Jakštas, Valdas

Godos Vidmantaitės magistro baigiamasis darbas ,,Fenolinių rūgščių tiriamųjų tirpalų su pagalbinėmis medžiagomis preanalitinių savybių tyrimas“. Mokslinio darbo vadovas Prof. Dr. V. Jakštas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra – Kaunas, 2024. Darbo tikslas: Ultraefektyviosios chromatografijos metodu ištirti chlorogeno, rozmarino ir galo rūgščių tirpalų su pagalbinėmis polimerinėmis medžiagomis preanalitinius ypatumus. Tyrimo objektas: Chlorogeno, rozmarino ir galo rūgščių eksperimentiniai tiriamieji tirpalai su polimerinėmis medžiagomis. Metodai: Analitinių rodiklių nustatymui naudotas UESC metodas. Rezultatai: Atlikus paruoštų tiriamųjų rozmarino rūgšties tirpalų kiekybinę analizę statistiškai reikšmingi analitės koncentracijos rodiklio sumažėjimai buvo nustatyti su α-ciklodekstrinu (8,75%±5,02, p ≤ 0,05) ir chitozanu (7,09±3,2%, p ≤ 0,05). Chlorogeno rūgšties tirpaluose, didžiausias ir statistiškai reikšmingas analitės koncentracijos rodiklio sumažėjimas buvo nustatytas su α-ciklodekstrinu (9,25%±2,97, p ≤ 0,05). Galo rūgšties tirpaluose preanalitiniai pokyčiai nulėme nustatytus koncentracijos sumažėjimus atliekant tyrimus su alginatu (19,9±2,1%, p ≤ 0,05), chitozanu (11,86±6,4%, p ≤ 0,05) ir α-ciklodekstrinu (9,45%±5,4%, p ≤ 0,05). Atlikus tirpalų su Carbopol® Ultrez 21 chromatografinę analizę, nustatyti fenolinių rūgščių koncentracijos pokyčiai nebuvo statistiškai reikšmingi. Pažymėtina, kad rozmarino, chlorogeno ir galo rūgščių tirpalų su chitozanu chromatogramose buvo aptiktos spekriniu profiliu ir sulaikymo rodikliais tirtoms analitėms panašios priemaišų smailės. Vidutinės rozmarino ir galo rūgščių smailių skiriamosios gebos rodiklių reikšmės chromatogramose, kuriose buvo aptiktos priemaišos, siekė nuo 1,16 iki 1,24, ir neužtikrino rekomenduojamos (R > 1,5) ribos visiškai atskirtoms smailėms. Todėl papildomų smailių atsiradimas fenolinių rūgščių tiriamųjų tirpalų su pagalbinėmis medžiagomis chromatogramose yra dar vienas neigiamas preanalitinių savybių nulemtas veiksnys. Vertinant smailių charakteristikas, buvo nustatyta, kad tirpalų su chitozanu chromatogramos simterijos faktoriaus ir teorinių plokštelių skaičiaus rodikliai buvo nereikšmingai pakitę lyginant su kontrole. Išvados: Nustatyta, kad polimerai: alginatas, α-ciklodekstrinas, chitozanas ir Carbopol® Ultrez 21 gali analitiškai reikšmingai sąveikauti su fenolinėmis rūgštimis tiriamojo tirpalo ruošimo ir (ar) laikymo metu ir daryti įtaką kiekybiniams fenolinių rūgščių rodikliams. Rozmarino rūgšties tirpaluose, ruoštuose su α-ciklodekstrinu, chitozanu ir Carbopol® Ultrez 21 bei chlorogeno ir galo rūgšties tirpaluose su visais tirtais polimeriais, nustatyti fenolinių rūgščių analitiniai nuostoliai viršijo 5%. Remiantis normatyviniais dokumentais (ICH ir EDQM gairėmis), aptikti nuokrypiai turi būti pripažinti kaip analitiškai reikšmingi. Rozmarino ir chlorogeno rūgšties tirpaluose su chitozanu aptiktos dvi chromatografinės priemaišos, o galo rūgšties tirpaluose su chitozanu – viena priemaiša. Rozmarino, chlorogeno rūgščių tirpaluose su chitozanu chromatogramose apskaičiuotos smailių skiriamosios gebos rodiklių reikšmės parodė, jog fenolinių rūgščių ir preanalitinių procedūrų metu atsiradusių priemaišų smailės buvo nepakankamai atskirtos, todėl iškyla poreikis analitinių sąlygų modifikacijoms vengiant rizikos klaidingai įvertinti analičių kiekybinius rodiklius.

