Raumenų sutraiškymas ir sutraiškymo sindromas
Author | Affiliation |
---|---|
Jodžiūnienė, Liucija | Viešoji įstaiga Kauno apskrities ligoninė |
Date |
---|
2010-06-07 |
Raumenų sutraiškymas – tai galūnių ar kūno raumenų pažeidimas (trauminė rabdomiolizė). Sisteminės raumenų sutraiškymo pasekmės: rabdomiolizė, elektrolitų kiekio, šarmų ir rūgščių pusiausvyros pokyčiai, hipovolemija, ūminis inkstų nepakankamumas. Šių raumenų pažeidimų žmonės patiria įvairių nelaimingų įvykių metu: žemės drebėjimai, uraganai, transporto avarijos, karai, namų griūtys ir t. t. Šiame straipsnyje aptariama raumenų sutraiškymo sindromo epidemiologija, rizikos veiksniai, patofiziologija (raumeninių skaidulų pažeidimo mechanizmai, išsilaisvinančios iš pažeistų raumenų medžiagos, reperfuzijos pasekmės); klinikiniai požymiai; tyrimų duomenys; diferencinė diagnostika; komplikacijos (ūminis inkstų nepakankamumas, hipovoleminis šokas, hiperkalemija, infekcija, raumenų guolio ankštumo sindromas); gydymas (tinkama rehidracija, vartojami intraveniniai skysčiai, forsuota manitolio šarminė diurezė, hiperkalemijos korekcija, žaizdų priežiūra, hiperbarinė oksigenacija ir kt.); prognozė, mirštamumo rodikliai ir profilaktika (neatidėliotina pagalba gali sumažinti šios patologijos metu tiek sergamumo trukmę, tiek mirštamumą).
Crush injury is defi ned as compression of extremities or other parts of the body that causes muscle breakdown (traumatic rhabdomyolysis). Systemic consequences of crush injuries are as follows: rhabdomyolysis, electrolyte and acid-base abnormalities, hypovolemia, and acute renal failure. Crush injuries are important injuries in disaster situations: earthquakes, hurricanes, mining and road traffi c accidents, war, collapse of buildings, etc. In this review article, there are discussed about epidemiology of crush syndrome, risk factors, pathophysiology (mechanisms of muscle cell injury, release of substances from injured muscles, other consequences of reperfusion), clinical features, differential diagnosis, investigations, complications (acute renal failure, hypovolemic shock, hyperkalemia, infection, compartment syndrome), approach to treatment (adequate rehydration, a forced mannitol-alkaline diuresis, intravenous fl uids, management of hyperkalemia, wound care, hyperbaric oxygen, etc.), prognosis, the mortality rate and prevention (timely support may reduce morbidity and mortality).