Šakalytė, Gintarė

Vainikinių arterijų liga (VAL) išlieka viena svarbiausių sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Vidutinės (50–69 proc.) vainikinių arterijų (VA) stenozės klinikinėje praktikoje kelia sunkumų pasirenkant tolesnę gydymo taktiką, nes anatominis spindžio susiaurėjimas ne visuomet atspindi stenozės funkcinį reikšmingumą ir būsimų nepageidaujamų įvykių riziką. Kompiuterinės tomografijos angiografija (KTA) leidžia įvertinti ne tik stenozės dydį, bet ir aterosklerozinės plokštelės morfologiją bei sudėtį. Šio darbo tikslas buvo įvertinti KTA nustatytų vidutines VA stenozes lemiančių aterosklerozinių plokštelių morfologinius požymius bei jų sąsajas su VAL rizikos veiksniais, invazinių tyrimų rezultatais ir didžiųjų nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių įvykių (MACE) išsivystymu, taip pat įvertinti šių požymių prognozinę vertę. Atliktame darbe nustatyti aterosklerozinės plokštelės geometriniai ir sandaros parametrai, susiję su VAL rizikos veiksniais ir invazinių tyrimų rezultatais. Derinant plokštelės morfologinius ir sandaros parametrus, sudarytas patikimas MACE prognozinis modelis. Gauti rezultatai pagrindžia kompleksinį vidutinių VA stenozių vertinimą, apimantį stenozės dydį, kraujagyslės geometriją ir plokštelės sudėtį, siekiant tiksliau individualizuoti pacientų rizikos vertinimą, stebėseną ir gydymo taktikos pasirinkimą.

Darbo autorius: Edita Ambrozaitė. Pavadinimas: Miokardo infarktu su ST segmento pakilimu sirgusių pacientų Kauno specializuotame Kardiologijos centre predisponuojančių veiksnių ir COVID-19 ligos įtaka išeitims 2018–2023 metų laikotarpiu. Darbo tikslas: Išanalizuoti Kauno miesto ir rajono gyventojų, patyrusių miokardo infarktą su ST segmento pakilimu (MI su STP), registro duomenis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specializuotame Kardiologijos centre ir įvertinti galimus predisponuojančius veiksnius pacientų ligos išeitims prepandeminiu, pandeminiu ir popandeminiu koronaviruso (COVID-19) infekcijos laikotarpiais. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti dažniausius MI su STP sergančių pacientų ligą predisponuojančius veiksnius ir jų pasikartojimo dažnį. 2. Palyginti MI su STP sergančių pacientų dažnį priešpandeminiu, pandeminiu ir popandeminiu COVID-19 laikotarpiais. 3. Išanalizuoti ir palyginti ligą predisponuojančių veiksnių panašumus ir skirtumus priešpandeminiu, pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiais. 4. Įvertinti dėl MI su STP stacionarizuotų pacientų predisponuojančių veiksnių, amžiaus, stacionarizavimo trukmės, COVID-19 infekcijos įtaką pacientų išeitims. 5. Įvertinti vidutinę stacionarizavimo trukmę dėl MI su STP ir palyginti tai prepandeminiu, pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiais, nustatyti galimas to priežastis. Metodai: Atliktas Kauno miesto ir rajono gyventojų, 2018–2023 metais stacionarizuotų į LSMUL Kauno klinikų specializuotą Kardiologijos centrą dėl MI su STP, retrospektyvinis tyrimas. Į tyrimą įtraukti 1574 pacientai. 