Melatonino ekstrakcijai ir atskyrimui efektyviosios skysčių chromatografijos analizės metu atlikti kaip ekstrakcijos tirpiklis ir judrios fazės komponentas naudotas 96 proc. (V/V) etanolis. Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais bei tyrimų rezultatais tinkamiausios sąlygos kiekybiniam tyrimui efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodas validuotas atliktais tyrimais: specifiškumo, tiesiškumo bei glaudumo. Pritaikytu metodu pasiekta išskirtinė melatonino aptikimo riba (LoD) – 0,000253 µg/g, o nustatymo riba – 0,000886 µg/g. Pasitelkiant ESC-MS/MS tyrimą, atlikta melatonino kiekybinė analizė skirtinguose Lietuvos vietovėse surinktų baltųjų šilkmedžių lapuose. Ištirti melatonino kiekiai skirtingose augavietėse surinktuose lapuose skyrėsi (p < 0,05), rezultatų vidurkis svyravo nuo 0,011 µg/g iki 0,07 µg/g. Atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus ir gautus melatonino kiekius, galima teigti, jog Kretingos ir Vilniaus rajonuose surinkti baltųjų šilkmedžių (Morus alba L.) lapų mėginiai išsiskiria didžiausiu melatonino kiekiu, o Druskininkų ir Kauno (Babtų sen.) rajonuose – mažiausiu.

Tyrimo tikslas: išskirti į egzosomas panašias nanopūsleles iš augalinės žaliavos, ištirti jų biologinį poveikį žmogaus odos ląstelėms. Tyrimo objektas: iš liofilizuotų agurkų (Cucumis sativus L.) vaisių išskirtos į egzosomas panašios nanopūslelės. Metodai: iš augalinės žaliavos į egzosomas panašios nanopūslelės išgautos polimerinės precipitacijos metodu panaudojant Total Exosome Isolation rinkinį ir centrifugavimą. Šių nanopūslelių dydis nustatytas dinaminės šviesos sklaidos būdu, o gautas į egzsosomas panašių nanopūslelių kiekis įvertintas pagal bendrą baltymo kiekį, kuris išmatuotas Bradfordo metodu. Fluorometrinis PrestoBlueTM metodas pritaikytas augalinių į egzosomas panašių nanopūslelių poveikio žmogaus odos ląstelių proliferacijai po 48 valandų nustatyti, o šių nanopūslelių internalizacija į žmogaus odos ląsteles tirta panaudojant Syto® RNASelect™ dažą ir fiksuojant vaizdą su fluorescenciniu mikroskopu. Taip pat augalinių į egzosomas panašių nanopūslelių įtaka žmogaus odos ląstelių migracijai tirta pritaikant žaizdos modelį in vitro, kurio metu ląstelių nuotraukos buvo daromos šviesiniu mikroskopu. Duomenų statistinė analizė buvo atlikta su SPSS Statistics 20 programa. Tyrimo rezultatai: Iš liofilizuotų agurkų vaisių išskirtos į egzosomas panašios nanopūslelės pasižymėjo egzosomoms būdingu dydžiu, kuris buvo pasiskirstęs intervale nuo 37 nm iki 122 nm, didžiausias pikas gautas ties 63 nm. Internalizacijos tyrimas atskleidė, jog augalinės į egzosomas panašios nanopūslelės patenka į žmogaus odos ląsteles per 24 valandas. Nustatyta, jog į egzosomas panašios nanopūslelės, esant jų koncentracijai 1,67 µg/ml, statistiškai reikšmingai skatina žmogaus odos ląstelių, keratinocitų ir fibroblastų, proliferaciją lyginant su kontrole (p<0,05). Žaizdos modelio tyrimas parodė, jog paveikus žmogaus odos ląsteles augalinėmis į egzosomas panašiomis nanopūslelėmis gaunamas statistiškai reikšmingas žaizdos gijimo greičio padidėjimas lyginant su kontrole (p<0,05). Išvados: Iš liofilizuotų agurkų vaisių išgautos į egzosomas panašios nanopūslelės, kurių dydis buvo nuo 37 nm iki 122 nm. Nustatyta, jog šios nanopūslelės internalizuojasi į žmogaus odos ląsteles per 24 val. ir pasižymi statistiškai reikšmingu teigiamu poveikiu šių ląstelių proliferacijai ir migracijai.

