Grigaitis, Kazimieras

Temos aktualumas Pasaulyje kasmet didėjant kelio sąnario endoprotezavimo atliekamų operacijų skaičiui, plečiantis indikacijoms ir senstant bendrai populiacijai atitinkamai daugėja ir komplikacijų, tokių kaip periprostetinė infekcija. Debridementas, antibiotikoterapija ir implanto išlaikymas (DAIR) yra veiksminga procedūra gydant pacientus, turinčius periprostetinę infekciją. DAIR rezultatų sėkmės dažnis varijuoja nuo 11 % iki 100 % ir vidutiniškai yra apie 61 %. DAIR sėkmės dažnis priklauso nuo įvairių faktorių: kada prasidėjo infekcija, kokio mikroorganizmo sukelta infekcija, kada ir kiek laiko skirta antibiotikoterapija ir kitų. Ši procedūra reikalauja griežto indikacijų parinkimo ir gydymo plano. Tinkamu laikotarpiu atlikta operacija pasižymi geresniais infekcijos gydymo rezultatais, paciento gyvenimo kokybe bei sutaupytomis išlaidomis. Darbo tikslas (-ai) Tyrimo tikslas ištirti debridemento, antibiotikoterapijos ir implantų išlaikymo rezultatus po supūliavusio pirminio kelio sąnario endoprotezavimo. Tyrimo metodai Remiantis Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro 2011–2022 metų duomenimis paskaičiavome suminį kartotinų kelio sąnario revizijų dažnį po atliktos DAIR operacijos. Išlikimo analizei panaudojome kartotinų revizijų duomenis. [...].

Temos aktualumas Ilgėjant gyvenimo trukmei kartu didėjant osteoporozės pasireiškimui, didėja šlaunikaulio kaklo lūžio (ŠKL) atvejų skaičius. Pacientai, patyrę ŠKL, yra susiję su sunkesnėmis gretutinėmis ligomis, sumažėjusiu judrumu, asmeninės nepriklausomybės praradimu, pablogėjusia gyvenimo kokybe bei dideliu mirštamumu. Todėl šie pacientai reikalauja geriausios įmanomos gydymo taktikos. Darbo tikslas (-ai) Ištirti Lietuvos klubo sąnario endoprotezavimo po šlaunikaulio kaklo lūžių rezultatus 2011–2022 m. Tyrimo metodai Remiantis Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro (LSER) 2011–2022 metų duomenimis, paskaičiavome suminį klubo sąnario revizijų dažnį po atlikto klubo sąnario endoprotezavimo dėl šlaunikaulio kaklo lūžių. Išlikimo analizei panaudojome revizijų duomenis Cox regresijos analizėje, tyrėme įvairių veiksnių (amžius, lytis, pjūvis, implanto tipas) įtaką revizijoms. [...].

Temos aktualumas Pasaulyje yra stebimas pakartotinių kelio sąnario revizijų skaičiaus augimas. Atlikta nemažai tyrimų apie pirminį kelio endoprotezavimą bei revizijų priežastis, tačiau trūksta duomenų apie pakartotinių revizijų priežastis. Svarbu paminėti, jog šios operacijos didina paciento gydymo išlaidas. Dažnai revizinės kelio operacijų išeitys būna prastesnės nei atlikus pirminį kelio sąnario pakeitimą, o tai lemia tolimesnę pakartotinių operacijų poreikį, todėl siekiant geresnių gydymo rezultatų svarbu išsiaiškinti rerevizijų dažnį ir priežastis. Darbo tikslas (-ai) Tyrimo tikslas ištirti kartotinų revizijų dažnį ir priežastis pacientams, kuriems atlikta pirma kelio sąnario revizija. [...].

Temos aktualumas Ortopedų traumatologų literatūroje gausu prieštaringų duomenų apie modulinio šlaunikaulio komponento išlikimo rezultatus. Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad ši papildoma jungtis tarp šlaunikaulio endoprotezo komponento ir šlaunikaulio galvos įtakoja papildomą trinties vietą ir gali būti šlaunikaulio komponento lūžio priežastimi, bei įtakoti trumpesnį klubo sąnario protezo išlikimo laiką. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti mechaninio tvirtinimo modulinio šlaunikaulio komponento gydymo rezultatus po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos LSER duomenimis. Tyrimo metodai Remiantis Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro (LSER) 2011–2022 m. duomenimis, įvertinome gydymo rezultatus klubo sąnario naudojant mechaninio tvirtinimo PROFEMUR L IR PROFEMUR Z modulinius šlaunikaulio komponentus, bei palyginome 10 metų išlikimo rezultatus su mechaninio tvirtinimo POLARSTEM šlaunikaulio komponentu. [...].