2018–2023 m. laikotarpis buvo suskirstytas į 3 dalis: priešpandeminį (2018–2019 imtinai), pandeminį (2020–2021 m. imtinai) ir popandeminį (2022–2023 m. imtinai) laikotarpius. Iš pacientų ligos istorijų surinkta informacija apie galimai MI su STP predisponuojantys veiksnius, COVID-19 infekciją, aortos vainikinių arterijų jungčių suformavimo operaciją (AVAJO), elektrokardiostimuliatoriaus ar intrakardinio defibriliatoriaus (EKS/IKD) implantavimą, širdies vožtuvų operaciją, persirgtą smegenų insultą, arterinę hipertenziją (AH), nutukimą, dislipidemiją, cukrinį diabetą (CD), ritmo sutrikimus, miokardo infarktą (MI) anamnezėje, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-ch) koncentraciją, sistolinio arterinio kraujospūdžio (sAKS) reikšmes. Šie rodikliai palyginti pagal lytį, skirtingais COVID-19 pandemijos laikotarpiais, analizuota jų įtaka pacientų išeitims bei tiriamųjų stacionarizavimo trukmė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 29.0“ programą. Rezultatai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kuomet p < 0,05. Rezultatai: Iš viso stacionarizuoti 977 (62,1%) vyrai ir 597 (37,9%) moterys. Vyrų amžiaus vidurkis buvo statistiškai reikšmingai mažesnis nei moterų (65,02 ± 11,81 ir 74,99 ± 11,03 metai, atitinkamai, p < 0,05), tačiau vidutinė stacionarizavimo trukmė dienomis tarp vyrų ir moterų nesiskyrė (9,81 ± 9,72 ir 9,51 ± 8,44 dienos, atitinkamai, p > 0,05). Priešpandeminiu laikotarpiu stacionarizuota 550 pacientų, pandeminiu – 508 pacientai, o popandeminiu – 516 pacientų. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį šiais laikotarpiais buvo panašus (p > 0,05). Stebimas statistiškai reikšmingas COVID-19 atvejų augimas popandeminiu laikotarpiu lyginant su pandeminiu laikotarpiu vyrų tarpe (χ² = 26,825, p = 0,000) ir moterų tarpe (χ² = 9,263, p = 0,010). Vyriška lytis buvo susijusi su didesne dislipidemijos, aukšto MTL-ch rizika ir dažnesniu ankstesniu MI anamnezėje, o moteriška lytis – su didesne CD ir ritmo sutrikimų rizika. Vyrų grupėje buvo statistiškai reikšmingai daugiau pacientų išgyvenusių po MI su STP nei moterų grupėje (90,7 proc. palyginti su 84,6 proc., p < 0,001). Vyrų ir moterų išgyvenamumas siejosi su jaunesniu pacientų amžiumi bei ilgesne stacionarizavimo trukme. Išvados: 1. 2018–2023 m. laikotarpiu, vyrai dažniau sirgo dislipidemija, turėjo aukštą MTL-ch reikšmę, dažniau buvo patyrę MI anamnezėje, o moterys dažniau sirgo CD ir turėjo ritmo sutrikimų. MI su STP dažniau patyrė vyrai nei moterys; vyrai MI su STP buvo statistiškai patikimai jaunesni nei moterys. 2. Priešpandeminiu, pandeminiu ir popandeminiu COVID-19 laikotarpiais pacientų skaičius statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 3. Popandeminiu laikotarpiu reikšmingai padaugėjo vyrų, turėjusių anksčiau atliktą AVAJO ir patyrusių MI, palyginti su priešpandeminiu ir pandeminiu laikotarpiais. Tuo tarpu moterų grupėje taip pat stebėtas statistiškai reikšmingas širdies vožtuvų pakeitimo operacijų bei anksčiau patirto MI dažnio padidėjimas popandeminiu laikotarpiu, palyginus su ankstesniais laikotarpiais. 4. Vyrų ir moterų išgyvenamumas siejosi su jaunesniu pacientų amžiumi bei ilgesne stacionarizavimo trukme. COVID-19 infekcija reikšmingos įtakos išeitims neturėjo. Moterų mirštamumas visais laikotarpiais išliko didesnis nei vyrų. 5. Vyrų stacionarizavimo trukmė popandeminiu laikotarpiu buvo trumpesnė lyginant su pandeminiu laikotarpiu (8,84 ir 10,72 dienos, atitinkamai), o moterų visais laikotarpiais reikšmingai nesiskyrė. Rekomendacijos: Reikalingi tolimesni klinikiniai tyrimai su didesne pacientų imtimi, papildomais kitais predisponuojančiais veiksniais, žalingais įpročiais, kitomis gretutinėmis ligomis, laboratoriniais rodikliais, kad būtų galima tiksliau įvertinti papildomų klinikinės eigos ir gretutinių ligų įtaką pacientų išeitims.