Tyrimo objektas ir metodai: Tyrimo objektas – mikrofiltracijos filtrai, chlorogeno ir rozmarino rūgščių tirpalų filtratai. Metodas - ultraefektyviosios skysčių chromatografijos metodu buvo atliekamas tiriamųjų junginių tirpalų koncentracijos pokyčio stebėjimas. Tyrimui naudoti „CHROMAFIL Xtra“ filtrai (Macherey-Nagel, Vokietija). Fenolinių rūgščių nustatymui panaudotas skysčių chromatografas „Waters ACQUITY H-class UPLC“ su diodų matricos detektoriumi „ACQUITY UPLC eLambda 800 nm“, chromatografinė kolonėlė „ACQUITY UPLC BEH C18” 2,1x50mm (Waters), kurios sorbento dalelių dydis - 1,7 μm. Skirstymui naudota 80% izokratinė eliucija. Gradiento tirpalų srauto debitas - 0,6 ml/min. Darbo tikslas: nustatyti kai kurių filtravimo membranų įtaką chlorogeno ir rozmarino rūgščių tirpalų filtratų kiekybinės sudėties rodikliams. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti nailono polimerinės medžiagos pagrindu pagamintų mikrofiltrų įtaką chlorogeno ir rozmarino rūgščių filtratų koncentracijos rodikliams. 2. Įvertinti polivinilideno fluorido polimerinės medžiagos pagrindu pagamintų mikrofiltrų įtaką chlorogeno ir rozmarino rūgščių filtratų koncentracijos rodikliams. 3. Įvertinti politetrafluoroetileno polimerinės medžiagos pagrindu pagamintų mikrofiltrų įtaką chlorogeno ir rozmarino rūgščių filtratų koncentracijos rodikliams. 4. Įvertinti kitų polimerinės medžiagos pagrindu pagamintų mikrofiltrų įtaką chlorogeno ir rozmarino rūgščių filtratų koncentracijos rodikliams. Rezultatai ir išvados: 1. Ištyrus chlorogeno ir rozmarino rūgščių filtratus, gautus filtruojant tirpalą per nailono polimerinės medžiagos pagrindu pagamintą mikrofiltrą, nustatyta, kad nailono membrana sąveikauja su chlorogeno ir rozmarino rūgštimis, analitiškai keisdama jų filtratų koncentracijas. 2. Ištyrus chlorogeno ir rozmarino rūgščių filtratus, gautus filtruojant tirpalą per polivinilideno fluorido polimerinės medžiagos pagrindu pagamintą mikrofiltrą, nustatyta, jog polivinilideno fluorido membranos įtaka chlorogeno ir rozmarino rūgščių tirpalams yra skirtinga. Chlorogeno rūgšties filtrato koncentracija buvo padidėjusi dėl nesuderinamumo su tirpikliu, pakitusių filtro tirpiklio pralaidumo sąvybių, rozmarino rūgšties filtrato koncentracija nepasiekė 100% lyginant su kontroliniu tirpalu. 3. Ištyrus chlorogeno ir rozmarino rūgščių filtratus, gautus filtruojant tirpalą per politetrafluoroetileno polimerinės medžiagos pagrindu pagamintą mikrofiltrą nustatyta, kad politetrafluoroetileno filtras analitiškai reikšmingos sąveikos su chlorogeno ir rozmarino rūgšties filtrais neturi. 4. Ištyrus kitus membraninius filtrus nustatyta, kad chlorogeno ir rozmarino rūgščių koncentracija filtrate padidėjo filtruojant stiklo pluošto, celiuliozės acetato ir polietersulfono membranomis, dėl brinkimo proceso. Filtruojant chlorogeno ir rozmarino rūgštis regeneruotos celiuliozės acetato membrana, nė vienas iš rezultatų nepasiekė 100% koncentracijos. 5. Poliesterio membrana nesąveikavo su chlorogeno rūgštimi taikytomis tyrimo sąlygomis, tačiau pastebima sąveika su rozmarino rūgštimi, kadangi filtrato koncentracijos vidurkis 93,75%, variacijos koeficientui esant 8,38%. Beveik visi duomenys tiriant rozmarinų rūgšties filtratą nepasiekė 100% koncentracijos.

