Stanislovaitienė, Daiva

This thesis explores the important role of vitamins, essential fatty acids, and antioxidants in ocular health and disease, focusing specifically on ocular surface disorders, glaucoma, and age-related macular degeneration. Through a comprehensive literature review of 349 articles, 87 of which were reviewed in full, 47 studies were included in this analysis. The Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses flow diagram was used to ensure rigor and transparency.

Research suggests that omega-3 fatty acid supplementation can alleviate dry eye symptoms by reducing corneal staining and increasing tear breakup time and Schirmer test values. Vitamin A supplementation may improve tear farming and osmolarity in dry eye patients. Vitamin B12 and antioxidant supplements may improve objective parameters in severe dry eye disease, while vitamin D supplementation may improve various symptoms in patients who are deficient and unresponsive to conventional treatment. Vitamin C supplementation may lower the odds of glaucoma prevalence, while increased intake of niacin and riboflavin may decrease the risk of glaucoma. Furthermore, a combination of forskolin, homotaurine, carnosine, folic acid, and several vitamins including B1, B2, and B6, along with magnesium, can reduce intraocular pressure and improve foveal sensitivity in patients with primary open-angle glaucoma. Antioxidant and zinc supplementation in the original Age-Related Eye Disease Study formula may reduce the likelihood of advanced Age-related macular degeneration, whereas the updated Age-Related Eye Disease Study 2 formula replaced beta-carotene with lutein/zeaxanthin due to the risk of lung cancer in former smokers. Overall, the use of oral supplements containing vitamins A, C, and E, along with omega-3 fatty acids, has been found to be effective in alleviating the symptoms of dry eye disease, reducing the risk of developing glaucoma, and preventing or managing age-related macular degeneration. These findings demonstrate the importance of maintaining proper nutrition to support ocular health and the potential role of nutritional interventions in the management of ocular diseases.

Neda Rylskytė. Baigiamasis magistro darbas tema: Regos disfunkcijos sąlygoto veidų matymo ir atpažinimo sutrikimo sąsajos su gyvenimo kokybe sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija. Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų, sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), regos disfunkcijos sąlygoto veidų matymo ir atpažinimo sutrikimo sąsajas su gyvenimo kokybe. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti sergančiųjų AGDD ligos išreikštumą bei regos funkcijas. 2. Išsiaiškinti regos disfunkcijos sukeltus veidų matymo bei atpažinimo pokyčius sergantiesiems AGDD. 3. Įvertinti sergančiųjų AGDD gyvenimo kokybę. 4. Nustatyti sąsajas tarp regos disfunkcijos dėl AGDD sąlygoto veidų matymo ir veidų atpažinimo sutrikimo bei gyvenimo kokybės. Metodai ir tyrimo dalyviai. Momentinis tyrimas, naudojant originalų ir standartizuotą klausimynus; įtraukti 64 vidutine ar vėlyvąja AGDD (pagal tarptautinę AREDS klasifikaciją) sergantys pacientai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą IBM SPSS Statistics 28.0. Tyrimo rezultatai. Sergančiųjų vidutinės ir vėlyvosios stadijos AGDD geresniosios akies geriausio koreguoto regos aštrumo medianos: 0,38 (0,03 – 1,00) vs. 0,28 (0,04 – 1,00), p = 0,240. Veidų matymas dažniau sutriko vidutinio ir sunkaus nei lengvo regėjimo sutrikimo kategorijose (χ2 = 4,304, p = 0,038); 74,5 proc. veidai atrodė neryškūs, 15,7 proc. – iškraipyti, juose nematyti kai kurių veido dalių, 9,8 proc. veide matė centrinę juodą dėmę (Fisher-Freeman-Halton Exact Test 5,247, p = 0,047). Veidų atpažinimo sutrikimas dažniau pasireiškė esant sunkiam nei lengvam regėjimo sutrikimui (χ2 = 5,334, p = 0,021); sutrikus veidų atpažinimui 75,7 proc. tiriamųjų balso ypatybės ir kalbėjimo maniera padeda atpažinti asmenis. Vėlyvąja AGDD stadija sergančių moterų gyvenimo kokybės įverčio mediana 66,92 (20,2 – 96,0), vyrų – 82,18 (43,6 – 95,2); p = 0,049. Geriausio koreguoto regos aštrumo ir gyvenimo kokybės įverčio koreliacija: Rs = 0,665, p < 0,001. AGDD sergančiųjų gyvenimo kokybės įvertinimo medianos, kai veidų matymas ir atpažinimas sutrikęs bei nesutrikęs: 67,84 (20,2 – 92,3) vs. 84,13 (69,1 – 96,0), p < 0,001; 64,42 (20,2 – 92,3) vs. 77,46 (58,9 – 96,0), p < 0,001). Išvados. 