Hematopoietic stem cell transplantation (HSCT) is known as a potentially curative procedure for different malignant hematologic disorders and some solid tumors, where high dose chemotherapy can be beneficial. Studies suggest that the risk of cardiovascular disease later in life is at least four times higher than in general population. Cardiac adverse events can be associated with various components of HSCT, such as ablative therapy, or as a result of other HSCT-related comorbidities such as graft versus host disease, sepsis, thrombotic microangiopathy or hepatic veno-occlusive disease. The aim of our study was to identify the impact of HSCT on heart sizes, function and tissue characteristics, and clinical factors influencing the development of cancer therapy related cardiac dysfunction (CTRCD). Two different imaging modalities – echocardiography and cardiovascular magnetic resonance (CMR) – were chosen to evaluate possible cardiotoxicity following HSCT. We have identified that native T1 mapping value in CMR and E/e’ in echocardiography increases at 12 months follow-up after HSCT, thus showing possible progress of diffuse myocardial fibrosis. BEAM (carmustine, etoposide, cytarabine, melphalan) protocol for conditioning regimen was found to significantly increase the development of CTRCD. The risk of developing CTRCD was higher in patients with a left ventricular end-diastolic diameter index >26.54mm/m2 on baseline echocardiography.

Ieva Daniliauskaitė. Baigiamasis magistro darbas ,,Pacientų, sergančių širdies nepakankamumu, klinikinių požymių, diagnostinių tyrimų rezultatų, gyvenimo kokybės ir savirūpos vertinimas prieš ir po ilgalaikės aktyvios stebėsenos programos“. Tyrimo tikslas. Įvertinti klinikinius požymius, diagnostinių tyrimų rezultatus, gyvenimo kokybę (GK) ir savirūpą prieš ir po aktyvios stebėsenos programos širdies nepakankamumu (ŠN) sergantiesiems. Uždaviniai. 1. Nustatyti ŠN sergančiųjų nusiskundimus, objektyvius požymius ir 6 minučių ėjimo testo (6MĖT) rezultatus, jų skirtumus tarp pirmo ir paskutinio stebėsenos vizito bei tarp < 5 MET ir > 5 MET grupių. 2. Palyginti pacientų, sergančių ŠN, laboratorinių ir dviejų dimensijų transtorakalinės echokardiografijos (2D TTE) rodiklių skirtumus prieš ir po stebėsenos bei tarp grupių. 3. Įvertinti savirūpą bei GK indeksą ŠN sergantiesiems prieš ir po stebėsenos programos bei tarp grupių. Metodai. Retrospektyvinis duomenų rinkimas iš asmens sveikatos kortelių (Forma 025/a) vyko 2021 - 2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Kardiologijos klinikoje. Hipotezėms tikrinti skaičiuoti chi kvadrato (2), Stjudento t, Mano – Vitnio ir Maknemaro kriterijai. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 2019 – 2021 m. LSMUL KK Kardiologijos klinikoje pagal ilgalaikės aktyvios stebėsenos programą konsultuoti 143 pacientai, sergantys I-IV funkcinės klasės ŠN. Tyrimo rezultatai. ŠN sergantiesiems statistiškai reikšmingai sumažėjo nusiskundimų dėl dusulio, nuovargio, prakaitavimo, širdies plakimo, periferinių edemų, anasarkos, hepatojugularinio refliukso bei nueitas didesnis atstumas per 6MĖT po stebėsenos (p < 0,001). Be to, šios programos pabaigoje statistiškai reikšmingai padidėjo GFG (p = 0,021), KSIF (p < 0,001) ir sumažėjo bendro baltymo (p < 0,001), kreatinino ( p = 0,040), bendro bilirubino (p = 0,028), šlapalo (p = 0,011), šlapimo rūgšties (p < 0,001), ALT (p = 0,005), ŠF (p < 0,001) ir NT-proBNP (p < 0,001) koncentracijos kraujo serume bei KSGDD ir jo indeksas (p < 0,001 ir p = 0,011), KSMM ir jo indeksas (p < 0,001), KP ir DP dydis (p < 0,001), KP tūris ir jo indeksas (p < 0,001) lyginant su vertėmis prieš stebėseną. Po ŠN sergančiųjų stebėsenos programos savirūpa ir GK indeksas statistiškai reikšmingai (p < 0,001) pagerėjo 26,8 proc. ir 32,6 proc. atitinkamai. Statistiškai reikšmingai < 5 MET grupės pacientai savo GK (p < 0,001) vertino blogiau, nuėjo mažesnį atstumą per 6MĖT (p < 0,001), dažniau skundėsi su ŠN susijusiais simptomais (p < 0,001), turėjo mažesnes bendro baltymo (p < 0,001), Na (p = 0,016), K (p < 0,001), ALT (p = 0,020) koncentracijas, KSMMi (p = 0,024), s` (p = 0,006) reikšmes bei didesnę tiesioginio bilirubino (p = 0,003) koncentraciją ir DS dydžio (p < 0,001) vertę nei > 5 MET grupės tiriamieji. Išvados. Sergančiųjų ŠN simptomai ir objektyvūs požymiai sumažėjo bei diagnostinių tyrimų rezultatai, GK ir savirūpa pagerėjo po ilgalaikės stebėsenos programos. Sunkesnės ŠN funkcinės klasės pacientai, nepaisant pagerėjusių duomenų po stebėsenos, savo GK ir savijautą vertino blogiau.

