizualinis šuns veislės nustatymo tyrimas atliktas apklausiant respondentus, kurie nustatė galimą šuns veislę pagal jiems pateiktas anketas su šunų nuotraukomis. Atlikus vizualinį šuns veislės nustatymo tyrimą, virš 50 proc. tikslumu pagrindines mišrūnų šunų veisles identifikavo 13 proc. respondentų, iki 50 proc. tikslumu – 57 proc. respondentų, 0 proc. tikslumu – 30 proc. respondentų. Apklausos vertintojai prie kovinių ar pavojingų veislių mišrūnų priskyrė 14-a tiriamųjų šunų: 8-is šunis (57 proc.) priskyrė teisingai, 6-is šunis (43 proc.) priskyrė neteisingai. Tikslus šuns mišrūno priskyrimas prie kovinės ar pavojingos veislės grupės yra svarbus, nes kovinių ir pavojingų veislių mišrūnų auginimas Lietuvoje yra apibrėžtas įstatymais. Klaidingai priskyrus šunį prie kovinės ar pavojingos veislės mišrūno, gali nepagrįstai nukentėti šuns savininkas. Lyginant vizualinio ir laboratorinio šuns veislės identifikavimo metodus tarpusavyje, nustatyta, kad bendras respondentų tikslumas buvo 25,6 proc. Tai rodo, kad vizualinio tyrimo patikimumas siekia vos 30 proc. ir gali būti įvardinamas kaip netikslus, lyginant su laboratoriniu tyrimo, kurio patikimumas siekia 90 proc. Respondentų tarpusavio sutarimas vertinant šunų veisles vizualinio vertinimo metodu siekia 29 proc. Lyginant JAV ir Lietuvos respondentų nuomones, pastebėta, kad respondentai, nepriklausomai nuo šalies, įvardina panašias veisles. Vienodas dominuojančias veisles abiejų šalių respondentai priskyrė 14-ai šunų iš 30 (47 proc.), dažniausios šalutinės veislės abiejų šalių respondentų rezultatuose sutapo 70 proc. (21 šuo iš 30). Tačiau tiek vienos, tiek kitos šalies respondentai įvardino veisles, kurios kitoje šalyje nežinomos ar mažai populiarios. Tai rodo, kad vizualinis tyrimas gali būti subjektyvus ir ribotas bei priklauso nuo vertintojo žinių.