Šiuolaikinis požiūris į šlapimo nelaikymo gydymą

Abstract

Sergančiųjų šlapimo nelaikymu, metams bėgant, daugėja. Moterys ir vyrai iki 85 metų serga santykiu 2:1, vėliau sergamumas būna vienodas – 1:1. Šlapimo nelaikymas – tai liga, lemianti fizinę žmonių veiklą, emocinę pusiausvyrą, darbingumą bei socialinį bendravimą. Nelaikantys šlapimo žmonės turi psichologinių sunkumų, nevisavertiškumo jausmą, nerimą dėl ateities, diskomfortą dėl galimo blogo šlapimo kvapo. Dalis pacientų vengia viešai kalbėti apie esamą problemą, nedrįsta pasakoti gydytojui apie savo negalavimus. Literatūros duomenimis, vyrauja keletas šlapimo nelaikymo gydymo būdų, kurie taikomi klinikinėje praktikoje. Apibendrinus ir išanalizavus įvairias gydymo metodikas, nustatyta, kad šlapimo nelaikymo pradiniame etape rekomenduojami konservatyvūs gydymo būdai. Vėliau, nesant teigiamo poveikio, taikomi chirurginiai gydymo metodai. The number of persons having urinary incontinence is increasing with their age; the ratio of women to men with urinary incontinence aged up to 85 years is 2:1, and later the prevalence of this disorder becomes equal in both sexes. Urinary incontinence is a disease infl uencing the physical activities of persons, their emotional status, working capacity, and social communication. Patients having urination disorders also have psychological problems, feeling of inadequacy, worries about future, and discomfort due to potentially bad smell of urine. The major part of patients dodges to talk in public about existing problem; they are afraid to comment to the doctor about their complaints. Referring to the data of literature sources, there are some methods of treatment of urinary incontinence, which are applied in the clinical practice. After generalization and analysis of different methodologies of treatment, it was determined that in the primary stage of urinary incontinence, the conservative treatment methods are recommended; later, if the effects are not received, the surgical treatment methods are applied.