Echokardiografinių rodiklių ir biologinių žymenų įtaka prieširdžių virpėjimo (PV) atkryčiui dažniausiai nagrinėjama atskirai, gal todėl tyrimų rezultatai dažnai prieštaringi ir iki šiol nepakanka duomenų suformuluoti kriterijus, kurie leistų geriau atrinkti pacientus veiksmingai ritmo kontrolės strategijai. Šiame moksliniame tyrime nusprendėme kompleksiškai vertinti echokardiografinių rodiklių, natriurezinių peptidų ir uždegimo žymenų vertę PV atkryčiui prognozuoti. Darbo tikslas buvo įvertinti kairiojo prieširdžio (KP) ir skilvelio echokardiografinių morfologijos ir funkcijos rodiklių, natriurezinių peptidų ir uždegimo žymenų vertę, prognozuojant ankstyvą PV atkrytį, ir nustatyti jų pokyčius bei tarpusavio sąsajas, išliekant sinusiniam ritmui. Šio tyrimo metu nustatėme, kad iš visų tirtų rodiklių – vienintelė KP rezervuaro funkcija, įvertinta taškelių žymėjimo metodika, buvo nepriklausomas ankstyvo PV atkryčio prognozinis veiksnys tiek pacientams, kuriems elektrinė kardioversija atlikta dėl persistencinio PV, tiek pacientams, kuriems atlikta plautinių venų izoliacija (krioabliacija). Šis tyrimas parodė, kad daug metų klinikinėje praktikoje naudoti KP tūrio ir skersmens rodikliai – kaip žymenys, rodantys KP išsiplėtimą ir su tuo susijusią didelę PV atkryčio riziką, negali būti vieninteliai ir pagrindiniai rodikliai, pasirenkant PV gydymo taktiką.

Tyrimo tikslas: Įvertinti neobstrukcinių vainikinių arterijų aterosklerozinių plokštelių morfologijos sąsajas su kraujagyslės remodeliacija ir išeminės širdies ligos rizikos veiksniais. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti neobstrukcinių vaikinikių arterijų aterosklerozinių plokštelių morfologiją pusiau automatine "QAngio CT" analizės programa. Nustatyti pacientų demografinių duomenų ir rizikos veiksnių sąsają su plokštelės morfologine sandara. Nustatyti vainikinės arterijos remodeliacijos indeksą ir jo sąsają su neobstrukcinių aterosklerozinių plokštelių morfologija. Įvertinti pacientų, kuriems nustatyta vidutinė vainikinės arterijos stenozė, neobstrukcinių aterosklerozinių plokštelių morfologijos ir išplitimo įtaką IŠL prognozei. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas LSMUL KK Kardiologijos klinikoje retroperspektyviai surinkus duomenis iš medicininės dokumentacijos ir išanalizavus šių pacientų ŠKTA vaizdus „QAngio CT“ programa. Į tyrimą įtraukti 100 pacientų, kurie pirmą kartą tirti dėl išeminės širdies ligos, jiems nustatyta vidutinė prieštestinė tikimybė sirgti išemine širdies liga (15-85%) ir indikuotina bei atlikta ŠKTA. Atlikus ŠKTA, tyrime palikti tik tie pacientai, kuriems nustatyta bent viena vidutinė vainikinių arterijų stenozė (50-69%). Tyrimo metu vertinta pacientų išeminės širdies ligos prognozė. Rezultatai: Tiriamojoje grupėje aterosklezorinių plokštelių sandaroje didžiausią dalį tūrio sudarė fibrozinis komponentas, mediana 58,50 % (33,75), mažiausią - nekrozinės šerdies komponentas, mediana 2,50 % (7,00), bei fibrolipidinis komponentas, mediana 10,50 % (16,00) ir kalcifikuota dalis, mediana 