Elektros impulso formos ir elektrodų pozicijos įtaka elektrinei kardioversijai nutraukiant prieširdžių virpėjimą

Abstract

Tyrimo tikslas. Elektrinė kardioversija yra vienas pagrindinių prieširdžių virpėjimo gydymo metodų. Jos sėkmei įtakos turi daug veiksnių. Anksčiau atliktų tyrimų duomenimis, bifazinis elektros impulsas efektyvesnis už monofazinį, atliekant kardioversiją prieširdžių virpėjimui nutraukti. Apie elektrodų pozicijos įtaką kardioversijos sėkmei pateikiami prieštaringi duomenys. Dėl optimalaus pradinio elektros impulso dydžio taip pat diskutuojama. Šio darbo tikslas – įvertinti elektros impulso formos ir elektrodų padėties įtaką elektrinės kardioversijos efektyvumui ir prieširdžių virpėjimo pasikartojimui, nustatyti optimalią pradinio elektros impulso energiją. Tyrimo metodai. Į prospektyvųjį randomizuotą tyrimą įtraukti 224 pacientai, kuriems prieširdžių virpėjimą nuspręsta nutraukti elektrinės kardioversijos būdu. Pacientai atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes, 112 pacientų kardioversija atlikta naudojant bifazinį nupjautinį eksponentinį elektros impulsą, likusiems 112 – monofazinį. Abi grupės suskirstytos dar į du pogrupius pagal elektrodų poziciją: priekinė – šoninė ir priekinė – nugarinė. Naudoti standartiniai metaliniai elektrodai. Pradinis elektros impulsas visais atvejais buvo 100 J. Jei prieširdžių virpėjimas nenutrauktas, toliau pagal protokolą naudoti 150, 200, 300, 360 J bifaziniai impulsai arba 200, 300, 360 J monofaziniai impulsai. Jei po maksimalaus 360 J monofazinio impulso išliko prieširdžių virpėjimas, papildomai taikytas 360 J bifazinis impulsas. Vertintas prieširdžių virpėjimo atkrytis per 2 min. ir per pirmąsias 24 val. po sėkmingos kardioversijos. Rezultatai[...]. Objective. Direct-current electrical cardioversion is the main method for the conversion of atrial fibrillation. Its success depends on many factors. In several studies, biphasic shock waveforms have been demonstrated to be superior to monophasic shocks for termination of atrial fibrillation; however, information about impact of paddle position is controversial. Initial energy level is an object of discussions. The aim of the study was to compare a truncated exponential biphasic waveform with monophasic damped sine waveform and antero-lateral with antero-posterior paddle positions for cardioversion of atrial fibrillation, to determine its impact on early reinitiation of atrial fibrillation. Material and methods. A total of 224 consecutive patients with atrial fibrillation underwent electrical cardioversion with biphasic (Bi, n=112) or monophasic (Mo, n=112) shock waveform in a randomized fashion. The position of hand-held paddle electrodes was randomly selected in both groups to be anterior-lateral and anterior-posterior. Energies used were 100–150–200–300–360 J (Bi) or 100–200–300–360 J (Mo). If monophasic shock of 360 J was ineffective, we used biphasic shock of 360 J. Early recurrent atrial fibrillation (ERAF) was defined as a relapse of atrial fibrillation within 2 min after a successful cardioversion, acute recurrent – within 24 h. Results. Two study groups (Bi vs Mo) did not differ with regard to age, body mass index, duration of AF episode (mean 98±147 days for the Bi group and 80±93 days for the Mo group, P=0.26), underlying heart disease, left atrial diameter, left ventricular ejection fraction. In the Mo group, more patients used amiodarone (59.82% vs 41.97%, P=0.002), in the Bi group more patients used propafenone (16.07% vs 8.93%, P=0.033). Cardioversion success rate was 97.32% in the Bi group and 79.46% in the Mo group (P<0.001). After biphasic shock of 360 J in Mo group, the cumulative success rate was 99.11%[...].