Pavadinimas: Lietuvoje augančių dilgėlės genties augalų lapų fenolinių junginių sudėties įvairavimo tyrimas. Raktiniai žodžiai: Dilgėlė, Urtica dioica L., fenoliniai junginiai, chlorogeno rūgštis, spektrofotometrija. Tyrimo objektas ir metodai: Didžiųjų dilgėlių (Urtica dioica L.) lapų mėginiai, rinkti skirtingose Lietuvos vietose ir augalo vegetacijos periodo metu bei dilgėlių arbatos. Spektrofotometrija, efektyvioji skysčių chromatografija su tandemine masių spektrometrija. Tyrimo tikslas: Įvertinti Lietuvoje augančių didžiosios dilgėlės (Urtica dioca, L.) rūšies augalų lapų fenolinių junginių sudėties įvairavimą. Tyrimo uždaviniai: Surinkti didžiųjų dilgėlių (Urtica dioica L.) lapų mėginius skirtingu vegetaciniu periodu ir nustatyti bendrą fenolinių junginių kiekį. Įvertinti hidroksicinamono rūgšties darinių kiekinę sudėtį didžiųjų dilgėlių (Urtica dioica L.) mėginiuose, rinktuose skirtingose Lietuvos augavietėse. Nustatyti fenolinių junginių įvairavimą skirtingose didžiųjų dilgėlių (Urtica dioica L.) arbatose. Įvertinti didžiųjų dilgėlių (Urtica dioica L.) lapų mėginių ir arbatų laisvųjų radikalų surišimo gebą. Atskleisti redukcinio aktyvumo stiprumą, ištiriant skirtingus didžiųjų dilgėlių (Urtica dioica L.) lapų ėminius. Tyrimo rezultatai ir išvados: Ištyrus lapų ėminius, rinktus skirtingu vegetacijos periodu, nustatyta, jog abejais metais didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis, hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis bei stipriausias antioksidantinis aktyvumas buvo rugpjūčio mėnesį. Didžiausias fenolinių junginių kiekis buvo sukauptas Vartų k., Lazdijų r. ir Grigiškių ėminiuose. Bendras fenolinių junginių kiekis skirtingose arbatose varijuoja nuo 6,48 ± 0,74 mg/g iki 16,96 ± 0,04 mg/g. Ištyrus 2019 – 2020 m. skirtingose augavietėse rinktus ėminius, hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis varijuoja nuo 15,73 ± 0,21 mg/g iki 77,50 ± 0,21 mg/g. Vidutinis bendras hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis skirtingose arbatose – 29,60 mg CRE/g. Stipriausią antioksidacinį aktyvumą pavyko nustatyti „PŽ“ didžiųjų dilgėlių arbatoje bei „HH“ didžiųjų dilgėlių arbatoje. Taikant UESC MS/MS metodą buvo identifikuoti šie junginiai: chlorogeno rūgštis, ferulo rūgštis, kavos rūgštis, p-hidroksibenzoinė rūgštis, rutinas, izokvercetinas, katechinas. Nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp bendro fenolinių junginių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo, nustatyto FRAP metodu.

