Gyventojų mirtingumo stebėsena 1992–1997 metais Kauno miesto mikrorajonuose

Abstract

Mirtingumas yra vienas svarbiausių visuomenės sveikatos indikatorių. Yra duomenų, kad egzistuoja mirtingumo skirtumai tarp Respublikos rajonų, kurie gali būti nulemti skirtingos aplinkos tar šos. Mirtingumo rodiklių skirtumai tarp didelio pramonės miesto mikrorajonų dar nebuvo nagrinėti. Toks tyrimas buvo atliktas Kaune, antrajame pagal dydį Lietuvos mieste, kur intensyvus autotransporto eismas ir veikiančios pramonės įmonės labai ter šia atmosferos orą. Tyrimui buvo pasirinkti trys Kauno miesto mikrorajonai, iki trijų kartų besiskiriantys oro tar ša kietosiomis dalelėmis ir i šmetamosiomis dujomis. Atrankiniuose rajonuose 1992 1997 metais 16789 mirusiųjų mirties liudijimuose nurodytos mirties prie žastys buvo koduotos pagal IX perž iūros Tarptautinę ligų klasifikaciją. Mirtingumo rodiklių standartizavimui naudotas Europos gyventojų amž iaus standartas. Paprasti mirtingumo rodikliai (apskaičiuoti 100 tūkstančių gyventojų) Petraš iūnų (1169,4±100,9) ir Senamiesčio (1523,9±114,0) mikrorajonuose vir šijo analogi šką rodiklį Š ilainių mikrorajone (1025,7±55,7), p<0,001. Nors apskaičiuoti rodikliai u žter tuose mikrorajonuose didesni negu sąlyginai švariame gyvenamajame rajone, tačiau dėl mirtingumo rodiklių reikš mės pakitimo, atlikus standartizaciją pagal am žių, negalima tvirtinti apie miesto gyventojų mirtingumo padidėjimo sąsają su atmosferos oro tar šos intensyvumu. Mirties prie žasčių struktūroje ai škiai vyravo širdies ir kraujagyslių ligos ir piktybiniai navikai. Mirtingumo nuo kraujotakos sutrikimų (TLK 9 390 459) standartizuoti rodikliai Šilainių mikrorajone buvo 562,0±30,0, Senamiesčio 509,7±32,2, Petra šiūnų 479,7±35,0 100 tūkstančių gyventojų per metus, p<0,001. [...]. In Lithuania, the mortality rate is constantly increasing. However, regional differences of mortality rates in a large industrial town were unexplored. The study was carried out in Kaunas, second biggest town of Lithuania with a well-developed industry, as well as high atmospheric air pollution. Harmful effects of the regional environmental complex (dustiness, carbon monoxide, sulfur and nitrogen dioxides) were evaluated by sumarized pollution index. Causes of death were taken from certificates of death for 1992 1997. In the study, the 9th revision of International Classification of Diseases and the European age standard were used. Mortality was studied in three microdistricts with threefold differences in levels of air pollution. The age-adjusted death rate (SMR) from all causes in a relatively clean microdistrict D3 (SMR=1720.5±60.4) is higher than the same indicator of microdistricts with developed industry D1 (SMR=1446.5±102.1) or heavy traffic D2 (SMR=1402.7±86.2). In terms of cause-specific mortalities, there is a prevalence of cardiovascular diseases and neoplasms. The SMR from circulatory system disorders (ICD 9 390 459) in D3 is equal 562±56.1, compared to D2 509.7±63.9 and D1 479.7±79.2. Neoplasms (ICD 9 140 239) are ranked second in the list of causes of deaths. They account for 244.8±32.0 per 100,000 population in D3, 184.4±40.8 in D2 and 221.1±47.6 in D1, respectively. The overall mortality of the population did not relate to the levels of outdoor pollution. Circulatory disorders and neoplasms are the main cause of death. In a polluted micro district risk of death for a young person is higher, irrespective of accidents, injuries and poisonings.