Introduction The evidence-based algorithms for treatment of periprosthetic joint infection (PJI) recommends surgical intervention in combination with use of systemic antibiotics. However, still it is not unusual to treat total knee arthroplasty (TKA) patients with suspected infection only using antibiotics. Aims and Objectives We evaluated how suspected infection after TKA was treated in “real life” in Lithuania, with respect adherence to guidelines and investigated the outcome of antibiotic treatment without surgical intervention. Materials and methods Of the 4 069 TKA patients (4 269 knees) registered in the Lithuanian Arthroplasty Register (2013–2015) 2 769 patients (2 825 knees), were interviewed 2 years after the surgery. The patients were inquired if they had been subject to antibiotics treatment after the TKA surgery and/or if any additional surgical interventions on the operated knee had been performed. The number of patients treated with antibiotics due to problems in the operated knee was identified and cumulative revision rates (CRR) were calculated. Results 180 (7 %) patients out of the 2 769 reported that they had been prescribed antibiotics after the primary TKA, 132 of these patients (70 %) said they had received antibiotics due to problems with the operated knee. The 2-year CRR after TKA in patients not treated with antibiotics was 0.7 % (95 % CI 0.4-1), as compared to 24 % (95 % CI 17–32) in those who had used antibiotics due to the problems in operated knee for more than 1 week. Conclusions In Lithuania there seems to be a lack of adherence to evidence based treatment guidelines when infection is suspected after primary TKA.

Įvadas. Klubo ir kelio sąnariai yra dažniausiai endoprotezuojami žmogaus sąnariai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Registrų duomenys yra labai svarbūs norint įvertinti rezultatus nacionaliniu mastu. Be to, ortopedai traumatologai siekdami geriausių rezultatų savo pacientams privalo žinoti, kurie implantai ir chirurginė technika užtikrina geriausius gydymo rezultatus. Tikslas – įvertinti Lietuvos klubo ir kelio sąnario endoprotezavimo rezultatus bei Lietuvoje naudojamų implantų kokybę pagal tarptautinius reitingus. Metodika: Lietuvos klubo ir kelio sąnario endoprotezavimo rezultatai įvertinti naudojantis Lietuvos sąnarių endoprotezavimo registro duomenimis. Į analizę įtraukti visi pacientai, kuriems buvo atliktos klubo ar kelio sąnarių endoprotezavimo operacijos 2011-2021 m. laikotarpyje. Išlikimo kreivės, rodančios suminį revizijų dažnį, buvo apskaičiuotos naudojant išlikimo lentelių (angl. life table statistics) metodą. Taip pat įvertinti Lietuvoje naudojamų implantų kokybę pagal ODEP (Ortopedinių duomenų įvertinimo tarnyba, angl. Orthopaedic Data Evaluation Panel)) reitingą. Rezultatai: nuo 2011 iki 2021 m. atlikta 36744 pirminių klubo ir 23865 pirminių kelio sąnario endoprotezavimo operacijų. Klubo sąnario endoprotezavimo išlikimas 10 m. laikotarpyje buvo 94,96 proc. (95 proc. Pasikliautinasis intervalas (PI) 94,47-95,40 proc.), o kelio 96,54 proc. (95 proc. PI 96,17-96,87 proc.). Apie 76 proc. Lietuvoje naudojamų klubo sąnario ir 90 proc. kelio sąnario endoprotezų turi ODEP reitingą. Išvados: Lietuvos klubo ir kelio sąnario endoprotezavimo rezultatai yra geri, 10 m. laikotarpyje išlikimas yra apie 95 proc. ir panašūs į kitų gilią patirtį turinčių šalių rezultatus. Didelė dalis Lietuvoje naudojamų implantų turi tarptautinį ODEP vertinimo reitingą.