Tyrimo objektas: Keturiuose skirtinguose sirupuose (Pertusin, Pertusin Forte, Urinal, Prospan) esanti fenolinių junginių koncentracija.Darbo tikslas: nustatyti ir įvertinti kietafazės ekstrakcijos analitinius veiksnius, reikšmingus sirupo formos fitopreparatų sudėtyje esančių fenolinių junginių nustatymui.Darbo uždavinai: 1. Palyginti kietafazės ekstrakcijos analitinių veiksnių: ekstrakcijos tirpiklio, kietos fazės sorbento ir eliuento kompozicijos, poveikį kai kurių sirupo formos fitopreparatų mėginiuose esančių fenolinių junginių kiekybės rodikliams. 2. Ištirti pakartotinio naudojimo kietafazės ekstrakcijos kolonėlių naudojimo įtaką atskiriamų fenolinių junginių kiekybės rodikliams. 3. Ištirti kietafazės ekstrakcijos metodu gautų sirupo formos fitopreparatų tirpalų eliucinių frakcijų kiekybės rodiklius.Tyrimo metodika: Sirupo formos fitopreparatai ekstrahuojami naudojant kietafazės ekstrakcijos metodą. Naudojamos keturios kolonėlės su skirtingais sorbentais (DSC-18LT, DSC-PH, DSC-CN, DSC-NH2). Sorbentai kondicionuojami išgrynintu vandeniu ir 96% etanoliniu tirpikliu, cukrinė dalis valoma išgrynintu vandeniu, tuomet sirupų mėginiai eliuojami pasirinktos koncentracijos etanoliu. Tiriama bendra fenolinių junginių koncentracija išreikšta galo rūgšties ekvivalentu naudojant UV spektrofotometriją.Rezultatai ir išvados: Tinkamiausia kolonėlė eliuuoti fenolinius junginius iš sirupo formos fitopreparatu – DSC-PH (Pertusinas 1,476 mg/ml; Pertusinas Forte 2,436 mg/ml; Urinal 1,033 mg/ml; Prospan 0,457 mg/ml). Nustatyta tinkamiausia eliuento koncentracija daugiau fenolinių junginių turintiems sirupams (Pertusin ir Pertusin Forte) - 96% etanolis, mažiau fenolių turintiems sirupams (Urinal ir Prospan) - 60% etanolis. Frakcionuojant skirtingų etanolio koncentracijų frakcijomis identifikuota, kad po 60% etanolio frakcijos kitos eliucinės frakcijos eliuuotos su didesnės koncentracijos etanoliniais tirpikliais fenolinių junginių nebeatskyrė. Nustatyta, kad eliuento koncentracija turi būti parenkama individualiai pasirinktai tyrimo metodikai. Taip pat nustatyta, kad daugkartinis kolonėlių naudojimas neturi didelės įtakos išskiriamų fenolių koncentracijos nustatymui. Ištirta, kad pasirinkta kietafazės ekstrakcijos metodika yra tinkama, nes visų sirupo formos fitopreparatų atgavimo laipsnis didesnis nei 70%.

M. Stasiūno magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas: Prof. Dr. Valdas Jakštas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra – Kaunas. Pavadinimas: Flavonoidų tirpalų su polimerinėmis pagalbinėmis medžiagomis preanalitinių ypatumų tyrimas Tyrimo objektas ir metodai: Tyrimo objektas – fitofarmaciniuose preparatuose sutinkami flavonoidai: rutinas, kvercetinas, kvercitrinas, kurie buvo tirti išgrynintų etaloninių junginių formoje ir buvo įsigyti iš „Sigma – Aldrich“ (Buchsas, Šveicarija). Tiriamieji tirpalai – flavonoidų bei polimerinių pagalbinių medžiagų tirpalai. Metodas - ultraefektyviosios skysčių chromatografijos metodu buvo atliekamas flavonoidų tirpalų koncenctracijos pokyčio stebėjimas. Flavonoidų nustatymui panaudotas skysčių chromatografas „Waters ACQUITY H-class UPLC“ su diodų matricos detektoriumi „ACQUITY UPLC eLambda 800 nm“, chromatografinė kolonėlė „ACQUITY UPLC BEH C18” 2,1x50mm (Waters), kurios sorbento dalelių dydis - 1,7 µm, o aplinkos temperatūra - 30°C. Injekcijos tūris - 1 μl. Chromatografiniam skirstymui buvo naudotas 0,1 % trifluoracto rūgšties vandeninis tirpalas (eliuentas A) ir acetonitrilas (eliuentas B). Darbo tikslas: ištirti rutino, kvercitrino ir kvercetino tirpalų su pagalbinėmis polimerinėmis medžiagomis preanalitinius ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti polimerinių medžiagų: hidroksipropilmetilceliuliozės, chitozano ir skersiniais ryšiais sujungto poliakrilinės rūgšties polimero Carbopol® Ultrez 21 įtaką rutino, kvercitrino ir kvercetino koncentracijai ruošiant tiriamuosius analitinius tirpalus. 