Intranazalinio kokaino vartojimo sąsaja su nosies pažaida ir regėjimo sutrikimais
Kokainas - dažniausiai į nosį vartojama stimuliuojanti psichoaktyvi medžiaga(PAM). Dėl didelio afiniteto centrinės ir periferinės nervų sistemos receptoriams, veikdama tiek dopamino, tiek opioidų mediatorines sistemas - ūmiu PAM vartojimo laikotarpiu, sukelia psichomotorinį sujaudinimą, euforiją, pagerėjusį dėmesingumą. Kokainas taip pat geba sukelti vietinę anesteziją stabdydamas kalio-natrio kanalų veiklą, slopindamas normalių nervinių impulsų sklidimą. Nosies gleivinėje kokainas veikia kaip vazokonstriktorius. Piktnaudžiaujant kokainu, per ilgą laiko tarpą, dėl vazokonsrikcijos, vystosi nosies gleivinės išemija. Dėl šios priežasties neretai perforuoja nosies pertvara ar atsiranda išplitę nekrozuojančių opų ploteliai. Dėl osteoklastų veiklos slopinimo gali atsirasti ir vidurinės bei viršutinės nosies kriauklių destrukcija. Ilgalaikis kokaino vartojimas yra susijęs ir su regėjimo sutrikimais - dėl cilioretinalinės arterijos okliuzijos, regos nervo suspaudimo ar infiltracijos.
Cocaine is the most common intranasally used psychoactive substance. Due to its high affinity to the receptors of central and peripheral nervous system and having an effect on both the dopaminergic and opioid pathways it causes psychomotor agitation, euphoria, and increased concentration to specific tasks during acute use. Cocaine is also able to induce local anesthesia by inhibiting the activity of potassium-sodium channels, thus inhibiting the initiation of normal nerve impulses. In the nasal mucosa cocaine acts as a vasoconstrictor. Over a long period of time, cocaine abuse results in constant vasoconstriction causing nasal ischemia, often resulting in perforation of the septum or the appearance of necrotic ulcers. Inhibiting osteoclasts can also lead to destruction of the middle and upper nasal shells. Long-term cocaine use is also associated with visual disturbances due to ciliary artery occlusion, optic nerve compression, or infiltration.