Temos aktualumas Kaulų gigantinių ląstelių navikai (giant cell tumor GCT), tai gerybiniai, tačiau lokaliai labai agresyvūs navikai. GCT nėra dažni, literatūros duomenims sudaro 3-5% visų kaulų navikų arba 15-20% gerybinių kaulų navikų. Dažniausia lokalizacija – ilgųjų kaulų metafizė (75-90%) ir didžioji dalis (84-99%) navikų būna ne daugiau kaip 1cm iki sąnario. Dauguma navikų atsiranda kauluose aplink kelio sąnarį (50-65%). Literatūros duomenimis atliekant ekskochleaciją recidyvų dažnis 25-50%, atliekant plačią rezekciją - sumažėja iki 0-5%. Tačiau funkcija vertinant MSTS ir TESS skales statistiškai reikšmingai geresnė po ekskochleacijos, MSTS 29 ir 23 balai. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti gigantinių ląstelių navikų pasiskirstymą tarp lyties, amžiaus, vietos. Įvertinti recidyvų dažnį, operacinės technikos pasirinkimą. Palyginti naviko lokalizaciją, operacinę taktiką su funkciniais rezultatais. Tyrimo metodai Atlikta retrospektyvi pacientų analizė 2005-2020 gydytų LSMUL KK Ortopedijos ir traumatologijos skyriuje dėl kaulų gigantinių ląstelių naviko. Vertintas pacientų amžius, lytis, naviko lokalizacija, tūris, operacinė technika, recidyvų kiekis. Galūnių funkcijai po onkologinių operacijų vertinti naudota tarptautinė Toronto galūnių išsaugojimo (TESS) ir muskuloskeletinių navikų draugijos skalės (MSTS). Duomenų analizė atlikta naudojant Stata programą, duomenys laikyti statistiškai reikšmingais kai p<0.05. Rezultatai K2005-2020 Ortopedijos traumatologijos skyriuje su histologiškai patvirtinta GCT diagnoze gydyti 29 pacientai: 13 moterų ir 16 vyrų, pacientų amžiaus vidurkis 35,2 (+-11,6). Visiems pacientams buvo atliktos biopsijos. Pacientai sekami nuo operacijos iki dabar vidurkis 48,6 (+-46,5) mėnesiai. Žemo piktybiškumo G1 GCT diagnozuotas 26 pacientams ir 3 pacientams diagnozuotas aukšto piktybiškumo G3. 3 pacientai atvyko su patologiniu lūžiu. Dažniausia lokalizacija koja 21 pacientas, 2 pacientams - dubenyje ir 6 rankoje. Apatinėje galūnėje dažniausiai navikas buvo diagnozuojamas blauzdikaulyje 10 pacientų (34 % visų navikų), šlaunikaulyje 8 pacientams (27,5% visų navikų). Operuotų pacientų navikų tūris varijavo nuo 0,8ml iki 241,63ml, vidurkis 77,5ml (-+74,7). GCT recidyvai stebėti 2 pacientams (6,9%). Gydymas denosumabu skirtas 2 pacientams. Visi 29 pacientai buvo operuoti, tačiau operacinės technikos buvo pasirinktos skirtingos, priklausomai nuo vietos, ligos agresyvumo, naviko dydžio, amžiaus. Tik rezekcija atlikta - 6 (20,69%) pacientams. Ekskochleacija su spongioplastika – 2 (6,9%) pacientams, ekskohleacija su cemento plastika – 3 (10,24%) pacientams, ekskohleacija su spongioplastika ir osteosinteze - 3 (10,24%) pacientams, ekskohleacija su spongioplastika ir cemento plastika bei osteosinteze atlikta – 5 (17,24%) pacientams, ekskohleacija su cemento plastika ir osteosinteze atlikta 2 (6,9%) pacientam. Vienam pacientui atlikta endoprotezavimo operacija (3,45%). Amputacija, kaip pirmo pasirinkimo gydymo metodas buvo pasirinktas GCT gydymui plaštakoje, distalinėse falangose – 3 (10,34%) pacientams. Dviem etapais operuoti 4 (13,8%) pacientai: visiems 4 pacientams pirmu etapu atlikta naviko rezekcija su cemento plastika, o antru etapu 3 pacientams atlikta osteosintezė su kauliniu kortikaliniu transplantu, bei vienam rekonstrukcija onkologiniu endoprotezu. Analizuojant operacijos metu pasirinktus techninius elementus buvo atlikta: 14 (48,28%) osteosintezių, 13 (44,83%) cemento plastikų, 11 (37,93%) spongioplastikų, 5 (17,24%) spongioplastikos su cemento[…].

