Prognostiniai faktoriai, lemiantys dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmę po skubių operacijų / Aurika Karbonskienė, Darius Kuzminskis, Artūras Plioraitis, Jurgita Kuzminskienė

Tikslas: įvertinti, kokie prognostiniai faktoriai lemia dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) trukmę po skubių operacijų. Darbo metodika: atlikta retrospektyvi 2010 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose skubiai operuotų 157 pacientų, kuriems po operacijos taikyta DPV, ligos istorijų duomenų analizė. Vertinti demografiniai rodmenys, priešoperacinės ir pooperacinės klinikinės eigos ypatumai. Duomenys apdoroti SSPS 18.0 programa. Skirtumams vertinti taikytas porinis Stjudent’o kriterijus, Mann - Whitney, Kruskal - Wallis ir Wilcoxon’o testai. Reikšminga, jei p<0,05. Rezultatai: 210 atvejų pooperacinės DPV. Jos trukmė po operacijos 31,5 ± 52,6 valandos (val.). DPV trukmė ilgesnė pacientams, kurie priskirti IV ASA klasei (p=0,000), sirgusiems išemine širdies liga (IŠL) (p=0,045), kai hematokritas (HCT) <35% (p=0,003), kreatininas >132,6μmol/l (p=0,030), taip pat, jei DPV taikyta prieš operaciją (p=0,000). Pooperacinės DPV metu pasireiškusios komplikacijos (ritmo sutrikimai (p=0,008), infekcinės komplikacijos (peritonitas, ypač sepsis) (p=0,000), ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas (ŪIFN) (p=0,011), šokas (p=0,000) taip pat ilgino DPV trukmę. Esant ilgesnei DPV, mirties rizika didesnė (p=0,005). Jeigu DPV taikyta prieš operaciją >48 val., DPV po operacijos pailgėja vidutiniškai 106,6 val. (p=0,000), jei 24-48 val. - tai 39,0 val. (p=0,011). Pacientams, kuriems pasireiškė chirurginių komplikacijų, DPV po operacijos ilgesnė vidutiniškai 32,0 val. (p=0,004), infekcinių komplikacijų – 39,0 val. (p=0,000), nestabili hemodinamika - DPV ilgesnė vidutiniškai 48,7 val. (p=0,000), lyginant su tais, kuriems šių komplikacijų nebuvo. [...].

The aim of the research: to find out predictors of the prolonged mechanical ventilation after emergency surgery. Methodology: retrospective review of case - histories of all adult patients in whom emergency surgery was performed in a single non - cardiac surgery unit of tertiary care hospital in 2010. Primary endpoint studied was severe respiratory complication defined as respiratory insufficiency requiring intubation and transfer to an intensive care unit for mechanical ventilatory support. Demographics, pre-, intra- and postoperative data, duration of mechanical ventilation (MV) and outcomes of mechanically ventilated patients were evaluated. Statistical analysis was made using SPSS 18.0. We used Student‘s criterion, Mann - Whitney, Kruskal - Wallis and Wilcoxon‘s tests where appropriate. Level of significance - p<0,05. Results: 210 cases of postoperative MV were identified (duration 31,5 ± 52,6 h). Duration of MV depended on preoperative factors: ASA class (p=0,000), presence of ischaemic heart disease (p=0,045), anaemia (p=0,003), elevated serum nitrogen (p=0,030), preoperative MV (p=0,000); postoperative events: arrhythmias (p=0,008), infection (p=0,000), acute renal failure (p=0,011), shock (p=0,000). We could not find statistically significant dependence between duration of mechanical ventilation and lung diseases (p=0,000), oncological diseases (p=0,090), hae�- motransfusion (p=0,099). Risk of lethal outcome was increased in case of MV (p=0,000). Conclusions: we identified multiple risk factors that have an effect on the development of acute respiratory failure after emergency surgery. Early and aggressive intervention in case of infection may contribute to a better outcome.