1. Sergančiųjų vidutinės ir vėlyvosios stadijos AGDD geresniosios akies geriausias koreguotas regos aštrumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 2. Sutrikęs veidų matymas bei atpažinimas statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė pacientams su sunkiu nei lengvu regėjimo sutrikimu. AGDD sergantieji statistiškai reikšmingai dažniau mato neryškius veidus nei centrinę dėmę ir (ar) kitus darinius. Esant sutrikusiam veidų atpažinimui, balso ypatybės ir kalbėjimo maniera dažniausiai padeda identifikuoti kitą asmenį. 3. Vėlyvąja AGDD stadija sergančių moterų gyvenimo kokybės įvertinimas yra statistiškai reikšmingai mažesnis nei vyrų. 4. Vidutinio stiprumo teigiama koreliacija sieja geriausią koreguotą regos aštrumą ir gyvenimo kokybės įvertį. 5. Sutrikus veidų matymui ir atpažinimui AGDD sergančiųjų gyvenimo kokybės įvertis yra statistiškai reikšmingai mažesnis.

Tyrimo tikslas: Atrinkti ir išanalizuoti mokslinius straipsnius, kuriuose aprašomas kofeino poveikis kataraktai, glaukomai bei sausų akių ligai. Tyrimo uždaviniai: Nustatyti, ar kofeino antioksidacinės savybės gali apsaugoti nuo kataraktos formavimosi (teoriniu aspektu). Išsiaiškinti kofeino poveikį glaukomos eigai bei kofeino ryšį su glaukomos rizika. Įvertinti kofeino vartojimo ir sausų akių ligos sąsajas. Tyrimo metodai: Ši sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parašyta laikantis PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses: the PRISMA Statement) reikalavimų. Mokslinių darbų paieška atlikta kompiuterinėje bibliografinėje mokslinių darbų bazėje „PubMed“ naudojant raktinius žodžius: (caffeine OR coffee OR coffee brew) AND (cataract OR lens opacities OR glaucoma OR intraocular pressure OR dry eye OR cornea OR retina). Įtraukimo ir atmetimo kriterijai nustatyti remiantis PRISMA rekomendacijomis, publikacijos vertintos pagal darbo uždavinius bei PICO (populiacija, intervencijos, lyginamieji, rezultatai) sistemą. Atlikta įtrauktų publikacijų analizė. Tyrimo rezultatai: Iš viso rastos 142 publikacijos pagal pasirinktus raktinius žodžius. Į apžvalgą įtraukta 14 mokslinių publikacijų. Iš jų keturiose buvo tiriamas kofeino poveikis kataraktos vystymuisi (trys tyrimai su eksperimentiniais gyvūnais ir vienas, kuriame tirta katarakta sirgusių žmonių lęšiukų struktūra); du tyrimai, kuriuose analizuota kofeino įtaka pirmine atviro kampo glaukoma sergantiems žmonėms; aštuoni tyrimai, kuriuose tirti sveiki žmonės ir kofeino sukelti pokyčiai jų akyse ar vertinta rizika susirgti akių ligomis (glaukoma, sausų akių liga). Išvados: Kofeino vartojimas efektyviai mažina ultravioletinių spindulių, galaktozės, pirmo tipo cukrinio diabeto sukeltą oksidacinį stresą bei didina antioksidacinių komponentų koncentraciją eksperimentinių gyvūnų lęšiukuose. Žmonių lęšiukuose kofeino koncentracija reikšmingai padidėja suvartojus šio junginio turinčio gėrimo per os, tačiau nepatvirtinta, jog to užtenka kataraktos prevencijai klinikinėje praktikoje. Kofeinas siejamas su padidėjusia pseudoeksfoliacinės glaukomos rizika. Duomenys apie kofeino poveikį akispūdžiui, priekinės kameros parametrų pokyčiams, akies perfuzijos slėgiui - prieštaringi, tačiau, nežymiai padidėjusios šių rodiklių reikšmės suvartojus kofeino turinčių gėrimų gali būti susijusios su neigiama įtaka glaukomos eigai. Nustatyta, jog kofeinas skatina ašarų sekreciją, tačiau sveikų žmonių populiacijoje nepastebėta statistiškai reikšmingo ryšio tarp sausų akių ligos rizikos ir kavos vartojimo. Praktinės rekomendacijos: Siekiant įvertinti prevencinį ir terapinį kofeino poveikį kataraktai, sausų akių ligai bei įtaką glaukomos eigai reikalingi klinikiniai tyrimai.