INTRODUCTION: Elderly patients with displaced femoral neck fractures (FNF) are usually operated with arthroplasty but with various combinations of implants and approaches. Thus, the optimal treatment is still controversial. We aimed to compare the results between the cemented bipolar hemiarthroplasty (HA) and total hip arthroplasty (THA) patients operated for FNF regarding revision rate at 1 year postoperatively. METHODS: The data were derived from the Lithuanian Arthroplasty Register. We included patients operated with cemented bipolar HA and compared them to the most frequently used cemented THA with 28-mm head during 2011-2016. For survival analysis, we used both revision for all reasons and for dislocations as an endpoint. Cox proportional hazards models were used to analyse the influence of covariates (age groups, gender, surgical approaches and arthroplasty groups). RESULTS: There were 1177 bipolar HA and 514 THA included in our study. 26 (2.2%) revisions had occurred among the bipolar HAs as compared to 25 (4.9%) among the THAs 1 year after surgery. The main reason for revision was dislocation. The unadjusted cumulative revision rate for any reason at 1 year after surgery was 2.4% for the bipolar HA group and 5.1% for the THA group (p = 0.0054). Cox regression analysis showed that the use of bipolar HA, anterolateral approach and younger age groups had lower risk of revision for all reasons. CONCLUSION: Bipolar HA and anterolateral approach had a significantly lower overall 1-year risk of revision in femoral neck fracture patients as compared to THA with 28-mm femoral heads.

Background and objectives: The aim of our study is to validate the registration of knee arthroplasty revisions in the Lithuanian Arthroplasty Register (LAR) and thus give an indication of the accuracy of the published revision rates. Materials and methods: A total of 4269 primary total knee arthroplasties (TKAs) registered in the LAR between 2013 and 2015 were included. Two years after surgery the patients were contacted by phone in order to inquire if they had been subject to revision. The information from the patients was then cross checked against what had been registered in the LAR, and in case of a revision not having been registered hospital charts were investigated. Thus, the patients were followed up with regarding revision and/or death until 2017. A true revision was defined as an addition, exchange, or removal of one or all components. Results: Out of 4269 primary TKAs, we managed to contact and interview 2769 patients. Nine small hospitals were not able to provide contact details (telephone numbers) for 533 patients (549 knees). Sixty-seven patients (67 knees) were deceased (data from the Lithuanian National Census Register) and a further 438 patients (565 knees) appeared to have a wrong or non-valid telephone number, leaving 3031 (3091 knees) patients being contacted. Of those, 262 patients (266 knees) refused to participate in the study which left 2769 responders (2825 knees). Sixty-one patients said that reoperation had been performed on the index knee within two years of their primary surgery. After checking with the clinics, 10 were surgical procedures on the knee but not true revisions by our criteria. Out of the 51 true revisions we found that 46 were registered to the LAR as revised, while five (9.8%) revisions were missing. Conclusions:We conclude that the Lithuanian Arthroplasty Register has a good completeness of registered revision TKAs as only 9.8% of revisions were missing.

Background and purpose - The evidence-based algorithms for treatment of periprosthetic joint infection (PJI) recommend surgical intervention in combination with the use of systemic antibiotics. However, still it is not unusual to treat total knee arthroplasty (TKA) patients with suspected infection using only antibiotics. We investigated treatment pathways for TKA patients with suspected infection in Lithuania. Patients and methods - Of the 4,069 TKA patients (4,269 knees) registered in the Lithuanian Arthroplasty Register (2013-2015) 2,769 patients (2,825 knees) were interviewed 2 years after the surgery. The patients were asked if they had been subject to antibiotic treatment after the TKA surgery and/or if any additional surgical interventions on the operated knee had been performed. The number of patients treated with antibiotics due to problems in the operated knee was identified and cumulative revision rates (CRR) were calculated. Results - 180 (7%) patients of the total 2,769 reported that they had been prescribed antibiotics after the primary TKA; 132 of these patients (70%) said they had received antibiotics due to problems with the operated knee. The 2-year CRR after TKA in patients not treated with antibiotics was 0.7% (95% CI 0.4-1), as compared with 24% (95% CI 17-32) in those who had used antibiotics due to the problems in the operated knee for more than 1 week. Interpretation - In Lithuania there seems to be a lack of adherence to evidence-based treatment guidelines when infection is suspected after primary TKA.