2. Įvertinti flavonoidų: rutino, kvercitrino ir kvercetino ir polimerinių medžiagų tirpinimo trukmės įtaką analičių koncentracijos pokyčiui tiriamuosiuose tirpaluose polimerinių medžiagų: hidroksipropilmetilceliuliozės, chitozano ir skersiniais ryšiais sujungto poliakrilinės rūgšties polimero Carbopol® Ultrez 21 aplinkoje. Rezultatai ir išvados: 1. Nustatyta, kad tirtos polimerinės medžiagos: hidroksipropilmetilceliuliozė, chitozanas ir skersiniais ryšiais sujungtas poliakrilinės rūgšties polimeras Carbopol® Ultrez 21 gali sąlygoti rutino, kvercitrino ir kvercetino koncentracijos pokyčius ruošiant tiriamuosius analitinius tirpalus. Nustatyta, kad dėl skirtingos sąveikos tarp polimero ir analitės ar polimero ir tirpiklio, tirtų polimerinių medžiagų buvimas tirpinimo terpėje greta rutino, kvercitrino ir kvercetino gali skirtingai įtakoti flavonoidų koncentracijos pokytį tiriamajame tirpale. 2. Nustatyta, kad tirpinimo terpėje esant polimerinių medžiagų: hidroksipropilmetilceliuliozės, chitozano ir skersiniais ryšiais sujungto poliakrilinės rūgšties polimero Carbopol® Ultrez 21, flavonoidų: rutino, kvercitrino ir kvercetino tirpinimo trukmė gali sąlygoti rutino, kvercitrino ir kvercetino koncentracijos pokyčius ruošiant tiriamuosius analitinius tirpalus.

E. Varvarino magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas prof. V. Jakštas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra. – Kaunas. Pavadinimas: Erškėčių vaisių ir jų preparatų fenolinių junginių sudėties įvairavimo tyrimas. Tikslas: nustatyti skirtingose Lietuvos augimvietėse surinktų paprastųjų ir miškinių erškėčių vaisių mėginių bei erškėčių preparatų fenolinių junginių sudėties įvairavimą ir jų antiradikalinį aktyvumą in vitro. Uždaviniai: Ištirti paprastųjų erškėčių (Rosa canina L.) ir miškinių erškėčių (Rosa majalis Herrm.) vaisių ėminių bei jų preparatų fenolinių junginių kiekybinę sudėtį, taikant UV–regimosios šviesos spektrofotometrijos metodą; išanalizuoti erškėčių vaisių bei jų preparatų ekstraktų antiradikalinį aktyvumą UV-regimosios šviesos spektrofotometrijos ABTS metodu; ultra–efektyviosios skysčių chromatografijos–tandeminės masių spektrometrijos metodu nustatyti ir palyginti erškėčių vaisių bei jų preparatų ištraukų komponentus. Objektas ir metodai: skirtinguose Lietuvos regionuose rinkti Rosa canina L. ir Rosa majalis Herrm. vaisiai bei Lietuvos vaistinėse įsigyti preparatai, kurių sudėtyje yra Rosa canina L. ar Rosa majalis Herrm. milteliai arba ekstraktas. Bendras fenolinių junginių kiekis, flavonoidų kiekis bei antiradikalinis aktyvumas nustatytas UV spektrofotometriniu metodu. Fenoliniai junginiai identifikuoti bei kiekybiškai įvertinti UESC-MS/MS metodu. Rezultatai ir išvados: Didžiausias fenolinių junginių kiekis nustatytas paprastųjų erškėčių vaisiuose rinktuose Šakių mieste (22,45 mg GRE/g), miškinių erškėčių vaisiuose - Jurbarke rinktuose vaisiuose (24,41 mg GRE/g), o maisto papilduose - mėginyje P4 (31±2,31 mg GRE/RVP). Didžiausias flavonoidų kiekis ištyrus Rosa canina L. mėginius nustatytas Šakių mieste rinktuose vaisiuose (1,6 mg RE/g). Rosa majalis Herrm. vaisiuose - Jurbarko augimvietės vaisiuose (1,62 mg RE/g), o maisto papilduose - mėginyje P2 (8,8±1,06 mg RE/RVP). Didžiausiu antiradikaliniu aktyvumu iš paprastųjų erškėčių vaisių pasižymėjo Šakiuose rinkti vaisiai (127,1 µmol TE/g), miškinių erškėčių mėginiuose - Liudvinave, Marijampolės raj. rinkti vaisiai (132,44 µmol TE/g), o maisto papilduose - mėginyje P4 (773,6±30,73 µmol TE/RVP). Atlikus fenolinių junginių kokybinę analizę UESC-MS/MS metodu, tirtuose mėginiuose identifikuoti šie 9 fenoliniai junginiai: chlorogeno rūgštis, kemferol-3-O-gliukozidas, hiperozidas, izokvercitrinas, rutinas, neochlorogeno rūgštis, kvercitrinas, tilirozidas, kvercetinas.

