Šarlio Bonė (Charles Bonnet) sindromas

Abstract

Šarlio Bonė (Charles Bonnet) sindromas (CBS) yra būklė, kurios metu sutrikusio regėjimo žmonės, būdami sveikos psichikos, patiria regos haliucinacijas (RH). Pasitaiko gydytojų, kurie nėra girdėję apie šį sindromą, o juo sergantys pacientai apie patiriamus simptomus nelinkę pranešti sveikatos priežiūros specialistams. Tyrimo tikslas – apžvelgti CBS patogenezę, epidemiologiją, klinikinį pasireiškimą bei diagnostikos ir gydymo galimybes. Mokslinių straipsnių, susijusių su šios literatūros apžvalgos tema, paieška buvo atlikta PubMed (Medline), ScienceDirect, SpringerLink mokslinėse duomenų bazėse. Mechanizmai, lemiantys RH pasireiškimą CBS metu, nėra aiškūs. Remiantis deaferencijos teorija, regėjimo sutrikimo metu aferentiniai impulsai nepasiekia neuronų regimojoje žievėje, todėl padidėja jų jautrumas spontaniniams aktyvumo svyravimams, dėl kurių gali pasireikšti RH. CBS pasireiškia 5,7-18,8 proc. asmenų, turinčių regėjimo sutrikimą. Akių liga, kuria sergant CBS nustatomas dažniausiai, yra amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Nėra aiškiai nustatytų CBS diagnostinių kriterijų, tačiau jis dažniausiai diagnozuojamas esant regėjimo sutrikimui ir suformuotų RH pasireiškimui, esant visiškam arba daliniam suvokimui, kad matomi vaizdai nėra tikri. Diagnozuojant CBS turėtų būti atmestos kitos priežastys, galinčios sukelti RH. Įrodymais pagrįstų CBS gydymo rekomendacijų nėra, tačiau regėjimo sutrikimą sukėlusios priežasties korekcija ir medikamentinis gydymas gali būti naudingi simptomų mažinimui. Svarbu padėti pacientui suprasti, kad pasireiškianti būklė nėra grėsminga ir tokiu būdu sumažinti patiriamą baimę bei nerimą. Dažniausiai CBS praeina savaime, nesant intervencijų poreikio. Charles Bonnet Syndrome (CBS) is a condition causing visual hallucinations in visually impaired patients without mental illness. CBS is not commonly recognized by physicians and nonreporting of the symptoms of CBS is widely acknowledged. The aim of this study is to review newest literature on the pathogenesis of CBS, its epidemiology, clinical presentation, current diagnostic and treatment options. The research was conducted via medical research databases PubMed (Medline), ScienceDirect and SpringerLink. According to the deafferentation theory, neural populations in the visual system of visually impaired individuals are deprived of external imput, which may lead to their hypersensitization to spontaneous activity fluctuations, thereby triggering the experience of visual hallucinations. The prevalence of CBS is 5,7-18,8 % in patients with vision loss. Age-related macular degeneration is the most commonly diagnosed ocular disorder among CBS patients. Criteria for diagnosing CBS are not standardised and usually include vision loss and the presence of formed hallucinations with full or partial insight into their unreal nature. When diagnosing CBS other causes of visual hallucinations should be excluded. Currently there is no evidence-based treatment for patients with CBS. Treating the underlying cause of visual impairment and pharmacologic treatment might provide some help. It is important to help patients understand the benign nature of the condition to avoid fear and anxiety, and in many cases, CBS can pass without any interventions being necessary.