Probiotikų vaidmuo odos uždegiminių ligų gydymui ir prevencijai

Abstract

Mikroflora yra žmogaus kūne esančių mikroorganizmų visuma. Odoje ji sudaro barjerą tarp aplinkos ir epidermio ir simbioziniais ryšiais apsaugo organizmą nuo patogenų. Daugėja tyrimų apie mikrofloros svarbą uždegiminių odos ligų patogenezėje bei vietinių ir per burną vartojimų probiotikų taikymą dermatologinių ligų gydymui ir prevencijai, todėl svarbu išsiaiškinti jų veiksmingumą ir pritaikymą uždegiminių odos ligų kontrolei. Tikslas: Atrinkti ir išanalizuoti klinikinius tyrimus apie probiotikų poveikį uždegiminėms odos ligoms, nustatyti jų veiksmingumą uždegiminių odos ligų gydymui ir prevencijai. Metodai: naudojantis „PubMed“ (MEDLINE), atlikta literatūros apžvalga, atrinkti klinikiniai tyrimai apie probiotikus ir uždegimines odos ligas. Paieškai pasirinkti šie raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos: „probiotics“, „inflammatory skin disease“, „dermatology“, „microbiome“. Rezultatai: Apie geriamųjų probiotikų efektyvumą AD gydymui ir ligų prevencijai, atlikti tyrimai su beveik 7 tūkstančiais tiriamųjų. AD eiga reikšmingai pagerėjo vartojant geriamuosius Bifidobacterium lactis, Bifidobacterium longum, Lactobacillus spp. Geriamieji probiotikai turėjo prevencinį poveikį AD pasireiškimo dažniui – nėščiųjų, vartojusių probiotikus, vaikams AD pasireiškė rečiau. Visuose tyrimuose su vietiniais probiotikais stebima teigiama AD eigos dinamika: sumažėjęs niežėjimas, SCORAD, eritema, pleiskanojimas, vietinio uždegimo požymiai. Po probiotikų su S. epidermidis, S. hominis, S. capitis, S. warneri ir L. johnsonii naudojimo ant odos stebėtas S. aureus sumažėjimas, kuris koreliuoja su ligos sunkumu. Nustatyta, kad gydant antibiotikoterapija ir geriamaisiais probiotikais, pasiektas reikšmingai geresnis jaunatvinių spuogų gydymo efektas lyginant su monoterapija antibiotikais ar probiotikais. 12 savaičių kasdien vartojan[...]. Human microbiome is a community of microorganisms inhabiting the human body. Symbiotic relationship between skin and microbiome forms protective barrier between environment and skin. Interest has recently expanded about microbiome in the treatment, prevention and pathogenesis of inflammatory skin diseases. Therefore, review was conducted to investigate effects of probiotics on skin diseases. Aim: to select and analyze of clinical trials in probiotics and inflammatory skin diseases, to assess the effect of probiotics on skin diseases. Methods: review of the literature was conducted using the electronic medical database "PubMed" (MEDLINE), selecting clinical trials which describes effects of probiotics on inflammatory skin diseases. Combination of the key terms “probiotics”, “microbiome”; “inflammatory skin disease” and “dermatology” was used. Results: nearly 7000 subjects included in clinical trials which estimated effectiveness of oral probiotics for treatment of AD and disease prevention. AD severity significantly improved by oral Bifidobacterium lactis, Bifidobacterium longum, Lactobacillus spp. Oral probiotics also had a preventive effect on the incidence of children AD. In all included studies, topical probiotics improved severity and symptoms of AD such as itching, erythema, scaling, local inflammation. Topical probiotics with S. epidermidis, S. hominis, S. capitis, S. warneri and L. johnsonii reduced S. aureus amounts on the skin, which correlates with the severity of the disease. Antibiotics and oral probiotics significantly improved acne vulgaris treatment efficacy to compare with monotherapy with antibiotics or probiotics. 12 weeks of daily oral probiotics with L. bulgaricus, S. thermophilus significantly reduced acne vulgaris inflammatory lesions and sebum secretion. The number of acne vulgaris lesions also significantly diminished after 12 weeks treatment with topical probiotics. CRB[...].