Tyrimo objektas ir metodai: Tyrimo objektas – mikrofiltracijos filtrai ir rutino tirpalų filtratai. Metodas - ultraefektyviosios skysčių chromatografijos metodu buvo atliekamas flavonoidų tirpalų koncenctracijos pokyčio stebėjimas. Flavonoidų nustatymui panaudotas skysčių chromatografas „Waters ACQUITY H-class UPLC“ su diodų matricos detektoriumi „ACQUITY UPLC eLambda 800 nm“, chromatografinė kolonėlė „ACQUITY UPLC BEH C18” 2,1x50mm (Waters), kurios sorbento dalelių dydis - 1,7 µm, o aplinkos temperatūra - 30°C. Injekcijos tūris - 1 μl. Chromatografiniam skirstymui buvo naudotas 0,1 % trifluoracto rūgšties vandeninis tirpalas (eliuentas A) ir acetonitrilas (eliuentas B). Darbo tikslas: nustatyti kai kurių filtravimo membranų įtaką rutino tirpalų filtratų kiekybinės sudėties rodikliams. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti nailono polimerinės medžiagos pagrindu pagamintų mikrofiltrų įtaką rutino filtratų koncentracijos rodikliams. 2. Įvertinti polivinilideno fluorido polimerinės medžiagos pagrindu pagamintų mikrofiltrų įtaką rutino filtratų koncentracijos rodikliams. 3. Įvertinti politetrafluoroetileno polimerinės medžiagos pagrindu pagamintų mikrofiltrų įtaką rutino filtratų koncentracijos rodikliams. 4. Įvertinti polietersulfono polimerinės medžiagos pagrindu pagamintų mikrofiltrų įtaką rutino filtratų koncentracijos rodikliams. 5. Įvertinti regeneruotos celiuliozės polimerinės medžiagos pagrindu pagamintų mikrofiltrų įtaką rutino filtratų koncentracijos rodikliams. Rezultatai ir išvados: 1. Ištyrus rutino tirpalo filtratus gautus filtruojant tirpalą per nailono polimerinės medžiagos pagrindu pagamintus mikrofiltrus, nustatyta, kad nailono membrana sąveikauja su rutinu etanolio-vandens tirpiklio aplinkoje. Pirmoje frakcijoje (5 lašai) nustatyta tik 62,76% analitės (rutino) lyginant su kontroliniu tirpalu. 2. Ištyrus rutino tirpalo filtratus gautus filtruojant tirpalą per polivinilideno florido pagrindu pagamintus mikrofiltrus, nustatyta, kad analitiškai reikšmingos rutino ir mikrofiltro sąveikos etanolio-vandens tirpiklio aplinkoje nėra, kadangi tirtų frakcijų kiekybinio atkuriamumo rodikliai artimi 100% lyginant su kontroliniu tirpalu. 3. Ištyrus rutino tirpalo filtratus gautus filtruojant tirpalą politetrafluoroetileno pagrindu pagamintais mikrofitrais, reikšmingos rutino ir mikrofiltro sąveikos etanolio-vandens tirpiklio aplinkoje nenustatyta, kadangi tirtų frakcijų koncentracijų rodikliai yra artimi 100% lyginant su kontroliniu tirpalu. Nustatyta, kad filtro membranos porų dydis 0,2 µm - 1 µm diapazone neturi įtakos analitės koncentracijos rodikliams. 4. Ištyrus rutino tirpalo filtratus gautus filtruojant tirpalą per polisulfono pagrindu pagamintus mikrofiltrus nustatytas analitiškai reikšmingas rutino koncentracijos padidėjimas lyginant su kontroliniu tirpalu. 5. Ištyrus rutino tirpalo filtratus gautus filtruojant tirpalą regeneruotos celiuliozės pagrindu pagamintais mikrofiltrais nustatytas analitiškai reikšmingas rutino koncentracijos padidėjimas.