11,00 % (46,00). Nustatyta, kad fibrolipidinis (r= 0,313, p<0,002) ir fibrozinis (r= 0,265, p<0,008) komponentai plokštelėje reikšmingai koreliuoja su kūno masės indeksu. Taip pat, stebima tiesioginė koreliacija tarp amžiaus ir kalcifikuotos dalies (r= 0,212, p<0,034) plokštelėje, bei atvirkštinė koreliacija su fibrolipidiniu (r= -0,204, p<0,041) ir nekrozinės šerdies (r= -0,226, p<0,024) komponentų tūriu. Moterų grupėje patikimai didesnis kalcifikuotos dalies tūris 17,51 (±3,63) mm3 (p<0,026). Pacientams sergantiems cukriniu diabetu nustatytas patikimai didesnis nekrozinės šerdies (3,71 (±1,19) mm3, p<0,019) tūris plokštelėje. Nerūkančiųjų pacientų plokštelėse reikšmingai didesnis kalcifikuotos dalies (16,52 (± 2,97) mm3, p<0,007) tūris. Statinų nevartojančių grupėje stebima patikimai didesnė vainikinės arterijos stenozė (60,66 (±2,62) %, p<0,009) ir fibrolipidinio komponento tūris (3,86 (±0,54) mm3, p<0,003) plokštelėje. Teigiamos remodeliacijos grupėje stebimas patikimai didesnis stenozės dydis (62,00 (±2,80) %, p<0,006). Neigiamos remodeliacijos plokštelės turėjo reikšmingai mažesnį kalcifikuotos dalies tūrį (8,17 (±1,94) mm3, p<0,001). Reikšminga koreliacija stebima tarp kalcifikacinio komponento ir remodeliacijos indekso (r= 0,373, p<0,001). Vertinant pacientų prognozę iš 67 (67%) pacientų, po 6-12 mėnesių nuo ŠKTA atlikimo: 2 (3%) nustatytas miokardo infarktas, 1 (2%) diagnozuotas smegenų kraujotakos sutrikimas, 19 (28%) pacientų buvo stacionarizuoti į širdies ir kraujagyslių skyrių, 14 (21%) lankėsi skubios pagalbos skyriuje, dėl krūtinės anginos, 1 (2%) pacientas mirė. Statistiškai patikimai pacientai, turintys mažesnę vainikinės arterijos stenozę, dažniau kreipėsi į skubios pagalbos skyrių dėl krūtinės anginos (p <0,022). Išvados: Neobstrukcinių vainikinių arterijų aterosklerozinių plokštelių morfologiją daugiau nei pusę tūrio sudaro fibrozinis audinys, apie ketvirtadalį - kalcifikacinė dalis, likusią dalį formuoja fibrolipidinis bei nekrotinės šerdies komponentai. Vidutinių vainikinių arterijų stenozių aterokslerozinių plokštelių morfologija yra susijusi su amžiumi (vyresniems pacientams didesnis kalcifikacinės dalies tūris), KMI (stambesnių pacientų plokštelėse didesnę dalį užima fibrolipidinis ir fibrozini komponentai), lytimi (kalcifikuotos dalies tūris didesnis moterų plokštelėse). Vidutinių vainikinių arterijų stenozių aterokslerozinių plokštelių morfologija yra susijusi ir su IŠL rizikos veiksniais: sergančiųjų cukriniu diabetu nekrozinės šerdies tūris didesnis, rūkantieji turi mažesnę kalcifikuotą dalį. Tuo tarpu statinų grupės medikamentų vartojimas susijęs su didesniu vainikinių arterijų stenozės dydžiu ir fibrolipidinio komponento tūriu plokštelėje. Aterosklerozinių plokštelių remodeliacijos indeksas tiesiogiai koreliuoja su kalcifikacinės dalies tūriu. Vidutinių vainikinių arterijų stenozių aterokslerozinių plokštelių morfologija ir išplitimas nebuvo susiję su IŠL prognoze mūsų tiriamojoje grupėje, galimai dėl mažos imties ar trumpo stebėsenos laiko.