Tyrimo tikslas: Įvertinti vitamino D koncentracijos serume sąsajas su amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti AGDD rizikos veiksnius ir vitamino D vartojimo dažnį sergančiųjų ir nesergančiųjų AGDD grupėse. 2. Ištirti vitamino D koncentraciją kraujo serume ir palyginti tarp sergančiųjų ir nesergančiųjų AGDD. 3. Įvertinti vitamino D koncentracijos sąsajas su AGDD pasireiškimu. Tyrimo metodai: Atlikta anketinė apklausa, kurios metu buvo siekta įvertinti AGDD rizikos veiksnius, surinkti duomenis apie vitamino D vartojimą. Tyrimo metu pacientams buvo imamas nedidelis kraujo kiekis (5ml) iš venos, nustatyta 25-hidroksi-vitamino D (25(OH)D) koncentracija. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 75 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Akių ligų klinikoje besigydantys pacientai. Iš jų: 22 sirgo eksudacine, 17 – atrofine AGDD. Kontrolinę grupę sudarė 36 asmenys. Tyrimo rezultatai: Sergančiųjų AGDD grupėje rūkiusių ar rūkančiųjų > 10 metų buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei kontrolinėje grupėje (11 (68,8 %) vs. 1 (7,1 %), p = 0,001). Iš AGDD sergančiųjų: 4 (10,3 %) asmenų šeimose buvo sirgusių AGDD, nesergančiųjų AGDD šeimose nebuvo sirgusių AGDD (p = 0,048). Daugiau sergančiųjų AGDD vartojo vitaminą D reguliariai lyginant su kontroline grupe (9 (23,1 %) vs. 1 (2,8 %), p = 0,027). Nustatyta vidutinė vitamino D koncentracijos serume reikšmė – 23,427 ± 1,113 ng/ml. Vitamino D koncentracija kraujo serume  12 ng/ml dažniau nustatyta sergančiųjų nei nesergančiųjų AGDD grupėje (39 (100 %) vs. 32 (88,8 %), p = 0,032). Nebuvo stebėta statistiškai reikšminga vitamino D koncentracijos sąsaja su AGDD pasireiškimu (šansų santykis (ŠS) 0,704 [95 %, pasikliautinasis intervalas (PI): 0,270-1,836], p = 0,473) bei skirtingomis AGDD formomis (ŠS 0,788 [95 %, PI: 0,213-2,915], p = 0,721). Tyrimo išvados: 1. Sergančiųjų AGDD grupėje rūkiusių ar rūkančiųjų > 10 metų yra statistiškai reikšmingai daugiau nei kontrolinėje grupėje (p = 0,001). AGDD sergančiųjų šeimose yra daugiau sirgusių AGDD nei kontrolinės grupės šeimose (p < 0,05). Daugiau sergančiųjų AGDD nei nesergančiųjų reguliariai vartoja vitaminą D (p < 0,05). 2. Nustatyta vidutinė vitamino D koncentracijos serume reikšmė - 23,427 ± 1,113 ng/ml. Vitamino D koncentracija serume  12 ng/ml statistiškai reikšmingai dažniau nustatyta sergantiesiems AGDD nei kontrolinėje grupėje (p = 0,032). 3. Nebuvo nustatyta statistiškai reikšminga vitamino D koncentracijos sąsaja su AGDD pasireiškimu (p > 0,05) bei skirtingomis AGDD formomis (p > 0,05).