D. Vėžausko magistro baigiamasis darbas „Antocianinų ir antocianidinų stabilumas virškinimo trakto pH ir temperatūros sąlygomis in vitro“. Mokslinis vadovas prof. dr. V. Jakštas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. Kaunas, 2020. Darbo tikslas: nustatyti liofilizuotų mėlynių ir juodųjų serbentų vaisių miltelių individualių antocianinų ir antocianidinų stabilumą virškinimo trakto pH ir temperatūros sąlygomis in vitro. Darbo uždaviniai: Nustatyti ir palyginti mėlynių (Vaccinium myrtillus L.) ir juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) liofilizuotų vaisių miltelių antocianinų chromatografinius profilius pradiniuose ir stabilumo tyrimų mėginiuose. Įvertinti mėlynių (Vaccinium myrtillus L.) ir juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) liofilizuotų vaisių miltelių antocianinų bei antocianidinų stabilumą imitacinėmis virškinamojo trakto pH sąlygomis in vitro. Palyginti mėlynių (Vaccinium myrtillus L.) ir juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) liofilizuotų vaisių miltelių antocianidinų stabilumą esant skirtingai terpės temperatūrai (37 °C ir 39 °C) in vitro. Tyrimo objektas ir metodai: tyrimo metu tirti mėlynių (Vaccinium myrtillus L.) ir juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) liofilizuotų vaisių milteliai. Antocianinų identifikacija ir stabilumo įvertinimas atliktas ESC ir UESC-MS metodais. Tyrimo rezultatai ir išvados: pradinių mėginių mėlynių (Vaccinium myrtillus L.) ir juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.) antocianinų profiliai atitiko mokslinėse publikacijose skelbtus rezultatus. Mėlynių stabilumo tyrimų mėginiuose silpnai rūgštinėje (pH 6,8 ir 6,0) ir silpnai šarminėje (pH 7,4) terpėse nebuvo identifikuoti delfinidino ir petunidino galaktozidai, arabinozidai ir gliukozidai. Mėlynių ir juodųjų serbentų tyrimo mėginiuose nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp to paties aglikono cukrinių pakaitų (p > 0,05). Palyginus mėlynių ir juodųjų serbentų liofilizuotų vaisių miltelių antocianidinų stabilumą, nustatyta, kad šie junginiai išlieka stabilūs imituotame skrandžio, bet ne žarnyno virškinimo procese. Po simuliuoto virškinamojo proceso sąlygų, mėlynių mėginiuose didžiausiu stabilumu pasižymėjo malvidinas (52,72 %) ir peonidinas (46,64 %), mažiausiu - delfinidinas ir petunidinas, kurių stabilumo tyrimų paskutiniame taške nebuvo įmanoma identifikuoti (p < 0,05). Juodųjų serbentų mėginiuose didžiausiu stabilumu pasižymėjo cianidinas (26,98 %), mažesniu - delfinidinas (9,16 %) (p < 0,05). Palyginus mėlynių ir juodųjų serbentų antocianidinų stabilumą skirtingose tyrimų temperatūrose, nustatyta, kad padidinus temperatūrą 2 ± 0,5 oC, silpnai rūgštinėje (pH 6,8 ir 6,0) ir silpnai šarminėje (pH 7,4) terpėse peonidino, malvidino ir cianidino procentiniai likučiai sumažėjo iki 11,04 %. Temperatūros įtaka mažiausia mėlynių cianidinui.