Tyrimo tikslas: Nustatyti prognozinius psichosocialinius ir biocheminius diabetinės retinopatijos veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti pacientų, sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine retinopatija, sampratą apie cukrinį diabetą ir diabetinę retinopatiją. 2) Išanalizuoti cukrinio diabeto kontrolės ir diabetinės retinopatijos išreikštumo sąsajas. 3) Palyginti regos funkcijas bei akių morfologinių pokyčius tarp sergančiųjų paprastąja, preproliferacine ir proliferacine diabetine retinopatija. 4) Palyginti sergančiųjų diabetine retinopatija ir nesergančiųjų cukriniu diabetu glikozilinto nago proteino tyrimo rezultatus. 5) Įvertinti ryšį tarp glikozilinto nago proteino sugerties ir glikozilinto hemoglobino kiekio. Tyrimo metodika: Įtraukti LSMUL KK Akių ligų klinikos pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu (CD) su išreikšta diabetine retinopatija (n=43) ir pagal amžių ir lytį tiriamųjų grupę atitinkanti kontrolinė grupė (n=28). Apklausos būdu išsiaiškinta tiriamųjų samprata apie CD ir diabetinę retinopatiją (DR), surinktiišsamaus oftalmologinio ištyrimo duomenys. Glikozilinimo procesas vertintas nagų nuokarpose atliekant in vitro glikacijos ir deglikacijos etapus. Ištyrus nuokarpas ATR-FTIR spektroskopu apskaičiuota infraraudonųjų spindulių sugertis dominančiame regione, o nagų nuokarpų tirpalų sugertis vertinta NanoDrop spektrofotometru. Sugerties skirtumai prieš ir po paveikimo fermentu palyginti tarp sergančiųjų DR ir kontrolinės grupių. Tyrimo rezultatai: Pateikdami atsakymus apie diabeto sampratą, 28 pacientai (65,12 %) bent du atsakymus iš trijų atsakė teisingai, šių pacientų regėjimo aštrumas buvo geresnis (0,40±0,29 vs. 0,71±0,27, p=0,008), o centrinės tinklainės dalies paburkimas mažesnis (253±24,62 vs. 393±109,08, p=0,001) nei teisingai neatsakiusiųjų ar teisingai atsakiusiųjų į vieną klausimą. Aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą turinčių pacientų grupėje hipoglikemijos epizodai buvo retesni nei pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą turinčiųjų grupėje (39,1 % vs. 50 %, χ2=0,21, p=0,58); glikozilinto hemoglobino reikšmės proliferacinės DR grupėje buvo aukštesnės nei paprastos ir preproliferacinės DR grupėse, tačiau skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (χ2=0,07, p=0,79). Tinklainė ties fovea ir parafovea buvo storesnė tarp sergančiųjų proliferacine DR forma, lyginant su sergančiais paprastąja (p=0,04) ir preproliferacine DR (p<0,001). Nustatytos slenkstinės reikšmės, kurioms esant galima prognozuoti proliferacinę DR: 267 µm storis ties fovea, 305,5 µm – ties parafovea (GS 5,182, 95 %, PI: 1,512–17,761; p=0,006). Glikozilinto nago proteino sugerties reikšmė didesnė nei 83,00 % didina CD ir DR pasireiškimo galimybę (GS=11,4, 95 %, PI: 3,296–39,425, p<0,001). Sergančiųjų CD ir DR vidutinė glikozilinto nago proteino sugertis buvo didesnė nei kontrolės grupėje (88,11±4,60 vs. 81,60±6,98 %, p<0,001). Nago proteino sugerties reikšmė nekoreliavo su glikozilinto hemoglobino HbA1c kiekiu. Tyrimo išvados: 1) Sergantieji CD ir DR pacientai, turintys geresnę sampratą apie ligą, pasižymėjo palankesniais DR išreikštumo rodikliais. 2) Statistiškai reikšmingų CD kontrolės ir DR išreikštumo sąsajų nenustatėme. 3) Sergančiųjų proliferacine DR diabetinis geltonosios dėmės paburkimas buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei sergančiųjų paprastąja ir preproliferacine ligos forma. Nustatytas prognozinis proliferacinės DR veiksnys – slenkstinė 267 m tinklainės storio ties fovea reikšmė, leidžiantis teisingai prognozuoti proliferacinę DR 85 % jautrumu ir 75 % specifiškumu. 4) Sergančiųjų CD ir DR vidutinė glikozilinto nago proteino sugertis buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei kontrolės grupėje. Prognozinis CD ir DR veiksnys – slenkstinė 83,00 % glikozilinto nago sugerties reikšmė, 11,4 karto didinanti CD ir DR pasireiškimo galimybę. 5) Glikozilinto nago proteino sugerties reikšmės nekoreliavo su glikozilinto hemoglobino kiekiu.